9508eec7-1c9b-4a04-b63d-eaf8e3de4ae2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1232-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09934-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2.; 99.; 116.1.; 116.11.;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-414-454/2014 pagal ieÅ¡kovo V. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl nuostolių priteisimo, irTeisėjų kolegija,n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės – 8922,56 Lt nuostolių bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė keldina ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini). 1973-04-24 jis gavo leidimÄ savo jėgomis ir lėšomis susiremontuoti komunalinį Å«kinį pastatÄ , atlikęs statybos darbus kreipėsi į inventorizavimo biurÄ dėl teisinės registracijos.

Teigia, kad nuo apsigyvenimo (duomenys neskelbtini)bute, jis ginčo pastatÄ pastatė, naudojasi ir prižiÅ«ri iki Å¡iol. Besikreipdamas dėl buto privatizavimo prašė leisti privatizuoti ir ginčo pastatÄ , tačiau gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas grÄ Å¾intinu, todėl jam buvo sumokėta kompensacija ir jis iÅ¡ grÄ Å¾intino namo buto iÅ¡sikėlė. Nustatant kompensacijos dydį, pastatas garažas nebuvo įvertintas ir nebuvo kompensuota jo vertė, Å¡iuo pastatu jis naudojasi iki Å¡iol.

Teigia, kad ginčo pastatas – garažas yra perduotas atsakovės nuosavybėn, tačiau šį pastatÄ pastatė jis, todėl atsakovė yra neteisėtai praturtėjusi ir turi atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro 8922,56 Lt, t.y. pastato – garažo likutinė vertė (b. l. 1-3). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog pastatas – garažas, kuriuo jis naudojasi jam nepriklauso.

Tai patvirtino byloje esantis praÅ¡ymas leisti privatizuoti savivaldybei priklausantį butÄ ir (ar) jų priklausinius lengvatinėmis sÄ lygomis pagal LR Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 str., kuriame ieÅ¡kovas prašė leisti privatizuoti butÄ , sandėlį, rÅ«sį po namu, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas, suvokdamas jog pagerina, remontuoja svetimÄ turtÄ , atliekamų darbų mastÄ , skiriamų tam iÅ¡laidų dydį turėjo suderinti su turto savininku, o to nepadarydamas prisiimti rizikÄ dėl savo veiksmų.

Teismas taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad atlikdamas statybos ar remonto darbus pagal byloje pateiktÄ 1973-04-24 leidimÄ turėjo suprasti, kad svetimÄ turtÄ pagerinÄ ir pritaiko naudojimui savo reikmėms, ir kad už atliktus darbus jam nebus atlyginta. Teismas, įvertinęs tai, kad likutinė pastato vertė ir į pastato pagerinimÄ , remontÄ , statybas investuoti pinigai nėra tapatÅ«s dalykai, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir savo patirtų nuostolių dydžio.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ 1964 m.

Civilinio kodekso 84 str., kuris prasidėjo Å¡iam kodeksui galiojant ir pasibaigė iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (LR CK 1.131 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. Z. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 02 18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo patirtas iÅ¡laidas (b. l. 119–120).

Nurodomi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai:Teismas priimdamas sprendimÄ , nevertino, kad ieÅ¡kovas adresu (duomenys neskelbtini)gyvena 40 metų, kad Å«kio pastatÄ suremontavo- pastatė savo jėgomis ir lėšomis ir medžiagomis.Teismas nustatė, kad LR Vyriausybės įgalioto asmens Aplinkos ministerijos kanclerio R. K. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 27K / 60-20-1, pasiraÅ¡ytu 2012 03 28 dienÄ su Kauno miesto savivaldybės direktoriumi A. N., kuriame nurodyta, kad eilės Nr. l perduodama Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn ginčo garažas (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 8 922,56 Lt, tačiau nevertino tai, kad neteisėta nei pirminė 1997-10-02 dienos teisinė pastato registracija, nei paskesnės teisinės registracijos nėra teisėtos.

Pirminė teisinė registracija atlikta remiantis Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1977-01-14 sprendimu Nr.7. Å is sprendimas neturi nieko bendro su pastato teisine registracija.Teismas savo sprendime aiÅ¡kina, kad LR CK 6.237 str. 1 ir 2 dalys nurodo, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiais bÅ«dais tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, o LR CK 6.242 str. reglamentuoja neteisėtÄ praturtėjimÄ , kai be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita privalo atlyginti nuostolius, tačiau nevertina pirminės pastato teisinės registracijos pagrindo ir paskesnių teisinių registracijų bei perdavimo ir priėmimo akto Nr. 27K / 60-20-1 pagrįstumo.Teismas nepagrįstai vertino tai, kad ieÅ¡kovas tik remontavo savo reikmėms naudojamÄ pastatÄ , tačiau nevertino tai, kad medžiagas, tame tarpe plytas, perdengimo plokÅ¡tes, betoninius pamatus įsigijo už savo lėšas.

Teismas priimdamas sprendimÄ nevertino liudytojų A. S. ir G. L. parodymų bei neatsižvelgė, kad inventorinėje pastato 6Ilp byloje (registro iÅ¡raÅ¡uose) 5 lape nurodytas dokumentas, įrodo garažo statybos metus.Teismas savo sprendime nepagrįstai nurodo kad ieÅ¡kovas neginčijo pastato garažo įsigijimo pagrindų, neprašė naikinti administracinių aktų. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių statybas reglamentuojančių dokumentų ir negali pagrįsti nuostolių dydžio.

Teigia, kad garažo vertė nustatyta perdavimo ir priėmimo akte Nr. 27K / 60-20-1, panaÅ¡i garažo vertė ir inventorinėje byloje. Teismas atmesdamas ieÅ¡kinį nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apelianto įsitikinimu, jis naudojosi garažu iki 2013-07-11, o Kauno miesto savivaldybė pastatÄ perėmė 2012-03-28 dienÄ , todėl terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti dėl pažeistų teisių gynimo nėra pasibaigęs.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo V.

Z. apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014-02-18 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 125–129). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:PrieÅ¡ingai, nei savo apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad bylÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė visus byloje pateiktus įrodymus pagal jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir sÄ sajÄ su bylos nagrinėjimo dalyku, vertino juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir jais pagrindė padarytas iÅ¡vadas byloje sprendžiamais klausimais.Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai (registro Nr. 20/162832) ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirta VÄ® Registrų centro Kauno filialo pateikta archyvinės Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo pastatas-garažas, (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio Å«kio, 18,00 kv. m bendrojo ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei.

Nuo 2012-04-17 galioja įrašas, kad 2012-03-28 ,.Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn" perdavimo ir priėmimo akto Nr. 27K/60-20-1 pagrindu buvo atliktas minėtame akte nurodyto nekilnojamojo turto, taip pat ir ginčo pastato, įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ieškovės Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise. Iki nurodytos datos ginčo pastatas priklausė Lietuvos Respublikai ir turto patikėjimo teise buvo valdomas Kauno miesto savivaldybės tarybos 1977-01-14 Kauno miesto Lenino rajono DŽT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 7 pagrindu.Nei kada nors anksčiau, nei šioje byloje ieškovas V.

Z. nereiÅ¡kė reikalavimų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ Ä¯gijimo ir įregistravimo pagrindų, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo iÅ¡dėstyti argumentai dėl to, kad ginčo pastatas atsakovei Kauno miesto savivaldybei galimai buvo perduotas neteisėtai, yra iÅ¡imtinai deklaratyvaus pobÅ«džio.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįvykdė LR CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos ir nepateikė teismui jokių ginčo pastato pagerinimo ar statybos darbų sÄ naudas (faktiÅ¡kai jo turėtas iÅ¡laidas) patvirtinančių leistinų įrodymų.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad 1973 m. balandžio 24 d. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto raÅ¡to Nr. 712p (kuriuo praneÅ¡ama, kad jam ..leidžiama savo darbo jėga, medžiagomis bei lėšomis suremontuoti komunalinį Å«kinį pastatÄ ") pagrindu atsirado kokie nors prievoliniai teisiniai santykiai taip jo ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kuriais remdamasis ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs teisę gauti iÅ¡ atsakovės 8 922,56 Lt sumÄ . Nurodytame raÅ¡te apskritai nenurodytas ginčo pastatas, o yra leidžiama „suremontuoti komunalini Å«kinį pastatÄ â€, konkrečiai neidentifikuojant kurį.

Paminėtame 1973-04-24 Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto raÅ¡te nieko nenurodytÄ apie neva leidžiamÄ ginčo pastato statybÄ (ar kapitalinį remontÄ ), kuriai atlikti bÅ«tų bÅ«tina gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . RaÅ¡te taip pat nėra aptarta ir numatomo atlikti remonto bÅ«tinumo, nenurodyta konkrečių remonto darbų apimties, tačiau nurodyta, kad ieÅ¡kovui „leidžiama savo darbo jėga, medžiagomis bei lėšomis suremontuoti komunalinį Å«kinį pastatÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo raÅ¡tu ieÅ¡kovui buvo leista neatlygintinai suremontuoti ir taip pritaikyti komunalinį, t. y. valstybinį Å«kio pastatÄ (tuomet priklausiusį Kauno miesto savivaldybės Å«kiui), ieÅ¡kovo reikmėms, tačiau nepateikta įrodymų, kad Å¡is „leidimas" buvo skirtas bÅ«tent ginčo pastatui. Nepateikta jokių įrodymų, kad ginčo pastato pagerinimas (remontas), jeigu toks ir buvo atliktas, buvo reikalingais ne tik ieÅ¡kovo asmeninių poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad 1973-04-24 raÅ¡tu ieÅ¡kovui buvo leidžiama suremontuoti komunalinį Å«kinį pastatÄ â€žsavo darbo jėga, medžiagomis bei lėšomis", t. y. neatlygintinai.

PrieÅ¡ investuodamas į ginčo pastato remontÄ , už kurį tikėjosi atlygio iÅ¡ savininko, kuriam tuomet priklausė Å¡is turtas, su pastaruoju ieÅ¡kovas privalėjo suderinti bÅ«tinų remonto darbų apimtį ir iÅ¡laidas, prieÅ¡ingu atveju, jis veikė savo rizika ir negali reikalauti iÅ¡ atsakovės jo galimai turėtų iÅ¡laidų atlyginimo.IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/162832 iÅ¡raÅ¡e nurodyta ginčo pastato likutinė vertė - 8 922,56 Lt - yra lygi ieÅ¡kovo investicijų (remontuojant ginčo pastatÄ ) į ginčo pastatÄ dydžiui, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį.VisiÅ¡kai nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas netinkamai nustatė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovas, visÄ laikÄ , kaip pats teigė savo ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžių metu gyvenęs name (duomenys neskelbtini), ir naudodamasis ginčo pastatu, manydamas, jog turėjo teisę į iÅ¡laidų už ginčo pastato remontÄ atlyginimÄ ir tokia jo galimai turėta teisė buvo pažeista, turėjo laiko ir galimybę reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ turto savininkui, tačiau per 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje nustatytÄ terminÄ to nepadarė. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . 1964 m.

Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrÄ trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas ženkliai praleido 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris prasidėjo Å¡iam kodeksui galiojant ir pasibaigė iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) įsigaliojimo ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (LR CK 1.131 str. 1 d.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

Apeliacinis skundas atmestinas.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

          Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį neteisingai nustatė ir pritaikė ieÅ¡kinio senatį.          Bendroji taisyklė, apibrėžianti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , yra įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ir numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1973m. balandžio 24d. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomasis komitetas leido ieÅ¡kovui savo darbo jėga, medžiagomis bei lėšomis suremontuoti komunalinį Å«kio pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis ieÅ¡kovas turėdama leidimÄ pradėjo Å¡iuo pastatu naudotis ir naudojosi juo iki atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2012m. balandžio 20d. raÅ¡tu įspėjo ieÅ¡kovÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo patalpos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik gavęs atsakovo raginimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo patalpų, o į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2013m. birželio 19d.

Taigi, pripažintina, kad ieÅ¡kovas reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo už atliktus statybos darbus, senaties termino nepraleido ( CK 1. 127 straipsnio 1 dalis, CK 1. 125 straipsnio 8 dalis ). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ir nenustatė bei tiksliai nenurodė momento nuo kada ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , o tik apsiribojo formalia konstatacija, jog ieÅ¡kovas ženkliai praleido ieÅ¡kininės senaties terminÄ . Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuo pareikÅ¡to jam reikalavimo iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo patalpos momento sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ ir nepažeisdamas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti terminų kreipėsi teisminės gynybos.          Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dar motyvavo ir tuo, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė, jog atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo teises ir neteisėtai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, neįrodė nuostolių dydžio ir atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti ieÅ¡kovui praÅ¡omus nuostolius.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad apylinkės teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino pagrįstai. Visų pirma, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos 11d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6522-191/2013 yra nustatyti faktai, kad ieÅ¡kovas ginčo patalpÄ buvo užėmęs savavaliÅ¡kai ir jau yra priimtas sprendimas iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ( prejudiciniai faktai). Aptartu vadovaujantis pripažintina, kad atsakovo veiksmais savavaliÅ¡kai užimto pastato faktas jau yra konstatuotas ir iÅ¡ naujo negali bÅ«ti ginčijamas nagrinėjamoje byloje.        Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas kelia klausimÄ atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl ginčo patalpoje atliktų ieÅ¡kovo sÄ skaita statybos darbų, pirktų statybinių medžiagų.

         Nagrinėjamos bylos atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad įgyti teisę reikalauti atlyginti nuostolius galima ne bet kada, o tik tada kai pastato pagerinimo darbai buvo atlikti teisėtai ir laikantis procesÄ nustatytų tam tikrų norminių aktų reikalavimų. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų reikalavimų arba veiksmai atliekami neteisėtai, tai asmuo reikalauti tokiu bÅ«du apginti jo tariamai pažeistas teises negali. Tai patvirtina visuotinai žinoma taisyklė, kad ex in iuria ius non oritur (iÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda).

Taigi, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu tik tada, jeigu jo veiksmai atliekant statybos darbus buvo atlikti teisėtai. Kaip jau buvo anksčiau nustatyta, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai užėmė ginčo pastatÄ . Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus savavaliÅ¡kumo faktÄ ieÅ¡kovas yra iÅ¡keldintas iÅ¡ ginčo patalpų. Todėl nustatytų aplinkybių pakanka laikyti ieÅ¡kovo reikalavimÄ nepagrįstu ir tai gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kiniui atmesti.          Atskirai pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kad tuometinio vykdomojo komiteto leidimu ieÅ¡kovui buvo leista suremontuoti ginčo komunalinį Å«kio pastatÄ ir darbus atlikti savo jėga, medžiagomis ir lėšomis.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui Å¡iuo pastatu buvo leista naudotis pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, kad ieÅ¡kovas atlikdamas statybos ir remonto darbus turėjo suprasti, kad pagerina svetimÄ turtÄ ir juo naudojantis savo reikmėms už atliktus pagerinimus jam nebus kompensuota bei prisiėmė tokių darbų atlikimo rizikÄ .           Nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pirminės ir vėlesnių pastato teisinių registracijų bei perdavimo-priėmimo akto Nr. 27K/60-20-1 pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovas byloje neginčija ginčo pastato nuosavybės įgijimo pagrindų, nepraÅ¡o naikinti tam tikrų administracinių aktų, kuriais pastatas atsakovei perduotas nuosavybės teise. Nenuginčijus nuosavybę pripažinusių aktų atsakovei, atliktos teisinės registracijos nagrinėjamai bylai nėra reikÅ¡mingos, nes jos atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre funkcijÄ , o nuosavybės atsiradimo pagrindų negali pakeisti.           Atsikertant į apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.           Kiti apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo iÅ¡sprendimui nėra reikÅ¡mingi, todėl neanalizuotini.           Esant nurodytam pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės pripažintinas teisingu, todėl paliktinas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,nutaria:Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .    Kolegijos teisėjai                                                    Galina Blaževič                                                                               Algimantas Kukalis                                                                               Arvydas Žibas