9503ea16-9335-464c-bfca-12591abc398e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-305-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01103-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 2.6.7.; 2.6.8.11.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-384-565/2016 pagal ieÅ¡kovės V. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. J. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia.IeÅ¡kovė V. J. pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 18 d. rentos sutartį, sudarytÄ tarp B. C. ir atsakovės A.

J., ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad B. C. yra ieÅ¡kovės ir atsakovės motina, kuri mirė 2014 m. kovo 24 d. PaaiÅ¡kino, kad B. C. buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija. 2013 m. vasario 27 d. B. C. taip pat buvo atlikti protinės bÅ«klės tyrimai, kurių pagrindu jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. 2013 m. kovo 27 d. B. C. buvo neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. IeÅ¡kovės nuomone, 2013 m. spalio 18 d. rentos sutarties sudarymo metu B.

C. dėl savo psichinės bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Nurodė, kad pripažinus negaliojančia rentos sutartį, turi bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija – Å¡ios sutarties pagrindu atsakovei nuosavybės teise perduotas nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas B. C. nuosavybėn. Atsakovei negrÄ Å¾intina niekas, nes ji B. C. savo lėšomis neiÅ¡laikė – B. C. gavo apie 900 Lt pensijÄ , taip pat nuo 2013 m. kovo mėn. jai buvo skirtas 900 Lt priedas slaugai, todėl Å¡ių pinigų užteko B.

C. poreikiams tenkinti. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir nurodė, kad nepaisant fizinių negalavimų,             B. C. buvo sÄ moningas, bendraujantis žmogus, mėgo žiÅ«rėti žinias, bendravo su kaimynais. B. C. buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis tik dėl fizinės negalios – B. C. ėmė sirgti judėjimÄ ribojančiomis ligomis, vėliau nustojo vaikščioti, be pagalbos nebepajėgė atsistoti ir atsisėsti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje                      Nr. 2-9378-734/2014 B.

C. praÅ¡ymu jai buvo nustatyta rÅ«pyba kaip veiksniam asmeniui, kuris dėl savo fizinės sveikatos bÅ«klės pats negali įgyvendinti savo teisių ar pareigų. Tai reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu praėjus ketveriems mėnesiams po rentos sutarties sudarymo, buvo konstatuota, kad B. C. nėra neveiksni.Atsakovė taip pat teigė, kad rentos sutartis visiÅ¡kai atitiko B. C. interesus. B. C., papraÅ¡iusi, kad jÄ prižiÅ«rėtų tik atsakovė, nusprendė atsakovei už tai padovanoti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Rentos sutartį B. C. sudarė po pokalbio su notare, kurio metu notarė paaiÅ¡kino B. C. apie galimus sandorius dėl nekilnojamojo turto perdavimo už priežiÅ«rÄ . Po Å¡io pokalbio B. C. nusprendė sudaryti rentos sutartį. IeÅ¡kovės nuomone, tai patvirtina, kad B. C. buvo sÄ moninga, analizavo ir vertino dovanojimo ir rentos sandorius ir pasirinko sandorį, kuris labiausiai atitiko jos interesus, t. y. ne dovanojimo, o rentos sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iš ieškovės V. J. atsakovės A. J. naudai 1 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad B. C. yra ieškovės ir atsakovės motina. 2013 m. spalio 18 d. B. C. ir atsakovė sudarė rentos sutartį, kuria B. C. perdavė atsakovės nuosavybėn 658/1970 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė už tai įsipareigojo išlaikyti B. C. iki gyvos galvos.

B. C. mirė 2014 m. kovo 24 d.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu B. C. psichikos būklei rentos sutarties sudarymo metu nustatyti buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-29/2016 konstatuota, kad B. C. 2013 m. vasario 27 d. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurio B. C. rentos sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

IÅ¡vadÄ apie B. C. negalėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti rentos sutarties sudarymo metu ekspertė padarė atsižvelgdama į B. C. 2013 m. vasario 27 d. diagnozuotÄ kitÄ kraujagyslinę demencijÄ (įgytÄ silpnaprotystę) ir nustatytÄ vidutinį pažintinių funkcijų sutrikimÄ . Ekspertizės akte nurodyta, kad kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė) yra progresuojantis, negrįžtamo pobÅ«džio sutrikimas, pasireiÅ¡kiantis pažintinių funkcijų kritimu, orientacijos, loginio mÄ stymo praradimu, emociniu jautrumu ir nestabilumu, progresuojančiais dėmesio ir atminties sutrikimais.Teismas nurodė, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® Vilkpėdės ligoninėje B.

C. 2013 m. vasario 27 d. atlikto protinės būklės mini tyrimo matyti, kad pagal šio tyrimo rezultatus B. C. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (20 balų). Iš šio testo taip pat matyti, kad yra skiriami trys pažintinių funkcijų sutrikimo lygiai – lengvas pažinimo sutrikimas (21-24 balai), vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (11-20 balų) ir ryškus pažinimo sutrikimas (0-10 balų).Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje                     Nr. 2A-709-565/2014 apklaustos asmens pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertės paaiškinimų nustatyta, jog asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų yra konstatuojamas, kai protinės būklės mini tyrimo rezultatas yra 20 balų.

Teismas konstatavo, kad nei minėtoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje atliktoje ekspertizėje nėra nurodyti medicininės literatÅ«ros Å¡altiniai, kurie patvirtintų, kad protinės bÅ«klės mini tyrimo įvertinimas 20 balų yra besÄ lyginis kriterijus pripažinti, kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikÅ¡mės ir negali jų valdyti.Teismo vertinimu, B. C. atliktÄ protinės bÅ«klės mini tyrimÄ Ä¯vertinus 1 balu daugiau, t.y. 21 balu, jos pažintinių funkcijų sutrikimas bÅ«tų įvertintas kaip lengvas.

Teismas nurodė, kad medicininėje literatÅ«roje yra duomenys, jog žemesnių Å¡io testo rezultatų galima tikėtis iÅ¡ vienišų, neaktyvių, patiriančių stresÄ , su mažesne iÅ¡tverme asmenų, šį testÄ gali bÅ«ti sunku atlikti asmenims, turintiems fizinių trÅ«kumų, blogai girdintiems ar matantiems, turintiems motorikos sutrikimų. B. C. fizinės sveikatos bÅ«klė ir ilgas nepertraukiamas buvimas ligoninėje, t.y. keturis mėnesius (kai visos dienos yra „vienodos“), galėjo paveikti protinės bÅ«klės mini tyrimo rezultatus, pvz., atsakant į klausimus „kuri mėnesio diena Å¡iandien“, „kokia savaitės diena Å¡iandien“.Vertindamas B.

C. 2013 m. vasario 27 d. atliktÄ Blessedo demencijos skalės tyrimÄ , pagal kurio rezultatus B. C. buvo diagnozuotas vidutinis pablogėjimas, teismas pažymėjo, kad surinkti 13 balų taip pat yra arti lengvo pablogėjimo (4-9 balai) skalės. Po 2013 m. vasario 27 d. B. C. atliktų protinės bÅ«klės mini tyrimo ir Blessedo demencijos skalės tyrimo Å¡ie tyrimai nebuvo kartoti, todėl nėra duomenų apie tai, kaip greitai progresavo nustatyta kraujagyslinė demencija.Pirmosios instancijos teismo vertinumu, tarp B.

C. 2012 m. gruodžio 21 d. atlikto protinės bÅ«klės mini tyrimo (24 balai) ir 2013 m. vasario 27 d. atlikto Å¡io tyrimo (21 balas) yra pablogėjimas, tačiau tai galėjo sÄ lygoti 2013 m. sausio 29 d. labai pablogėjusi B. C. fizinė bÅ«klė dėl Å¡irdies ritmo sutrikimo, padidintas vaistų vartojimas, taip pat ilgai besitęsiantis nepertraukiamas buvimas ligoninėje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto apraÅ¡omojoje dalyje esantys duomenys, kad po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ VÅ¡Ä® Vilkpėdės ligoninės B.

C. gydytoja lankė namuose ir įraÅ¡uose pažymėjo „sunkus pažinimo sutrikimas“, laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nes B. C. asmens sveikatos istorijos 2013 m. birželio 4 d. įraÅ¡e pažymėta „vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas“, galbÅ«t perraÅ¡ant VÅ¡Ä® Vilkpėdės ligoninėje padarytÄ diagnozę, nes duomenų apie psichiatro konsultacijÄ ir jo atliktÄ diagnozę B. C. asmens sveikatos istorijoje nėra.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad B.

C. 2013 m. vasario 27 d. vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimo nustatymas galėjo bÅ«ti netikslus dėl sunkios B. C. fizinės sveikatos bÅ«klės ir ilgo nepertraukiamo buvimo ligoninėje, nesant duomenų apie staigų B. C. pažintinių funkcijų progresavimÄ laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2013 m. spalio 18 d., t. y. iki rentos sutarties sudarymo, nesant duomenų apie nuolatinę sunkiÄ B. C. psichikos bÅ«klę iki rentos sutarties sudarymo ir Å¡ios sutarties sudarymo metu, rentos sutartį įvertinus kaip pagrįstÄ , protingÄ ir naudingÄ B.

C., konstatavo, kad nėra pagrindo 2013 m. spalio 18 d. rentos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytÄ B. C. negalint suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo                              2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat praÅ¡o priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Jeigu teismui kilo abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumo arba dėl jos prieÅ¡taravimo kitiems byloje esantiems įrodymams, neaiÅ¡kumams iÅ¡siaiÅ¡kinti teismas turėjo apklausti pačiÄ ekspertę ir tik po to priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė iÅ¡kviesti į posėdį ekspertę, tačiau jis buvo atmestas, o tai rodo, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir visapusiÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu.Pirmosios instancijos teismo sprendime vienpusiÅ¡kai pasisakoma specialiomis medicinos žiniomis, o sprendimo motyvai yra subjektyvÅ«s ir jų nepakanka teisingam visų aplinkybių įvertinimui.

Konkretaus protinės bÅ«klės mini tyrimo balo įvertinimas yra atitinkamos srities specialistų kompetencija ir teismo galimybė aiÅ¡kinti Å¡iÄ tiriamojo pobÅ«džio medžiagÄ yra labai ribota. BÅ«tų nuoseklu ir teisinga, kad aplinkybes pirmiausia įvertintų kvalifikuoti gydytojai, ir tik po to teismas tartų savo žodį. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėsto motyvus, sukeliančius abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, tačiau jiems patvirtinti ar paneigti teisinių žinių nepakanka, o galimybės dėl to iÅ¡klausyti eksperto nebuvo.B.

C. buvo nustatyti akivaizdÅ«s asmenybės pakitimai ir tai parodo ligos progresuojantį pobÅ«dį. Nustatyti, kaip greitai progresavo nustatyta liga, pirmiausia turi kvalifikuotas gydytojas. BÅ«tent Å¡is bylai reikÅ¡mingas klausimas ir reikalauja specialių žinių, todėl teismo vertinimas galimas tik po to, kai yra iÅ¡klausyta specialisto nuomonė.Tai, kad atsakovė buvo paskirta rÅ«pintoja nieko konkretaus nepasako apie Å¡ių pareigų vykdymÄ . Ji niekada tinkamai nesirÅ«pino motina. Motina kas mėnesį gaudavo beveik              1 600 Lt, ir jais laisvai disponavo atsakovė, tai rodo, jog rÅ«pintis buvo naudinga.Byloje yra iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, iÅ¡ kurio matyti, kad                                2008 m. gegužės 9 d.

B. C. pagal dovanojimo sutartį ieÅ¡kovei ir atsakovei lygiomis dalimis dovanojo nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypÄ , pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius. Å i aplinkybė rodo, kad motinos patvarkymas padalinti turtÄ lygiomis dalimis nesikeitė. Jeigu įprastomis sÄ lygomis ji ir bÅ«tų norėjusi sudaryti rentos sutartį, apie tai ieÅ¡kovė bÅ«tų informuota. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nieko nežinojo apie pasiraÅ¡ytÄ sutartį, tik prieÅ¡ pat motinos mirtį, jai apie tai pranešė kaimynai.

Atsakovė šį faktÄ nuslėpė, o tai įrodo, jog ji veikė nesÄ Å¾iningai. PraÅ¡o prie bylos pridėti dovanojimo sutarties nuoraÅ¡Ä .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: Rentos sutarties sudarymas iÅ¡ esmės įtvirtino faktinius tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius dėl jų motinos B. C. priežiÅ«ros, o bÅ«tent, kad atsakovė prisiėmė visÄ atsakomybe dėl B.

C. priežiÅ«ros ir rÅ«pinimosi pablogėjus jos sveikatos bÅ«klei.Rentos sutarties pripažinimas negaliojančia sÄ lygotu sutartinių teisinių santykių nestabilumÄ ir pažeistų atsakovės teises. Rentos sutartis jÄ sudariusiu Å¡alių faktiÅ¡kai ir realiai vykdoma, tokiu bÅ«du patvirtinant jÄ sudariusių Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ . Atsakovė, vykdydama rentos sutartį, prižiÅ«rėjo B. C. ir ja nuolat rÅ«pinosi, t. y. aprÅ«pino gyvenamÄ ja patalpa, maistu, drabužiais, vaistais, slaugė ir prižiÅ«rėjo ligos atveju, kÄ atsakovė iÅ¡ esmės darė ir iki Å¡ios sutarties sudarymo.

Rentos sutartis nebuvo sudaryta tik dėl akių, o iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , Å¡ios sutarties nuginčijimas prieÅ¡tarautų rentos sutarties Å¡alių valiai bei sÄ lygotų civilinių teisinių santykių nestabilumÄ .Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ savaime nereiÅ¡kia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro iÅ¡vada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negaliÄ , dėl kurios negali suprasti savo veiksmu reikÅ¡mės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (2008 m. liepos 11 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis                   Nr. 3K-3-370/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priimdamas sprendimÄ vertino ne tik teismo eksperto iÅ¡vadas, tačiau atsižvelgė į byloje esančių kitų įrodymų visumÄ .PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovės teiginiams, byloje nebuvo realaus poreikio apklausti iÅ¡vadÄ parengusiÄ ekspertę, kadangi ekspertizės iÅ¡vada buvo aiÅ¡ki, o bÅ«tent, joje konstatuota, kad B. C., sudarydama rentos sutartį buvo neveiksni.

Todėl poreikio tikslinti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , užduodant ekspertei papildomus klausimus, nebuvo.IeÅ¡kovė klaidingai interpretuoja ekspertizės iÅ¡vados teiginius, kadangi iÅ¡vados 6 psl. pateikiami tik bendro pobÅ«džio kraujagyslinės demencijos požymiai, tačiau iÅ¡vadoje nėra pateikiama B. C. bÅ«klė rentos sutarties sudarymo metu. Ginčo atveju byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad B. C. protinė bÅ«klė blogėjo, prieÅ¡ingai, bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai sudaro pagrindÄ vertinti, kad B.

C. tiek rentos sutarties sudarymo metu, tiek po jos sudarymo buvo visiÅ¡kai veiksni. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų.IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ , kuris nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme – 2008 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutarties nuoraÅ¡Ä . IeÅ¡kovė nurodė, kad tai nėra naujas įrodymas, nes byloje jau yra iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ nekilnojamojo turto registro.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teismas priima į bylÄ nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikiami įrodymai susiję su apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti savo nuomonę dėl jų reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, nusprendžia ieÅ¡kovės naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ priimti, pridėti prie bylos ir dėl jo įrodomosios reikÅ¡mės spręsti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).Dėl apeliacinio skundo argumentųPirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė atsižvelgęs į tai, kad                            B.

C. vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimo nustatymui galėjo turėti įtakos sunki B. C. fizinė sveikatos bÅ«klė ir ilgas nepertraukiamas buvimas ligoninėje, o rentos sutartį teismas įvertino kaip pagrįstÄ , protingÄ ir naudingÄ B. C. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, o teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja specialiųjų žinių turinčio eksperto iÅ¡vadoms.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais sutinka.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumÄ civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikÅ¡mės. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«sena pagal medicininius kriterijus gali bÅ«ti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Bylos duomenys patvirtina, kad byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė B. C. psichikos bÅ«klei rentos sutarties sudarymo metu nustatyti.

Teismo psichiatrijos 2016 m. vasario 10 d. – 2016 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-29/2016 padaryta iÅ¡vada, kad B. C. 2013 m. vasario 27 d. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurio B. C. rentos sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Dėl eksperto iÅ¡vados vietos įrodinėjimo priemonių sistemoje kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pasisakyta. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio                  2 dalis, 216 straipsnis).

Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų.

KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-503/2009;

                    2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).2014 m. spalio 3 d. nutartimi paskyrus ekspertizę, ekspertams buvo pavesta atsakyti į vienÄ klausimÄ â€“ „ar B. C. 2013 m. spalio 18 d. rentos sutarties sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti?“. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ekspertizei buvo pateikta visa B. C. ligos istorija, o ekspertizę atliko ekspertė N. M., teismo psichiatrė ekspertė, turinti 28 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä .Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo tirtus bylos duomenis sudaro iÅ¡ esmės tik               B.

C. ligos istorija ir ekspertizės aktas. Atsakovės atstovas 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje prašė iÅ¡kviesti liudytojais Å¡eimos gydytojÄ L. Å ., gydytojas V. B., V. P., socialines darbuotojas, kaimynus R. G. ir T. N. bei giminaites D. B. ir V. N.. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas, kad B. C. bÅ«klė buvo įvertinta psichiatro, jai atlikti psichinės bÅ«klės tyrimai, asmenys su ja nebendravo nuolatos, tai buvo epizodiniai bendravimai ir jų paaiÅ¡kinimai nebÅ«tų reikÅ¡mingi, juolab kad praėjo du metai.

Dėl eksperto apklausos praÅ¡ymÄ taip pat atmetė, nes yra atlikta ekspertizė, iÅ¡vadoje pasisakyta dėl B. C. psichinės bÅ«klės ir sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio akivaizdu, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įrodymų pakankamumo ir iÅ¡samumo, sprendė, kad nėra reikalinga atlikti papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , apklausti liudytojus ir ekspertę.Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nusprendė ekspertizės iÅ¡vada nesivadovauti.

Skundžiamame sprendime nurodė atliktos ekspertizės trÅ«kumÄ â€“ ekspertizės akte nėra nurodyti medicininės literatÅ«ros Å¡altiniai, kurie patvirtintų, kad protinės bÅ«klės mini tyrimo įvertinimas 20 balų yra besÄ lyginis kriterijus pripažinti, jog asmuo nesupranta savo veiksmų reikÅ¡mės ir negali jų valdyti. Tačiau pažymėtina, kad Ekspertizės akte protinės bÅ«klės mini tyrimo įvertinimas 20 balų, kaip pagrindas neveiksnumui pripažinti, nėra nurodytas. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad, vertindamas ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumÄ teismas rėmėsi kitoje byloje – Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-709-565/2014 apklaustos asmens pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertės paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ kurių nustatė, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti ekspertų yra konstatuojamas, kai MMSE tyrimas yra 20 balų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2A-709-565/2014 nesieja prejudicinis ryšys. Bylos yra tarp skirtingų šalių, jose nagrinėtos skirtingos faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 2A-709-565/2014 buvo atlikta asmens, sergančio Alzheimerio liga, pomirtinė ekspertizė, o šioje byloje vertinamas kitoks pažinimo funkcijų sutrikimas, sukeltas kitos kraujagyslinės demencijos (įgytos silpnaprotystės). Be to, ekspertizės atliktos skirtingų ekspertų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo vadovautis kitoje byloje teiktais eksperto paaiÅ¡kinimais, ypač kai nagrinėjamoje byloje jau buvo atlikta ekspertizė, o teismas nusprendė ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusios ekspertės neapklausti. Pirmosios instancijos teismas, kritiÅ¡kai vertindamas ekspertizės aktÄ ta apimtimi, kuri ekspertizės akte net nebuvo nurodyta bei vadovaudamasis kitoje, su nagrinėjama byla nesusijusioje byloje teiktais eksperto paaiÅ¡kinimais, atliko ne teisinį, bet medicininį vertinimÄ , kuriam, kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, reikalingos specialios žinios net ne apskritai medicinos, bet bÅ«tent psichiatrijos srityje.Pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su ekspertizės iÅ¡vadomis taip pat rėmėsi specialia medicinine literatÅ«ra – R.

B. straipsniu „Skalių ir testų taikymas vertinant fizinę, psichinę bei funkcinę senyvo amžiaus žmogaus bÅ«klę“ (Gerontologija 2014; 15(1): 54–63) nustatydamas, kad žemesnių mini tyrimo MMSE rezultatų galima tikėtis iÅ¡ vienišų, neaktyvių, patiriančių stresÄ , su mažesne iÅ¡tverme asmenų, šį testÄ gali bÅ«ti sunku atlikti asmenims, turintiems fizinių trÅ«kumų, blogai girdintiems ar matantiems, turintiems motorikos sutrikimų. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad B.

C. fizinės sveikatos bÅ«klė ir ilgas nepertraukiamas buvimas ligoninėje („kai visos dienos yra vienodos“), galėjo daryti įtakÄ protinės bÅ«klės mini tyrimo rezultatams, pvz., atsakant į klausimus „kuri mėnesio diena Å¡iandien“, „kokia savaitės diena Å¡iandien“. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad B. C. buvo pablogėjimas, tačiau konstatavo, kad tai galėjo sÄ lygoti labai pablogėjusi B. C. fizinė bÅ«klė dėl Å¡irdies ritmo sutrikimo, padidintas vaistų vartojimas, taip pat ilgai besitęsiantis nepertraukiamas buvimas ligoninėje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ekspertizės aktÄ ir vertindamas atlikto tyrimo rezultatus, pažeidė anksčiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles (žr. nutarties 27 punktÄ ).

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas specialia medicinine literatÅ«ra iÅ¡ esmės siekė paneigti                            B. C. atlikto mini tyrimo MMSE rezultatų objektyvumÄ ir šį tyrimÄ Ä¯vertinusiÄ byloje paskirtÄ ekspertizę.Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ vadovaujantis vien specialia medicinine literatÅ«ra nesivadovauti atlikta ekspertize ir                       B.

C. atlikto mini tyrimo MMSE rezultatais ir iÅ¡ esmės konstatuoti, kad Å¡io tyrimo rezultatai neatspindėjo tikrosios B. C. psichinės bÅ«klės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra draudžiama pradinę informacijÄ apie specialiųjų žinių reikalaujančias teisinių santykių sritis, tarp jų – ir medicinos, rinkti pasinaudojant įvairiais Å¡altiniais, specialiÄ ja literatÅ«ra. Visgi tokie Å¡altiniai negali pakeisti specialiųjų žinių turinčių asmenų (ekspertų) iÅ¡vadų, kurios yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių procese, teismas negali paneigti eksperto iÅ¡vados, remdamasis tik bendro pobÅ«džio specialiÄ ja literatÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

Nagrinėjamoje byloje nors pirmosios instancijos teismas ir citavo specializuotÄ Å¡altinį, tačiau pasirinkta specialioji medicinos literatÅ«ra (žr. nutarties 32 – 34 punktus) anaiptol nesuponuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų jos pagrindu padarytų iÅ¡ esmės laisvai interpretuojant minėtÄ specializuotÄ Å¡altinį pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui atlikto medicininio tyrimo (mini tyrimo MMSE) tikslumo įvertinimas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas.

Tai, kad specialiojoje literatÅ«roje yra nurodyta, jog žemesnių mini tyrimo MMSE rezultatų galima tikėtis iÅ¡ vienišų, neaktyvių, patiriančių stresÄ , su mažesne iÅ¡tverme asmenų, Å¡iuo atveju nesuteikia teismui galimybės nustatyti kokiu konkrečiai mastu nurodytos aplinkybės galėjo paveikti atlikto tyrimo rezultatus. Ä® klausimÄ kaip konkrečiai asmens fiziologinės ir psichinės savybės galėjo paveikti atlikto testo rezultatus gali atsakyti tik Å¡ios srities ekspertas. Jeigu teismui kilo abejonių, kad medicininis tyrimas galbÅ«t neatspindėjo tikrosios sveikatos bÅ«klės, o ekspertizės akte nėra detalizuota nurodytų aplinkybių įtaka tyrimo rezultatams, teismas gali iÅ¡kilusias abejones paÅ¡alinti CPK nustatytomis priemonėmis, pavyzdžiui – apklausti ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusį ekspertÄ arba skirti naujÄ ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

Teismui nepasinaudojus Å¡iomis priemonėmis ir esant abejonėmis dėl ekspertizės pagrįstumo, byloje atlikta ekspertizė tampa savitiksle, o į esminį byloje kilusį klausimÄ neatsakyta.Dėl bylos procesinės baigties ir žodinio bylos nagrinėjimoIÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , inter alia apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstytus argumentus, įvertinusi nagrinėjam ginčui aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų formuojamÄ praktikÄ bei teisinį reguliavimÄ , ir apibendrindama pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pažeidė pareigÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigÄ Ä¯vykdyti teisingumÄ (CPK 6 straipsnis).

Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, Å¡io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikÅ¡mę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Tai yra pagrindas perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų įrodymų. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013.).Žodinis bylos nagrinėjimas bÅ«tų prasmingas tuo atveju, jeigu anksčiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡vardintus įrodymų tyrimo trÅ«kumus bÅ«tų galimybė iÅ¡taisyti, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės labai plačia apimtimi – byloje bÅ«tina apklausti ekspertizę atlikusiÄ ekspertę dėl aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl rentos gavėjos galimybės suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę sandorio sudarymo metu ir kurios ekspertizės metu nebuvo nagrinėtos, taip pat, priklausomai nuo ekspertės galimybės pateikti iÅ¡vadÄ atitinkamais klausimais be papildomos ekspertizės atlikimo, tikėtina, gali kilti papildomos ekspertizės atlikimo poreikis; atliekant ekspertizę, tikėtina, gali bÅ«ti reikÅ¡mingi ir asmenų, bendravusių su rentos gavėja, paliudijimai apie rentos gavėjos bÅ«klę, gebėjimÄ suvokti situacijÄ , adekvačiai į jÄ reaguoti ir pan., taigi, bylÄ reikia nagrinėti iÅ¡ esmės praktiÅ¡kai visais aspektais, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bylos skyrimas nagrinėti žodinio proceso tvarka neturi prasmės, nes byloje nagrinėtinų faktinių aplinkybių visuma suponuoja poreikį bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismui, tuo pačiu užtikrinant Å¡alims teisę į apeliacijÄ , kai visos aptartos aplinkybės bus nustatytos ir bus atliktas jų teisinis vertinimas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimas nespręstinas, jį iÅ¡spręs pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime, atsižvelgdamas į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                         Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                      Vigintas Višinskis                                                                                                                      Egidijus Žironas