2018-04-03 Nr. AB-6889-3-65-3-00500-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-88-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00500-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Biržų regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Biržų regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė: 1) panaikinti Biržų regioninio parko direkcijos (toliau - ir atsakovas, Direkcija) 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. V3-472(7.23) „Dėl Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g. statybos projekto“ ( toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Direkciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmus – pritarti Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g., statybos projektui (Projekto Nr. U-0199-00;01;02-TP) (toliau – ir Statybos projektas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis įgyvendina Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLIV-253 „Tarpvalstybinio verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“. Vykdant projektą, pareiškėjas turėjo parengti Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) (toliau – ir Biblioteka), esančios Biržuose, J. Bielinio g., statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. prašyme Nr. VL-147 pakartotinai prašė išduoti statybos leidimą, kartu pateikdamas derinimui Statybos projektą, nes pirmą kartą kreipiantis dėl leidimo išdavimo atsakovas per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) nepritarė Statybos projektui ir nepritarimo motyvus išdėstė 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148(7.23). Kadangi Statybos projektui nepritarė atsakovas, o taip pat akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamentas bei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, pareiškėjas kartu su pakartotiniu prašymu išduoti statybos leidimą pateikė ir iš dalies pataisytą Statybos projektą. Pataisytam Statybos projektui pritarė visos institucijos, išskyrus atsakovą, kuris skundžiamu Sprendimu pakartotinai nepritarė Statybos projektui, kadangi jame nebuvo atsižvelgta į atsakovo 2015 m. kovo 4 d. rašte Nr. V3-148(7.23) nurodytus nepritarimo Statybos projektui motyvus. Atsakovui skundžiamu Sprendimu nepritarus Statybos projektui, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:201 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktu, IS „Infostatyba“ buvo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statybos leidimą.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nederino Statybos projekto, kadangi atsakovo motyvai, kuriais remiantis jis nederino Statybos projekto, yra nekonkretūs, nepagrįsti teisės aktų reikalavimais, be to, priešingai nei teigia atsakovas, Statybos projektas atitinka atsakovo keliamus reikalavimus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad sklypas atkurtas pagal istorinių posesijų ribas, vadovaujantis Biržų miesto urbanistikos paminklo sklypų projektu. Šiame sklype Biržų miesto istorinei daliai būdingas užstatymas nebuvo pilnai susiformavęs, todėl šiuo metu atkurti buvusį sodybinį užstatymą, kai urbanistinė situacija yra ženkliai pasikeitusi, nėra tikslinga ir racionalu. Statinį tiek masteliu, tiek užstatymo morfotipu siekta priderinti prie susiformavusios urbanistinės struktūros. Išlaikomas pastato tūrio ir aukščio santykis su supančia aplinka, suformuotu kraštovaizdžiu. Planiniais sprendiniais siekiama maksimaliai išsaugoti esamus medžius, Pylimėlį ties sankryža, vidines pastato erdves orientuoti į vertingų kraštovaizdžio elementų apžvalgą.

5. Pareiškėjo teigimu, atsakovo skundžiamame Sprendime nurodytus teiginius paneigia 2015 m. sausio 12 d. Projekto bendrosios ekspertizės aktas ir 2015 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas. Šiais dokumentais pareiškėjas remiasi kaip esminiais, ekspertinio lygio, įrodančiais pareiškėjo veiksmų teisėtumą, nustatytą specialių žinių atitinkamoje srityje turinčių ekspertų, bei įrodančių atsakovo veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

6. Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo projektuojama Biblioteka yra Biržų regioninio parko teritorijoje. Pareiškėjas pakartotiniam derinimui pateikė pagal atsakovo pastabas nepakoreguotą Statybos projektą, kuris neatitiko atsakovo išduotų Specialiųjų teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų. Remdamasis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 43 punktu, 8 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIV skyriaus 139 punktu, Biržų regioninio parko tvarkymo planu, Saugomų teritorijų tipiniais reglamentais, Biržų regioninio parko apsaugos reglamentu, atsakovas teigė, kad Statybos projektas neatitinka etnografinio regiono miestelių ir kaimų architektūros savitumo, architektūrinio komplekso ryšio su gamtine aplinka, kraštovaizdžio ypatumų ir pobūdžio, paveldo objektų apsaugos reikalavimų, draudžiančių iš esmės keisti kultūros paveldo objektų aplinką.

8. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą apskųsti atsakovo sprendimus, nes gavęs atsakovo 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr.V3-148(7.23) išdėstytą nepritarimą Statybos projektui ir jo motyvus, atsakovo 2015 m. balandžio 8 d. raštą Nr. V3-169(7.23), kad nepritarimo motyvai Statybos projektui yra pagrįsti ir nebus keičiami, šių sprendimų neskundė, o pakartotiniam derinimui į IS „Infostatyba“ pateikė nepakoreguotą Statybos projektą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktame atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime nurodė, kad Biblioteka suprojektuota Biržų mieste, J. Bielinio g., yra valstybės saugomoje teritorijoje, Biržų regioninio parko Biržų urbanistiniame draustinyje. Remdamasis atsakovo atsiliepime nurodytais teisės aktais, trečiasis suinteresuotas asmuo grindė Statybos projekto neatitikimą jų reikalavimams projektuojant statinį valstybės saugomoje teritorijoje, tai yra nesilaikymą tų teisės aktų nuostatų, kuriose yra įtvirtinta būtinybė projektuojant statinį valstybės saugomoje teritorijoje atsižvelgti į tradicinės Šiaurės Aukštaitijos etnografinio regiono planavimo ir architektūros savitumus, išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius, spalvas, išsaugoti tradicinę statinių architektūrinę išraišką.

11. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo parengtas Statybos projektas neatitinka atsakovo išduotų Specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, bei, kad pareiškėjas pažeidė STR 1.07.01:2010 įtvirtintas projekto tikrinimo procedūras, nes pakartotinai pateikė Statybos projektą, kuris nebuvo pataisytas pagal pirmą kartą tikrinant Statybos projektą parengtas atsakovo pastabas. Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, todėl prašymas turėtų būti atmestas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo sutiko.

13. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamas administracinis aktas yra nepagrįstas, priimtas viršijant įgaliojimus, todėl naikintinas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 503, Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 996 25 punktu bei Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 4 dalimi, paaiškino, kad Biržų urbanistinio draustinio kaip kultūrinio draustinio rūšies steigimas, jo apsauga ir tvarkymas yra Kultūros ministerijos kompetencijoje. Kultūros paveldo požiūriu, vertingų miestų, miestelių ir kaimų ar jų dalių reglamentą formuoja pasirinkti architektūrinio tvarkymo principai, kurių laikantis pasiekiama atitinkamų architektūrinio tvarkymo rezultatų, o kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona išskiriama paminklinę vertę turinčiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse, tačiau Biržų miesto istorinė dalis, kurios teritorijoje projektuojama Biblioteka, nėra paskelbta kultūros paminklu. Ji yra registrinė nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, kurioje negali būti vykdomas užstatymas ar tvarkymo darbai imitavimo principu.

14. Departamento teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo įgaliojimus, atsakovo nepritarimas Statybos projektui yra nepagrįstas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl naikintinas.

II. 15. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino Biržų regioninio parko direkcijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. V3-472(7.23) „Dėl Kultūros paskirties pastato(bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g. statybos projekto“. Įpareigojo Biržų regioninio parko direkciją iš naujo atlikti Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g. statybos projekto patikrinimą. Kitą prašymo dalį atmetė.

16. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLIV-253 „Tarpvalstybinio verslui palankių bibliotekų tinklo kūrimas“, parengė Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g. statybos projektą. Pagal Statybos projektą biblioteką numatyta statyti Biržų mieste, J. Bielinio g. 1A ir sklypas, kuriame projektuojamas bibliotekos pastatas, patenka į kultūros vertybių registrą įtrauktos vietovės Biržų istorinės dalies (unikalus kodas 17073) ir Biržų senojo miesto vietos (unikalus kodas 3219) teritoriją. Sklypas, kuriame projektuojama biblioteka, yra valstybės saugomoje teritorijoje – Biržų regioniniame parke, įsteigtame 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 1606 „Dėl Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ nutarė nustatyti, kad Biržų regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Biržų urbanistinis draustinis, kurio tikslas – išsaugoti Biržų miesto istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipą (-us), tradicinę statinių architektūrinę išraišką, kultūrinį sluoksnį, išskirtinės archeologinės, istorinės ir architektūrinės vertės kultūros paminklus: Biržų piliavietę, Biržų pilį ir kitus jame gausiai esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką.

17. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų nustatė, kad Statybos projekto rengimo etape teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritarta Bibliotekos statinio projektiniams pasiūlymams. Bylos duomenys patvirtina, kad Bibliotekos pastato projektiniai pasiūlymai 2014 m. rugpjūčio 5d. buvo svarstomi Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos ir jiems iš esmės buvo pritarta. Kadangi statinys yra svarbus visuomenei, jį numatyta statyti valstybės saugomoje teritorijoje. Bibliotekos pastato projektiniai pasiūlymai 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo svarstomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, kur, be kitų dalyvių, dalyvavo ir šioje byloje dalyvaujančių proceso šalių atstovai. Apsvarsčius projektinius pasiūlymus bendru sutarimu buvo nutarta siūlyti: Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros – urbanistikos ekspertų tarybai įvertinti Bibliotekos statybos projekto projektinius pasiūlymus, o atsakingoms institucijoms išduoti projektavimo sąlygas. Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos 2014 m. rugsėjo 4 d. vienbalsiu vertinimu buvo nuspręsta, kad bibliotekos statinio projektiniai pasiūlymai atitiko kultūros paskirties statiniui keliamiems architektūriniams reikalavimams, pagal juos pastatytas statinys darniai įsikomponuos į urbanistinio draustinio kraštovaizdį bei nepažeis Biržų regioninio parko apsaugos reglamento nuostatų.

18. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 5 d. išdavė pareiškėjui Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Nr. V3-387(7.23) (toliau – ir Specialieji reikalavimai). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestuotam specialistui atlikus Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) statybos projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, 2014 m. gruodžio 30 d. ekspertizės akte padaryta išvada, kad Statybos projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus ir siūloma išduoti statybos darbus leidžiantį dokumentą. Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) projekto (techninio projekto) Paveldosaugos (specialioji) ekspertizė buvo atlikta dar kartą kito nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestuoto specialisto ir 2015 m. sausio 6 d. akte padaryta išvada, jog Statybos projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jo sprendiniai iš esmės nepažeidžia pavienio objekto – Biržų senojo miesto vietos (unikalus objekto kodas 3219) kultūrinės vertės ir vietovės – Biržų istorinės dalies (unikalus objekto kodas 17073) kultūrinės vertės ir vertingųjų savybių, todėl pasiūlyta projektą derinti (projektui pritarti).

19. Kadangi pagal pareiškėjo parengtą Statybos projektą, biblioteką numatoma statyti valstybės saugomoje teritorijoje – Biržų regioniniame parke, Statybos projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, be kitų institucijų, tikrina saugomų teritorijų direkcijos, nagrinėjamu atveju – atsakovas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 punkto 3 papunktis, STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 3 punktas). Biržų regioninio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-407 (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-330 redakcija) 10.7 punktas numato, kad atsakovas nustatytąja tvarka dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų rengimo ir derinimo procese.

20. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 10 d. pareiškėjas Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui kartu su 2015 m. vasario 4 d. prašymu Nr. VL-7 išduoti leidimą statyti naują statinį, derinimui pateikė parengtą Statybos projektą, tačiau IS „Infostatyba“ Statybos projektui nepritarė: akcinė bendrovė „Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamentas, Biržų regioninio parko direkcija, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija (Panevėžio apskričiai). Atsakovas nepritarimo Statybos projektui motyvus pateikė 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. V3-148(7.23). Remiantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto nuostatomis, Biržų rajono savivaldybės administracijos įgaliotas atstovas 2015 m. kovo 25 d. organizavo pasitarimą, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas ir nepritarusio projektui atsakovo atstovas. Pasitarime nuspręsta raštu kreiptis į atsakovą ir prašyti jį pripažinti nepagrįstais nepritarimo Statybos projektui motyvus. Tačiau atsakovas 2015 m. balandžio 8 d. raštu Nr. V3-169(7.23) patvirtino, kad Statybos projektui nepritarta pagrįstai, todėl pareiškėjo prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį buvo nepatenkintas.

21. Pareiškėjas 2015 m. spalio 22 d. dar kartą su 2015 m. spalio 14 d. prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį Nr. VL-147 Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė derinimui Statybos projektą. Atsakovas Statybos projektui nepritarė 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. V3-472(7.23), tų pačių motyvų, kurie buvo išdėstyti 2015 m. kovo 23 d. rašte, pagrindu, todėl pareiškėjui leidimas statyti naują statinį nebuvo išduotas.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas laikosi nuostatos, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė atsakovo nepritarimas Statybos projektui, kurį atsakovas pagrindė 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148(7.23) išdėstytais motyvais, o nepritarimo motyvų pagrįstumą patvirtino 2015 m. balandžio 8 d. raštu Nr. V3-169(7.23). Atsakovas ir Saugomų teritorijų tarnyba mano, kad pareiškėjas negalėjo pakartotinai derinimui teikti nepakeisto pagal gautas pastabas Statybos projekto ir, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškėjui teisines pasekmes sukėlusiems atsakovo sprendimams apskųsti.

23. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Statybos įstatymo, STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis nurodė, kad pareiškėjui pirmą kartą kreipiantis su prašymu dėl leidimo statyti naują statinį išdavimo ir derinimui pateikiant Statybos projektą, Statybos projektui nepritarė ne tik atsakovas, bet ir dar dvi institucijos, pateikusios nepritarimą Statybos projektui pagrindžiančius motyvus (pastabas). Teismo vertinimu, Statybos projekto derinimo procedūrą užbaigia galutinis sprendimas pritarti ar nepritarti Statybos projektui, kuris yra priimamas tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pakartotinai teikdamas Statybos projektą, pareiškėjas sprendė ir dėl AB „Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamento ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos (Panevėžio apskričiai) pateiktų nepritarimo Statybos projektui pastabų įgyvendinimo. Taigi pareiškėjas pakartotinai pateikė ne tą patį Statybos projektą, kaip teigia atsakovas ir Saugomų teritorijų tarnyba, bet pakeistą Statybos projektą, tai yra pagal Statybos projektui nepritarusių institucijų AB „Lesto“ Panevėžio regiono tinklo valdymo departamento ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos (Panevėžio apskričiai) pastabas pataisytą Statybos projektą. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino tiek pareiškėjo atstovė, tiek ir liudytoja G. M., o taip pat ją patvirtina faktas, kad minėtos institucijos pakartotinai pateiktam Statybos projektui pritarė.

24. Galutinis sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo buvo priimtas dėl atsakovo nepritarimo Statybos projektui, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką atsakovu byloje yra laikoma institucija, kuri nepritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Atsakovas nepritarimo pakartotinai pateiktam Statybos projektui motyvus išdėstė 2015 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. V3-472(7.23), kuris pareiškėjui sukėlė galutines teisines pasekmes. Sprendime yra nuoroda į anksčiau atsakovo 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148(7.23) išdėstytus motyvus. Pagal teisės aktus, atsakovas negalėjo savo nepritarimo grįsti kitais motyvais, negu tais, kurie buvo nurodyti pirmą kartą nepritariant Statybos projektui. Todėl teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas motyvais, kuriuos atsakovas nurodė 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148(7.23). Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad 2015 m. kovo 24 d. raštas Nr. V3-148(7.23) laikytinas sudėtine motyvuojamąja skundžiamo individualaus administracinio akto dalimi.

25. Nepritardamas Statybos projektui, atsakovas 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148(7.23) išdėstytuose motyvuose teigia, jog pareiškėjas nevykdė atsakovo išduotų Specialiųjų reikalavimų, kuriuose buvo nurodytos Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1606 „Dėl Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ nuostatos, taikytinos Biržų urbanistiniam draustiniui; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių reglamentų patvirtinimo“ nuostatos, taikytinos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonai (GEk) ir Biržų regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos, taikytinos Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g., statybai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo išduotuose Specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo konkretizuoti reikalavimai, taikomi konkrečiam projektuojamam kultūros paskirties, t. y. bibliotekos pastatui. Juose buvo tik pacituotos taikomų teisės aktų reikalavimų nuostatos, kurios yra bendro pobūdžio.

26. Atsakovas, motyvuodamas nepritarimą Statybos projektui, nurodė, kad Statybos projektas neatitinka paminėtų teisės aktų reikalavimų, nes pastato planinis sprendimas (laužyta „Z“ forma) neatitinka susiformavusios Biržų miesto istorinės dalies urbanistinės (planinės, erdvinės, tūrinės) struktūros, kad pastato užstatymo morfotipas nesiderina su susiformavusia saugoma urbanistine aplinka – istorine šiaurės – vakarų dalies tūrine – erdvine struktūra, suformuota gynybinių ir kulto pastatų: Biržų pilies, katalikų ir evangelikų reformatų bažnyčių ir XIX a. II p.–XX a. I p., užstatymu. Šių teiginių atsakovas nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis susiformavusios saugomos urbanistinės struktūros, esančios šalia projektuojamo bibliotekos pastato, rodiklius ir jų neatitikimą parengtame projekte, nei konkrečia, atsakovo vertinimu, pažeista teisės akto (-ų) normos (-ų) nuostata dėl keliamų reikalavimų projektuojamam kultūros paskirties pastato – bibliotekos formai ir/ar morfotipui, tūriui ir pan. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, jog šalia projektuojamo bibliotekos pastato yra garažai, o liudytojas architektas A. Š. patvirtino, kad Biržų mieste yra įvairių formų pastatų, tarp jų ir Kultūros rūmai, sovietmečio laikotarpio pastatai, prekybos centras, todėl jam, kaip architektui, neaišku, kurio laikotarpio susiformavusi urbanistinė aplinka ir kokie jos rodikliai yra atsakovui aktualūs.

27. Teismas nurodė, kad Statybos projekto neatitikimą teisės aktų reikalavimams atsakovas siejo su pastato išdėstymu sklype, kuris, anot jo, pažeidžia istoriškai susiformavusią užstatymo liniją (palei stačiakampį gatvių tinklą). Tačiau atsakovas savo teiginio apie susiformavusios užstatymo linijos pažeidimą nepagrindė tai patvirtinančiomis faktinėmis aplinkybėmis bei nenurodė konkrečių teisės aktų normų, kuriose būtų apibūdinti istoriškai susiformavusios užstatymo linijos rodikliai bei reikalavimai, keliami užstatymo linijai teritorijoje ar sklype, kuriame yra projektuojamas bibliotekos pastatas. Atsakovo motyvą, kad Statybos projektas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto tradicinio visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipo, vertino kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis, patvirtinančiais sklypo tradicinio užstatymo pažeidimą. Atsakovas nenurodė konkrečios pažeistos teisės akto normos, įtvirtinančios reikalavimus tradiciniam teritorijos, kurioje projektuojamas bibliotekos pastatas, sklypų užstatymui bei reikalavimus žemės sklypo užstatymui, kai jame yra statomas konkretus projektuojamas kultūros paskirties statinys.

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kaip faktiškai yra pažeidžiamas istoriškai susiformavęs kraštovaizdžio pobūdis, neapibrėžė vartojamos sąvokos turinio, nenurodė, kuris istorinis laikotarpis nagrinėjamu atveju aktualus, kokie teisės aktų reikalavimai, apibrėžiantys istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio rodiklius, yra pažeidžiami projektuojant kultūros paskirties statinį. Teisės aktų reikalavimų neatitikimu atsakovas įvardijo Biržų miesto istorinės dalies statinių architektūrai nebūdingą stambų suprojektuoto pastato mastelį ir pastato formą, tačiau ir šis atsakovo teiginys nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būdingą statinių mastelį ir formą. Atsakovas taip pat nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai, įtvirtinantys rodiklius kultūros paskirties pastato masteliui ir formai, saugomoje teritorijoje yra pažeisti.

29. Teismas kaip nepagrįstą vertino ir atsakovo teiginį, kad Statybos projektas neatitinka tradicinei statinių architektūrinei išraiškai, kadangi jis nepatvirtintas konkrečiomis aplinkybėmis, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia yra tradicinė statinių architektūros išraiška, būdinga kultūros paskirties pastatams, nenurodytos pažeistos konkrečios teisės aktų normos, apibrėžiančios tradicinės architektūros aktualioje teritorijoje rodiklius ir reglamentus bei nustatančios reikalavimus projektuojamam kultūros paskirties statiniui. Kad atsakovo naudojamos sąvokos tradicinė architektūra, istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis dėl jų neapibrėžtumo kelia neaiškumų net didelę patirtį turintiems atestuotiems architektūros – urbanistikos ekspertams, teismo posėdyje patvirtino liudytoja apklausta architektė I. K.. Atsakovas nenurodė ir konkrečių pažeistų teisės normų, nustatančių medžiagiškumo rodiklius aktualioje teritorijoje statomiems kultūros paskirties statiniams.

30. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog Statinio projektas neatitinka jo išduotuose Specialiuosiuose reikalavimuose išvardintų teisės aktų reikalavimų, nepagrindžia išsakytų teiginių konkrečiomis aplinkybėmis ir nenurodo kiekvieną esminį teiginį (motyvą) patvirtinančios teisės akto normos, kuri, rengiant Statybos projektą, buvo pažeista. Atsakovas neatskleidė jo naudojamų sąvokų, tokių kaip tradicinė architektūra, istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis, turinio, reikšmingo šių terminų taikymui projektuojamam kultūros paskirties pastatui – bibliotekai. Jis nenurodė jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių aktualioje teritorijoje kultūrinės paskirties statinio išdėstymą žemės sklype, žemės sklypo užstatymą, statinio formą, tūrį, medžiagiškumą ir nepagrindė šių teisės aktų pažeidimų. Be to, atsakovas savo nepritarimą Statybos projektui motyvavo ir neatitikimo geologiniams inžinieriniams reikalavimams tuo aspektu, kas, pagal pareiškėjo veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 3 punkto nuostatas, nepriskiriama atsakovo kompetencijai.

31. Teismas akcentavo, kad nekonkreti administracinio akto teisinė kvalifikacija, jo nepagrindimas objektyviais duomenimis pripažįstama esminiu administracinio akto trūkumu. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio pažeidimas ne tik paneigė pareiškėjo teisę žinoti, kokioms konkrečioms saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentų, apsaugos reglamentų ar kitų saugomą teritoriją reglamentuojančių teisės aktų normoms ar jų reikalavimams neatitinka atsakovo tikrinamo Statinio projekto sprendiniai, bet ir apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes ir ginčui persikėlus į teismą, susidarė situacija, kai teisinės kvalifikacijos nekonkretizavimas individualiame administraciniame akte ir jo nepagrindimas objektyviais duomenimis, pačiam teismui atėmė galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Pažymėjo, kad Statybos įstatymas, statybos reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, veiklą saugomose teritorijose bei atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigojo atsakovą laikytis šių teisės aktų nuostatų, ir patikrinus pateiktą Statybos projektą, savo išvadą dėl nepritarimo projektui motyvuoti, t. y. ją pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

32. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus bei aukščiau paminėtų pareiškėjo kompetenciją statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūroje reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ginčijamą Sprendimą pripažino neteisėtu iš esmės ir panaikino. Konstatavus, jog atsakovo Sprendimas nepritarti Statybos projektui yra neteisėtas, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde, atsakovo, trečiųjų asmenų atsiliepimuose bei jų atstovų teismo posėdyje pateiktų motyvų, pagrindžiančių arba paneigiančių atsakovo Sprendimą nepritarti Statybos projektui. Teismo vertinimu, ginčijamo Sprendimo motyvų pagrįstumo ar nepagrįstumo nurodymas atsiliepimuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu negali būti vertinamas bei negali turėti įtakos vertinant iš esmės nemotyvuotą, todėl neteisėtą atsakovo Sprendimą.

33. Teismas sprendė, kad skundžiamas Sprendimas, išdėstytas 2015 m. lapkričio 16 d. atsakovo rašte Nr. V3-472(7.23), yra pagrįstas motyvais, kuriuos atsakovas nurodė 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148(7.23) ir šį 2015 m. kovo 24 d. raštą Nr. V3-148(7.23) pripažino sudėtine motyvuojamąja skundžiamo individualaus administracinio akto dalimi, todėl panaikinęs skundžiamą Sprendimą, teismas įpareigojo atsakovą iš naujo, t. y. nesivadovaujant 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148(7.23) nurodytais motyvais, atlikti Statinio projekto patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo pritarti Statinio projektui netenkino, kadangi atsakovas privalo iš naujo tikrinti Statinio projekto sprendinių atitiktį konkretiems reikalavimams, nustatytiems veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir priimtą sprendimą pagrįsti tikrinimo metu nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis teisės aktų normomis.

III. 35. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Biržų urbanistinis draustinis, kuriame projektuojamas ginčo objektas, yra viena iš itin svarbių Biržų regioninio parko teritorijų (konservacinio funkcinio prioriteto zonos dalis). Biržų urbanistinis draustinis yra kultūrinis draustinis, kuriame saugomas istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis. Biržų regioninio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 413, 10 punkte įtvirtinta, kad statiniai Regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Šiaurės Aukštaitijos etnografinio regiono <...> nustatyto Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 80), planavimo ir architektūros savitumus, <...> siekiant: išsaugoti bendrų kraštovaizdžio struktūrų ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumų ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus: išlaikyti gamtinio ir istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertės požymius: išsaugoti išlikusių (susiformavusių iki 1939 m.) būdingų gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą; išlaikyti tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius, spalvas.

Kultūrinių draustinių nuostatų 10 punkte įtvirtinta, kad už valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių draustinių, taip pat už istorinių nacionalinių parkų ir valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų nuostatuose nurodytų valstybinių draustinių apsaugą atsakingos šių saugomų teritorijų direkcijos. Šiuo atveju - Biržų regioninio parko direkcija. Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1606, aiškinamajame rašte įtvirtinta, kad kultūros paveldo ekspertų vertinimu Biržų urbanistinio draustinio (toliau – ir Draustinis) ribos buvo optimizuotos pagal Biržų miesto istorinės dalies (UV4) ribas.

Šiuo metu Draustinis apima kultūros paveldo požiūriu vertingiausią Biržų miesto dalį tarp Apaščios ir Agluonos upių su Biržų piliaviete. Draustinio tikslas išsaugoti: Biržų miesto istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą; tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipą (-us); tradicinę statinių architektūrinę išraišką; kultūrinį sluoksnį, išskirtinės archeologinės, istorinės ir architektūrinės vertės kultūros paminklus: Biržų piliavietę, Biržų pilį ir kitus jame gausiai esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką.

37. Atkreipia dėmesį, kad projektuojama biblioteka yra ne urbanistinio draustinio pakraštyje, o vienoje svarbiausių jo vietoje: ankstesniame laikotarpyje susiformavusioje, labiau gamtinėje, retai užstatytoje dalyje tarp Biržų pilies, Evangelikų reformatų ir Šv. Jono krikštytojo katalikų bažnyčių. Biržų regioninio parko tvarkymo plane (toliau – ir Tvarkymo planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-83, teritorija, kurioje projektuojama biblioteka, yra kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo (GEk) zonoje.

Šioje tvarkymo zonoje vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros vertybių išsaugojimą; draudžiama statyba, pažeidžianti miestą, miestelį ar kaimą kaip vientisą architektūrinį kompleksą ir jo tradicinius ryšius su gamtine aplinka; teisės aktų nustatytais atvejais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principo; darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrinės ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Tvarkymo plane nurodyta, kad Biržų regioninio parko kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos kryptys yra tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimas ir atkūrimas, prioritetą teikiant autentiškų tradicinio kraštovaizdžio struktūrų bei elementų išsaugojimui; kraštovaizdžio raiškumo ir estetinės vertės išsaugojimas bei didinimas (Tvarkymo plano 18 p.).

Biržų regioninio parko tradicinio kraštovaizdžio struktūros ir elementai yra šie: Biržų miesto istorinės dalies urbanistinė struktūra; iki XX a. vidurio susiformavęs kelių tinklas ir jo elementai; tradicinės architektūros statiniai ir elementai; atskiri tradicinio kraštovaizdžio elementai - gamtos ir kultūros paveldo objektai, pavieniai medžiai, kryžiai, akmenys, žemėvaldos ir žemėnaudos ribos, kt. (Tvarkymo plano 19 p.). Biržų regioninio parko Biržų urbanistiniame draustinyje saugomos teritorinės vertybės (kraštovaizdžio kompleksas):

Biržų miesto istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra; tradicinis visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipas(-ai); tradicinė statinių architektūrinė išraiška; kultūrinis sluoksnis, išskirtinės archeologinės, istorinės ir architektūrinės vertės kultūros paminklai: Biržų piliavietė, Biržų pilis ir kiti jame esantys kultūros paveldo objektai ir jų aplinka. Siekiant užtikrinti vertybių apsaugą svarbu išsaugoti kraštovaizdžio komplekso, susiformavusio iki 1939 m., vientisumą, nekeisti jo pobūdžio (nestatyti nebūdingų pastatų, nesodinti nebūdingų želdynų, kt.), nesudarkyti, nesuskaldyti kultūros paveldo objektų aplinkos (nenustelbti, neužstoti jų nebūdingais pastatais, kt.); nekartoti Sovietmečio periodo klaidų (nestatyti nebūdingų, tipinių, modernių pastatų), o esant galimybei (pavyzdžiui, rekonstrukcijos metu) pakeisti nebūdingų pastatų išvaizdą, tūrius, aukščius.

Visi šie reikalavimai suformuluoti teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose.

38. Remdamasis teisės aktų nuostatomis atsakovas teigia, kad a priori (iš anksto), prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį dėl kultūros paskirties pastato, statomo Biržų mieste, J. Bielinio g. 1 A, įprastine tvarka turėtų būti teikiamas Biržų rajono savivaldybės administracijai. Šiuo atveju, statytojas yra Biržų rajono savivaldybė. Pažymi, kad pareiškėjui pačiam atliekant statybos projekto atitikties teisės norminiams aktams patikrinimą, tapo itin aktualus viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje bei veiklos, paremtos viešojo administravimo principais, užtikrintinumo klausimas.

Paties pareiškėjo veiksmai minėtų įstatymų kontekste nebuvo teisėti. Biržų rajono savivaldybė, atstovaujama tuometinės merės, pavaldžiai įstaigai Biržų rajono savivaldybės administracijai (pareiškėjui) 2015 m. vasario 4 d. pateikė prašymą statyti naują statinį Nr. VL-7. Atsakovas 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. V3-148 (7.23) pareiškėjui pateikė nepritarimo statinio projektui motyvus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826 (su vėlesniais pakeitimais), 14 punktą, jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba” <...>. Kilus abejonių dėl pritarimo projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba” ir ne vėliau kaip per 5 dienas organizuoti suinteresuotų šalių <..> pasitarimą.

Taigi, pareiškėjo valstybės tarnautojas savivaldybės vyriausiasis architektas 2015 m. kovo 25 d. suorganizavo šalių pasitarimą, kurio metu pasitarimo dalyvių daugumos nuomone (iš 5 dalyvių trys pareiškėjo darbuotojai, neįgyvendinę pareigos nusišalinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka) buvo priimtas sprendimas atmesti atsakovo motyvus kaip nepagrįstus ir pasiūlyti savivaldybės administracijai kreiptis į atsakovą dėl nepritarimo motyvų pagrįstumo/nepagrįstumo. Pažymi, kad teisės aktuose pasitarimo dalyviams nėra suteikta teisė kvestionuoti nepritarimo motyvus.

Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas pats veikė neteisėtai ir nešališkai. Pareiškėjo atstovams sprendžiant nepritarimo motyvų pagrįstumo/atmetimo klausimą, nekilo problemų dėl jų neaiškumo.

39. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 1 d. dar kartą kreipėsi į atsakovą dėl nepritarimo motyvų pagrįstumo, tačiau atsakovas patvirtino, kad palaiko 2005 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148 (7.23) išdėstytą poziciją. Taigi, atsakovo nepritarimo motyvai ir jų teisinės pasekmės bei skundo padavimo termino dėl atsakovo priimto administracinio akto apskundimo eigos klausimai pareiškėjui buvo aiškūs jau nuo šio rašto gavimo dienos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad iki pakartotinio projekto tikrinimo procedūros pradžios pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl nepritarimo motyvų paaiškinimo ar konsultacijų pateikimo.

40. Pažymi, kad Biržų rajono savivaldybės administracija pakartotinai savo struktūriniam padaliniui Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė 2015 m. spalio 14 d. pašymą išduoti leidimą statyti naują statinį Nr. VL-147, pasirašytą Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. P., neištaisius statinio projekto pagal gautas atsakovo pastabas 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148 (7.23). Apie tai, kad projektas nebuvo taisytas pagal atsakovo pareikštas pastabas, pripažino pats pareiškėjas teismo posėdžio metu. Atsakovas pakartotinio pastato patikrinimo metu naujų pastabų dėl statinio projekto nepareiškė. Akcentuoja, kad paties pareiškėjo veiksmai, tikrinant projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, negali būti pripažinti teisėtais, ir sąžiningais. Šiuo atveju, galioja bendroji teisės norma – teisė negina nesąžiningo asmens.

41. Atsakovas pažymi, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimas priimtas peržengiant Biržų rajono savivaldybės skundo ribas, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. sausio 8 d. skundą dėl atsakovo Biržų regioninio parko direkcijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. V3-472 (7.23) „Dėl Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g. statybos projekto“ panaikinimo ir įpareigojimo pritarti projektui. Šioje byloje nagrinėtini klausimai ir ribos: statinio projekto pakeitimo apimtis ir kokybė pagal pirminio projekto tikrinimo metu pareikštas pastabas; atsakovo naujų pastabų pateikimas/nepateikimas pakartotinio patikrinimo metu. Atsakovas pažymi, kad ginčo atveju yra reikšmingi ir vertintini tik tie įrodymai, kurie, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl materialinės teisės normų aiškinimo, patvirtina arba paneigia pakartotinį projekto vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymui reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

42. Atsakovas nurodo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (su vėlesniais pakeitimais), 9 priedo „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijų sritys“, apibrėžtos subjektų kompetencijų sritys. Tai reiškia, kad tikrinantys subjektai statinio projektą tikrina tik jai priskirtos kompetencijos ribose. Direkcijai priskirta dispozicija tikrinti projektus statinių, suprojektuotų valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose.

Tikrinama projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui ar pobūdžiui); apsaugos reglamente (statinių išdėstymas, kad žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, medžiagiškumo); kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų įstatyme, valstybinio parko ir ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.).

Teisinio reguliavimo kontekste, tikrinant statinio projektą, priimamai du savarankiški sprendimai: atlikus pirminę statinio projekto patikrą - pareiškiamas pritarimas/ nepritarimas, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas - priimamas administracinis aktas sukeliantis teisines pasekmes; pakartotinai tikrinant statinio projektą, atliekama ne tęstinė (priešingai, nei teigia Panevėžio apygardos administracinis teismas), o savarankiškai sukelianti teisines pasekmes administracinė procedūra - priimamas administracinis aktas - pareiškiamas pritarimas/ nepritarimas, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas/neišduodamas - priimamas aktas sukeliantis teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, nesutinka su teismo pozicija, išdėstyta sprendime, kad antrą kartą pateiktas IS „Infostatyba“ projektas buvo pataisytas pagal pareikštas pastabas. Tokia teismo pozicija nesuderinama su teisės aktų, reglamentuojančių projekto pakartotinį tikrinimą, nuostatomis. Kritiškai vertina ir teismo argumentus, kad pareiškėjas pakartotinai pateikė jau pakeistą projektą, nes pataisė projektą pagal AB „Lesto“ ir Panevėžio regiono tinklo valdymo departamento ir žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos (Panevėžio apskričiai) pastabas.

Pastabos pareiškiamos kiekvieno tikrinančio subjekto pagal kompetencijos sritį ir privalo būti taisomos visa apimtimi.

43. Akcentuoja, kad į atsakovo pastabas, nepritarimo motyvus pareiškėjas nereagavo nuo pat projektinių pasiūlymų nagrinėjimo pradžios. Šiuo atveju, teismo pozicija, kad bibliotekos pastato projektas valstybės saugomoje teritorijoje (svarbiausia būtent statinio vizualinė įtaka, jo architektūrinė išraiška kraštovaizdyje, susiformavusioje aplinkoje, tūris, plotas, medžiagiškumas) buvo pataisytas, yra iš esmės neteisinga. Nagrinėjamu atveju buvo pataisyti tik techniniai niuansai, susiję su elektros naudojimu bei pritaikymu žmonių su negalia poreikiams. Tačiau pats statinio projektas (didžiausią įtaką aplinkai daranti dalis: fasadai, planai ir kt.) apskritai nebuvo keičiamas, t. y. esminiai (ginčytini) projekto parametrai, pažeidžiantys susiformavusio istorinio kraštovaizdžio vientisumą, pobūdį bei kitas saugomas kraštovaizdžio savybes, vaizdinė išraiška išliko tie patys.

44. Pažymi, jog teismas, neteisingai aiškindamas ir taikydamas teisės aktų normas, reglamentuojančias subjektų, tikrinančių projektą, atliekamų veiksmų turinį ir apimtis, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, imant domėn ir tai, kad teismo išvada turi būti pagrįsta visapusišku ir objektyviu ir išsamiu įrodymu tyrimu, įrodymų vertinimo taisyklių kontekste, išnagrinėtos ne visos bylai reikšmingos aplinkybės: netirti įrodymai, pagrindžiantys vietovės vizualinę aplinką: nenagrinėtos statinių grupės, turinčios išskirtinį vaidmenį paties Biržų urbanistinio draustinio erdvinei raiškai bei morfotipų planinės ir erdvinės struktūros kompozicijai, draustinio erdvinės struktūros panoramos, perspektyvos, vaizdų kompoziciniai mazgai, istoriškai susiklostę teritorijos erdvinės raiškos vizualiniai orientyrai (fokusiniai taškai) ir jų kompozicijų ryšiai, urbomorfostruktūros atskirų morfozonų ir morfotipų planinė struktūra. Be to, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp byloje surinktų įrodymų, netirtas įrodymų objektyvumo klausimas. Taigi siekiant nustatyti tiesą šioje byloje, būtina kompleksiškai išnagrinėti naujus įrodymus: Biržų urbanistinę struktūrą, atlikti teritorijos panoraminį vertinimą, urbanistinės aplinkos analizę.

45. Atkreipia dėmesį, kad subjektų, tikrinančių projektus, sąrašas ir veiklos kompetencijos ribos yra baigtiniai. Teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje atkreipė dėmesį, kad projekto projektiniai pasiūlymai buvo svarstomi 2014 m. rugpjūčio 5 d. Kultūros paveldo departamente; 2014 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos ministerijoje; 2014 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriuje. Taigi teismas rėmėsi aukščiau nurodytų subjektų, kurie apskritai nėra kompetentingi svarstyti atsakovo dispozicijai priskirtus klausimus. Jų subjektyvios nuomonės pareikštos ne atliekant statinio projekto patikrinimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, bet siekiant padaryti spaudimą atsakovui dėl jo valios išreiškimo pritarti projektui ateityje.

46. Teismo vertintos aplinkybės, turėjusios įtakos nepagrįstam teismo sprendimui, traktuotinos kaip absoliutus teisės aktų, reglamentuojančių veiklą valstybiniame parke bei Direkcijos (institucijos, įstatymų įtvirtinta tvarka dalyvaujančios statinių statybos projektų nagrinėjime; teikiančios specialiuosius saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, pritariančios/nepritariančios statinių projektams) ignoravimas. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kad Direkcija nuosekliai, sistemiškai taikė teisės aktų reikalavimus: tiek išduodama sąlygas, tiek nederindama projektinių pasiūlymų bei projekto. Faktiškai derinti buvo pateiktas toks pats architektūrinis sprendimas, koks buvo pateiktas ir projektiniuose pasiūlymuose, kuriems Direkcija nepritarė 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. V3-359(7.23).

47. Dėl atsakovo nepritarimo motyvų pagrįstumo vertinimo nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, jog Direkcijos nepritariamas 2015 m. kovo 24 d. raštas Nr. V3-148 (7.23) yra tik „bendro pobūdžio“. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, kad bet kurio miesto, miestelio ar kaimo, taip pat ir Biržų miesto, planinė, urbanistinė struktūra yra akivaizdžiai matoma net viešojoje erdvėje, todėl architektas, bet kuris pilietis internete ar nuvykus į vietą laisvai gali susipažinti su teritorijos erdvine, tūrine struktūra, t. y. pamatyti būdingus statinius, susiformavusias erdves. Būtent architektas, pradėdamas rengti projektą Biržų miesto istorinėje dalyje, privalo įvertinti vietovės charakteristiką, susiformavusį kraštovaizdį, būdingą istorinę aplinką ir pan. Direkcija aiškiai nurodė nepritarimo argumentus, visi nurodyti reikalavimai (tiek būdingas užstatymo morfotipas, tiek įvardytas stačiakampis gatvių tinklas ir galimas perimetrinis (palei gatvę) užstatymas, ir kiti reikalavimai yra ištyrinėti („Biržų istorinės dalies urbanistiniai architektūriniai tyrimai bei principiniai formavimo siūlymai“ ASI, 1993 V. Petrušonis). Jie buvo įtvirtinti dar 1995 m. Biržų miesto urbanistikos paminklo sklypų projekte, patvirtintame Biržų rajono tarybos 1995 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 45.

48. Atsakovo vertinimu, išdėstyti nepritarimo argumentai nėra bendro pobūdžio, jie yra aiškūs ir suprantami specialių žinių turintiems specialistams, juo labiau, atestuotam architektui (specialistui, turinčiam atitinkamą kvalifikacinį įvertinimą, tiesiogiai susijusį ir su teisės aktų, taikytinų konkrečiais atvejais, išmanymu ir supratimu). Biblioteką projektavęs architektas A. Š. nė karto nesikreipė į Direkciją, nesivėlė į jokias diskusijas, nesiekė aiškintis, nagrinėti galimybių, diskutuoti ar pan.

49. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisinio reguliavimo nuostatas. Atsakovas kritiškai vertina ir teismo poziciją dėl nepritarimo, pareikšto 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148 (7.23) laikymo sudėtine 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. V3-472 (7.23) „Dėl Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose. J. Bielinio g. statybos projekto“ dalimi. Teismas nepripažindamas 2015 m. kovo 24 d. rašto Nr. V3-148 (7.23) „Dėl kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio statybos projekto patikrinimo“ kaip savarankiško administracinio sprendimo esmės, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, paneigė atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisinio stabilumo ir tikrumo principus. Teismas suklydo vertindamas įrodymus, vieniems įrodymams suteikė prioritetą, neištyręs jų objektyvumo aspektu, nenagrinėjo būtinų ištirti reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad yra reikalinga surinkti daug naujų būtinų įrodymų, būtinais įrodymais nepagrįstas ir neteisėtas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas iš esmės naikintinas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka, prašo administracinę bylą nutraukti.

51. Atsiliepime nurodo, kad teismas sprendime netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, reglamentuojančias statybos leidimo išdavimo tvarką, todėl Tarnyba teikia nuomonę dėl bylos dalyko ir pagrindo teisinio reglamentavimo kontekste.

52. Pažymi, kad teismo sprendimas pagrįstas projekto tikrinimo procese nedalyvaujančių subjektų (Aplinkos ministerijos) priimtais sprendimais. Remiantis Statybos reglamento nuostatomis, Aplinkos ministerija nėra įtraukta į tikrinančių projektus subjektų sąrašą. Taip pat jai nėra priskirta statybos projekto kontrolės funkcija. Kadangi projekto svarstymas Aplinkos ministerijoje, kaip projekto tikrinimo procedūros dalis, apskritai nėra numatyta, todėl teismo motyvai, akcentuojant pasitarimą, vykusį 2014 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos ministerijoje, kuriame ji pritarė projektiniams pasiūlymams, neatitinka Statybos reglamento nuostatų. Priešingas normų aiškinimas pažeistų viešojo administravimo nepiktnaudžiavimo valdžia ir įstatymo viršenybės principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose. Įvertinus atsakovo vietą viešojo administravimo institucinėje sistemoje, pareiškėjo kreipimasis į Aplinkos ministeriją ir statinio projekto svarstymas joje yra vertintinas kaip bandymas neteisėtais būdais paveikti atsakovo valią.

53. Taip pat šiuo atveju būtina teisiškai įvertinti paties pareiškėjo veiksmus teisėtumo aspektu, kadangi jų teisinė reikšmė ir sukeliamos pasekmės gali būti pagrindinis veiksnys, lemiantis šios bylos baigtį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad leidimą statyti naują statinį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taigi prašymas išduoti leidimą statyti naują pastatą, adresu: Biržų m., Bielinio g. 1 A, įprastine tvarka turėtų būti teiktinas Biržų rajono savivaldybės administracijai. Nagrinėjamoje situacijoje Biržų savivaldybės administracija yra ir prašymą išduoti leidimą statyti naują pastatą pateikęs asmuo - statytojas (užsakovas), ir leidimą statyti naują statinį išduodanti institucija. Situacija, kai viešojo administravimo subjektas tikrina savo statinio projektą, t. y., atlieka atitikties teisės aktams kontrolės procedūras, nesuderinami su gero administravimo principu ir korupcijos prevencijos tikslais. Be to, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Viešojo administravimo subjekto veiksmai grindžiami įstatymo viršenybės, objektyvumo (nešališkumo) nepiktnaudžiavimo valdžia, viešojo administravimo veiklos ir kitais principais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad viešojo administravimo subjektų veiklą (statinių projektų tikrinimą) atlieka valstybės tarnautojai, jų veiksmų teisėtumo ir nešališkumo principų pažeidimas sąlygoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą ir viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumą. Taigi, viešojo administravimo principų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje pažeidimas yra pakankamas pagrindas pripažinti paties pareiškėjo, atliekančio valstybinę statybos projekto kontrolę pagal priskirtą kompetenciją, veiksmus, jų tarpe, visą statybos leidimo išdavimo procedūrą, neteisėtais. To pasekmėje, tampa neaktualus ir interesų, kylančių iš tokio materialinio teisinio santykio gynybos teisme klausimas.

54. Todėl šioje byloje prioritetiškai būtina apginti visuomeninį (viešąjį) interesą – neleidžiant pareiškėjui neteisėtais veiksmais sukurti teisinių padarinių, pasitelkiant teismines institucijas. Tarnybos nuomone, egzistuoja teisinis pagrindas administracinę bylą nutraukti.

55. Pažymi, kad remiantis teisės aktų nuostatomis, antrą kartą statinio projektas teikiamas tik ištaisius jį pagal gautus nepritarimo motyvus, išskyrus išimtis, nurodytas Statybos reglamento 14 straipsnyje (pateikus naujus nepritarimo motyvus). Taigi pakartotinai tikrinančių statinio projektą subjektų veiksmai apibrėžti pirmą kartą pareikštų nepritarimo motyvų ribose, išskyrus teisės aktuose nurodytas išimtis.

56. Atsakovo nepritarimo motyvai ir jų teisinės pasekmės bei skundo padavimo termino dėl atsakovo priimto administracinio akto apskundimo eigos klausimai pareiškėjui buvo aiškūs sužinojus apie nepritarimą projektui, gavus 2015 m. kovo 24 d. raštą Nr. V3-148 (7.23) „Dėl kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio statybos projekto patikrinimo“. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai. Atsižvelgiant į suformuotą administracinę jurisprudenciją, šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs nepritarimo, pareikšto 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. V3-148 (7.23) „Dėl kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio statybos projekto patikrinimo“ pagrįstumo klausimą ir nurodęs juo nesivadovauti, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, paneigė atsakovo teises ir visuomenės interesą į teisingą bylos nagrinėjimą, teisinio stabilumo ir tikrumo principus.

57. Dėl įrodymų tyrimo pažymi, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šiuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manydamas, kad nėra pagrindo administracinę bylą nutraukti, Tarnyba visiškai palaiko atsakovo poziciją, kad teismas nesurinko būtinų ir pakankamų įrodymų, reikalingų išvadoms dėl tam tikrų faktų egzistavimo pagrįsti - netirti įrodymai, pagrindžiantys vietovės vizualinę aplinką, statinių grupės, turinčios išskirtinį vaidmenį paties Biržų miesto urbanistinio draustinio erdvinei raiškai bei morfotipų planinės ir erdvinės struktūros kompozicijai: draustinio erdvinės struktūros panoramos, perspektyvos, vaizdų kompoziciniai mazgai, istoriškai susiklostę teritorijos erdvinės raiškos vizualiniai orientyrai (fokusiniai taškai) ir jų kompozicinių ryšių išsaugojimo klausimai, urbomorfostruktūros atskirų morfozonų ir morfotipų planinė struktūra, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje surinktų įrodymų, netirtas įrodymų objektyvumo, istorinės raidos etapuose susiklosčiusio Biržų miesto urbanistinio draustinio istorinio paveldo, pasižyminčio fiziniu ir vizualiniu teritoriniu skirtumu, teritorinės - erdvinės struktūros autentiškumo ir vizualinės raiškos bei kiekybinės ir kokybinės statinių kompleksų ir statinių, urbanistinės terpės charakteristikos klausimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 58. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Biržų regioninio parko direkcijos IS „Infostatyba“ 2015 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. V3-472(7.23) išdėstyto nepritarimo Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g., statybos projektui (Projekto Nr. U-0199-00;01;02-TP), teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pritarti Statybos projektui.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

60. Pirmosios instancijos teismas Biržų regioninio parko direkcijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino konstatavęs, kad atsakovo priimtas administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

61. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

62. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais iš esmės sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo 2015 m. kovo 24 d. raštas Nr. V3-148(7.23) yra sudėtine skundžiamo individualaus administracinio akto dalimi, todėl šiuo aspektu Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo motyvai keičiami.

63. Iš bylos medžiagos matyti, kad Biržų regioninio parko direkcija 2015 m. lapkričio 16 d. raštu (sprendimu) Nr. V3-472 (7.23), kurį nagrinėjamoje byloje skundžia pareiškėjas, informavo Biržų rajono savivaldybės administraciją, kad „Biržų regioninio parko direkcija patikrino Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g., statybos projektą ir jam nepritaria. Projekte neatsižvelgta į Direkcijos pastabas, kurios buvo nurodytos 2015 m. kovo 24 d. rašte „Dėl kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g., statybos projekto patikrinimo“ Nr. V3-148 (7.23), įkeltame į informacinę sistemą „Infostatyba“ (I t., b. l. 59).

64. Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą statyti kultūros paskirties pastatą (biblioteką) Biržuose, J. Bielinio g. (I t., b. l. 51–53). CD laikmenoje pateiktas ir 2015 m. spalio 22 d. projektas.

65. Iš IS „Infostatyba“ duomenų matyti, kad Biržų regioninio parko direkcijoje paraiška įregistruota 2015 m. spalio 29 d., projekto patikrinimo data – 2015 m. lapkričio 16 d., projektui nepritarta (I t., b. l. 54–58). Šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pareiškėjo pateiktą kultūros paskirties pastato (bibliotekos) statybos projektą tikrino ir vertino iš naujo, t. y. pakartotinai.

66. Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui <...>. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencijai priklauso kitų statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas.

67. Statybos techninio reglamento STR 1.07.1:2010 14 punkte įtvirtinta, kad tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projektą tikrinančio subjekto nepritarimas projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos.

68. Aptartų teisės normų dispozicijos suponuoja išvadą, kad pakartotinai statybos projektą patikrinusio subjekto nepritarimo projektui priežastys turi būti nurodytos po atlikto patikrinimo surašytame administraciniame akte, pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto, t. y. tokį aktą tinkamai motyvuojant. Viešojo administravimo institucijos priimamiems individualaus pobūdžio administraciniams aktams keliami bendrojo pobūdžio reikalavimai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės retam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012; 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014 ir kt.).

70. Pareiškėjo skundžiamame Biržų regioninio parko direkcijos 2015 m. lapkričio 16 d. administraciniame akte Nr. V3-472 (7.23) atsakovas abstrakčiai nurodė, kad patikrinęs kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bieliūno g., statybos projektą, jam nepritaria, tačiau jame neišdėstė jokių faktinių bei teisinių pagrindų, sąlygojusių tokio akto priėmimą. Atsakovas nenurodė ne tik konkrečių materialinės teisės normų, kurių pagrindu priėmė sprendimą nepritarti pakartotinai pateiktam statybos projektui, bet ir teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo priimtą sprendimą. Nukreipimas į kitą administracinį aktą (2015 m. kovo 24 d. Direkcijos raštą Nr. V3-148 (7.23)), kuris nėra šios bylos ginčo objektu, negali būti vertinamas tinkamu 2015 m. lapkričio 16 d. atsakovo sprendimo pagrindimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.

71. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams nagrinėjamu atveju turi būti vertinama kaip esminė ir sudaranti savarankišką bei pakankamą pagrindą atsakovo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.

72. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyti 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. V3-472 (7.23) priėmimo argumentai, siejami su atitinkamų teisės normų reikalavimais, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami pareiškėjo ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį Biržų regioninio parko direkcija privalėjo išdėstyti pačiame individualiame administraciniame akte, pakartotinai atlikusi statinio projekto tikrinimo procedūrą. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas.

73. Duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs tikrinti pakartotinai pateiktą statinio projektą dėl tos priežasties, kad jis nebuvo pakeistas, byloje nėra. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. V3-148 (7.23), šiuo atveju nevertintini, nes, kaip jau minėta, šis dokumentas nėra nagrinėjamos bylos ginčo objektu. Be to, ir pats apeliantas nurodo kritiškai vertinąs teismo poziciją dėl nepritarimo, pareikšto 2015 m. kovo 24 d. rašte, laikymo sudėtine 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. V3-472 (7.23) dalimi.

74. Kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kuriuose vertinamas Biržų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kreipiantis su prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį dėl kultūros paskirties pastato į savo struktūrinį padalinį ir pan., nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

75. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Biržų regioninio parko direkcijos 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. V3-472 (7.23) „Dėl Kultūros paskirties pastato (bibliotekos) Biržuose, J. Bielinio g. statybos projekto“ ir įpareigoti Biržų regioninio parko direkciją iš naujo atlikti šio statybos projekto patikrinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Biržų regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė