Legislator Case Law & Legislation
950e5477-dcfd-4a52-a945-65ab2c631041 AI generated

950e5477-dcfd-4a52-a945-65ab2c631041 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 950e5477-dcfd-4a52-a945-65ab2c631041
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, kad atsakovas UAB „RE FACTOR“ 2014 m. gegužės 28 d. teisėtai įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius savo ir ieÅ¡kovo AB SEB banko reikalavimus, atsakovui UAB „RE FACTOR“ iÅ¡ ieÅ¡kovo AB SEB banko priteisti 44 711,40 Eur dydžio pinigų sumÄ ; arba 2) iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, kad atsakovas UAB „RE FACTOR“ 2014 m. gegužės 28 d. negalėjo įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inių savo ir ieÅ¡kovo AB SEB banko reikalavimų, atsakovui UAB „RE FACTOR“ iÅ¡ ieÅ¡kovo AB SEB banko priteisti 178 515,85 Eur dydžio pinigų sumÄ ;

Legislator headnote

AI generated

950e5477-dcfd-4a52-a945-65ab2c631041 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas pažymi, kad 2014 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu „Dėl prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymo“ jis pareiÅ¡kė, jog įskaito ieÅ¡kovo 133 804,45 Eur (462 000 Lt) dydžio patalpų kainos sumokėjimo reikalavimÄ Ä¯ atsakovo 178 428,19 Eur (616 076,86 Lt) reikalavimÄ dėl patalpų kainos sumažinimo, atlikus įskaitymÄ pasibaigia atsakovo prievolė ieÅ¡kovui ir atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui lieka 44 623,74 Eur (154 076,86 Lt). Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas, praėjus tik 9 mėn. nuo nurodyto įskaitymo, pateikė atsakovui ieÅ¡kinį dėl nurodytos skolos priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-986-866/2016                                                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00320-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 2.5.10.5.1.; 3.2.6.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,dalyvaujant ieškovo AB SEB banko atstovei advokatei E. N., atsakovo atstovams direktoriui E. R. ir advokatui D.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui UAB „RE FACTOR“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje BUAB „Turto valdymo centras“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Admivira“, ir pagal atsakovo UAB „RE FACTOR“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui AB SEB bankui dėl piniginių lėšų priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas AB SEB bankas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „RE FACTOR“ 133 804,45 Eur (462 000 Lt) skolÄ už nesumokėtÄ turto kainos dalį, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal 2013 m. lapkričio 19 d. negyvenamųjų patalpų – kavinės-restorano pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – pirkimo-pardavimo sutartis, Sutartis) AB „SEB lizingas“ (kurio teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovas) atsakovui pardavė negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ kavinę-restoranÄ , esančiÄ Gedimino pr. 37, Vilnius (toliau – patalpos, ginčo patalpos).

IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad Sutarties 2.1. punkte Å¡alys susitarė, jog nurodytas turtas parduodamas už 2 200 000 Lt, prie Å¡ios sumos pridedant pridėtinės vertės mokestį – 462 000 Lt; iÅ¡ viso turtas parduodamas už 2 662 000 Lt sumÄ ; Sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad Sutarties 2.1. punkte nurodyta pardavimo kaina yra galutinė ir apima visus mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas, kurie yra taikomi Å¡ios sutarties sudarymo momentu ar bus taikomi kainos sumokėjimo momentu.IeÅ¡kovas pažymi, kad 2013 m. lapkričio 28 d.

Å¡alys pasirašė perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas perdavė, o atsakovas priėmė nuosavybės teisėmis nurodytÄ patalpÄ . Minėto akto 5 punkte ieÅ¡kovas patvirtino, kad pirkėjas (atsakovas) sumokėjo Sutarties 2.1.1. punkte nurodytÄ turto pirkimo-pardavimo kainos dalį – 2 200 000 Lt, o likusi turto kainos dalis – 462 000 Lt, turi bÅ«ti sumokėta pardavėjui (ieÅ¡kovui) Sutarties 2.1.2.-2.1.3. punktuose nustatyta tvarka ir terminais. IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal Sutarties 2.1.2. punktÄ 231 000 Lt sumÄ pirkėjas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o pagal 2.1.3. punktÄ â€“ likusius 231 000 Lt per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovas nurodytų prievolių neįvykdė ir jas pažeidė.Anot ieÅ¡kovo, atsakovas 2014 m. vasario 2 d. raÅ¡tu Nr. SD-1402/14 kreipėsi į bankÄ informuodamas, kad sustabdo mokėjimus, nurodytus Sutarties 2.1.2. ir 2.1.3. punktuose, tol, kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl pirktų patalpų kainos sumažinimo; atsakovas nurodytame raÅ¡te, be kita ko, pasiÅ«lė bankui pakeisti Sutarties sÄ lygas ir nustatyti, jog ginčo patalpų kaina yra 2 327 962,84 Lt.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad 2014 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr. SD-1403/12 atsakovas dar kartÄ pasiÅ«lė bankui pakeisti 2013 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas ir nustatyti, jog patalpų kaina yra mažinama dar didesne – 616 076,86 Lt, suma.IeÅ¡kovas nesutinka su nurodytais atsakovo siÅ«lymais dėl kainos sumažinimo ir pažymi, kad atsakovas Sutartyje nurodytÄ turtÄ pirko veikdamas ne spontaniÅ¡kai, o apgalvotai, pasitelkdamas UAB „RECOMM GROUP“, kuri teikė atsakovui konsultacines paslaugas.

Nurodo, kad atsakovas, prieÅ¡ pirkdamas patalpas, ne tik derėjosi su pardavėju dėl jų kainos, bet ir jas iÅ¡samiai apžiÅ«rėjo, susipažino su turto dokumentacija. IeÅ¡kovas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 5.1., 5.4. ir 5.5. punktuose Å¡alys, be kita ko, susitarė, jog pardavėjas (ieÅ¡kovas) neatsako už jokius matomus ar paslėptus turto trÅ«kumus; pirkėjas (atsakovas) apžiÅ«rėjo pastatÄ , įvertino jo techninę bÅ«klę ir nurodė neturintis (ir ateityje neturės) ieÅ¡kovui pretenzijų dėl turto (ginčo patalpų) ir pastato bÅ«klės, nusidėvėjimo, kokybės, baigtumo bei naudojimo paskirties; pirkėjo atstovas patvirtino, kad pirkėjui yra atskleista aplinkybė, jog pastatas, kuriame yra perkamas turtas, yra techniÅ¡kai netvarkingas ir yra reikalingos papildomos investicijos, siekiant užtikrinti tinkamÄ pastato techninę bÅ«klę; pirkėjo atstovas užtikrino, kad parduodamo turto charakteristikos atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus, taip pat atitinka turto kainÄ , nurodytÄ Sutartyje.

IeÅ¡kovo teigimu, nurodytų nuostatų įtvirtinimas Sutartyje nėra atsitiktinis ir nėra įprastas praktikoje, todėl, anot ieÅ¡kovo, atsakovas vien iÅ¡ Å¡ių nuostatų žinodamas apie tikėtinai netvarkingÄ pastato bÅ«klę, turėjo atidžiai ir kritiÅ¡kai vertinti su Sutarties objektu susijusius dokumentus, kreiptis į specialistus dėl investicijų poreikio įvertinimo ir pan. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas patvirtino, jog susipažino su ginčo pastato bÅ«kle, kuri jį tenkino, ir tokiu bÅ«du prisiėmė atitinkamÄ rizikÄ , todėl neturi teisės jos perkelti ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kina, kad Å¡alių sudaryta Sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl vykdytina.IeÅ¡kovas nurodo, kad Sutarties kaina, be kita ko, buvo nustatyta atsižvelgiant į UAB „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ra“ ginčo patalpų vertinimo ataskaitÄ , kurioje nustatyta ginčo patalpų vidutinė rinkos vertė – 2 150 000 Lt. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovas neginčijo (ir Å¡iuo metu neginčija) Å¡ios ataskaitos, taip pat nenurodė jokių jai prieÅ¡taraujančių aplinkybių.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, bÅ«damas profesionalus verslininkas, pats nepakankamai pasidomėjo dėl galimų investicijų į ginčo pastatÄ .IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovas 2014 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu sutiko sumažinti ginčo patalpų kainÄ 300 000 Lt suma; pažymi, jog nurodytame raÅ¡te jis nurodė tik sutinkantis svarstyti Sutarties kainos sumažinimo galimybę. IeÅ¡kovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visų bÅ«tinų sÄ lygų reikalavimų įskaitymui, nes atsakovas neturėjo galiojančio reikalavimo.

AiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai teikdamas pasiÅ«lymus dėl kainos sumažinimo, neįgijo jokios reikalavimo teisės ieÅ¡kovui.Pažymi, kad pagal nurodytÄ 2013 m. lapkričio 28 d. perdavimo-priėmimo nuosavybės akto 6 punktÄ pirkėjas iki galutinio atsiskaitymo pagal sutartį dienos be raÅ¡tiÅ¡ko pardavėjo sutikimo neturi teisės įsigyto turto parduoti, dovanoti, kitaip perleisti trečiajam asmeniui, įkeisti bei kitaip apriboti savo teisių į įsigytÄ turtÄ , todėl atsakovas, galutinai neatsiskaitydamas už pirktÄ turtÄ , pats sau sudaro kliÅ«tis, trukdančias laisvai disponuoti Å¡iuo turtu.Atsakovas UAB „RE FACTOR“ atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike ir jo atstovai teismo posėdžio metu su juo nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, skirti ieÅ¡kovui 5792 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc.

Å¡ios baudos priteisiant atsakovui, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas nurodo, kad prieÅ¡ 2013 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ iÅ¡ UAB „Turto valdymo centras“ – ginčo patalpų valdytojo, gavo orientacinį sÄ matinį skaičiavimÄ , kuriame buvo nurodyta pastatui, kuriame yra ginčo patalpos, reikalingų remonto darbų apimtis ir kaina. Atsakovas pažymi, kad nurodytas orientacinis skaičiavimas buvo vienintelis dokumentas, kurį atsakovas gavo iÅ¡ pardavėjo, įrodantis ginčo pastato bÅ«klę, nors, atsakovo teigimu, vėliau paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas turėjo ir kitų įrodymų, pagrindžiančių blogÄ pastato bÅ«klę.

Atsakovas aiÅ¡kina, kad pagal nurodytÄ orientacinį skaičiavimÄ jam, kaip ginčo patalpų savininkui, priklausanti mokėtina dalis sudarytų apie 22 902,64 Lt. Atsakovo teigimu, jis, žinodamas tokias galimas papildomas iÅ¡laidas pastato, kuriame yra ginčo patalpos, remontui, vedė derybas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir sudarė Sutartį, kurios kaina nustatyta pagal atsakovui tuo metu žinomas aplinkybes dėl bÅ«simų remonto iÅ¡laidų. Atsakovas nurodo, kad 2014 m. sausio mėn. pabaigoje pastato Gedimino pr. 37, Vilniuje, bendraturtis UAB „Lietkompexim“ žodžiu informavo atsakovo atstovus apie tai, jog prieÅ¡ AB „SEB lizingas“ pradėta civilinė byla dėl įpareigojimo likviduoti avarinę pastato, esančio adresu Gedimino pr. 37, Vilniuje, bÅ«klę.Atsakovo teigimu, AB „SEB lizingas“ dar 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma apie pastato Gedimino pr. 37, Vilniuje, kuriame yra ginčo patalpos, avarinę bÅ«klę, nes tada AB „SEB lizingas“ užsakymu buvo atliktas ginčo pastato bÅ«klės įvertinimas.

Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas (kuris perėmė AB „SEB lizingas“ teises ir pareigas), kaip pardavėjas, Å¡iÄ esminę informacijÄ nuslėpė nuo pirkėjo (atsakovo) 2013 m. lapkričio 19 d. pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį, o patalpų apibÅ«dinimas, nurodytas Sutartyje kaip „techniÅ¡kai netvarkingos“, atsakovo teigimu, neatitinka realios patalpų bÅ«klės, nes pastatas tuo metu buvo avarinės bÅ«klės (jo trÅ«kumų Å¡alinimas įvertintas 1 047 564 Lt suma) ir netgi buvo rekomenduojama nutraukti jo naudojimÄ .Atsakovas aiÅ¡kina, kad jam sužinojus, jog ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai nuslėpė nuo jo nurodytÄ informacijÄ , atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl turto kainos sumažinimo; tuo pagrindu ieÅ¡kovas 2014 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė atsakovui ginčo patalpų kainÄ sumažinti 86 886,05 Eur (300 000 Lt) suma.

Atsakovas pažymi, kad 2014 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu „Dėl prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių reikalavimų įskaitymo“ jis pareiÅ¡kė, jog įskaito ieÅ¡kovo 133 804,45 Eur (462 000 Lt) dydžio patalpų kainos sumokėjimo reikalavimÄ Ä¯ atsakovo 178 428,19 Eur (616 076,86 Lt) reikalavimÄ dėl patalpų kainos sumažinimo, atlikus įskaitymÄ pasibaigia atsakovo prievolė ieÅ¡kovui ir atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui lieka 44 623,74 Eur (154 076,86 Lt). Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas, praėjus tik 9 mėn. nuo nurodyto įskaitymo, pateikė atsakovui ieÅ¡kinį dėl nurodytos skolos priteisimo.

Atsakovo teigimu, nurodytas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas nėra nuginčytas, yra galiojantis, todėl, anot atsakovo, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti sumokėti jo reikalaujamÄ sumÄ , nes atsakovas ieÅ¡kovui nėra skolingas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl praÅ¡o paskirti ieÅ¡kovui 5792 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos priteisiant atsakovui.Atsakovo vertinimu, patalpų pardavėjas (ieÅ¡kovas), suprasdamas, kad tikrÄ jÄ ginčo patalpų ir pastato bÅ«klę anksčiau ar vėliau sužinos pirkėjas, ėmėsi priemonių dėl atsakomybės iÅ¡vengimo ir nustatė Sutartyje ieÅ¡kovo minėtas nuostatas.

Atsakovas pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutarties 5.1., 5.4., 5.5. ir 7.1. punktai neatitinka atsakovo valios, nes buvo pateikti patalpų pardavėjui nuo atsakovo nuslėpus esminę pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ir jos sÄ lygoms turinčiÄ informacijÄ .Atsakovas aiÅ¡kina, kad jis apžiÅ«rėjo ginčo patalpas, tačiau vien Å¡ių patalpų apžiÅ«rėjimas negalėjo suteikti ir nesuteikė atsakovui informacijos apie viso pastato bÅ«klę, nes nurodytos patalpos yra pastato rÅ«syje ir 1-ojo aukÅ¡to dalyje, tuo tarpu pastatas yra keturių aukÅ¡tų.

Atsakovas nurodo matęs, kad ginčo pastatui reikia remonto, tuo pagrindu buvo gautas orientacinis sÄ matinis skaičiavimas; atsakovas prašė jį konsultavusiÄ bendrovę gauti ir kitos informacijos apie pastato bÅ«klę, tačiau minėta bendrovė užtikrino, jog daugiau jokios informacijos nėra; taigi, atsakovas nežinojo (negalėjo žinoti), kad pastatas yra avarinės bÅ«klės. Anot atsakovo, patalpų pardavėjas (ieÅ¡kovas), samdęs statybos ekspertus, ne vienÄ mėnesį iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo žinojo, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės ir tokios bÅ«klės Å¡alinimas pareikalaus didžiulių investicijų, tačiau Å¡ios informacijos atsakovui neatskleidė.

Atsakovo teigimu, ginčo patalpų rinkos vertė, prieš pasirašant Sutartį, buvo nustatyta preziumuojant, jog pastatas yra tinkamas naudoti ir nereikalauja papildomų investicijų. Apibendrinant, atsakovo teigimu, jis buvo apgautas dėl ginčo patalpų ir pastato būklės, tuo pačiu ir Sutartyje nustatytos kainos.Atsakovas UAB „RE FACTOR“ pateiktu priešieškiniu ieškovui AB SEB bankui prašo:

1) iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, kad atsakovas UAB „RE FACTOR“ 2014 m. gegužės 28 d. teisėtai įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius savo ir ieÅ¡kovo AB SEB banko reikalavimus, atsakovui UAB „RE FACTOR“ iÅ¡ ieÅ¡kovo AB SEB banko priteisti 44 711,40 Eur dydžio pinigų sumÄ ; arba 2) iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, kad atsakovas UAB „RE FACTOR“ 2014 m. gegužės 28 d. negalėjo įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inių savo ir ieÅ¡kovo AB SEB banko reikalavimų, atsakovui UAB „RE FACTOR“ iÅ¡ ieÅ¡kovo AB SEB banko priteisti 178 515,85 Eur dydžio pinigų sumÄ ;

3) taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė anksčiau savo teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike).Atsakovas pažymi, kad AB „SEB lizingas“ jau 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma, jog ginčo pastatas yra avarinės bÅ«klės ir avarinės pastato bÅ«klės Å¡alinimas kainuotų 303 395,51 Eur (1 047 564 Lt). Nurodo, kad atsakovui pateikus raÅ¡tus dėl kainos sumažinimo, tarp Å¡alių vyko derybos, kurių metu ieÅ¡kovas siÅ«lė sumažinti kainÄ ne daugiau kaip 86 886,01 Eur (300 000 Lt), tuo tarpu atsakovas skaičiavo, jog jo nuostoliai mažiausiai dvigubai didesni nei ieÅ¡kovo siÅ«loma suma.

Atsakovas 2014 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kė, kad įskaito prieÅ¡prieÅ¡inius ieÅ¡kovo piniginius reikalavimus ir dalį atsakovo piniginių reikalavimų: ieÅ¡kovo AB SEB banko reikalavimas dėl 133 804,45 Eur (462 000 Lt) dydžio patalpų kainos sumokėjimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį įskaitomas į atsakovo UAB „RE FACTOR“ reikalavimÄ dėl patalpų kainos sumažinimo 178 428,19 Eur (616 076,86 Lt) dydžio pinigų suma ir, atlikus įskaitymÄ , pasibaigia atsakovo pareiga ieÅ¡kovui sumokėti 133 804,45 Eur (462 000 Lt) dydžio patalpų kainos dalį, o atsakovo reikalavimo dėl patalpų kainos mažinimo dydis lieka 44 623,74 Eur (154 076,86 Lt).Atsakovas pažymi, kad, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, tikėjosi, jog ginčo patalpos ir pastatas neturi esminių trÅ«kumų, jas galima bus naudoti be papildomų didelių investicijų, tačiau, anot atsakovo, dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų (neatskleidus visos turimos informacijos), atsakovas įsigijo ginčo patalpas avarinės bÅ«klės pastate, o tai pareikalavo ir dar pareikalaus didelių investicijų, todėl atsakovo teisėti lÅ«kesčiai buvo pažeisti.

Atsakovas aiÅ¡kina, kad, sužinojęs apie ginčo pastato avarinę bÅ«klę, ėmėsi veiksmų, jog pastato avarinė bÅ«klė bÅ«tų likviduota ir ginčo patalpas bÅ«tų galima saugiai naudoti pagal paskirtį, dėl to jau patyrė ir dar patirs didelių iÅ¡laidų.Atsakovas savo patirtus nuostolius grindžia Å¡iais argumentais: sužinojęs apie patalpų bÅ«klę, atsakovas kreipėsi į V. M. firmÄ â€žTyrimai ir projektai“ dėl patalpų bÅ«klės įvertinimo ir patyrė 868,86 Eur dydžio iÅ¡laidas; paaiÅ¡kėjus, kad patalpų konstrukcijas bÅ«tina sustiprinti, atsakovas sudarė sutartį su UAB „ARCHIVAZA“ dėl patalpų konstrukcijų remonto ir jų stiprinimo projekto, už projekto parengimÄ sumokėjo 2154,20 Eur; atsakovas su UAB „CRV STATYBA“ sudarė statybos rangos sutartį dėl patalpų konstrukcijų remonto ir jų stiprinimo darbų atlikimo ir už Å¡iuos darbus sumokėjo 22 839,65 Eur sumÄ ; taip pat buvo sudaryta sutartis su UAB „ARCHIVAZA“ dėl pastato laikančių konstrukcijų remonto ir stiprinimo techninio-darbo projekto parengimo, už projektavimo darbus sumokėta 5937,20 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo, kaip pastato bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje yra 16,70 proc., atsakovui tenka 991,51 Eur dydžio pinigų suma už nurodytus projektavimo darbus. Atsakovas nurodo, kad, pagal UAB „ARCHIVAZA“ atliktus skaičiavimus, pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo darbų kaina yra 484 141 Eur (be PVM), taigi atsakovui tenkanti dalis sudaro 80 851,55 Eur sumÄ . Be to, pažymi, kad atliekant pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo darbus, be kita ko, numatyta iÅ¡ardyti medinę perdangÄ tarp pastato 1-ojo ir 2-ojo aukÅ¡tų, atlikti reikiamus darbus (įrengti atraminius stulpus) ir įrengti gelžbetoninę perdangÄ tarp minėtų pastato aukÅ¡tų;

Å¡ių darbų kaina – 12 339,92 Eur (be PVM).Atsakovas papildomai nurodo, kad patalpas pirko tam, kad jas galėtų iÅ¡nuomoti ir gauti pajamų. AiÅ¡kina, kad 2014 m. sausio 16 d. atsakovas ir UAB „Ex prompto“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo UAB „Ex prompto“ perduoti valdyti ir naudoti 90 kv. m ploto patalpų dalį, o UAB „Ex prompto“ įsipareigojo nuo 2014 m. balandžio 1 d. už nuomÄ mokėti 2027,34 Eur (7000 Lt; be PVM) dydžio nuomos mokestį; iÅ¡nuomota patalpų dalis buvo perduota UAB „Ex prompto“ nustatant 2,5 mėn. terminÄ iÅ¡nuomotų patalpų dalies įrengimui ir pritaikymui veiklai.

Atsakovas nurodo, kad pajamas už nuomÄ turėjo pradėti gauti nuo 2014 m. balandžio 1 d., tačiau paaiÅ¡kėjus, jog pastatas yra avarinės bÅ«klės, atsakovas turėjo praÅ¡yti stabdyti iÅ¡nuomotų patalpų dalies įrengimo darbus ir atidėti veiklos patalpose pradžiÄ . Atsakovo vertinimu, jo prarastų nuomos pajamų dydis sudaro 9809,71 Eur (be PVM). Pažymi, kad 2014 m. sausio 10 d. atsakovas ir UAB „CLUB G“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas už 3475,44 Eur (12 000 Lt; be PVM) nuomos mokestį įsipareigojo UAB „CLUB G“ iÅ¡nuomoti 180 kv. m ploto ginčo patalpų dalį, tačiau paaiÅ¡kėjus patalpų avarinei bÅ«klei, nuomos sutartis buvo nutraukta.

Atsakovas aiškina, kad 2014 m. liepos 22 d. nuomos sutarties pagrindu UAB „REMGAS“ išnuomota dalis ginčo patalpų, tačiau nuomos mokestis pradėtas mokėti tik nuo 2014 m. spalio 15 d.; atsakovo teigimu, jei nebūtų buvusi nutraukta nuomos sutartis su UAB „CLUB G“, tai atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d. būtų gavęs 3475,44 Eur (be PVM) dydžio nuomos mokestį.Anot atsakovo, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas prarado 26 065,80 Eur pajamų iš nuomos.

Be to, teigia, kad pradėjus pastato laikančių konstrukcijų remonto ir stiprinimo darbus, nuomininkų veikla patalpose bus sustabdyta, nes neįmanoma suderinti tinkamo minėtų darbų atlikimo ir saugios patalpų nuomininkų veiklos. Nurodo, kad ginčo pastato laikančiųjų konstrukcijų remonto ir stiprinimo darbų atlikimas kliūtimi nuomininkų veiklai patalpose bus mažiausiai 3 mėn., o tai reiškia, jog atsakovas iš UAB „REMGAS“ negaus 10 201,81 Eur dydžio nuomos mokesčio; iš UAB „Ex prompto“ – 6082,02 Eur dydžio nuomos mokesčio, iš UAB „Laferas“ – 3041,01 Eur dydžio nuomos mokesčio, t. y. atsakovas praras dar mažiausiai 19 324,84 Eur pajamų.

Atsakovo teigimu, jis taip pat patyrė nuostolių dėl patalpų nuomininko paieÅ¡kos, už tarpininkavimÄ UAB „Ober-haus“ sumokėjęs 3269,81 Eur (be PVM); anot atsakovo, Å¡ių papildomų iÅ¡laidų jis nebÅ«tų patyręs, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų jį informavęs apie patalpų avarinę bÅ«klę.Taigi, atsakovas aiÅ¡kina, kad dėl ginčo patalpų ir (ar) pastato trÅ«kumų patyrė (patirs) 120 045,69 Eur nuostolių, susijusių su patalpų ir pastato avarinės bÅ«klės Å¡alinimu, taip pat patyrė (patirs) 58 470,16 Eur nuostolių, susijusių su patalpų nuomos mokesčio praradimais ir kitomis papildomomis iÅ¡laidomis; bendra atsakovo reikalavimų ieÅ¡kovui vertė yra 178 515,85 Eur.

Atsakovas pažymi, kad jis teisėtai ir pagrįstai įskaitė 133 804,45 Eur dydžio prieÅ¡prieÅ¡inius piniginius reikalavimus, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 44 711,40 Eur suma (178 515,85 Eur - 133 804,45 Eur). Atsakovo nuomone, yra visos įskaitymo sÄ lygos, tačiau jei teismas tokių sÄ lygų nenustatytų, atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 178 515,85 Eur sumÄ .Atsakovas aiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos AB SEB banko civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai (nesÄ Å¾iningai nuslėpus nuo atsakovo informacijÄ apie ginčo pastato avarinę bÅ«klę), atsakovo patirta žala (aukščiau nurodyti atsakovo nuostoliai), priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo patirtų nuostolių bei ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo kaltė.

Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovo 2014 m. gegužės 19 d. raÅ¡tas, kuriame ieÅ¡kovas sutiko svarstyti patalpų kainos mažinimo klausimÄ , patvirtina, jog AB SEB bankas pripažįsta, kad patalpų pardavėjas, nuslėpdamas patalpų bÅ«klę, elgėsi nesÄ Å¾iningai.Atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad ieÅ¡kovas buvo tik teisinis ginčo patalpų savininkas ir nurodo, jog ieÅ¡kovui neabejotinai buvo žinoma ginčo patalpų ir pastato bÅ«klė, tačiau Å¡i informacija atsakovui nebuvo suteikta.IeÅ¡kovas AB SEB bankas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį, triplike ir jo atstovė teismo posėdžio metu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kaip ir prieÅ¡ tai pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, dublike).IeÅ¡kovas papildomai nurodo, kad ginčo patalpos – kavinė-restoranas, priklausančios AB „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas – AB SEB bankas) 2005 m. balandžio 29 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2005 – 040357 pagrindu buvo perduotos valdyti ir naudotis UAB „Turto valdymo centras“ su sÄ lyga, jog sumokėjus visÄ sutartÄ kainÄ UAB „Turto valdymo centras“ įgys nuosavybės teises į minėtas patalpas.

Pažymi, kad 2005 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Å¡ias patalpas AB „SEB lizingas“ įsigijo iÅ¡ to paties kliento – UAB „Turto valdymo centras“, t. y. tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Turto valdymo centras“ buvo sudaryta „grįžtamojo“ lizingo sutartis. IeÅ¡kovo teigimu, jis gali bÅ«ti vertinamas kaip teisinis ginčo nekilnojamojo turto savininkas, o ekonominiu turto savininku buvo UAB „Turto valdymo centras“, kuris valdė ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , juo naudojosi ir dalyvavo santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Ieškovas pažymi, kad būtent UAB „Turto valdymo centras“, negalėdamas vykdyti toliau savo įsipareigojimų ieškovui, derėjosi su atsakovu dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir ginčo patalpų pardavimo.Apibendrinant, ieškovas aiškina, kad atsakovui buvo žinoma ginčo patalpų ir pastato būklė, jis su ja susipažino, o Sutartyje nustatyta kaina buvo pagrįsta; taip pat nesutinka su atsakovo atliktu įskaitymu, nes atsakovas neturėjo galiojančio reikalavimo.Trečiasis asmuo BUAB „Turto valdymo centras“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Admivira“, savo pozicijos į šalių reikalavimus neišreiškė.

IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad AB „SEB lizingas“ (kurio teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovas) ir UAB „RE FACTOR“ 2013 m. lapkričio 19 d. sudarė negyvenamųjų patalpų – kavinės-restorano pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ AB „SEB lizingas“ pardavė UAB „RE FACTOR“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ kavinę-restoranÄ , esančiÄ Gedimino pr. 37, Vilnius.

Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad Å¡alių susitarimu nurodytas turtas parduodamas už 2 200 000 Lt, prie Å¡ios sumos pridedant pridėtinės vertės mokestį – 462 000 Lt; iÅ¡ viso turtas parduodamas už 2 662 000 Lt sumÄ ; Sutarties 2.2. punkte nustatyta, jog Sutarties 2.1. punkte nurodyta pardavimo kaina yra galutinė ir apima visus mokesčius, mokėjimus ir rinkliavas, kurie yra taikomi Å¡ios sutarties sudarymo momentu ar bus taikomi kainos sumokėjimo momentu. Sutarties 2.1.1. punkte nurodytÄ turto pirkimo-pardavimo kainos dalį – 2 200 000 Lt, pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos; o likusi turto kainos dalis – 462 000 Lt, turi bÅ«ti sumokėta pardavėjui (ieÅ¡kovui) Sutarties 2.1.2.-2.1.3. punktuose nustatyta tvarka ir terminais; pagal Sutarties 2.1.2. punktÄ 231 000 Lt sumÄ pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o likusius 231 000 Lt – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (Sutarties 2.1.3. punktas).

Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas UAB „RE FACTOR“ sumokėjo AB „SEB lizingas“ (kurio teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas) 2 200 000 Lt sumÄ ir nesumokėjo likusios (462 000 Lt) sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Å alys 2013 m. lapkričio 28 d. pasirašė perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas perdavė, o atsakovas priėmė nuosavybės teisėmis nurodytÄ patalpÄ .Å alys iÅ¡ esmės neginčija, kad prieÅ¡ sudarant nurodytÄ pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui buvo perduotas 2012 m. rugpjūčio 8 d.

Orientacinis sÄ matinis skaičiavimas, kuris atliktas UAB „Turto valdymo centras“ užsakymu, ir kuriame nurodyta, jog pastato Gedimino pr. 37, Vilniuje, fasado (iÅ¡ Gedimino pr. į kairę nuo bromos) plyÅ¡ių injekavimui ir susiuvimui, fasado remontui reikalinga 120 540,20 Lt suma. Å alys taip pat neginčija, kad nustatant ginčo patalpų pirkimo-pardavimo kainÄ , Å¡alys rėmėsi UAB „Baltijos turto vertinimo agentÅ«ra“ 2013 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2530:2013(V), kurioje nustatyta, jog ginčo patalpų – negyvenamos patalpos – kavinės-restorano, esančios Gedimino pr. 37, Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0084-1014:0006, rinkos vertė 2013 m. spalio 3 d. sudarė 2 150 000 Lt.Atsakovas 2014 m. vasario 14 d. raÅ¡tu Nr. SD-1402/14 informavo ieÅ¡kovÄ , kad sustabdo mokėjimus, nurodytus Sutarties 2.1.2. ir 2.1.3. punktuose, tol, kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl pirktų patalpų kainos sumažinimo; atsakovas nurodytame raÅ¡te, be kita ko, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti Sutarties sÄ lygas ir nustatyti, jog ginčo patalpų kaina yra 2 327 962,84 Lt.2014 m. kovo 12 d. raÅ¡tu Nr. SD-1403/12 atsakovas dar kartÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti 2013 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas ir nustatyti, kad patalpų kaina yra mažinama dar didesne – 616 076,86 Lt, suma.IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad po nurodytų atsakovo raÅ¡tų pateikimo ieÅ¡kovui Å¡alys vedė derybas dėl Sutarties kainos mažinimo.

Tuo pagrindu ieÅ¡kovas 2014 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. 01-10-02-11833 informavo atsakovÄ , kad sutiktų svarstyti 2013 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties kainos sumažinimo galimybę 300 000 Lt suma, t. y. iki 2 362 000 Lt (su PVM); ieÅ¡kovas Å¡iame raÅ¡te taip pat nurodė, jog atsakovas nėra įvykdęs Sutarties ir yra nesumokėjęs likusios 462 000 Lt sumos.Atsakovas 2014 m. gegužės 28 d. raÅ¡te Nr. 1405/28, adresuotame ieÅ¡kovui, pareiÅ¡kė, kad įskaito prieÅ¡prieÅ¡inius AB SEB banko piniginius reikalavimus ir dalį UAB „RE FACTOR“ piniginių reikalavimų:

AB SEB banko reikalavimas dėl 462 000 Lt dydžio patalpų kainos sumokėjimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį įskaitomas į UAB „RE FACTOR“ reikalavimÄ dėl patalpų kainos mažinimo 616 076,86 Lt dydžio pinigų suma ir, atlikus šį įskaitymÄ , pasibaigia UAB „RE FACTOR“ pareiga AB SEB bankui sumokėti 462 000 Lt dydžio patalpų kainos dalį, o UAB „RE FACTOR“ reikalavimo dėl patalpų kainos mažinimo dydis lieka 154 076,86 Lt; atsakovas taip pat informavo, jog dėl neįskaitytos UAB „RE FACTOR“ reikalavimo dėl patalpų kainos mažinimo dalies, t. y. 154 076,86 Lt sumos, UAB „RE FACTOR“ pasilieka teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį.Byloje nustatyta, kad UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 5 d.

Techninio audito ataskaitoje, atliktoje AB „SEB lizingas“ užsakymu, nustatyta, kad statinio, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje, tolesnis naudojimas yra nesaugus, statinys yra avarinės bÅ«klės, jo eksploatacija neleistina; be to, nurodyta, jog minėto pastato avarinės bÅ«klės paÅ¡alinimo darbų vertė sudarytų 1 047 564 Lt. Atsakovas UAB „RE FACTOR“ iÅ¡ esmės savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas iki Sutarties pasiraÅ¡ymo neatskleidė ginčo pastato avarinės bÅ«klės, nepateikė nurodytos ataskaitos.

IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo, kad nurodyta ataskaita atsakovui nebuvo pateikta, tačiau nesutinka, jog atsakovas nebuvo supažindintas su ginčo pastato bÅ«kle.Byloje taip pat pateiktas V. M. firmos „Tyrimai ir projektai“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. statinio konstrukcijų tyrimo aktas, atliktas A. M. C. (ginčo pastato bendraturčio) užsakymu, kuriame nurodyta, kad statino, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje, pirmo aukÅ¡to vidaus patalpų bÅ«klė yra gera, iÅ¡skyrus įvažiavimo arkos ir kiemo pusės fasadus, tuo tarpu 2-ojo, 3-ojo ir 4-ojo aukÅ¡tų bÅ«klė yra avarinė; rekomenduojama skubiai atlikti rÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to tyrinėjimo darbus, įrengti reikalingus sustiprinimus, įrengti apsaugas nuo krentančio tinko, parengti ginčo pastato antro, trečio ir ketvirto aukÅ¡tų rekonstrukcijos projektÄ kartu su fasadų sienų sutvirtinimu, numatant likviduoti kasant rÅ«sius įvykusios avarijos pasekmes.

IÅ¡ esmės tos pačios iÅ¡vados padarytos minėtos bendrovės 2014 m. kovo 4 d. statinio konstrukcijų tyrimo akte, kuris buvo atliktas UAB „RE FACTOR“ užsakymu. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas nesumokėjo ieÅ¡kovui likusios kainos (462 000 Lt/ 133 804,45 Eur) už ginčo patalpas, tačiau atsakovas Å¡ios prievolės neįvykdymÄ iÅ¡ esmės motyvavo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningais veiksmais (neatskleidžiant visos turimos informacijos apie ginčo pastato bÅ«klę) ir dėl to jo patirtais nuostoliais, kuriuos, atsakovo teigimu, jis įskaitė į ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl likusios kainos sumokėjimo; be to, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti nurodytus nuostolius (arba jų dalį, jeigu teismas atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ laikys pagrįstu).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat siekiant priimamo sprendimo aiškumo, šiame sprendime iš pradžių nagrinėjami atsakovo priešieškinio reikalavimai, po to – ieškovo reikalavimai. Dėl priešieškinio reikalavimų Atsakovas priešieškiniu prašo:

1) iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, kad atsakovas UAB „RE FACTOR“ 2014 m. gegužės 28 d. teisėtai įskaitė prieÅ¡prieÅ¡inius savo ir ieÅ¡kovo AB SEB banko reikalavimus, atsakovui UAB „RE FACTOR“ iÅ¡ ieÅ¡kovo AB SEB banko priteisti 44 711,40 Eur dydžio pinigų sumÄ ; arba 2) iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ ir nustačius, kad atsakovas UAB „RE FACTOR“ 2014 m. gegužės 28 d. negalėjo įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inių savo ir ieÅ¡kovo AB SEB banko reikalavimų, atsakovui UAB „RE FACTOR“ iÅ¡ ieÅ¡kovo AB SEB banko priteisti 178 515,85 Eur dydžio pinigų sumÄ .Taigi, byloje, pirmiausia, reikia nustatyti ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atliko nurodytÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ .Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymas.

Tai vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2014 m. spalio 29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sÄ lygos: pirma, tam, jog bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini;

Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Taigi, viena iÅ¡ bÅ«tinų įskaitymo, atliekamo pagal CK 6.130 straipsnį, sÄ lygų – abi Å¡alis saistančios prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas galimas tik esant prieÅ¡prieÅ¡inėms vienarūšėms prievolėms, teismas, taikydamas šį institutÄ , privalo nustatyti esant tokias prievoles.

Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, bÅ«tina analizuoti Å¡ių reikalavimų atsiradimo pagrindÄ , t. y. tuos prievolinius santykius, iÅ¡ kurių ginčo Å¡alis kildina savo reikalavimo teisę. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančiÄ reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo bÅ«tinÄ sias sÄ lygas tenka įskaitymÄ atlikusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014).Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad jis turėjo 616 076,86 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ , nes dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų (informacijos apie ginčo pastato avarinę bÅ«klę neatskleidimo) patyrė (patirs) nurodyto dydžio nuostolius, kurie susiję su pastato avarinės bÅ«klės Å¡alinimu, negautomis pajamomis už nuomÄ ir kitomis iÅ¡laidomis.CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktÄ , taikomos Å¡io kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, iÅ¡skyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktÄ pakeisti tinkamu.

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad bÅ«tų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (nagrinėjamu atveju atsakovas iÅ¡ esmės pasirinko šį savo teisių gynimo bÅ«dÄ ). CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus; pardavėjas neatsako pagal Å¡io straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimÄ , jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).Teismas iÅ¡ dalies pritaria atsakovo argumentams, kad ieÅ¡kovas be pateisinamos priežasties nesuteikė atsakovui visos jo turimos informacijos apie ginčo pastato bÅ«klę, t. y. nepateikė atsakovui UAB „Sweco Lietuva“ 2013 m. rugpjūčio 5 d.

Techninio audito ataskaitos. Tai, kad nurodyto pastato bÅ«klė Sutarties sudarymo metu buvo avarinė, patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis); ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu Å¡io fakto iÅ¡ esmės taip pat neginčijo. Be to, aplinkybė, kad pastatas, esantis Gedimino pr. 37, Vilniuje, yra avarinės bÅ«klės, konstatuota ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto aplyinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1014-819/2015, kuriame buvo nagrinėjamas ginčas tarp nurodyto pastato bendraturčių dėl įpareigojimo vykdyti pareigas (dėl pastato avarinės bÅ«klės stabilizavimo darbų įpareigojimo atlikimo) (CPK 182 straipsnis).Kita vertus, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas Å¡alių 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog ginčo pastatas yra techniÅ¡kai netvarkingas ir jam reikalingos papildomos investicijos, siekiant užtirkinti tinkamÄ pastato techninę bÅ«klę, t. y. darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys aptarė parduodamo turto (įskaitant pastato, kuriame yra turtas) trÅ«kumus, kurie atsakovui buvo (turėjo bÅ«ti) žinomi (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Taigi, Sutarties 4.5. punkte pardavėjas AB „SEB lizingas“, kurio teises ir pareigas perėmė ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kė, kad faktinis ginčo patalpų valdytojas ir naudotojas buvo UAB „Turto valdymo centras“, todėl pardavėjas neatsako už jokius matomus ar paslėptus ginčo patalpų trÅ«kumus;

Sutarties 5.1. punkte atsakovas patvirtino, jog jam žinoma ir suprantama, kad faktinis ginčo patalpų naudotojas ir naudotojas buvo UAB „Turto valdymo centras“ ir kad pardavėjas neatsako už jokius matomus ar paslėptus ginčo patalpų trÅ«kumus. Be to, Sutarties 5.4. punkte pirkėjo (atsakovo) atstovas pareiÅ¡kė ir garantavo, kad iki Sutarties pasiraÅ¡ymo momento pirkėjas turėjo galimybę apžiÅ«rėti ir apžiÅ«rėjo visÄ turtÄ (ginčo patalpas) ir pastatÄ , kuriame yra turtas; pirkėjas įvertino turto bei pastato techninę bÅ«klę; pirkėjas jokių pretenzijų pardavėjui dėl turto ir pastato bÅ«klės, nusidėvėjimo, kokybės, baigtumo, naudojimo paskirties neturi bei neturės ateityje; pirkėjo atstovas taip pat patvirtino, kad pirkėjui yra atskleista aplinkybė, jog pastatas, kuriame yra perkamas turtas, yra techniÅ¡kai netvarkingas ir kad yra reikalingos papildomos investicijos, siekiant užtikrinti tinkamÄ pastato techninę bÅ«klę;

Sutarties 5.5. punkte pirkėjo atstovas patvirtino, kad parduodamo turto charakteristikos atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus, taip pat atitinka turto kainÄ , nurodytÄ Sutartyje. Visos minėtos nuostatos iÅ¡ esmės dar kartÄ buvo nurodytos ir Sutarties 7.1. punkte.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, remdamasis, be kita ko, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, kad pirkėjui (atsakovui) buvo sudarytos galimybės susipažinti tiek su ginčo patalpų, tiek su ginčo pastato bÅ«kle (tÄ atsakovas aiÅ¡kiai patvirtino Sutartyje), todėl konstatuotina, jog atsakovui pastato bÅ«klė buvo žinoma, arba bent jau turėjo bÅ«ti žinoma, tuo labiau, kad net pačioje Sutartyje Å¡alys patvirtino, jog pastatas yra techniÅ¡kai netvarkingas (dėl ko atsakovas dar atidžiau turėjo patikrinti jo bÅ«klę).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas, parduodamas ginčo patalpas, atsakovo neapgavo, kaip teigia atsakovas, nes faktiÅ¡kai bloga pastato bÅ«klė atsakovui buvo atskleista. Teismo vertinimu, bet koks apdairus, rÅ«pestingas, atidus asmuo, tuo labiau, kad atsakovas verčiasi su nekilnojamuoju turtu susijusia veikla (jo pirkimu ir nuomavimu), tokioje situacijoje bÅ«tų atidžiai patikrinęs perkamo nekilnojamojo turto (tuo pačiu ir pastato, kuriame yra perkamas turtas) bÅ«klę prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , arba pasinaudojęs kvalifikuota specialistų pagalba.

Teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo teiginius, kad specialistų pagalba brangiai kainuoja ir užima daug laiko, nes tai nepateisina atsakovo pasyvių veiksmų nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog ginčo patalpų pardavėjas trukdė atsakovui tinkamai įvertinti pastato bÅ«klę, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai jį apžiÅ«rėti, neleido atsakovui pasikviesti kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų įvertinti techninę pastato bÅ«klę ir pan. (CPK 178 straipsnis).IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp atsakovo ir jam konsultacines paslaugas teikusio asmens (nekilnojamojo turto brokerio) – UAB „RECOMM GROUP“ (kuris iÅ¡ esmės tarpininkavo perkant ginčo patalpas), taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, jog jam nebuvo žinoma tikroji pastato bÅ«klė; tai kasacinis teismas motyvavo tuo, kad 2013 m. lapkričio 19 d. negyvenamųjų patalpų kavinės-restorano pirkimo-pardavimo sutarties 5.4 punkte nurodyta, jog prieÅ¡ pirkdamas patalpas atsakovas apžiÅ«rėjo jas ir pastatÄ , kuriame yra patalpos, ir kad jis yra informuotas apie pastato trÅ«kumus, t. y. jog pastatas, kuriame yra patalpos, yra techniÅ¡kai netvarkingas ir reikia papildomų investicijų, siekiant užtikrinti tinkamÄ pastato techninę bÅ«klę; kasacinis teismas pažymėjo, jog Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad atsakovui žinomas pastato nusidėvėjimo laipsnis ir bÅ«klė.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nagrinėjant nurodytÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-18280-779/2014, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo paliktas nepakeistas, o kasacinis teismas pakeitė tik apeliacinės teismo procesinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų) buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovo vadovas E. R. lankėsi objekte, t. y. ginčo patalpose ir pastate, jį apžiÅ«rėjo tiek iÅ¡oriÅ¡kai, tiek viduje; matė, kad pastatas aptrauktas tinklu, vadinasi, remontuotinas; nekilnojamojo turto brokeriui pasiÅ«lius atsakovo atstovui apžiÅ«rėti ir kitas pastato patalpas, esančias aukščiau, tai padaryti atsisakė.

Å ios bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad neapžiÅ«rėjo viso pastato, nes nematė tam poreikio. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pats atsakovas buvo nepakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, tinkamai nepasidomėjo ginčo pastato bÅ«kle, nors, kaip minėta, nagrinėjamu atveju tai turėjo daryti itin atidžiai. Pagal pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir bendras sandorių sudarymÄ reglamentuojančias teisės normas, kiekvienas pirkėjas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ reikalauti iÅ¡ daikto pardavėjo informacijos apie perkamo daikto kokybę (bÅ«klę) ir pagal jÄ spręsti dėl sandorio sudarymo, įsigyjamo daikto kainos, kokybės ir kitų pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų.

Nagrinėjamu atveju, kaip pats atsakovas nurodo, jis apsiribojo tik jam ginčo patalpų pardavėjo pateiktu 2012 m. rugpjūčio 8 d. Orientaciniu sÄ matiniu skaičiavimu, kuriame nurodyta, jog pastato Gedimino pr. 37, Vilniuje, fasado (iÅ¡ Gedimino pr. į kairę nuo bromos) plyÅ¡ių injekavimui ir susiuvimui, fasado remontui reikalinga 120 540,20 Lt suma. Teismas pažymi, kad, visų pirma, nurodytas skaičiavimas buvo atliktas daugiau kaip prieÅ¡ metus iki Sutarties sudarymo (per tÄ laikÄ pastato bÅ«klė galėjo reikÅ¡mingai pasikeisti); antra, iÅ¡ nurodytos sÄ matos matyti, jog Å¡iuo atveju buvo paskaičiuotos tik dalies fasado (iÅ¡ vienos) remonto darbai (ir tai kosmetiniai), todėl atsakovas, bÅ«damas juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo stantartai, turėjo reikalauti iÅ¡ pardavėjo aktualių duomenų apie pastato bÅ«klę arba pats imtis aktyvių veiksmų dėl nurodytos bÅ«klės nustatymo.

Teismo vertinimu, atsakovui Å¡ių aktyvių nesiėmus ir pasiraÅ¡ius Sutartį, atsakovas prisiėmė rizikÄ ir atsakomybę už ginčo patalpų, tuo pačiu ir pastato, kaip bendraturtis, bÅ«klę.Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ieÅ¡kovo, kaip pardavėjo, neteisėtų ir (ar) nesÄ Å¾iningų veiksmų, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės tinkamai įvykdė savo pareigas, t. y. atskleidė atsakovui pagrindinę informacijÄ apie ginčo pastato bÅ«klės netvarkingumÄ (sÄ voka „techniÅ¡kai netvarkingas“ nebuvo detalizuota, taigi teismo vertinimu iÅ¡ esmės apimanti ir pastato avarinę bÅ«klę), tuo tarpu atsakovas, nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti aktualiÄ pastato bÅ«klę ir akceptavęs Sutarties sÄ lygas, pats prisiėmė rizikÄ dėl ateityje galimai atsirasiančių iÅ¡laidų dėl nurodyto pastato techninės bÅ«klės pagerinimo ir su tuo susijusių iÅ¡laidų, tenkančių kaip pastato bendraturčiui (tuo labiau, kad Å¡ios aplinkybės buvo nustatytos ir Sutartyje, todėl negalima teigti, jog atsakovui tai buvo netikėtumas), įskaitant ir nuomos pajamų sumažėjimÄ remonto darbų vykdymo metu.

Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog ieÅ¡kovas ikiteisminio ginčo sprendimo metu (Å¡alims vedant derybas) sutiko svarstyti galimybę sumažinti Sutarties kainÄ , savaime neįrodo, kad ieÅ¡kovas pripažino savo kaltę, prisiėmė atsakomybę ir pan.Taigi, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad turėjo apibrėžtÄ , galiojantį ir vykdytinÄ vienarūšį prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovui, t. y. buvo visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos įskaitymui atlikti, todėl konstatuotina, jog atsakovas nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmas atsakovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, laiko nepagrįstu ir kitÄ â€“ alternatyvų, atsakovo reikalavimÄ ieÅ¡kovui dėl nuostolių, susijusių su patalpų ir pastato avarinės bÅ«klės Å¡alinimu, taip pat su patalpų nuomos mokesčio praradimais ir papildomomis iÅ¡laidomis, priteisimu, nes, kaip minėta, atsakovas, pirkdamas ginčo patalpas, žinojo (turėjo žinoti) apie jų ir ginčo pastato bÅ«klę (jų trÅ«kumus) ir jiems reikalingas papildomas investicijas (taip pat su tuo susijusias iÅ¡laidas), todėl nepagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas (nuostolius) praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis atsakovo nurodomų iÅ¡laidų faktiÅ¡kai dar nėra patirtos (pateikti tik preliminarÅ«s skaičiavimai); pažymėtina ir tai, jog 2013 m. lapkričio 28 d. perdavimo-priėmimo nuosavybės akto 6 punkte Å¡alys susitarė, jog pirkėjas (atsakovas) iki galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį dienos be atskiro raÅ¡tiÅ¡ko pardavėjo (ieÅ¡kovo) sutikimo neturi teisės įsigyto turto parduoti, dovanoti, kitaip perleisti trečiajam asmeniui, įkeisti bei kitaip apriboti savo teisių į įsigytÄ turtÄ , todėl konstatuotina, kad atsakovas, nesumokėjęs visos kainos už ginčo patalpas, neturėjo teisių Å¡ių patalpų perleisti valdyti kitam asmeniui(-ims) nuomos sutarties(-čių) pagrindu ir gauti iÅ¡ to pajamų; atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog ir nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis iÅ¡ nuomos, atsakovas Å¡iuo atveju taip pat negalėjo patirti.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „RE FACTOR“ 133 804,45 Eur skolÄ už nesumokėtÄ turto kainos dalį ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kaip minėta, atsakovas neginčijo, kad nėra sumokėjęs likusios Sutarties kainos dalies – 133 804,45 Eur (462 000 Lt) (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau Å¡ios prievolės neįvykdymÄ motyvavo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningu elgesiu ir dėl to jo patirtais nuostoliais, taip pat aplinkybe, jog įskaitė savo patirtus nustolius į nurodytÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ .

Å iuo sprendimu konstatuota, kad atsakovo galimai patirti nuostoliai nesusiję su ieÅ¡kovo veiksmais; teismas nenustatė ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų; taip pat sprendė, jog nebuvo bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo atliktam prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymui.Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles;

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos, skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminÄ .Kasacinis teismas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikÅ¡mę suderintiems Å¡alių tarpusavio ketinimams.

Å alių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡minga visuomeninės savireguliacijos priemone. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama Å«kio naÅ¡umo, įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis.

Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių sudaryta 2013 m. lapkričio 19 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti; nenustatyta, jog nurodyta sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams, vieÅ¡ajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms; be to, atsakovas jos ir neginčija, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys turi vykdyti jos nuostatas.

Kaip minėta, atsakovas neįvykdė Sutarties 2.1.2. ir 2.1.3. punktuose nustatytų prievolių bei nesumokėjo ieÅ¡kovui likusios turto kainos – 133 804,45 Eur (462 000 Lt), tokiu bÅ«du pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus; kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, atleidžiančių atsakovo nuo nurodytų prievolių vykdymo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 133 804,45 Eur (462 000 Lt) skola už nesumokėtÄ turto kainos dalį.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (133 804,45 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Atsakovas praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui 5792 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos skiriant atsakovui. Savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės argumentavo tuo, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir (ar) kitÄ procesinį dokumentÄ ; arba sÄ moningai veikiant prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ ), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymÄ . Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali bÅ«ti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kinio pateikimo ir jo nagrinėjimo metu ieÅ¡kinys bÅ«tų pateiktas aiÅ¡kiai nepagrįstas, taip pat siekiant vilkinti procesÄ ar dėl kokių nors kitų nesÄ Å¾iningų ketinimų, tuo labiau, jog ieÅ¡kinys Å¡iuo sprendimu pripažintas pagrįstu ir tenkintinu.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, atsakovo praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo atmestinas. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, nurodytus teismo sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Tenkinus ieÅ¡kinį, o prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1800 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 1872 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso – 3672 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, iÅ¡ atsakovo UAB „RE FACTOR“, j. a. k. 302721468, 133 804,45 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturis eurus 45 ct) skolos ir 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (133 804,45 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti ieÅ¡kovui AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, iÅ¡ atsakovo UAB „RE FACTOR“, j. a. k. 302721468, 3672 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Asta Pikelienė