9512dbab-5713-4b2c-b25b-dc6b0a2b604e · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-306-891/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-58765-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Jurgitos KolyÄienÄs, Ernesto RimÅ¡elio,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmeniui R.
Legislator headnote
AI generated9512dbab-5713-4b2c-b25b-dc6b0a2b604e · Vilniaus apygardos teismas: BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis, tarp jų â teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jokių papildomų imperatyvių sÄ lygų įstatyme nÄra numatyta.NagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimÄ 3 (trejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidÄ.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-891/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-58765-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Jurgitos KolyÄienÄs, Ernesto RimÅ¡elio,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmeniui R.
B. ir jo gynÄjai advokatei Indrei Panavaitei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmens gynÄjos advokatÄs I. PanavaitÄs apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ dÄl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs (BK 68 ir 72 straipsniai) â uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuotas automobilis âToyota Corolla Versoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TeisÄjų kolegija, n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. lapkriÄio 10 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį âToyota Corolla Versoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,83 promilÄs etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistojo gynÄja advokatÄ I. PanavaitÄ praÅ¡o sutrumpinti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminÄ ir nekonfiskuoti automobilio âToyota Corolla Versoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas asmeniui naudotis specialia teise, Å¡iuo atveju â vairuoti transporto priemones â paskirta pagrįstai, taÄiau uždraudimo naudotis Å¡ia teise terminas (treji metai), atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos veikos aplinkybes, jo asmenybÄ, profesijÄ , vertintinas, kaip pernelyg ilgas.
Jis tam tikrÄ laikÄ negalÄs dirbti (ieÅ¡koti darbo) pagal savo profesijÄ , o persikvalifikuoti į kitÄ specialybÄ ir dÄl amžiaus (Å¡iais metais jam sueis 50 metų) yra sunku. Atitinkamai, ilgalaikis Å¡ios specialios teisÄs atÄmimo, uždraudimo ja naudotis terminas turÄs neigiamo pobÅ«džio socialinių pasekmių ir jo Å¡eimai, nes ilgÄ laiko tarpÄ R. B., tikÄtina, negalÄdamas susirasti kito darbo, negalÄdamas dirbti pagal profesijÄ , negalÄs uždirbti pajamų, tuo paÄiu â atneÅ¡ti/sukurti naudÄ ne tik savo Å¡eimai, bet ir valstybei â dÄl mokÄtinų mokesÄių ar tam tikros socialinÄs naudos sukÅ«rimo.
DÄl visų Å¡ių priežasÄių maksimalus įstatyme numatytas naudojimosi specialia teise uždraudimo terminas nÄra proporcingas ir turÄtų bÅ«ti sutrumpintas.Taip pat nurodo, kad byloje nustatyta, jog R. B. ir V. B. Å¡eima turi vienintelį 2017 metų liepos 21 d. pagal R. B. vardu sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį įgytÄ automobilį âToyota Corolla Versoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra bendra jungtinÄ kaltinamojo ir jo sutuoktinÄs nuosavybÄ, atitinkamai, vertintina kaip jų Å¡eimos turtas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.84 straipsnis, 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmos instancijos teismui nusprendus konfiskuoti Å¡iÄ transporto priemonÄ, tuo paÄiu yra konfiskuojamas, neatlygintinai valstybÄs nuosavybÄn paimamas ir kito asmens, kuris niekaip nÄra prisidÄjÄs prie R. B. padarytos nusikalstamos veikos, Å¡io turto atžvilgiu elgÄsis nerÅ«pestingai ar pan., - V. B. turtas (1/2 jo dalis vertine Å¡io kilnojamojo daikto iÅ¡raiÅ¡ka). Be to, visa Å¡eima dÄl Å¡io teismo priimto sprendimo konfiskuoti automobilį netenka galimybÄs savo poreikių tenkinimui naudotis minÄta transporto priemone.
Atkreipia dÄmesį ir į tai, jog kaltinamojo Å¡eimos galimybÄs artimesniu ar tolimesniu laikotarpiu įsigyti kitÄ transporto priemonÄ taip pat yra apsunkintos, nes R. B. Å¡iuo metu ir dÄl objektyvių priežasÄių neturi darbo (vadinasi, neturi ir pajamų), yra registruotas Lietuvos darbo biržoje, gana ilgÄ laikÄ negalÄs dirbti pagal profesijÄ . DÄl to daro iÅ¡vadÄ , kad minÄtos transporto priemonÄs konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todÄl tokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonÄs pritaikymas kaltinamajam vertintinas pertekliniu ir neproporcingu veiksmu, atitinkamai â ir netinkamu materialinÄs teisÄs normų â BK 67 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio taikymu.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.
Teismo posÄdžio metu R. B. ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonÄmis â turto konfiskavimu (BK 72 straipsnis) bei uždraudimo naudotis specialia teise terminu (BK 68 straipsnis).Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei pateiktÄ apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisÄtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.DÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs â uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis)BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .
Sprendžiant dÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs, daugiausia dÄmesio turi bÅ«ti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonÄ darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonÄ skiriama nustaÄius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinÄja kelių eismo taisykles (toliau â KET), BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010 ir kt.).Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dÄl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonÄs skyrimo Å¡ioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis, tarp jų â teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jokių papildomų imperatyvių sÄ lygų įstatyme nÄra numatyta.NagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimÄ 3 (trejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidÄ.
Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonÄ, tiek ir nustatant jos trukmÄ, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybÄs, apibÅ«dinanÄios apelianto padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybÄ. Bylos duomenimis neginÄytinai nustatyta, kad apeliantas padarÄ vienÄ Å¡iurkÅ¡Äiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų â vairavo transporto priemonÄ bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (net 2,83 promilių girtumas), dÄl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas.
AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja, kad neteisÄti apelianto veiksmai kÄlÄ didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, o bÅ«tent, apeliantas nusikaltimÄ padarÄ intensyvaus eismo metu (18.45 val.) kai mieste yra ypatingai didelis automobilių srautas. Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. nÄra drausmingas vairuotojas, yra ne kartÄ pažeidÄs KET (t. 1, b. l. 32-37), todÄl pirmosios instancijos teismo paskirtas maksimalus teisÄs vairuoti transporto priemones draudimo terminas nustatytas pagrįstai.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kolegija sutinka, kad teisÄs vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels R.
B. tam tikrus nepatogumus. Visgi, pažymÄtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmens esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami sunkumai darbe, paprastai, nelaikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisÄs. Vien ta aplinkybÄ, kad R. B. negalÄs susirasti darbo pagal Å¡iuo metu turimÄ specialybÄ, nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas sutrumpinti specialios teisÄs atÄmimo terminÄ .DÄl transporto priemonÄs konfiskavimo (BK 72 straipsnis)Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paÄmimas valstybÄs nuosavybÄn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali bÅ«ti skiriama pilnameÄiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmÄs Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) XI skyriuje numatytais pagrindais.NagrinÄjamoje byloje neginÄijamai nustatyta, kad nuteistasis R.
B. vairavo kelių transporto priemonÄ â automobilį âToyota Corolla Versoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,83 promilÄs etilo alkoholio, taigi tyÄia padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minÄtas automobilis yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonÄ ir yra priskirtinas konfiskuotinam turtui.Kolegija pažymi, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi.
Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonÄ skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonÄs konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).
IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklÄs galÄtų bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinÄ priemonÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).Atsakant į skundo argumentus, kolegija sutinka, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.
IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai ir nÄra visais atvejais privalomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dÄl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turÄtų įvertinti Å¡ios teisinÄs priemonÄs suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
PastebÄtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino R. B. asmenybÄ ir faktÄ , kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ bei tenkino praÅ¡ymÄ jo atžvilgiu nepriimti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Taigi, R. B. nepatyrÄ iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylanÄių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmÄ, neturi teistumo). Vadovaujantis BK 40 straipsniu, R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato.
Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad R. B. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas stipriai apsvaigÄs, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 2,83 promilÄs (daugiau nei septynis kartus virÅ¡yta alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilÄs). Taip pat, kad yra viena jo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ Å¡velninanti aplinkybÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), praeityje ne kartÄ baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kolegija neabejoja, kad transporto priemonÄs konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga priemonÄ siekiant auklÄti baudžiamÄ jį įstatymÄ pažeidusius asmenis.
Kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pats savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiÅ¡kai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisÄtų suvaržymų dÄl savo neteisÄto veikimo. BÅ«tent Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra formuojama nuosekli pozicija dÄl asmeniui priklausanÄio turto konfiskavimo, kurioje konstatuojama, kad turto, panaudoto kaip uždraustos ir pavojingos veikos padarymo priemonÄ, konfiskavimas paprastai vertinamas kaip nuosavybÄs naudojimo kontrolÄ pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 2 dalį (pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B.K.M.
Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieÅ¡ SlovÄnijÄ , peticijos Nr. 42079/12, par. 38, su tolesnÄmis nuorodomis). Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Å¡io straipsnio pirmajame sakinyje nustatytÄ principÄ , taigi kiekvienu nuosavybÄs teisių apribojimu pagal Å¡iÄ nuostatÄ turi bÅ«ti nustatyta teisinga bendrojo visuomenÄs intereso reikalavimų ir asmens pagrindinių teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, kuri reiÅ¡kia, kad turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dÄl priimtinumo byloje Yildirim prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 38602/02).
ValstybÄ turi plaÄiÄ vertinimo laisvÄ dÄl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar Å¡io įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrÄ jį interesÄ siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Pripažįstant kovos su pavojingomis ir uždraustomis veikomis svarbÄ , kartu, be kita ko, nurodoma, kad turto, panaudoto pavojingoms veikoms padaryti, konfiskavimas gali sukelti žymiÄ naÅ¡tÄ tretiesiems asmenims, kuriems jis priklauso. Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas Å¡ioje situacijoje reiÅ¡kia, kad tokios naÅ¡tos uždÄjimas turto savininkui gali bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesÄ dÄl turto grÄ Å¾inimo nusveria tai, kad grÄ Å¾inimas palengvins naujų nusikaltimų darymÄ ir pakenks kovai su nusikalstamumu (B.K.M.
Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieÅ¡ SlovenijÄ , par. 47)Kolegijos įsitikinimu, visiÅ¡kai prieÅ¡ingai nei teigia gynÄja, Å¡ioje situacijoje visuomenÄs ir R. B. interesų pusiausvyra bÅ«tų pažeista, jei iÅ¡ pastarojo nebÅ«tų konfiskuotas automobilis âToyota Corolla Versoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes taip bÅ«tų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.
PastebÄtina, kad nagrinÄjamu atveju nÄra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustaÄius, bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad turto konfiskavimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonÄ skirtina už padarytÄ teisÄs pažeidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, R. B. ir jo Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kur veikia vieÅ¡ojo susisiekimo sistema. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad R. B. ir jo Å¡eima turÄtų iÅ¡skirtinių poreikių, kuriuos bÅ«tų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonÄ.
Taip pat pastebÄtina, kad automobilio vertÄ nÄra tokia didelÄ (3 300 â¬), kad konfiskavus tokį automobilį Å¡eima patirtu neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius. Sutiktina, kad R. B. ir V. B. galioja bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisinis rÄžimas, taÄiau turto konfiskavimas visiÅ¡kai neužkerta kelio V. B. gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ jos sutuoktinio vadovaujantis civilinio proceso taisyklÄmis. Ä®vertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo R.
B. priklausantį automobilį âToyota Corolla Versoâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Esant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, naikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nÄra. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti R. B. gynÄjos advokatÄs IndrÄs PanavaitÄs apeliacinį skundÄ . TeisÄjai                          ArÅ«nas Budrys              Jurgita KolyÄienÄ Ernestas RimÅ¡elis