Legislator Case Law & Legislation
9512dbab-5713-4b2c-b25b-dc6b0a2b604e AI generated

9512dbab-5713-4b2c-b25b-dc6b0a2b604e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9512dbab-5713-4b2c-b25b-dc6b0a2b604e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-891/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-58765-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R.

Legislator headnote

AI generated

9512dbab-5713-4b2c-b25b-dc6b0a2b604e · Vilniaus apygardos teismas: BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Jokių papildomų imperatyvių sÄ lygų įstatyme nėra numatyta.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-891/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-58765-17Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui R.

B. ir jo gynėjai advokatei Indrei Panavaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjos advokatės I. Panavaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 straipsniai) – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 10 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,83 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė I. Panavaitė praÅ¡o sutrumpinti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminÄ ir nekonfiskuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas asmeniui naudotis specialia teise, Å¡iuo atveju – vairuoti transporto priemones – paskirta pagrįstai, tačiau uždraudimo naudotis Å¡ia teise terminas (treji metai), atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos veikos aplinkybes, jo asmenybę, profesijÄ , vertintinas, kaip pernelyg ilgas.

Jis tam tikrÄ laikÄ negalės dirbti (ieÅ¡koti darbo) pagal savo profesijÄ , o persikvalifikuoti į kitÄ specialybę ir dėl amžiaus (Å¡iais metais jam sueis 50 metų) yra sunku. Atitinkamai, ilgalaikis Å¡ios specialios teisės atėmimo, uždraudimo ja naudotis terminas turės neigiamo pobÅ«džio socialinių pasekmių ir jo Å¡eimai, nes ilgÄ laiko tarpÄ R. B., tikėtina, negalėdamas susirasti kito darbo, negalėdamas dirbti pagal profesijÄ , negalės uždirbti pajamų, tuo pačiu – atneÅ¡ti/sukurti naudÄ ne tik savo Å¡eimai, bet ir valstybei – dėl mokėtinų mokesčių ar tam tikros socialinės naudos sukÅ«rimo.

Dėl visų Å¡ių priežasčių maksimalus įstatyme numatytas naudojimosi specialia teise uždraudimo terminas nėra proporcingas ir turėtų bÅ«ti sutrumpintas.Taip pat nurodo, kad byloje nustatyta, jog R. B. ir V. B. Å¡eima turi vienintelį 2017 metų liepos 21 d. pagal R. B. vardu sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį įgytÄ automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra bendra jungtinė kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė, atitinkamai, vertintina kaip jų Å¡eimos turtas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.84 straipsnis, 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmos instancijos teismui nusprendus konfiskuoti Å¡iÄ transporto priemonę, tuo pačiu yra konfiskuojamas, neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas ir kito asmens, kuris niekaip nėra prisidėjęs prie R. B. padarytos nusikalstamos veikos, Å¡io turto atžvilgiu elgęsis nerÅ«pestingai ar pan., - V. B. turtas (1/2 jo dalis vertine Å¡io kilnojamojo daikto iÅ¡raiÅ¡ka). Be to, visa Å¡eima dėl Å¡io teismo priimto sprendimo konfiskuoti automobilį netenka galimybės savo poreikių tenkinimui naudotis minėta transporto priemone.

Atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamojo Å¡eimos galimybės artimesniu ar tolimesniu laikotarpiu įsigyti kitÄ transporto priemonę taip pat yra apsunkintos, nes R. B. Å¡iuo metu ir dėl objektyvių priežasčių neturi darbo (vadinasi, neturi ir pajamų), yra registruotas Lietuvos darbo biržoje, gana ilgÄ laikÄ negalės dirbti pagal profesijÄ . Dėl to daro iÅ¡vadÄ , kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl tokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas kaltinamajam vertintinas pertekliniu ir neproporcingu veiksmu, atitinkamai – ir netinkamu materialinės teisės normų – BK 67 straipsnio 2 dalies, 72 straipsnio taikymu.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Teismo posėdžio metu R. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – turto konfiskavimu (BK 72 straipsnis) bei uždraudimo naudotis specialia teise terminu (BK 68 straipsnis).Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei pateiktÄ apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis)BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .

Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi bÅ«ti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010 ir kt.).Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo Å¡ioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Jokių papildomų imperatyvių sÄ lygų įstatyme nėra numatyta.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios apelianto padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad apeliantas padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (net 2,83 promilių girtumas), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas.

AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, o bÅ«tent, apeliantas nusikaltimÄ padarė intensyvaus eismo metu (18.45 val.) kai mieste yra ypatingai didelis automobilių srautas. Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. B. nėra drausmingas vairuotojas, yra ne kartÄ pažeidęs KET (t. 1, b. l. 32-37), todėl pirmosios instancijos teismo paskirtas maksimalus teisės vairuoti transporto priemones draudimo terminas nustatytas pagrįstai.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels R.

B. tam tikrus nepatogumus. Visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmens esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami sunkumai darbe, paprastai, nelaikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Vien ta aplinkybė, kad R. B. negalės susirasti darbo pagal Å¡iuo metu turimÄ specialybę, nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminÄ .Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali bÅ«ti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XI skyriuje numatytais pagrindais.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis R.

B. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,83 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir yra priskirtinas konfiskuotinam turtui.Kolegija pažymi, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).Atsakant į skundo argumentus, kolegija sutinka, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai ir nėra visais atvejais privalomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino R. B. asmenybę ir faktÄ , kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ bei tenkino praÅ¡ymÄ jo atžvilgiu nepriimti apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). Taigi, R. B. nepatyrė iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, neturi teistumo). Vadovaujantis BK 40 straipsniu, R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad R. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas stipriai apsvaigęs, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija buvo 2,83 promilės (daugiau nei septynis kartus virÅ¡yta alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Taip pat, kad yra viena jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡velninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), praeityje ne kartÄ baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, atleistÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kolegija neabejoja, kad transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga ir teisinga priemonė siekiant auklėti baudžiamÄ jį įstatymÄ pažeidusius asmenis.

Kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Būtent Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra formuojama nuosekli pozicija dėl asmeniui priklausančio turto konfiskavimo, kurioje konstatuojama, kad turto, panaudoto kaip uždraustos ir pavojingos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas paprastai vertinamas kaip nuosavybės naudojimo kontrolė pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 2 dalį (pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B.K.M.

Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 42079/12, par. 38, su tolesnėmis nuorodomis). Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 2 dalis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Å¡io straipsnio pirmajame sakinyje nustatytÄ principÄ , taigi kiekvienu nuosavybės teisių apribojimu pagal Å¡iÄ nuostatÄ turi bÅ«ti nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir asmens pagrindinių teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, kuri reiÅ¡kia, kad turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieÅ¡ ItalijÄ , peticijos Nr. 38602/02).

Valstybė turi plačiÄ vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar Å¡io įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrÄ jį interesÄ siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Pripažįstant kovos su pavojingomis ir uždraustomis veikomis svarbÄ , kartu, be kita ko, nurodoma, kad turto, panaudoto pavojingoms veikoms padaryti, konfiskavimas gali sukelti žymiÄ naÅ¡tÄ tretiesiems asmenims, kuriems jis priklauso. Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas Å¡ioje situacijoje reiÅ¡kia, kad tokios naÅ¡tos uždėjimas turto savininkui gali bÅ«ti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesÄ dėl turto grÄ Å¾inimo nusveria tai, kad grÄ Å¾inimas palengvins naujų nusikaltimų darymÄ ir pakenks kovai su nusikalstamumu (B.K.M.

Lojistik Tasimacilik Ticaret Limited Sirketi prieÅ¡ SlovenijÄ , par. 47)Kolegijos įsitikinimu, visiÅ¡kai prieÅ¡ingai nei teigia gynėja, Å¡ioje situacijoje visuomenės ir R. B. interesų pusiausvyra bÅ«tų pažeista, jei iÅ¡ pastarojo nebÅ«tų konfiskuotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes taip bÅ«tų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurias nustačius, bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad turto konfiskavimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytÄ teisės pažeidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, R. B. ir jo Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kur veikia vieÅ¡ojo susisiekimo sistema. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad R. B. ir jo Å¡eima turėtų iÅ¡skirtinių poreikių, kuriuos bÅ«tų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę.

Taip pat pastebėtina, kad automobilio vertė nėra tokia didelė (3 300 €), kad konfiskavus tokį automobilį Å¡eima patirtu neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius. Sutiktina, kad R. B. ir V. B. galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas, tačiau turto konfiskavimas visiÅ¡kai neužkerta kelio V. B. gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ jos sutuoktinio vadovaujantis civilinio proceso taisyklėmis. Ä®vertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo R.

B. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti R. B. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundÄ . Teisėjai                          ArÅ«nas Budrys              Jurgita Kolyčienė Ernestas RimÅ¡elis