95055533-8bbc-4bf7-86bd-8fe4055b8d83 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3426-294/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34877-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo S. B. atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Loretai Sergedaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys SÄ® Vilniaus miesto bÅ«stas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su 2021-05-27 patikslintu ieÅ¡kiniu reikalaudamas įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieÅ¡kovu S. B. už 27,53 Eur kainÄ , numatytÄ LR valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ buto įkainojimo akte, per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba atsižvelgus į infliacijÄ už 38,23 Eur.

Už teismo sprendimo nevykdymo kiekvienÄ dienÄ skirti 100 Eur baudÄ ir priteisti ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kovas 1992 m. pradėjo buto privatizavimo procedÅ«rÄ . Privatizuojamo buto įkainojimo akte nustatyta buto kaina 95,07 Lt (27,53 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29279-595/2017 ieÅ¡kovui pripažinta teisė privatizuoti butÄ pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ . IeÅ¡kovas tebegyvena ginčo bute nuomos pagrindu.

IeÅ¡kovas prašė, jog SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ parduotų jam bÅ«tÄ už 27,53 Eur, tačiau SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija 2019-02-21 posėdyje pritarė retrospektyvinei buto rinkos vertei 10875,45 Eur. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2019-08-23 nusprendė nutraukti buto pirkimo procedÅ«ra, nes ieÅ¡kovas neatvyko pasiraÅ¡yti buto įkainojimo akto ir atsisakė pirkti bÅ«tų už retrospektyviai nustatyta kainÄ . IeÅ¡kovas 2020-09-22 sumokėjo akte nustatytÄ buto kainÄ Ä¯ trečiojo asmens 1 sÄ skaitÄ .

IeÅ¡kovo teisinis argumentas yra tai, kad nepaisant kada yra privatizuojamas butas, turi bÅ«ti remtasi kaina, kuri buvo nustatyta pradėjus privatizavimÄ , nors privatizavimas nutrÅ«ko ir yra atliekamas daug vėliau. IeÅ¡kovas nurodo iÅ¡samus teisinius argumentus, kad Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis bÅ«stas gali bÅ«ti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (toliau – Butų privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai bÅ«stÄ perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus bÅ«stus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamÄ butÄ , o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas bÅ«tinas įstatyme nurodytas sÄ lygas, turi teisę kreiptis į Å¡ias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo. Butų privatizavimo tvarkÄ 1992 metais reglamentavo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, kuris įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 Å¡io įstatymo galiojimo laikas buvo su iÅ¡lygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d.

įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. 1992 metais taip pat galiojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose buvo numatyta privatizuojamų butų įkainojimo, pirkimo-pardavimo sutarties ir atsiskaitymų už įsigyjamus butus tvarka. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad pagal miestų, rajonų valdybų, įmonių, įstaigų, organizacijų užsakymÄ valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai (toliau – inventorizavimo biurai) inventorizuoja parduodamus gyvenamuosius namus, butus ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 378 patvirtintais pagrindinių fondų amortizacinių atskaitymų mokestiniais normatyvais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 147 patikslintu susidėvėjimo skaičiavimu, nustato, kiek gyvenamasis namas, butas yra nusidėvėjęs. Nustatant nusidėvėjimo dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, ar name darytas kapitalinis remontas.

Pagal Taisyklių 7 punktÄ , gyvenamųjų namų, butų, pastatytų iki 1990 m. gruodžio 31 d., kaina nustatoma vadovaujantis Å¡iomis 1989 metais galiojusiomis gyvenamųjų namų statybos vidutinėmis kainomis. Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti 25 str. 1 d. nustatyta, kad parduodamo savivaldybės bÅ«sto ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatų vertę, vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nustato vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai).

Turto vertinimo įmonės (turto vertintojai) dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų atsako teisės aktuose ir turto vertinimo sutartyje nustatyta tvarka. Turto vertinimo metodikos (aktuali redakcija nuo 2013-06-07 iki 2020-09-23) 43.3 papunktyje nustatyta, kad atliekant retrospektyvinį vertinimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytÄ turto arba verslo vertės nustatymo dienÄ (praeityje). Kaip nurodyta, atliekant turto vertinimÄ retrospektyviniu bÅ«du turėjo bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent taisyklėse nurodytu teisiniu reglamentavimu apskaičiuojant buto kainÄ .

Minėta, kad butas jau yra įkainotas aktu, kuris nėra pripažintas negaliojančiu, todėl esant nustatytai ir sumokėtai kainai jis turi bÅ«ti parduotas ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas, pradėjęs privatizavimo procedÅ«rÄ ir sumokėjęs akte nustatytÄ buto kainÄ , turėjo teisėtus lÅ«kesčius nusipirkti (privatizuoti) butÄ už akte nustatytÄ kainÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaina pradėjus privatizavimo procedÅ«rÄ 1992 metais buvo nustatyta vadovaujantis taisyklėmis, akte nustatyta kaina nebuvo ginčyta ir ieÅ¡kovui pripažinus teisę privatizuoti butÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29279-595/2017, akte nustatyta kaina neturi keistis (iÅ¡skyrus infliacijos pokyčius), neatsižvelgiant į buto privatizavimo proceso trukmę.

Ä® 2021-05-27 patikslintÄ ieÅ¡kinį atsiliepimai nebuvo pateikti. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė atsiliepimus į 2021-02-10 patikslintÄ ieÅ¡kinį. 2021-02-10 ir 2021-05-27 patikslinti ieÅ¡kiniai sutampa pažodžiui iÅ¡skyrus, patikslinta 41 pastraipa ir nurodytos kaimynystėje, esančio turto privatizavimo datos ir kainos. Alternatyvaus reikalavimo kaina sumažinta iÅ¡ 150 Eur į 38,23 Eur. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ savo atsiliepimuose praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ginčas kilo, nes ieÅ¡kovas 2018-12-07 pateikė praÅ¡ymÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl buto pirkimo. 2019-02-22 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ informavo, jog retrospektyviai nustatė buto rinkos vertę 10875,45 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prieÅ¡ingÄ Ä¯statymo interpretacijÄ , jog pagal Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis bÅ«stas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai bÅ«stÄ perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus bÅ«stus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, bÅ«sto pardavimo kainÄ turi nustatyti turto vertintojas. Turto vertinimo metu kaina buvo nustatoma retrospektyviai 1998-06-30, t. y. buvo nustatoma buto kaina ne jo vertinimo dienai, kiek butas kainavo vėliau nei 1998 liepos mėnesį, tačiau buvo nustatyta kiek butas kainavo 1998-06-30, atsižvelgiant į butų kainų infliacijÄ . Valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti naudojamas siekiant naudos visuomenei, efektyviai, racionaliai ir nepažeidžiant vieÅ¡osios teisės. Remiantis teismų praktika, teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, jog bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.

Suinteresuoto asmens SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvai tokie patys kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, jog perleidžiant savivaldybės butus turi bÅ«ti vadovaujamasi Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 26 straipsnio taisyklėmis dėl buto vertės nustatymo, net jei ir pareiÅ¡kėjui pripažinta teisė privatizuoti butÄ teismo sprendimu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinį nurodytÄ pozicijÄ . Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė iÅ¡ esmės atsiliepimuose pateikta pozicija.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis pirmiau iÅ¡keltoje byloje dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ buvo pripažinta ieÅ¡kovo teisė privatizuoti butÄ ir nustatyta, kad ieÅ¡kovui ginčo butas buvo suteiktas naudotis 1970-07-17 orderio Nr. 002349 pagrindu, nuo 1970-07-30 ieÅ¡kovas bute deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , sudarant 2001-01-18 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 40 buvo nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1970-07-16 iÅ¡duoto orderio Nr. 002349 pagrindu. 1994-12-22 Pastatų eksploatacijos iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo sutartyje, ieÅ¡kovas laikomas ginčo buto nuomininku.

IeÅ¡kovas buvo tinkamas subjektas ginčo butui privatizuoti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimo civilinėje byloje e2-29279-595/2017, 4 lapas). IeÅ¡kovas neturi iÅ¡saugojęs tiesioginių įrodymų, tai yra pareiÅ¡kimo dėl buto privatizavimo bei raÅ¡ytinio, notarine tvarka patvirtinto Å¡eimos narių susitarimo dėl privatizavimo. Å ių įrodymų ieÅ¡kovui nepavyko gauti ir iÅ¡ atsakovo bei archyvų. IÅ¡ kvito kasos pajamų orderio Nr. 092033, nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1992-07-15 sumokėjo 250 rublių už buto privatizavimo dokumentų įforminimÄ .

Å is įrodymas neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovas nustatytu laiku kreipėsi su pareiÅ¡kimu ir kartu gyvenančių Å¡eimos narių susitarimu dėl buto privatizavimo procedÅ«ros pradėjimo, nes prieÅ¡ingu atveju jam nebÅ«tų atsiradusi pareiga sumokėti už privatizavimo dokumentų parengimÄ . IeÅ¡kovas remiasi aplinkybe, kad buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo tęsiama (nebuvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, nesumokėta kaina), kadangi jis su butu norėjo privatizuoti ir sandėliukÄ , kuriuo naudojasi kaip priklausiniu, kurui laikyti, kadangi butas yra Å¡ildomas krosnimi, o buto įkainojimo akte nebuvo nustatyta priklausinio vertė bei, kad Rasų seniÅ«nijos darbuotojai pažadėjo minėtÄ klausimÄ iÅ¡spręsti, o vėliau jį suklaidino, kad pasibaigus butų privatizavimo įstatymo galiojimo terminui neliko galimybės privatizuoti butÄ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimo civilinėje byloje e2-29279-595/2017, 5 lapas).

Buto privatizavimo procedÅ«ra nebaigta ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29279-595/2017 pripažino ieÅ¡kovo teisę privatizuoti ginčo butÄ . Remiantis Å¡ioje byloje esančiai raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2018-12-07 praÅ¡ymu prašė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atlikti buto privatizavimo veiksmus. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ Nuomos teisinių santykių komisija 2018-12-13 nutarė užsakyti buto turto vertės nustatymÄ ir 2019-02-21 pritarė 2019-02-12 UAB „Capital vertinimas“ turto vertės nustatymo pažymoje esančiai iÅ¡vadai, kad ginčo butas 1998-06-30 kainavo 10700 Eur.

Retrospektyvinis buto kainos nustatymas kainavo 174,45 Eur. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl buto pardavimo kainos. IeÅ¡kovo teigimu kaina turėtų bÅ«ti 27,53 Eur (95,07 Lt, alternatyvus reikalavimas Å¡iÄ sumÄ amortizuoti infliacijai ir nustatyti 38,23 Eur), nes tokia kaina įraÅ¡yta gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte, kurį jis pateikė, tačiau atsakovo ir trečių asmenų pozicija, jog buto kaina turėtų bÅ«ti 10874,45 Eur. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu civilinėje byloje Nr. e2-29279-595/2017 iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ kaip turėtų bÅ«ti įvykdyta privatizacija, kurios teisę teismas pripažino sprendimu ir kokia turėtų bÅ«ti buto pardavimo kaina, tačiau teismas 2019-04-02 nutartimi atsisakė iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ .

SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2019-02-22 nusprendė nutraukti privatizavimo procedÅ«rÄ , nes ieÅ¡kovas neatvyko nustatytu terminu pasiraÅ¡ytinai susipažinti su buto įkainojimo aktu ir nenorėjo pirkti buto už 10874,45 Eur kainÄ . Å is sprendimas buvo apskųstas administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka, tačiau 2019-10-31 procesas nutrauktas kaip neteismingas ir iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ginčas nagrinėtinas bendros kompetencijos teismuose. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo motyvais, jog negali bÅ«ti buto pardavimo kaina įvertinama pakartotinai ir atmeta atsakovo ir suinteresuotų asmenų motyvus, jog butas turi bÅ«ti parduodama už kainÄ nustatyta pagal Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 26 straipsnį.

Pagal Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , savivaldybei nuosavybės teise priklausantis bÅ«stas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , Å¡iais atvejais: kai bÅ«stÄ perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus bÅ«stus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Pagal Å¡io įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, parduodamo savivaldybės bÅ«sto kainÄ turi nustatyti turto vertintojas ir pagal Å¡ios straipsnio 2 dalį, į perleidžiamo buto kainÄ turi bÅ«ti įskaičiuota turto vertinimo iÅ¡laidos. Nagrinėjamu atveju teisė ieÅ¡kovui privatizuoti bÅ«stÄ buvo pripažinta teismo sprendimu, dėl to negali bÅ«ti taikoma pirmiau nurodyto įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta taisyklė ir iÅ¡ naujo įvertinama bÅ«sto kaina. Pagal teisėje galiojantį bendrÄ jį principÄ teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu.

Å is principas reiÅ¡kia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali bÅ«ti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Å¡ių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali bÅ«ti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus Å¡ių galiojimui. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, jog Å¡is neveikia į ateitį, tačiau nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. K., R.

K. v. Panevėžio žemės Å«kio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; kt.). Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2013, 5 lapas) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad, aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifikÄ .

Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, galimybę įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ .

Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

Å . v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-548/2009). Tačiau kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-291/2012; kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2013, 5 lapas). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui teisė privatizuoti butÄ pripažinta teismo sprendimu, dėl to buto kaina turi bÅ«ti nustatoma, vadovaujantis butų privatizavimo metu galiojančiais teisės aktais, dėl to ieÅ¡kinys tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas parduoti ginčo butÄ ieÅ¡kovui už 27,53 Eur kainÄ , per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o už teismo sprendimo nevykdymo kiekvienÄ dienÄ skirti 100 Eur baudÄ . Tokio pobÅ«džio reikalavimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami vykdymo procese (CPK 771 straipsnis) arba sutartinių santykių atveju (CK 6.215 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių neegzistuoja sutartinis teisinis santykis ir Å¡iuo metu nėra atliekamas priverstinis teismo sprendimo įvykdymas, dėl to teismas negali nustatyti baudos už teismo sprendimo neįvykdymÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kinio suma yra 27,53 Eur, o praÅ¡omas nustatyti baudos dydis už kiekvienÄ praleistÄ teismo sprendimo įvykdymo dienÄ beveik 4 kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ .

Už vėlavimÄ vykdyti teismo sprendimÄ , kuomet ginčai kilę dėl piniginių prievolių, taikomas baudinių nuostolių dydis yra 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo ieÅ¡kinio sumos (CK 6.37 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju praÅ¡omų baudinių nuostolių dydis už metus sudaro ne 5 proc. nuo ieÅ¡kinio sumos, tačiau 1325,826 proc. dėl to yra neproporcingai didelis. IeÅ¡kovo reikalavimas nustatyti 100 Eur baudÄ atsakovui už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos jo patirtos 1210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas patyrė 3,32 Eur pašto išlaidas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai, o kiti proceso dalyviai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nepriteisia pašto išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, į.k. 111109233, sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieÅ¡kovu S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už 27,53 Eur kainÄ , per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ už teismo sprendimo nevykdymo kiekvienÄ dienÄ skirti 100 Eur baudÄ atsakovui.

Priteisti ieÅ¡kovui S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, į.k. 111109233, 1210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis