950fde7b-eaca-40e6-baf4-a05c757afeda · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-20884-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14999-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Å iÅ¡kienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Andželikai PolinkevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyrius. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ 2017 m. liepos 3 d. mirusios motinos J. S. vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1999 m. kovo 9 d. sudarytÄ valstybinės žemės (miÅ¡ko) sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1432 m2 ploto žemės sklypo, esančio JuodÅ¡ilių g. 3, Vilnius, įgijimo.

Nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d., mirus pareiÅ¡kėjo motinai J. S., jis kreipėsi į Vilniaus m. 26-Ä jį notarų biurÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties. 2017 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. J. S. 1999 m. kovo 9 d. sudarė valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nusipirko 1432 m2 žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad nurodytas žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

VÄ® Registrų centras nurodė, kad sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, kadangi po jos sudarymo nebuvo įregistruota, tačiau paaiÅ¡kino, kad terminÄ sutarčiai įregistruoti gali atnaujinti teismas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti terminÄ sutarčiai įregistruoti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių: sandorio sudarymo metu pareiÅ¡kėja buvo garbaus amžiaus, sunkiai suprato lietuviÅ¡kai, buvo teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi, tinkamai nesuprato sutartimi prsisiimamų įsipareigojimų dėl teisinių žinių stokos ir kalbos barjero laiku neužregistravo pirkimo-pardavimo sutarties Registrų centre.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsiskaityta, todėl termino atnaujinimas nepažeistų pardavėjo interesų.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ jam neprieÅ¡taravo. Nurodė, kad namų valdos žemės sklypo sutartis Å¡alių valia buvo suderinta. PareiÅ¡kėjas yra J.

S. turto paveldėtojas, todėl vien įstatyme nustatyto termino įregistruoti sandorį vieÅ¡ame registre praleidimas, kai J. S. galėjo ir nesuvokti įstatymu nustatyto termino praleidimo pasekmių, negali paneigti pareiÅ¡kėjo teisių į nuosavybę pagal sutarytÄ namų valdos žemės sklypo sutartį.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. S. papildomai paaiÅ¡kino, kad motina visÄ turtÄ registravo savo vardu, nors jį įgijo kartu su savo vyru. Jis mirė prieÅ¡ motinÄ , t.y. 2014 m. Motina buvo baigusi tik kelias klases, dirbo pardavėja, teisinių žinių neturėjo, pati buvo lenkė.

Ä®registravusi namÄ , greičiausiai manė, kad žemės registruoti nereikia. Paveldėjęs motinos turtÄ jis tik Registrų centre sužinojo, kad motina praleido terminÄ Å¾emei įregistruoti. Registrų centro atsisakymÄ Ä¯registruoti žemės pirkimo – pardavimo sutartį gavo 2017 metų pabaigoje. IÅ¡ karto kreiptis į teismÄ negalėjo, nes darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, taigi namuose bÅ«na retai. Be to, pajamos nedidelės, iÅ¡laiko pilnametį besimokantį sÅ«nų, todėl kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos, vėliau, jos negavęs, ieÅ¡kojo pigesnio advokato, todėl užtruko ir pareiÅ¡kimÄ teismui parengė tik gegužės mėnesį. PareiÅ¡kimas tenkintinas.Pagal 1999 m. kovo 9 d. galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (patikėjimo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis; jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi bÅ«ti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (1999 m. kovo 9 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 149 straipsnis).

Tuo tarpu 1999 m. kovo 9 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ gali atstatyti teismas; Å¡ių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiÄ . 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymÄ sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯registravimo terminÄ atnaujina teismas.

Aukščiau iÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymo leidėjas sandoriams dėl nekilnojamųjų daiktų, sudarytiems iki dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įregistruoti vieÅ¡ame registre buvo įtvirtinęs trijų mėnesių terminÄ , kurį praleidus, sandoris tampa negaliojančiu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas tokį terminÄ atnaujina. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas yra fakto klausimas ir įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir teismo posėdyje duotų žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, pareiÅ¡kėjas A.

S. yra J. S., mirusios 2017 m. liepos 3 d., sÅ«nus, kuriam, po J. S. mirties, 2017 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į pastarosios palikimÄ (e. b. l. 24). J. S. 1999 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, įsigijo 1432 m2 žemės (miÅ¡ko) sklypÄ (duomenys neskelbtini) (el. b. 1. 19-20). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo motina nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento nurodytÄ turtÄ valdė kaip savo, sklype pastatytas namas, kuris priklausė J.

S..Teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo motinos J. S. senyvÄ amžių, menkÄ iÅ¡silavinimÄ , teisinių žinių stokÄ sandorio sudarymo metu, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjo motina nepertraukiamai nuo įsigijimo valdė ir disponavo žemės (miÅ¡ko) sklypu kaip savo, daro iÅ¡vadÄ , kad J. S. sÄ Å¾iningai klydo dėl įstatymo nustatyto termino sutarčiai įregistruoti praleidimo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo neatnaujinti termino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 578 straipsnio 1 dalis).

PastarÄ jÄ teismo iÅ¡vadÄ netiesiogiai pagrindžia ir tai, kad per visÄ laikotarpį nuo tada, kai pareiÅ¡kėjo motina J. S. 1999 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, niekas jai nereiÅ¡kė pretenzijų dėl turto valdymo, įskaitant ir buvusį turto savininkÄ â€“ valstybę, kuriai, kaip matyti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo, už sklypÄ sumokėta sutarta kaina. Taigi teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ , vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiÅ¡kėjo A.

S. pareiÅ¡kimÄ ir atnaujina pareiÅ¡kėjui terminÄ 1999 m. kovo 9 d. sudarytam sandoriui įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“. Teismas nenustato konkretaus termino sandoriui įregistruoti, nes dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse joks terminas sandorio įregistravimui vieÅ¡ame registre, kurio nesilaikymas sandorį darytų negaliojantį, nėra nustatytas (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.94 straipsnis, 6.393 straipsnis).IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,79 Eur ir yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, todėl jos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str., 442 str. 13 p., 443 str., 578 str., n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Atnaujinti pareiÅ¡kėjui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistÄ terminÄ motinos J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2017-07-03, vardu vieÅ¡ame registre įregistruoti 1999 m. kovo 9 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį dėl 1432 m2 ploto žemės (miÅ¡ko) sklypo, (duomenys neskelbtini), įsigijimo.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                         Loreta Šiškienė