9504cbb0-2e73-4112-8137-e959ba041a81 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-565-739/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09288-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-576-294/2020 pagal ieÅ¡kovo G. T. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti daikto valdymo pažeidimÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. T. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, ir atsakovė) „Vilniaus vandenys“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijai, UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ dėl įpareigojimo paÅ¡alinti daikto valdymo pažeidimÄ . 1.1. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl nuotekų Å¡ulinio Nr. 41A(3IA) ir inžinerinių tinklų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). adresu – (duomenys neskelbtini), kiemo vidinėje pusėje, atnaujinimo.

Informavo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovus apie tai, kad Å¡ulinys, nuotekų tinklai, vandens tinklai yra avarinės bÅ«klės, Å¡ulinio dangtis užneÅ¡tas gruntu, nėra nutekėjimo lietaus vandeniui, Å¡ulinio vietoje gali susidaryti įgriuva, galimai terÅ¡iama gamta. Dėl minėtų priežasčių negali suremontuoti savo nuotekų įvado į Å¡ulinį ir atstatyti vandens tiekimo į jam priklausantį pastatÄ . 1.2. PaaiÅ¡kino, kad gavo atsakymÄ , jog tinklai yra ne UAB „Vilniaus vandenys“ priežiÅ«ros ribose, minima infrastruktÅ«ra galimai priklauso privatiems savininkams ir dėl to jis privalo parengti techninį projektÄ ir kloti naujus tinklus. 1.3.

Taip pat nurodė, kad papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir UAB „Grinda“, tačiau ieÅ¡kovui taip ir nepavyko nustatyti minėtos infrastruktÅ«ros savininko. 1.4. IeÅ¡kovas prašė pripažinti nurodytÄ vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo infrastruktÅ«rÄ beÅ¡eimininke, įpareigoti atsakovÄ perimti beÅ¡eimininkį turtÄ , taip pat įpareigoti per 20 dienų sutvarkyti ir pajungti nuotekų Å¡ulinį ir atstatyti nuotekų iÅ¡vadÄ iki jam priklausančio pastato ribos, taip pat įpareigoti atsakovę per 20 dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimÄ iki jam priklausančio pastato pamato ribos, įpareigoti atsakovę sudaryti (atnaujinti) su juo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo.

2. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ teismui pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti turtÄ beÅ¡eimininkiu ir perduoti jį atsakovei negali bÅ«ti tenkinamas, nes beÅ¡eimininkį turtÄ gali perimti tik valstybė arba savivaldybė, taip pat tokį praÅ¡ymÄ gali pateikti tik valstybės ar savivaldybės įgaliota institucija, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas. 2.2. Pažymėjo, kad atsakovė nėra infrastruktÅ«ros objekto savininkė, todėl jai nekyla pareiga jÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti.

Nurodė, kad tikėtina, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai prijungti prie gyvenamojo namo, todėl jie laikytini namo vidaus inžinerinių tinklų dalimi. Taip pat nurodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duotos prisijungimo sÄ lygos, kuriose numatyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai turi bÅ«ti prijungti prie atsakovės eksploatuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) pravažiavime.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. 3.1. PaaiÅ¡kino, kad vandentiekio tinklai ir infrastruktÅ«ra priklauso namo, (duomenys neskelbtini), gyventojams, todėl infrastruktÅ«ros objekto priežiÅ«ra ir remontas turi bÅ«ti atlikti objekto savininko (savininkų bendrijos) lėšomis, todėl su analogiÅ¡kais praÅ¡ymais ieÅ¡kovas turėtų kreiptis bÅ«tent į savininkų bendrijÄ , o ne atsakovę ar trečiÄ jį asmenį. Pažymėjo, kad taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo G. T. valstybei 12,34 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

5. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo infrastruktÅ«rÄ beÅ¡eimininkiu daiktu, nurodė, kad tokio reikalavimo reikÅ¡ti ieÅ¡kovas neturi teisės, o toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateikiamas mokesčių inspekcijai. Be to, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e ginčo infrastruktÅ«ra kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, neįregistruoti gyvenamojo namo pastatų savininkų vardu, nereiÅ¡kia, kad toks turtas pastato savininkams nepriklauso.

6. Teismas sprendė, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymÄ atsakovei priklauso tinklai tik iki abonento/vartotojo nuosavybės teise naudojamo turto ribos (vandentiekio Å¡ulinys, sklypo riba ir pan.), pastato savininkams priklauso nurodytas Å¡ulinys, nuotekų tinklai ir vandens tinklai (esantys ieÅ¡kovo ir kitų savininkų žemės sklype).

7. Taip pat nurodė, kad ginčo infrastruktūrai esant avarinės būklės, ieškovas remonto išlaidas tiesiog nori perkelti atsakovei, nes pats, kaip savininkas (vienas iš pastatų savininkų), tokių išlaidų patirti nenori.

8. Teismas laikė neįrodytu faktÄ , kad ieÅ¡kinyje praÅ¡omas turtas priskirtinas atsakovei, todėl ieÅ¡kovo reikalavimus dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu, perdavimo atsakovei ir atsakovės įpareigojimo savo lėšomis tvarkyti Å¡iÄ infrastruktÅ«rÄ , atmetė kaip nepagrįstus.

9. Nors ieÅ¡kovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotos prisijungimo sÄ lygos, Å¡ias sÄ lygas įgyvendinus atsakovė ieÅ¡kovui įsipareigotų teikti geriamÄ jį vandenį bei Å¡alinti nuotekas. Todėl, kol neįgyvendintos visos bÅ«tinosios sÄ lygos tokiam prisijungimui, sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsakovę įpareigoti sudaryti sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G. T. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ sutartį su abonentu dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų, paÅ¡alinti daikto valdymo pažeidimÄ , t. y. įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ per 20 darbo dienų sutvarkyti nuotekų Å¡ulinį Nr. 41 A(31 A) ir pajungti (atstatyti) nuotekų iÅ¡vadÄ iki ieÅ¡kovui priklausančio pastato, įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ per 20 darbo dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimÄ iki ieÅ¡kovui priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. 10.1.

Apeliantas nurodo, kad, atsakovės teigimu, nuotekų Å¡ulinys ir minima vandens tiekimo infrastruktÅ«ra galimai priklauso privatiems savininkams, tačiau į bylÄ pateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo ribų schemÄ , kuri yra tik priedas prie sutarties, tačiau pačios sutarties nepateikė. Dėl kokių priežasčių nebuvo pateikta pati sutartis, ieÅ¡kovui nežinoma. IeÅ¡kovui taip pat nesuprantama, kaip teismas galėjo priimti priedÄ be sutarties ir iÅ¡ jo padaryti iÅ¡vadas, nepareikalavęs sutarties.

Nurodo, kad dėl to ieÅ¡kovas negali pateikti valdymo fakto įrodymo, nes valdymo faktÄ Ä¯rodanti sutartis yra pas atsakovę, o jos teismas neiÅ¡reikalavo. O apeliacinės instancijos teismui iÅ¡reikalavus sutartį, raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas tvirtino, kad sutartis nesusijusi su ginču. 10.2. Apelianto teigimu, be savininko leidimo jis tinklų remontuoti negali, o neprižiÅ«rima vandens ir nuotekų infrastruktÅ«ra, Å¡ulinys yra avarinės bÅ«klės, neatliekama kasmetinė Å¡ulinio apžiÅ«ra, gali susiformuoti įgriuva, galimai terÅ¡iama gamta.

Mano, jog teismas turėjo įvertinti ir vieÅ¡o intereso buvimÄ â€“ sklype stovi daug pastatų, daugiabutis, kiti gyvenamieji pastatai, neprižiÅ«rimos komunikacijos kelia grėsmę. Teismas konstatavo, kad atsakovė iÅ¡davė ieÅ¡kovui prisijungimo sÄ lygas, o Å¡ias sÄ lygas įgyvendinus, t. y. nutiesus naujus tinklus, ieÅ¡kovas taps tik naujų tinklų savininku, nauju vartotoju, tačiau esama senos statybos infrastruktÅ«ra ir toliau liks avarinės bÅ«klės, neprižiÅ«rima ir neaiÅ¡ku, kam priklausanti.

Todėl mano, kad daikto valdymo pažeidimas neiÅ¡spręstas. 10.3. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė UAB „Vilniaus vandenys“ įvertinti nuotekų vamzdyno bÅ«klę, spręsti dėl nuotekų dangčio prie pastato (duomenys neskelbtini) sutvarkymo, tuo pripažindama, kad tinklai neturi savininko, pripažindama vieÅ¡Ä interesÄ , tačiau atsiliepime jau pakeitė pozicijÄ ir palaikė atsakovės pozicijÄ . 10.4. Apelianto teigimu, jo reikalavimų teisėtumÄ pagrindžia tai, kad nuotekų Å¡ulinys patenka į vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonÄ , tÄ Ä¯rodo iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų bazės, taip pat pateikta topo nuotrauka, o Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių 8.8. punkte įtvirtinta, kad jeigu atliekant įvado ar iÅ¡vado remontÄ paaiÅ¡kėja, kad jis sugedęs abonento priklausomybės ribose, už įvado ar iÅ¡vado remonto darbus abonentas per mėnesį apmoka pagal tiekėjo pateiktÄ sÄ skaitÄ .

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. 11.1. Atsakovė nurodo, kad ji eksploatuoja, remontuoja ar kitaip prižiÅ«ri tik nuosavybės ar kitu teisės pagrindu valdomus vandentiekio ir/ar nuotekų tinkus. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), vidinėje kiemo pusėje esančių vandentiekio ir nuotekų tinklų atsakovė nevaldo nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu, todėl neturi pareigos ir Å¡ių tinklų remontuoti ar kitaip prižiÅ«rėti.

Atsakovė yra pateikusi dokumentus – atsakomybės ribų aktÄ â€“ kuriame matyti, kad atsakovė eksploatuoja tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), bet ne žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , akivaizdu, kad kol atsakovė nėra atitinkamų tinklų savininkė, jai nekyla pareiga tokiÄ infrastruktÅ«rÄ prižiÅ«rėti ir/ar remontuoti. 11.2. Taip pat nurodo, kad tai, jog atsakovė nežino tinklo savininko dar savaime nereiÅ¡kia, kad tinklas yra beÅ¡eimininkis.

Atsakovei pareiga remontuoti ar kitaip prižiūrėti bešeimininkius tinklus atsiranda tik tuo atveju, kai atitinkamas tinklas yra pripažįstamas bešeimininkiu teismo sprendimu. Pažymi, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūras gali atlikti tik valstybės ar savivaldybės atitinkamos institucijos. 11.3. Pažymi, kad nei vienas teisės aktas ar teismų išaiškinimas nėra įpareigojęs atsakovės remontuoti ir prižiūrėti visų be išimties Vilniaus m. ar kurioje kitoje teritorijoje esančių tinklų.

Nurodo, kad tinklo apsaugos zonos nustatymas nenusako tinklo savininko, tačiau nurodo, kad tam tikri veiksmai yra draudžiami atitinkamoje zonoje be tinklo savininko sutikimo, todėl tinklo apsaugos zonos pažymėjimas žemės sklypo plane ar bet kuriame kitame dokumente, savaime nereiÅ¡kia, kad toks tinklas priklauso atsakovei ar jai kyla pareiga tokį tinklÄ remontuoti. 11.4. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas, nurodydamas Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių 8.8 punkto nuostatas, akivaizdžiai klaidina teismÄ , nes taisyklių 8.8 punkte numatyta vandens tiekėjo, Å¡iuo atveju atsakovės, teisė, bet ne pareiga remontuoti svetimÄ turtÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad LR Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, jog nuosavybė neliečiama, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė galėtų daryti kitam asmeniui priklausančio vandentiekio įvado ir/ar nuotekų iÅ¡vadų remontÄ tik gavusi tokio asmens (savininko) sutikimÄ .

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. palikti nepakeistÄ , o G. T. apeliacinį skundÄ atmesti. 12.1. Nurodo, kad pagal pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planÄ UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų tinklo atsakomybės riba yra gatvėje – nuotekų kolektorius prie pastato (duomenys neskelbtini). Nuo kolektoriaus link namo nutiestas nuotekų vamzdis (iÅ¡vadas), namo viduje nutiesti buitinių nuotekų tinklai, kiemo buitinių nuotekų tinklai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Už prie Å¡io Å¡ulinio prijungtų iÅ¡vado, pastato vidaus, kieme esančių nuotekų tinklų, įrenginių priežiÅ«rÄ , remontÄ atsakingi naudotojai – pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai ir juos atstovaujanti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija. 12.2. Taip pat nurodo, kad atsakovei priklauso tinklai, tik pasibaigus abonento ir vartotojo nuosavybės teise naudojamo turto ribai, o geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto priežiÅ«ra ir remontas atliekami infrastruktÅ«ros objekto savininko lėšomis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atsakovę pašalinti valdymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti nuotekų Å¡ulinio Nr. 41A(3IA) ir inžinerinių tinklų, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). adresu – (duomenys neskelbtini), kiemo vidinėje pusėje infrastruktÅ«rÄ beÅ¡eimininke, įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ perimti beÅ¡eimininkį turtÄ , taip pat įpareigoti per 20 dienų sutvarkyti ir pajungti nuotekų Å¡ulinį ir atstatyti nuotekų iÅ¡vadÄ iki jam priklausančio pastato ribos, taip pat įpareigoti atsakovę per 20 dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimÄ iki jam priklausančio pastato pamato ribos, įpareigoti atsakovę sudaryti (atnaujinti) su juo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo.

16. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tuo, kad jam nepavyko nustatyti minėtos infrastruktÅ«ros savininko, dėl to prašė pripažinti jÄ beÅ¡eimininke, kad atsakovė galėtų jÄ perimti, suremontuoti (atstatyti) ir atnaujinti atsakovui geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų surinkimÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydama, kad ieÅ¡kovas nėra tas asmuo, kuris galėtų reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu, be to atsakovė nėra infrastruktÅ«ros objekto savininkė, todėl jai nekyla pareiga jÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, argumentuodamas tuo, kad teismui reikalavimo pripažinti turtÄ beÅ¡eimininkiu reikÅ¡ti ieÅ¡kovas neturi teisės, taip pat sprendė, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymÄ atsakovei priklauso tinklai tik iki abonento ir vartotojo nuosavybės teise naudojamo turto ribos (vandentiekio Å¡ulinys, sklypo riba ir pan.).

18. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės sutinka su teismo sprendimu netenkinti jo reikalavimo dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodomi nei argumentai dėl Å¡ios sprendimo dalies neteisėtumo, nei reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti turtÄ beÅ¡eimininkiu. Apeliantas taip pat neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl įpareigojimo pasiraÅ¡yti originaliu paraÅ¡u atsakovės teikiamų dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CPK 320 straipsnio 2 dalį, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, teismo sprendimo dalių atmesti reikalavimÄ dėl dokumentų pasiraÅ¡ymo ir turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu nebevertina teisėtumo ir pagrįstumo prasme.

19. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovui pagal 2014 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį priklauso 24/1477 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas – negyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovui kartu su valstybe priklausančiame sklype yra iÅ¡sidėstę kanalizacijos Å¡uliniai ir kanalizacijos vamzdžiai, sklypui taip pat nustatyta viena iÅ¡ specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona (20, 47, 59, 67 b. l.).

UAB „GeoMind“ 2016 m. spalio mėn. atliktame Vandentiekos ir nuotekynės negyvenamajam pastatui (duomenys neskelbtini) statybos projekte (statytojas G. T.), sklype nurodyti esami, naikintini ir projektuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, iÅ¡ viso to matyti, kad iki ieÅ¡kovui priklausančio negyvenamojo pastato nėra nutiestų vandentiekio tinklų, tik savitakiniai buitinių nuotekų tinklai, kurie pagal projektÄ yra naikintini (47 b. l.). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis pastatas yra negyvenamosios paskirties, pastatytas iki 1940 metų, vandentiekis nurodytas miesto, apie kanalizacijÄ duomenų nėra (21 b. l.).

20. IÅ¡ visos bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas pastatÄ ir sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 2014 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, 2016 m. spalio mėn. UAB „GeoMind“ atliko Vandentiekos ir nuotekynės negyvenamajam pastatui (duomenys neskelbtini) statybos projektÄ , 2016 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotos vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sÄ lygos Nr. 16/2736. Po to ieÅ¡kovas 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismÄ dėl nuotekų Å¡ukinio ir inžinerinių tinklų remonto, tačiau ieÅ¡kinys buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), galiausiai ieÅ¡kovas 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl daikto valdymo pažeidimo Å¡ioje byloje, skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas.

21. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra viena iÅ¡ valstybės reguliuojamų Å«kinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra vieÅ¡asis interesas. Tai ne kartÄ pripažinta kasacinio teismo praktikoje. Svarbiai vieÅ¡ajai funkcijai ir vieÅ¡ajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti bÅ«tina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra ir parinktas vieÅ¡asis tiekėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020). 22.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, yra Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), kurio paskirtis –  reglamentuoti asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamÄ jį vandenį, tvarkant nuotekas, kad bÅ«tų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. Å io įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros sÄ voka apibÅ«dinama kaip statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti.

Å i sÄ voka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros.

23. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, kuriomis skundžiamame sprendime rėmėsi teismas, nurodoma, kad Å¡iose taisyklėse vartojamos sÄ vokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Taisyklių 1 punkte nurodoma, kad Å¡ios taisyklės reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ .

24. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

25. Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) reglamentuoja, be kita ko, asmenims nuosavybės teise priklausančių geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimÄ ir perdavimÄ savivaldybei arba vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekėjui (1 punktas). Šiame teisės akte įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ros objektas gali bÅ«ti iÅ¡perkamas savivaldybės arba vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn, kai jis atitinka tinkamumo ir reikalingumo kriterijus. InfrastruktÅ«ros objektas laikomas tinkamu, kai: infrastruktÅ«ros objektas ir teisė į jį yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre; infrastruktÅ«ros objekto techninė bÅ«klė atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 nustatytus reikalavimus); infrastruktÅ«ros objektas yra prijungtas prie savivaldybei ar vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekėjui, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo ir (ar) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros.

26. Visos paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoja, kad Ä®statymas, ApraÅ¡as ir Taisyklės apima tik tÄ geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , be kita ko, nuosavybės teise galinčiÄ priklausyti kitiems asmenims, bet perimtinÄ vieÅ¡ojo tvarkytojo žinion, kuri yra reikalinga ir tinkama vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui.

27. Net ir nustačius, kad ieÅ¡kovo sklype esantis nuotekų Å¡ulinys galėtų bÅ«ti laikomas tinkama nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros dalimi, pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 15 dalį bei Taisyklių 11 punktÄ , nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto savininkas yra atsakingas už nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę, jo priežiÅ«ros organizavimÄ ir remontÄ . Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto priežiÅ«ra ir remontas atliekami infrastruktÅ«ros objekto savininko lėšomis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovui priklausančiame sklype esantis statinys (nuotekų Å¡ulinys) nepriklauso atsakovei, kadangi atsakovės eksploatuojamos vandentiekio ir nuotekų tinklų ribos įrodytos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o į jas nepatenka ieÅ¡kovo nurodomas nuotekų Å¡ulinys (59, 131 (žr. kitÄ lapo pusę) b. l.)).

28. Vienintelė teisės norma, kuria ieÅ¡kinyje remiasi ieÅ¡kovas, tai jau minėto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuris numato, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiÅ«rėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomÄ ir (arba) naudojamÄ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , beÅ¡eimininkę infrastruktÅ«rÄ , kitÄ valdomÄ turtÄ , reikalingÄ geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos matyti, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pareiga naudoti ir prižiÅ«rėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ kyla tada, kai ji yra jo valdoma ir (arba) naudojama, t. y. teisėtai perduota geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo žinion.

29. Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių 8.8 punkte, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi ieÅ¡kovas, nurodoma, kad jeigu atliekant įvado ar iÅ¡vado remontÄ paaiÅ¡kėja, kad jis sugedęs abonento priklausomybės ribose, už įvado ar iÅ¡vado remonto darbus abonentas per mėnesį apmoka pagal tiekėjo pateiktÄ sÄ skaitÄ . Tačiau Å¡iomis taisyklėmis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartis.

30. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – Å¡alių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodytas faktas, kad ieÅ¡kovui bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiame sklype esantis nuotekų Å¡ulinys priklauso nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rai, kad kada nors apskritai buvo naudojamas ir tinkamas nuotekų tvarkymui, juo labiau kad byloje yra duomenys, jog iki ieÅ¡kovui priklausančio negyvenamojo pastato nėra nutiestas vandentiekis. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovė privalo sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį nuotekų Å¡ulinį, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad Å¡is Å¡ulinys yra skirtas vieÅ¡ajam nuotekų tvarkymui, kad ieÅ¡kovo negyvenamasis pastatas buvo prijungtas prie nuotekų tinklo ir kad Å¡is Å¡ulinys apskritai buvo naudojamas (pvz., pateikti buvusias sutartis su vieÅ¡uoju nuotekų tvarkytoju) ar buvo tinkamas naudojimui (CPK 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, įsigijęs pastatÄ , pirmiausia kreipėsi dėl Vandentiekos ir nuotekynės negyvenamajam pastatui statybos projekto ir dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo, leidžia teismui labiau tikėti, kad ginčo nuotekų Å¡ulinys nebuvo ir nėra naudotinas vieÅ¡ajam nuotekų tvarkymui. Atsižvelgus į tai, daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ prieÅ¡ tai nurodytų teisės aktų nuostatų atsakovei kyla pareiga rÅ«pintis (prižiÅ«rėti, remontuoti) ieÅ¡kovo sklype esančiu nenaudojamu statiniu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

32. Nors apeliantas nurodo, kad jo reikalavimų teisėtumÄ pagrindžia tai, jog nuotekų Å¡ulinys patenka į vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonÄ , Å¡i apsaugos zona tik nustato tokioje zonoje draudžiamÄ veiklÄ (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymas, įsigaliojęs nuo 2020 m. sausio 1 d.), bet jokiu bÅ«dų nepagrindžia ieÅ¡kovo teiginio, kad atsakovė savo lėšomis turi suremontuoti jo sklype esantį nenaudotinÄ nuotekų Å¡ulinį.

Teisės norma, kuria remiasi ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, nors ir yra nebegaliojanti, numatė, kad „žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklo ar įrenginio gedimÄ , turi nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba miesto (rajono) valdybai, kuri privalo Å¡iÄ avarijÄ tuojau pat likviduoti“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), netekęs galio nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Taigi ir šiame jau nebegaliojančiame teisės akte buvo numatyta, kad įrenginių avarija likviduojama juos eksploatuojančios įmonės, t. y. įrenginiai turėjo būti eksploatuojami, kas šioje byloje nebuvo įrodyta.

33. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovę per 20 darbo dienų atstatyti geriamojo vandens tiekimÄ iki ieÅ¡kovui priklausančio pastato. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pirmiausia, ieÅ¡kovas turi įgyvendinti jam iÅ¡duotas atsakovės prisijungimo sÄ lygas, ir tik po Å¡ių sÄ lygų įgyvendinimo atsakovė galėtų tiekti ieÅ¡kovui vandenį. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklauso vandentiekio tinklai ties ieÅ¡kovo žemės sklypo riba (9, 46, 59, 131 (žr. kitÄ lapo pusę) b. l.), bÅ«tent pagal Å¡ių tinklų ribas yra atliktas ir Vandentiekos ir nuotekynės ieÅ¡kovo negyvenamajam pastatui statybos projektas, pagal šį projektÄ Å¡iuo metu iki ieÅ¡kovo negyvenamojo pastato nėra nutiestų vandentiekio tinklų.

Dėl to spręstina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti geriamojo vandens tiekimÄ iki ieÅ¡kovui priklausančio pastato yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Apeliaciniame skunde jokių nesutikimo su skundžiamo sprendimo motyvais dėl Å¡ios dalies ieÅ¡kovas nenurodė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl minėto reikalavimo nepasisako.

34. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčui aktualias procesinės bei materialinės teisės normas, dėl to pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Vilniaus vandenys“ atstatyti vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35. Kadangi valstybė patyrė 15,80 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o Å¡i suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nurodytÄ 5 Eur sumÄ , Å¡ios valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ apelianto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,80 Eur (penkiolika eurų 80 euro centų) paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba į bet kuriame kitame banke esančiÄ Å¡ios institucijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Teisėjos Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė