2017-03-02 Nr. AB-5070-4-45-3-00036-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3390-822/2017

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00036-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gretai Kapačinskaitei,

dalyvaujant vertėjui Z. A.

dalyvaujant užsieniečiams M. D., U. K. ir N. Y., jų atstovei advokatei Eglei Klimavičiūtei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Aleksandrui Kislovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D., U. K. ir N. Y. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo dėl M. D., U. K. ir N. Y. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiai M. D., U. K. ir N. Y. (toliau – ir užsieniečiai, apeliantai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 4 dalies 5 punktu, sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. balandžio 27 d.

Sprendimas priimtas patenkinus Užsieniečių registracijos centro 2017 m. sausio 26 d. teikimus dėl užsieniečių sulaikymo. Teikimuose nurodyta, kad 2017 m. sausio 17 d. Ignalinos rajone Vosiūnų kaimo prieigose buvo sulaikyta asmenų grupė, asmenys prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais M. D., U. K., N. Y., kurie nepateikė dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Šengeno erdvėje.

Užsieniečiai 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi su prašymais dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2017 m. sausio 20 d. gautas Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento raštas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai M. D., U. K. ir N. Y. gali būti susiję su teroristine organizacija (duomenys neskelbtini), siekiant patikrinti šią informaciją nurodytiems užsieniečiams tikslinga apriboti judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 21 d. sprendimais užsieniečiams paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2017 m. liepos 21 d. apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 23 d. priėmė sprendimus iš esmės nagrinėti M. D., U. K. ir N. Y. prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo.

Valstybės saugumo departamentas 2017 m. sausio 25 d. raštu informavo VSAT Užsieniečių registracijos centrą, kad M. D., U. K. ir N. Y. kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai minėti užsieniečiai VSAT Užsieniečių registracijos centro 2017 m. sausio 25 d. sprendimu buvo sulaikyti 48 val.

VSAT Užsieniečių registracijos centras, remdamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnyje, 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punkte, 5 dalies 9 punkte numatytais pagrindais, prašė sulaikyti M. D., U. K. ir N. Y. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams, iki 2017 m. liepos 27 d. (teikimuose nurodyta data 2016 m. liepos 27 d. laikytina rašymo apsirikimu).

Teismas, išnagrinėjęs teikimus, pažymėjo, kad nors užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas nustatė, kad asmens bylose yra VSAT Ignalinos rinktinės vado tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) ambasados konsulinės dalies darbuotojas informavo, jog pagal gautą informaciją iš (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje sulaikyti asmenys gali būti susiję su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teroristine grupuote, M. D. – politinės dalies narys, U. K. – ginkluotos dalies narys. Taip pat VSAT 2017 m. sausio 20 d. buvo gautas Valstybės saugumo departamento raštas Nr. 18-721, kuriame nurodoma, kad M. D., U. K., N. Y. gali būti susiję su teroristine organizacija (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) ambasados 2017 m. sausio 20 d. buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) teroristinė organizacija ir susijusios grupuotės pagrasino įvykdyti teroristinius išpuolius, nukreiptus į (duomenys neskelbtini) diplomatines misijas ir interesus užsienyje. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento teismui pateiktą medžiagą, kuri neišslaptinta ir dėl to paprastai negali būti byloje laikoma įrodymu, tačiau šioje medžiagoje esančius duomenis įvertinus kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, kad užsieniečiai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Todėl teismas patenkino Užsieniečių registracijos centro teikimus ir sulaikė užsieniečius, bet trumpesniam, nei teikimuose prašomam terminui.

II. Užsieniečiai M. D., U. K. ir N. Y. su Švenčionių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimų netenkinti.

Skunde nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjant teikimus dėl užsieniečių sulaikymo, teismui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma, kuri galimai patvirtina, jog užsieniečiai kelia grėsmę valstybės saugumui. Su šia pažyma užsieniečiams ir/ar jų atstovei nebuvo leista susipažinti ir pažyma nebuvo išslaptinta. Vis dėlto, akivaizdu, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi VSD pažymoje nurodytais duomenimis. Apeliantų nuomone, dėl tokių teismo veiksmų buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Netenkinęs užsieniečių prašymo išslaptinti VSD pateiktą informaciją, teismas apribojo jų galimybes apsiginti ir sužinoti, kuo jie yra kaltinami. Apeliantams nežinant, kokie yra motyvai, pagrindžiantys, neva, jų keliamą grėsmę valstybės saugumui, jie objektyviai negalėjo pateikti jokių paaiškinimų, kurie, galbūt, pagrįstų, kad jis iš tikrųjų nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismui neišslaptinus minėtos informacijos, taip pat lieka neaišku, ar ši VSD pateikta informacija skiriasi nuo tos, kurią VSD buvo pateikęs užsieniečių sulaikymo klausimą nagrinėjant Ignalinos rajono apylinkės teisme. Vėlgi, tokiu būdu buvo apribotos apeliantų teisės pateikti atsikirtimus ir save apginti.

Apeliantai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, jog remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, tarptautinėse sutartyse nustatytais įsipareigojimais ir Konstitucijos nuostatomis, priimamas sprendimas negali būti grindžiamas vien tik slapta medžiaga, kuri nėra žinoma asmeniui, kaip vieninteliu įrodymu.

Atsižvelgiant į tai, jog įslaptinta informacija nebuvo išslaptinta, šiais duomenis, priimdamas ginčijamą sprendimą, Švenčionių rajono apylinkės teismas negalėjo remtis. Jeigu teismas nesirėmė įslaptinta informacija kaip įrodymu, tuomet neaišku, kokiu pagrindu teismas nusprendė sulaikyti užsieniečius, nes jokios kitos aplinkybės nuo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 21 d. priimto sprendimo, kuriuo užsieniečiai sulaikyti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo, momento bylą nagrinėjant Švenčionių rajono apylinkės teisme nepasikeitė. Be to, apeliantai pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad užsieniečiai gali kelti grėsmę valstybės saugumui (bet ne kelia grėsmę), tačiau tokia informacija jau buvo aiški ir nagrinėjant bylą Ignalinos rajono apylinkės teisme, todėl priimtas ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Akivaizdu, kad kitas tos pačios instancijos teismas, vadovaudamasis tais pačiais byloje esančiais įrodymais, neturi teisės priimti priešingo sprendimo, tokiu būdu panaikindamas prieš tai priimtą kito tos pačios instancijos teismo sprendimą. Apeliantai pabrėžia, jog formaliai Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimai nėra panaikinti ir yra galiojantys, kaip ir Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas, kas sudaro teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą. Apeliantams kyla abejonių, ar Švenčionių rajono apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti analogiškus teikimus, kai jie jau buvo išnagrinėti Ignalinos rajono apylinkės teismo, ir ar dėl sprendimo pakeitimo Užsieniečių registracijos centras neprivalėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Apeliantai taip pat pažymi, kad M. D. į Lietuvos Respubliką atvyko su sutuoktine Y. C. D. ir dviem jų nepilnamečiais vaikais (J. J. D. ir A. D.). Apeliantai N. Y. ir U. K. taip pat yra sutuoktiniai. Priėmus ginčijamą sprendimą, buvo išskirta šeima – vyras M. D. sulaikytas, o jo sutuoktinei ir vaikams palikta galioti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Šeima yra išskirta bent trijų mėnesių laikotarpiui (jei nebus pratęstas sulaikymo terminas). Tokie teismo veiksmai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tiek tėvas, tiek motina turi teisę ir pareigą auklėti ir ugdyti savo vaikus, su jais gyventi, tačiau ginčijamu sprendimu tėvo teisė ir pareiga būti kartu su savo nepilnamečiais vaikais buvo apribota. Apeliantai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2621-662/2015, kurioje teismas sprendė klausimą dėl prieglobsčio prašytojo vyro sulaikymo, kai moteriai su vaikais pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, ir pripažino, kad tiek tėvas, tiek motina turi pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą.

Nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkes teismui 2017 m. sausio 21 d. nagrinėjant teikimus dėl užsieniečių sulaikymo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jokia įslaptinta informacija nebuvo pateikta. Akivaizdu, kad Valstybės saugumo departamentui surinkus ir patikrinus informaciją dėl užsieniečių keliamos grėsmės ji pasitvirtino, todėl Valstybės saugumo departamentas 2017 m. sausio 25 d. Užsieniečių registracijos centrui pateikė informaciją, kad apeliantai kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl naujų aplinkybių atsirado pagrindas kreiptis su teikimu į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl užsieniečių sulaikymo. Pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas gautą įslaptina informaciją, vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė pagrįsta sprendimą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečių sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytas baigtinis prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų sąrašas. Vienas iš šių pagrindų – kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (113 str. 4 d. 5 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Įstatymo 113 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

Nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Byloje nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvą atvyko 2017 m. sausio 17 d. Teismo posėdyje jie nurodė, kad tą pačią dieną kreipėsi dėl prieglobsčio (žodžiu), 2017 m. sausio 20 d. apklausos metu užsieniečiai nurodė, kad atvykimo tikslas – kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Europos Sąjungos valstybėje. Užsieniečiai D. M. (2017 m. sausio 20 d. apklausos lapas Nr. 176-4), N. Y. (2017 m. sausio 20 d. apklausos lapas Nr. 176-6) ir U. K. (2017 m. sausio 20 d. apklausos lapas Nr. 176-5) apklausos metu nurodė, kad 2016 m. balandžio 21 d. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie 7 mėnesius, 2016 m. lapkričio 27 d. persikėlė į (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 3 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), o 2017 m. sausio 17 d. atvyko į Lietuvą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal minėtus apklausos lapus visi apeliantai atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslu nurodė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra pridėta pirminių D. M., N. Y. ir U. K. apklausos protokolų jiems kirtus Lietuvos Respublikos sieną, dėl to nėra galimybių patikrinti užsieniečių versiją, kad jie iš karto atvykę į Lietuvos Respubliką prašė prieglobsčio, tačiau šias kilusias abejones teismas vertina apeliantų naudai.

VSAT prie VRM Ignalinos rinktinės vado 2017 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. sausio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) ambasados gauta informacija, kad Ignalinos rinktinės ruože sulaikyti asmenys gali būti susiję su teroristine organizacija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teroristine grupuote, M. D. – politinės dalies narys, U. K. – ginkluotos dalies narys.

2017 m. sausio 20 d. užsieniečiai Migracijos departamentui pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Prieglobsčio prašymai motyvuojami tuo, kad buvo persekiojami dėl savo politinių įsitikinimų.

Kaip minėta, 2017 m. sausio 20 d. VSAT prie VRM pateiktas Valstybės saugumo departamento raštas Nr. 18-721, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas disponuoja nepatvirtinta informacija, kad 2017 m. sausio 17 d. VSAT sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiai U. K., M. D., Y. C. D., J. J. D. ir N. Y. gali būti susiję su teroristine separatistine organizacija (duomenys neskelbtini); siekiant patikrinti šią informaciją nurodytiems užsieniečiams siūlyta apriboti judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje.

Remdamasi šiais duomenimis VSAT prie VRM Ignalinos rinktinė kreipėsi su teikimais į Ignalinos rajono apylinkės teismą dėl užsieniečių sulaikymo Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams, kol bus nustatyta jų padėtis Lietuvos Respublikoje. Ignalinos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs teikimus, 2017 m. sausio 21 d. spendimu (duomenys neskelbtini) piliečiams D. M., N. Y. ir U. K. pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje be judėjimo laisvės apribojimų.

Valstybės saugumo departamentas 2017 m. sausio 25 d. raštu informavo VSAT Užsieniečių registracijos centrą, kad M. D., U. K. ir N. Y. kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai minėti užsieniečiai VSAT Užsieniečių registracijos centro 2017 m. sausio 25 d. sprendimu buvo sulaikyti 48 val. 2017 m. sausio 26 d. Švenčionių rajono apylinkės teismui pateikti teikimai dėl užsieniečių sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2016 m. liepos 27 d. Teismui nagrinėjančiam teikimus buvo pateikti Valstybės saugumo departamento įslaptinti dokumentai (2017 m. sausio 25 d. raštas ir išrašai iš 2017 m. sausio 26 d. tarnybinių pranešimų).

Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl apeliantų sulaikymo nurodė, kad šioje medžiagoje esančius duomenis, t. y. papildomai pateiktus 2017 m. sausio 25 d. raštą ir išrašus iš 2017 m. sausio 26 d. tarnybinių pranešimų, įvertinus kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, kad užsieniečiai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 21 d. sprendimus, kuriais užsieniečiams buvo pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės, į bylą nepateikta jokių naujų duomenų, išskyrus minėtą įslaptintą informaciją, t. y. 2017 m. sausio 25 d. raštas ir išrašai iš 2017 m. sausio 26 d. tarnybinių pranešimų. Teismo posėdžio metu teisėjų kolegija susipažino su šia įslaptinta medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra nurodęs, jog vadovaujantis šia taisykle iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Be kita ko, Konstitucinis Teismas šiame nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Įslaptintos informacijos vertinimo požiūriu svarbu ir tai, kad Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas 2005 m. balandžio 26 d. sprendime Jose Maria Sison prieš Europos Sąjungos Tarybą sujungtose bylose T-110/03, T-150/03 ir T-405/03 yra pripažinęs, kad kovos su terorizmu veiksmingumas suponuoja, kad valdžios institucijų turima informacija apie terorizmu įtariamus asmenis ar subjektus turi būti laikoma slapta siekiant, kad ši informacija išliktų svarbi ir leistų imtis efektyvių veiksmų, dėl to prašomo dokumento viešas atskleidimas neabejotinai padarytų žalos visuomenės interesui, susijusiam su visuomenės saugumu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje prašomam atskleisti dokumentui taikytinos išimtys dėl su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais susijusio visuomenės intereso, bet koks išsamesnis ir konkretesnis jo turinio atskleidimas sukeltų pavojų informacijos, kuri dėl šių išimčių turi likti paslaptyje, konfidencialumui. Šios išvados patvirtintos Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimu byloje C-266/05P pagal Jose Maria Sison apeliacinį skundą dėl 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikinimo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendime ZZ prieš Secretary of State for the Home Department, C-300/11 patvirtino, kad asmuo turi teisę būti informuotas apie sprendimo jo neįleisti į šalį pagrindą, nes nacionalinis saugumas negali būti priežastis nesuteikti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, nes tokiu atveju teisių gynimas tampa neveiksmingas (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis).

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai – 2006 m. spalio 31 d. Güner Çorum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Eroğlu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. EŽTT šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą.

Teisėjų kolegija iš paminėtos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos daro išvadą, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas EŽTK pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (EŽTK 6 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui; tai remiantis ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi pasakytina ir apie Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą jurisprudenciją, laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje užsieniečių interesai ir viešasis interesas negali būti supriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas dėl apeliantų sulaikymo iš esmės yra pagrįstas įslaptintais duomenimis.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis bylos medžiaga apeliantai yra pateikę Migracijos departamentui prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, kurie 2017 m. sausio 23 d. yra priimti nagrinėti iš esmės. Vadinasi, nagrinėjant jų statuso klausimus būtina atsižvelgti į Įstatymo 68 straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai prieglobsčio prašytojas raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista jo nurodytiems teisinę pagalbą teikiantiems asmenims. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, nesikreipiama dėl informacijos į užsieniečio kilmės valstybę, jeigu toks kreipimasis galėtų atskleisti, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, ir dėl to galėtų kilti grėsmė jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų atveju jų kilmės valstybės teikiama informacija turėtų būti vertinama kritiškai ir atsižvelgiant į visuotinai žinomą bei kitą surinktą informaciją.

Teisėjų kolegija, teismo posėdžio metu susipažinusi su Valstybės saugumo departamento pateiktais įslaptintais dokumentais, kuriais remiantis buvo iš naujo sprendžiama apie užsieniečių keliamą grėsmę valstybės saugumui, ir įvertinusi minėtus dokumentus, taip pat laikydama, kad šiuo atveju yra būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp užsieniečių interesų (jų turimų procesinių garantijų) ir viešojo intereso užtikrinimo, taip pat atsižvelgdama į tai, kad priėmus Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 21 d. sprendimus dėl alternatyvių suėmimui priemonių taikymo užsieniečiams kitos neįslaptintos susijusios su nagrinėjama byla informacijos nepateikta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog gautų duomenų pakanka konstatuoti, kad apeliantai kelia grėsmę valstybės saugumui ir tuo pagrindu juos sulaikyti. Atsižvelgdama į tai, kad minėta slapta informacija būtų vienintelis naujas įrodymas nagrinėjamoje byloje ir ji nebuvo išslaptinta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų leidžiančių konstatuoti, kad apeliantai kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jie nepagrįstai sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu.

Remiantis ankščiau minėtais pagrindais konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl keičiamas.

Atsižvelgusi į byloje nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija nutaria apeliantams M. D., U. K. ir N. Y. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2017 m. liepos 27 d. (Įstatymo 115 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 2 dalimi, kolegija

n u t a r i a:

M. D., U. K. ir N. Y. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2017 m. sausio 26 d. teikimus tenkinti iš dalies. Užsieniečius M. D., U. K. ir N. Y. paleisti iš sulaikymo. M. D., U. K. ir N. Y. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – iki 2017 m. liepos 27 d. apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė