95056d21-e034-4968-92d3-be59fe683809 · Kauno apygardos teismas

                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1T-58/2014                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00183-2013-0                                                                                        Teismo procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Kaunas              L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas – Evaldas Gražys, spręsdamas klausimÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-300-791/2014, kurioje V.

K. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymu, ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, n u s t a t ė: 2014 m. spalio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas kaltinamojo - V. K. pareiÅ¡kimas, kuriuo kaltinamasis, motyvuodamas tuo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė – I. K., dirbdama Marijampolės rajono apylinkės teisme, pažeisdama įstatymus kiÅ¡osi į civilinę bylÄ Nr. 2-1650/1999, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo patrauktas atsakovu, nors nenagrinėjo bylos, ieÅ¡kovei (iÅ¡ieÅ¡kotojai) pateikė vykdomuosius raÅ¡tu, kurie nepatvirtinti herbiniu teismo antspaudu, tačiau dėl prokurorės - V.

S. pareigų neatlikimo iÅ¡vengė atsakomybės ir todėl dabar yra asmeniÅ¡kai suinteresuota Å¡ia baudžiamÄ ja byla, asmeniÅ¡kai pažįsta nukentėjusiÄ jÄ prokurorę V. S. ir jos Å¡eimos narius, susijusi su prokurore V. S. ne tik tarnybiniais, bet ir asmeniniais santykiais, skirianti teisėjus ir daranti jiems įtakÄ , todėl objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas Å¡ios bylos nagrinėjimas Alytaus rajono apylinkės teisme negalimas.Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė – I. K. 2014 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė visų Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų vardu nusiÅ¡alinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir jÄ perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Motyvuodama šį procesinį sprendimÄ , teismo pirmininkė nurodė, jog nėra asmeniÅ¡kai suinteresuota Å¡ios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat nepažįstanti byloje nukentėjusiÄ ja pripažintos prokurorės - V. S. nei asmeniÅ¡kai, nei darbo reikalais, jai dirbant Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja, V. S. prokurore dirbo Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«roje, todėl I. K. neturėjusi jokios galimybės bendrauti su ja nei asmeniÅ¡kai, nei dalykiÅ¡kai, taip pat ji nepažįstanti minėtos prokurorės Å¡eimos narių ir artimųjų.

Teismo pirmininkės nuomone, nors nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, o nuÅ¡alinimo visam teismui Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nereglamentuoja ir nėra įrodymais pagrįstų abejonių dėl teismo pirmininkės ir teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, vis dėlto tikslinga nuo V. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alinti tiek jai, tiek ir kitiems Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjams, kad bÅ«tų iÅ¡vengta galimo kaltinamojo - V. K. piktnaudžiavimo nuÅ¡alinimo teise ateityje ir paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl teismo objektyvumo.2014 m. spalio 23 d.

Kauno apygardos teisme gautas papildomas kaltinamojo – V. K. pareiÅ¡kimas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo, kuriame pareiÅ¡kėjas (kaltinamasis) nurodo, kad jau gavus Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2014 m. spalio 14 d. nutarties kopijÄ , jam tapo žinomos naujos svarbios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės sprendžiant Alytaus rajono apylinkės teismo nuÅ¡alinimo klausimÄ , o bÅ«tent tai, kad nukentėjusiÄ ja byloje pripažinta V. S. Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«roje yra dirbusi prokurore.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad bÅ«tent dėl pažinties su nukentėjusiÄ ja – V. S. nusiÅ¡alino visi Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, todėl esant tapačioms aplinkybėms turėtų bÅ«ti nuÅ¡alintas ir visas Alytaus rajono apylinkės teismas. PraÅ¡ymas dėl bylos perdavimo netenkintinas, todėl baudžiamoji bylÄ grÄ Å¾intina Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi.

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas tiesiogiai tokios proceso dalyvio teisės ir nenumato.

Tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla perduota kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.              PraÅ¡ydamas nuÅ¡alinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo visus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjus, šį savo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas (kaltinamasis) iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog pažintis siejanti teismo pirmininkę – I.

K. ir nukentėjusiÄ ja byloje pripažintÄ â€“ V. S., tačiau teismo pirmininkė 2014 m. spalio 14 d. nutartyje, kuria byla perduota apygardos teismui, nurodė, kad nukentėjusiosios ar jos Å¡eimos narių ji asmeniÅ¡kai nepažįstanti, negalėjo bÅ«ti su nukentėjusiÄ ja pažįstama ir dalykinėje plotmėje, kadangi jai dirbant Marijampolės rajono apylinkės teisme, nukentėjusioji dirbo Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«roje.              L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės – I.

K. Å¡aliÅ¡kumo, nustatė, kad teismo pirmininkės Å¡aliÅ¡kumÄ , neobjektyvumÄ ir prieÅ¡iÅ¡kas nuostatas jo atžvilgiu pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina tuo, kad bÅ«dama Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja, I. K. civilinėje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjas dalyvavo kaip atsakovas, iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , nors bylÄ nagrinėjo kitas teisėjas ir laiko, jog tokiais veiksmais I. K. pažeidė įstatymų reikalavimus, pademonstravo savo Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡ieÅ¡kotojai, tačiau iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo pateikiamų priedų, o bÅ«tent Kauno apygardos teismo pirmininko 2014 m. gegužės 5 d. raÅ¡to Nr. (9.39)-E2-8535, taip pat Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2014 m. gegužės 21 d. raÅ¡to Nr. 266 matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, jog vykdomo raÅ¡to iÅ¡davimo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 str. nenumatė imperatyvo, kad vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pasiraÅ¡yti gali iÅ¡imtinai tik bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs ir sprendimÄ joje priėmęs teisėjas.

Tai turėjo teisę daryti bet kuris konkrečiame teisme dirbantis teisėjas. Kadangi I. K. tuo metu ėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas, ji tai padariusi. L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas nuÅ¡alinimo klausimÄ , atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, jog pagrindo nuÅ¡alinti teisėjÄ nesudaro faktas, jog teisėjas kitose bylose yra atlikęs tam tikrus procesinius veiksmus ar priėmęs procesinius sprendimus, kurie suinteresuoto asmens netenkino, neatitiko jo interesų, to nėra pagrindo daryti net ir tokiu atveju, jei atitinkamus procesinius sprendimus aukÅ¡tesnieji teismai, iÅ¡nagrinėję bylÄ apeliacine, kasacine tvarka, panaikino ar pakeitė.

Taigi, Å¡iuo atveju tai, kad I. K. pasirašė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjas dalyvavo kaip atsakovas ir Å¡io raÅ¡to pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas, atliktas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turto, nesudaro pagrindo teigti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, o juo labiau – visi teisme dirbantys teisėjai, dėl kurių Å¡aliÅ¡kumo jokių konkrečiau apibrėžtų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, yra suinteresuoti baudžiamosios bylos, kurioje sprendžiamas pareiÅ¡kėjo baudžiamosios atsakomybės klausimas, nagrinėjimo baigtimi.

Dėl pareiÅ¡kėjo nurodymų, kad Kauno apygardos teismo pirmininkui administracine tvarka atlikus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimuose nurodytų aplinkybių patikrinimÄ buvo nustatyta, jog vykdomasis raÅ¡tas, kurį pasirašė tuo metu Marijampolės rajono apylinkės teisme dirbusi teisėja – I. K., nėra patvirtintas apvaliuoju herbiniu teismo antspaudu, pasakytina, jog užtikrinti tai, kad vykdomasis raÅ¡tas turėtų įstatyme numatytÄ privalomÄ rekvizitÄ â€“ antspaudÄ yra ne teisėjo, o atsakingų teismo raÅ¡tinės darbuotojų pareiginė funkcija, į kÄ Kauno apygardos teismo pirmininkas atkreipė dėmesį 2014 m. gegužės 5 d. atsakyme pareiÅ¡kėjui Nr. (9.39)-E2-8535, rekomenduodamas Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkei apie nustatytÄ faktÄ , jog vykdomasis raÅ¡tas nebuvo antspauduotas apvaliuoju herbiniu teismo antspaudu, atkreipti visų teismo raÅ¡tinės darbuotojų, su kurių pareiginėmis funkcijos yra susijęs vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimas, dėmesį.

Taigi, tai, kad teisėjos – I. K. pasiraÅ¡ytas vykdomasis raÅ¡tas dėl raÅ¡tinės darbuotojų neapdairumo nebuvo antspauduotas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadų apie jos Å¡aliÅ¡kumÄ ar neigiamas nuostatas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.              Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad dėl prokurorės – V. S. veiksmų I. K. tariamai iÅ¡vengusi drausminės atsakomybės, todėl galinti bÅ«ti suinteresuota V. S. tenkinančio procesinio sprendimo priėmimu baudžiamojoje byloje.

Kaip tokių savo teiginių įrodymÄ pareiÅ¡kėjas pateikia Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 3-169, kurį pasirašė prokurorė – V. S., tačiau iÅ¡ Å¡io atsakymo matyti, kad jis niekaip nesusijęs su teisėja – I. K.. IÅ¡ raÅ¡to matyti, kad juo atsakoma į pareiÅ¡kimÄ dėl 2007 m. liepos 30 pareiÅ¡kimÄ dėl 2007 m. liepos 10 d. tarp pareiÅ¡kėjo ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tinės darbuotojos įvykusio konflikto aplinkybių ir konstatuojama, kad įrodymų, jog tiek raÅ¡tinės darbuotoja, tiek prokurorė – L.

Kailiuvienė 2007 m. liepos 10 d. įvykusio pokalbio su pareiÅ¡kėju metu bÅ«tų netinkamai atlikusios savo pareigas, nesurinkta.             Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad teismo pirmininkė – I. K. „skirianti teisėjus ir daranti jiems įtakÄ â€œ, pasakytina, kad jie yra deklaratyvaus pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais. Bylos teisme skirstomos naudojantis informacinėmis technologijomis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo moduliu, t. y. teisėjÄ , kuriam atsižvelgiant į modulio sudarytÄ eilę skiriama nagrinėti konkreti byla, parenka kompiuterinė programa, o ne teismo pirmininkas.

Jokių faktų, kad bylÄ nagrinėjančiai teisėjai – Vilmai Dapkevičienei teismo pirmininkė bÅ«tų dariusi neteisėtÄ Ä¯takÄ ir tokiu bÅ«du pažeidusi teisėjo nepriklausomumo principÄ , nenustatyta.             Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas laiko nesant nustatyta aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad Alytaus rajono apylinkės teismo pirmininkė ar kiti Å¡iame teisme dirbantys teisėjai bÅ«tų suinteresuoti pareiÅ¡kėjo baudžiamosios bylos baigtimi.             Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad Alytaus rajono apylinkės teisme byla negalinti bÅ«ti iÅ¡nagrinėta objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo sÄ lygomis, nes nukentėjusioji V.

S. yra dirbusi Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«roje, o analogiÅ¡ku pagrindu, t. y. kad Å¡iuo metu ji dirbanti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«roje nuo bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai, l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas sprendžia, kad Å¡ios situacijos nėra tapačios. Nukentėjusioji Å¡iuo metu eina Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės pareigas, kas nulemia tai, kad ji nuolatos dalyvauja Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, palaiko jose kaltinimÄ , todėl dalykiniais santykiais yra susijusi su Å¡io teismo teisėjais, bendrauja su jais dalykiniais klausimais.

BÅ«tent tai Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai pabrėžė nusiÅ¡alindami nuo bylos nagrinėjimo (kai kurie iÅ¡ jų taip pat nurodė, kad su V. S. yra pažįstami taip pat asmeniÅ¡kai). Tuo tarpu tai, kad praeityje nukentėjusioji yra dirbusi Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«roje ir dalykiniai santykiai su tuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme dirbusiais teisėjais jÄ galimai siejo, nereiÅ¡kia, kad visi Å¡iuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai nukentėjusiÄ jÄ pažįsta kaip prokurorę ar yra su ja susiję dalykiniais santykiais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme dirbančių teisėjų sudėtis kinta, taip pat yra pakitusi prokuratÅ«ros struktÅ«ra (vietoje rajonų apylinkių prokuratÅ«rų, veikusių kiekviename rajone, yra įsteigtos trys – Kauno, Marijampolės ir Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros, apimančios kelių rajonų teritorijÄ ). Tokiu bÅ«du, jei pareiÅ¡kėjas mano, kad nukentėjusiÄ jÄ su kuriais nors Alytaus rajono apylinkės teisėjais sieja artimi santykiai, turėtų pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.             L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas nesiima vertinti pareiÅ¡kėjo argumentų, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurį atliko Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra, buvo atliktas Å¡aliÅ¡kai dėl tos pačios priežasties, kad nukentėjusiÄ ja byloje pripažinta V.

S. yra dirbusi Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«roje, nes ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas, byla nagrinėjama iÅ¡ esmės teismo posėdyje. Kauno apygardos teismo pirmininkui pateiktame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas pateikia savo nuomonę dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, teigia, kad kai kurie jų (liudytojų parodymai) esantys melagingi, tačiau baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų pakankamumÄ ir patikimumÄ Ä¯vertins bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris iÅ¡spręs bylÄ iÅ¡ esmės, o pareiÅ¡kėjas įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu turi teisę reikÅ¡ti savo nuomonę dėl įrodymų, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia.             Padarydamas iÅ¡vadÄ , kad pagrindo nuÅ¡alinti visus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjus nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nėra, l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas taip pat pažymi ir tai, kad byla yra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, o bÅ«tent 2014 m. rugsėjo 9 d. teisiamajame posėdyje buvo apklausta nukentėjusioji, liudytojai – A.

A., R. Å ., R. K., A. G., todėl jos perdavimÄ kitam apylinkės teismui daro negalimÄ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d. numatytas apribojimas perduoti bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes svarbiu teisingumo interesu lygiai taip pat, kaip teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ užtikrinimas, laikytinas ir garantavimas, kad teismo procesas bÅ«tų operatyvus ir bylos iÅ¡nagrinėjamos per protingus terminus.              Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1-2 dalimis, 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas n u t a r i a:

             PareiÅ¡kėjo (kaltinamojo) – V. K. pareiÅ¡kimo dėl visų Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-300-791/2014, kurioje V. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui netenkinti.             BylÄ su Å¡ia l. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi grÄ Å¾inti Alytaus rajono apylinkės teismui.             Prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti pareiÅ¡kėjo – V.

K. Kauno apygardos teismui pateiktÄ 2014 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kimo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo papildymÄ .             PareiÅ¡kėjui apie pareiÅ¡kimo atžvilgiu priimtÄ procesinį sprendimÄ praneÅ¡ti iÅ¡siunčiant įstatymo nustatyta tvarka patvirtintÄ Å¡ios nutarties kopijÄ .             Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. L. e. p. Kauno apygardos teismo pirmininkas                                                                        Evaldas Gražys