2021-02-24 Nr. AB-3954-3-63-3-00516-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-145-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00516-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės R. A. (toliau – ir atsakovė) 39,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atsakovė 39,80 Eur vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Butas).

3. Atsakovė R. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad ji dar 2015 metais pareiškėjui pervedė 47,27 Eur, tačiau ši suma buvo panaudota vietinės rinkliavos įsiskolinimui už 2010 metus, kuriam yra pasibaigęs 5 metų priverstinės skolos išieškojimo terminas, padengti. Teigė, jog pareiškėjas pateikė prieštaringus duomenis dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo už 2011–2019 m., nes įmokos už 2016 m. be atsakovės sutikimo, pasibaigus senaties terminui, buvo panaudotos vietinės rinkliavos įsiskolinimui už 2010 metus padengti, nors ji buvo informuota, jog 2010 m. vietinės rinkliavos įsiskolinimas padengtas 2013 m. įmokomis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė KRATC iš atsakovės 39,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė yra ¾ dalių buto, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovei tenkanti Buto dalis apmokestinta 39,80 Eur vietine rinkliava.

7. Dėl atsakovės argumentų, kuriais ji neigė vietinės rinkliavos nepriemokos už 2016 m. buvimo faktą, teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodo argumentus, kurie iš esmės buvo vertinami administracinėje byloje Nr. I-8319-243/2018, nagrinėjant ginčą dėl vietinės rinkliavos skolos už 2015 m. iš atsakovės priteisimo. Nagrinėdamas atsakovės R. A. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8319-243/2018, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje pažymėjo, jog atsakovės R. A. 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d. 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. mokestiniais pavedimais sumokėta 48,66 Eur suma užskaityta už 2010 metų mokestinį periodą, ir nurodė, kad dėl to, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. įsiteisėjusiu sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovė pagrįstai neatleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų laikotarpį, atsakovė turėjo pareigą už šį laikotarpį paskaičiuotą vietinę rinkliavą sumokėti, o pareiškėjas turėjo teisę tokį įsiskolinimą įskaityti.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog šios bylos dalykas – atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2016 metų laikotarpį, ir joje nėra sprendžiamas atsakovei priskaičiuotos vietinės rinkliavos už paskesnius laikotarpius klausimas, nurodė, kad esant nustatytai aplinkybei, jog ginčo laikotarpiu atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, byloje nesant duomenų apie prievolės mokėti vietinę rinkliavą už 2016 metus tinkamą įvykdymą, pareiškėjui priteistina 39,80 Eur vietinės rinkliavos suma.

III. 9. Atsakovė R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovė taip pat prašo: iš pareiškėjo išreikalauti visus duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus, įmokų priskyrimus 2011–2019 m; prijungti prie nagrinėjamos bylos išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-8319-243/2018, atnaujinus joje procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, ir nustačius, kad už 2010 metus skola pasibaigus senaties terminui buvo padengta 2015–2016 m. įmokomis, pareiškėjo prašymą dėl skolos priteisimo už 2015 m. atmesti.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas sprendimu neįgyvendino teisingumo, neįsigilino į ginčo esmę, priimtame sprendime nurodyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai.

10.2. Teismas sprendime nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų prašymų: 1) atmesti pareiškėjo prašymą dėl skolos už 2016 m. priteisimo; 2) iš pareiškėjo išreikalauti visus duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus, įmokų priskyrimus 2011–2019 m.; 3) prijungti prie nagrinėjamos bylos išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-8319-243/2018 ir atnaujinti joje procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

10.3. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų prieštaringų duomenų: po 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovės pareiškėjai siųstame pranešime nurodyta, kad rinkliavai už 2010 m. (48,66 Eur) suėjo senaties terminas, KRATC darbuotojos R. J. teigimu, senaties nebuvo, nes už 2010 m. skola buvo dengiama 2013 m. įmokomis, o vėliau KRATC darbuotoja L. P. paneigė R. J. teiginius, nurodydama, jog 2010 m. skola pasibaigus senaties terminui buvo dengiama 2015 m. ar 2016 m. įmokomis, o 2013 m. įmokos priskirtos 2012 m. ir 2013 m. Tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui, tikintis, kad bus nustatyta, ar KRATC melagingais duomenimis nesirėmė teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8319-243/2018, ir ar yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

10.4. KRATC neturėjo teisinio pagrindo atlikti užskaitas pasibaigus išieškojimo senaties terminui ir nesant atsakovės prašymo.

11. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Teisėjų garbės teismas 2017 m. nurodė, jog R. A. turi būti nubausta už nesumokėtą rinkliavą už 2010 m., nors tuo metu Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad skolos už 2010 m. nėra. Neatsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. priteisė skolą už 2015 m. metus. Priimti teismų sprendimai prieštarauja vieni kitiems. Pareiškėja su papildomais paaiškinimais pateikė Teisėjų garbės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21P-4.

12. Pareiškėjas KRATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3647-968/2019, konstatavo, jog vietinės rinkliavos administratorius KRATC teisėtai ir pagrįstai R. A. 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d., 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. mokestiniais pavedimas sumokėtas vietinės rinkliavos įmokas užskaitė už 2010 m. mokestinį periodą. Vadinasi, dėl apeliantės argumentų, jog 2015 m. ir 2016 m. įmokos nepagrįstai priskirtos atsiskaitymui už 2010 m., jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to apeliantė ir neginčija, jog pareiškėjui atsakovės 2016 m. mokėjimus priskyrus apmokėjimui už 2010 m., atsakovė daugiau įmokų už 2016 m. nemokėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., susidariusio už pareiškėjos nuosavybės teise valdytą nekilnojamojo turto objektą – 3/4 dalis Buto, priteisimo iš atsakovės (fizinio asmens) pareiškėjui.

15. Pirmiausiai paminėtina, kad atsakovė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su papildomais paaiškinimais pateikė Teisėjų garbės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21P-4. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja aptariamą dokumentą, atsižvelgiant į jo datą, turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios jai galėjo sutrukdyti aptariamą dokumentą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šis dokumentas nėra pridedamas prie šios administracinės bylos ir netiriamas.

16. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

17. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 23–34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

18. Atsakovė neginčija, kad ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, taip pat neginčija jai ginčo laikotarpiu paskaičiuotų vietinės rinkliavos dydžių, jų pagrįstumo, taip pat fakto, kad jai buvo tinkamai ir laiku įteikti pranešimai apie ginčo laikotarpiu paskaičiuotą vietinę rinkliavą, tačiau ir apeliaciniame skunde, ir pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime prašymą iš esmės laikosi pozicijos, kad prašomas priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2016 m. neegzistuoja, kadangi jos 2015 m. atliktas mokėjimas buvo nepagrįstai panaudotas vietinės rinkliavos įsiskolinimui už 2010 m. padengti.

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos argumentai dėl jos 2015 m. atliktų mokėjimų nepagrįsto panaudojimo įsiskolinimui už 2010 m. padengti buvo išnagrinėti ir įvertinti administracinėje byloje Nr. I-8319-243/2018 (apeliacinės instancijos teisme bylai suteiktas Nr. A-3647-968/2019), nagrinėjant ginčą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2015 m. iš atsakovės priteisimo. Nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovės 2015 m. lapkričio 23 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. birželio 29 d. 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. mokestiniais pavedimais sumokėta 48,66 Eur suma pagrįstai užskaityta už 2010 m. mokestinį periodą, o atsakovės teiginiai, kad ji neskolinga už 2015 m. laikotarpį, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

20. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios nutarties 10.3 ir 10.4 punktuose, susijusiais su pareiškėjos įsiskolinimu už 2010 m. ir jo padengimu.

21. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu administracinėje byloje Nr. I-8319-243/2018 (apeliacinės instancijos teisme bylai suteiktas Nr. A-3647-968/2019) ir prašo šią administracinę bylą prijungti prie nagrinėjamos bylos ir atnaujinti minėtoje byloje procesą. Taigi, pareiškėja iš esmės siekia, kad šioje byloje būtų dar kartą įvertintos aplinkybės, kurios buvo išnagrinėtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau pažymėtina, kad priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl klausimai, išspręsti ankstesnėse bylose, negali būti revizuojami. ABTĮ 156–160 straipsniuose reglamentuotas prašymų dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose padavimas. Pagal minėtas ABTĮ nuostatas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje teikiamas kaip atskiras prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-8319-243/2018 neatitinka ABTĮ 158 straipsnio 1 dalyje nustatytos jo padavimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-8319-243/2018, atnaujinus joje procesą. Atsakovė nenurodė, kokia konkreti administracinės bylos Nr. I-8319-243/2018 medžiaga, neatnaujinus joje proceso, reikšminga sprendžiant ginčą nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo tenkinti ir tik jos prašymo dalį dėl minėtos administracinės bylos prijungimo.

22. Atsakovė taip pat prašo iš pareiškėjo išreikalauti visus duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus, įmokų priskyrimus nuo 2011 iki 2019 m. Aplinkybės dėl pareiškėjos iki 2017 m. sausio 26 d. (imtinai) atliktų mokėjimų už vietinę rinkliavą jau buvo įvertintos administracinėje byloje Nr. I-8319-243/2018 (apeliacinės instancijos teisme bylai suteiktas Nr. A-3647-968/2019), todėl šioje byloje pakartotinai jas vertinti nėra pagrindo. Dėl vėlesnių pareiškėjos mokėjimų pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė, kokioms aplinkybėms pagrįsti, jos manymu, yra reikalingi minėti duomenys nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad atsakovė byloje neteigė, kad po to, kai atsakovas jos 2015–2016 m. mokėjimais padengė įsiskolinimą už 2010 metus, ji sumokėjo šioje byloje prašomą priteisti vietinę rinkliavą už 2016 metus, o pareiškėjo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti duomenys patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2016 m. nebuvo padengtas.

23. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytų pareiškėjos prašymų, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad tai neturėjo įtakos procesinei bylos baigčiai ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pasisakė dėl atsakovės prašymo atmesti pareiškėjo prašymą dėl skolos už 2016 m. priteisimo, tenkindamas pareiškėjo prašymą.

24. Nurodytų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia atsakovės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog teismas sprendimu neįgyvendino teisingumo, neįsigilino į ginčo esmę, priimtame sprendime nurodyti vienas kitam prieštaraujantys teiginiai. Šie abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė