Legislator Case Law & Legislation
9517fc97-9a72-4119-b683-bcdba3ba04be AI generated

9517fc97-9a72-4119-b683-bcdba3ba04be · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9517fc97-9a72-4119-b683-bcdba3ba04be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kuris nors reikalavimas, dėl kurio Å¡alys pateikė įrodymus ir davė paaiÅ¡kinimus, sprendime yra neiÅ¡spręstas; teismas, iÅ¡spręsdamas teisės klausimÄ , nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

Legislator headnote

AI generated

9517fc97-9a72-4119-b683-bcdba3ba04be · Lietuvos apeliacinis teismas: elgesio teismo procese, dėl ko bÅ«tų buvęs teisėtas pagrindas negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-110/2014Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.5; 116.10.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Å ernas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalies, kuria nutarta negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui žyminio mokesčio, sumokėto civilinėje byloje Nr. 2-244-524/2013 pagal ieÅ¡kovo J.

S. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lugenta“ ir M. P. dėl nuostolių priteisimo, kur tretieji asmenys – S. Å ., G. Å . ir I. M..IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Lugenta“ ir M. P., kurį patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Lugenta“ 50 000 Lt skolos, iÅ¡ atsakovo M. P. 102 463 Lt skolos. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi J.

S. ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. spalio 1 d. gautas ieÅ¡kovo atskirasis skundas, kuriame ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti, papildomai nutariant grÄ Å¾inti jam žyminį mokestį, sumokėtÄ už ieÅ¡kinį.Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. spalio 16 d. gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priimti papildomÄ sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl viso žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas paduodant ieÅ¡kinį, grÄ Å¾inimo.

PraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo J. S. praÅ¡ymÄ dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo patenkino, tačiau nutarė negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo už ieÅ¡kinį sumokėto 4068 Lt dydžio žyminį mokestį.          Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, todėl nutarė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ papildomu procesiniu sprendimu iÅ¡spręsti klausimÄ dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo.

Taip pat teismas pripažino, kad dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu esama ieÅ¡kovo kaltės, nes atvykus ieÅ¡kovui ar jo atstovui arba jiems pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ Â nagrinėjimÄ atidėti dėl neatvykimÄ pateisinančių svarbių priežasčių, ieÅ¡kinys nebÅ«tų paliktas nenagrinėtas (CPK 246 str. 1 d.). Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ kitais nei CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, žyminis mokestis gali bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau tik tais atvejais, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieÅ¡kovo kaltės, nes CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas J. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria nutarta negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui už ieÅ¡kinį jo sumokėto žyminio mokesčio, ir perduoti papildomo procesinio sprendimo dėl 4 068 Lt žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik kitam teisėjui, kitÄ Å¡ios nutarties dalį palikti nepakeistÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, privalėjo priimti ne nutartį, o papildomÄ sprendimÄ , atitinkantį CPK 263, 270 ir 277 straipsnių reikalavimus.

Pažymi, kad CPK 277 straipsnio 5 dalyje teismui yra numatyta teisė priimti nutartį tuo atveju, kai Å¡alies praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo yra atmetamas. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino esant pagrindui priimti papildomÄ sprendimÄ .CPK 270 straipsnio ir 291 straipsnio reglamentavimas yra skirtingas, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, akivaizdu, kad teismo sprendimui yra keliami kitokie reikalavimai, nei teismo nutarčiai, todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti laikoma teismo sprendimu, nes nutartyje nėra žyminio mokesčio negrÄ Å¾inimo motyvų.Teismas nenurodė galimai netinkamo ieÅ¡kovo J.

S. elgesio teismo procese, dėl ko bÅ«tų buvęs teisėtas pagrindas negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalies, kuria nutarta negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. S. Å¡ioje byloje už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kuriÄ Å¡alys, tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, pareiÅ¡kėjai privalo sumokėti, paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 str.).

Å is valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbÄ , vykdant teisingumÄ konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumÄ pagal žyminiu mokesčiu apmokėtÄ procesinį dokumentÄ , civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo galimybė. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindai nustatyti CPK 87 straipsnyje.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio grÄ Å¾inimas, kai ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Å ioje teisės normoje numatyti konkretÅ«s pagrindai, kuriais palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , įstatyme yra numatyta galimybė grÄ Å¾inti žyminį mokestį. Å ie pagrindai yra: kai ieÅ¡kovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka; kai ieÅ¡kinį padavė neveiksnus asmuo; kai Å¡alis neprimokėjo žyminio mokesčio; taip pat palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi, civilinio proceso įstatymas numato konkrečius atvejus, kai teismui ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , yra pagrindas grÄ Å¾inti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo J.

S. ieÅ¡kinys atsakovams                         UAB „Lugenta“ ir M. P. dėl nuostolių atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, t. y. į teismo posėdį neatvykus abiems Å¡alims ir jų atstovams, kurie buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį ir nepateikė teismui duomenų apie savo neatvykimo priežastis bei praÅ¡ymų nagrinėti bylÄ , jiems nedalyvaujant (154-155 b. l.). Vadinasi, byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. IeÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ minėtu pagrindu, įstatymas nenumato galimybės ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inti jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ kitais nei CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, žyminis mokestis gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau tik tais atvejais, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieÅ¡kovo kaltės. Toks civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ , aiÅ¡kinimas yra pagrįstas ir atitinka kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ .Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatÄ , sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾inamas, kai atsisakoma priimti ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ , skundÄ arba kai Å¡ie grÄ Å¾inami be sprendimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje             Nr. 3K-3-215/2011, pažymėjo, kad pripažinus, jog ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto atvejai patenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reglamentavimo sritį, netektų prasmės CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Tačiau taip pat pripažino, kad tais ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡vardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grÄ Å¾inti sÄ raÅ¡Ä , žyminis mokestis galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieÅ¡kovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieÅ¡kovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ grÄ Å¾inti (CPK 3 str. 6 d.).             IeÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė netinkamo jo elgesio teismo procese, dėl ko bÅ«tų buvęs teisėtas pagrindas negrÄ Å¾inti jam žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį.

Anot ieÅ¡kovo, nutartyje nėra žyminio mokesčio negrÄ Å¾inimo motyvų. Tačiau skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis įrodo prieÅ¡ingai.              Teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto yra ieÅ¡kovo kaltės, nes atvykus ieÅ¡kovui ar jo atstovui arba jiems pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėjimÄ atidėti dėl neatvykimÄ pateisinančių svarbių priežasčių, byla nebÅ«tų palikta nenagrinėta (CPK 246 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokį ieÅ¡kovo elgesį, kai nei jis, nei jo atstovas į teismo posėdį neatvyksta, neinformavę teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikę praÅ¡ymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ , nors byloje yra duomenų, įrodančių, jog ieÅ¡kovo atstovui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovÄ neatitinkančiu rÅ«pestingos proceso Å¡alies elgesio standartų. Atitinkamai yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, dėl ko, pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , jam negali bÅ«ti grÄ Å¾intas už ieÅ¡kinį sumokėtas žyminis mokestis, kÄ iÅ¡ esmės pagrįstai ir pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi.

Be to, Å¡iuo atveju pažymėtina tai, kad žyminio mokesčio negrÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui yra ne sankcija (bauda), bet vienas iÅ¡ Å¡alies netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis neigiamų padarinių.IeÅ¡kovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas, tenkindamas jo praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, privalėjo priimti ne nutartį, o papildomÄ sprendimÄ , atitinkantį CPK 263, 270 ir 277 straipsnių reikalavimus, nes teismas pripažino esant pagrindui priimti papildomÄ sprendimÄ .CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu:

1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) teismas, iÅ¡spręsdamas teisės klausimÄ , nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3) teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Å io straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiÅ¡kimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pripažino, kad ieÅ¡kovas pagrįstai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartyje privalėjo bÅ«ti motyvuotai iÅ¡spręstas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, todėl nutarė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.

Ta pačia nutartimi teismas pripažino, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti jo už ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Taigi, skundžiama nutartimi teismas iÅ¡ esmės priėmė ieÅ¡kovui nepalankų procesinį sprendimÄ â€“ atmetė jo pareiÅ¡kimÄ papildomo sprendimo priėmimo klausimu, todėl pagrįstai priėmė nutartį, o ne kitokį procesinį sprendimÄ . Å iuo atveju tai, kad teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo tenkinama, nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , nes Å¡ios nutarties motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas Å¡ia skundžiamos nutarties dalimi iÅ¡ esmės pripažino, jog yra pagrindas iÅ¡spręsti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi neiÅ¡spręstÄ klausimÄ â€“ t. y.

žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimÄ (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ , ir iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, todėl naikinti skundžiamos 2013 m. spalio 24 d. teismo nutarties dalį atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.              Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria nutarta negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. S. žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį, palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Donatas Å ernas                                                                             Â