2024-09-30 Nr. BB-4615-1-01-1-08901-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3525/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08901-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. G. gynėjo advokato Ramūno Plėščio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 12 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai kvalifikavo nuteistojo N. G. veiksmus pagal BK 2811 straipsnį. Į įvykio vietą eismo dalyviai policijos nekvietė, eismo įvykio deklaracijos nepildė ir to daryti nepageidavo, o T. H. pirmas išvažiavo iš įvykio vietos. Susiklosčiusios aplinkybės leido N. G. pagrįstai manyti, kad draudimas vartoti alkoholį po įvykio išnyko, nes įvykio aplinkybės šalių buvo nustatytos ir aiškios dar būnant įvykio vietoje, prieš patraukiant automobilius, o šalių sutarimu, policijos pareigūnų į įvykio vietą nė vienas iš vairuotojų nekvietė. Pažymėtina, kad nei iškart po įvykio, nei būnant prie parduotuvės, N. G. alkoholinių gėrimų nevartojo, apie įvykio aplinkybes būnant prie parduotuvės tarp N. G. ir T. H. jau nebebuvo jokio ginčo, tokiu būdu teigti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pagrindo nėra. Darytina išvada, kad KET 221 punktas nebuvo pažeistas, atitinkamai nebuvo padaryta ir nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnyje. Tuomet, kai su eismo įvykiu susiję dalyviai po eismo įvykio neatlieka, ar neketina atlikti nė vieno KET 220 punkte numatyto veiksmo, draudimo su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams vartoti alkoholį po eismo įvykio nelieka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su N. G. nuteisimu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, N. G. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą N. G. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo N. G. gynėjo advokato Ramūno Plėščio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė