2020-12-16 Nr. AB-23943-3-62-3-01717-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2829-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01717-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. RE-264-(15.2) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 20 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 metais įsigijus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavėjas žadėjo, jog greta gyvenamojo namo bus įrengta ir tvora. 2014 metų vasarą pareiškėjas grįžo į Lietuvą ir pastebėjo greta namo įrengtus tvoros stulpelius, o 2016 metų rudenį užsisakė vartų konstrukciją, kurią pritvirtino prie įrengtų stulpelių. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-983-(15.2), kuriame nurodyta iki 2017 m. gruodžio 16 d. nugriauti statinius – 67 m ilgio statomą tvorą ir 20,8 kv. m ploto aikštelę, pastatytus už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

3. Pareiškėjas, gavęs Privalomąjį nurodymą, nuėmė vartus bei vartelius nuo stulpelių, kurie įrengti ne ant jam priklausančio žemės sklypo ribos, 2017 m. gruodžio 11 d. kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių dėl leidimo naudoti įrengtą įvažą ir jį tą pačią dieną gavo. 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams, o 2017 m. gruodžio 27 d. – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu išduoti sutikimą / neprieštaravimą įrengti įvažiavimo / išvažiavimo kelią. Inspekcija 2018 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. RE-13-(15.2) „Dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir 2018 m. sausio 9 d. sprendimas), kuriuo atmetė pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. kovo 16 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-2631-644/2018 Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimą panaikino. Inspekcija Sprendimu nusprendė pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą dar kartą atmesti, motyvuodama tuo, kad prašymas buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą – Inspekcija vertino, jog ji pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą gavo tik 2017 m. gruodžio 22 d.

4. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nėra paaiškinama, kuo grindžiama Inspekcijos pozicija, jog pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymas gautas tik 2017 m. gruodžio 22 d. Nors Inspekcija pripažino, kad šiai aplinkybei ištirti yra svarbu apklausti pareiškėją ir jo sutuoktinę J. J. (toliau – ir sutuoktinė), tačiau iki Sprendimo priėmimo to nepadarė, t. y. Sprendimas priimtas neištyrus ir neįvertinus esminę reikšmę turinčios aplinkybės – kada pareiškėjas raštu kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad prašymą, kuriame nurodyta 2017 m. gruodžio 16 d. data, jis pats pristatė Inspekcijai (įmetė į Inspekcijos pašto dėžutę), 2017 m. gruodžio 19 d. ar 2017 m. gruodžio 20 d. nuvyko pas Inspekcijos vyriausiąjį specialistą A. R. M., kurio pasiteiravo, ar iš pašto dėžutės buvo paimtas jo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. A. R. M. nurodė, kad apie tokį prašymą nežino, nuėjo jo ieškoti ir rado jį sekretoriate ant stalo. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. ar 2017 m. gruodžio 20 d. jo prašymas jau buvo išimtas iš pašto dėžutės, todėl Inspekcijos teiginiai, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymas Inspekcijoje gautas tik 2017 m. gruodžio 22 d. neturi pagrindo. Pareiškėjas vertino, jog Inspekcijoje nėra laikomasi tinkamos dokumentų tvarkymo, apskaitos, logistikos tvarkos.

6. Dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas paaiškino, kad siekdamas statinių įteisinimo, jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir NŽT, t. y. atliko aktyvius veiksmus jiems įteisinti, todėl terminas turėjo būti pratęstas. Pareiškėjas siekė, jog NŽT duotų sutikimą statyti tvorą valstybiniame nesuformuotame žemės sklype arba parduotų valstybinės žemės sklypo dalį, besiribojantį su kaimyniniu sklypu, o rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nėra paneigta pareiškėjo galimybė išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo pastatyti ginčo stulpeliai, arba gauti NŽT rašytinį sutikimą.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą, t. y. tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami. Dėl šių priežasčių Inspekcijoje 2017 m. gruodžio 22 d. gautas pareiškėjo prašymas galėjo būti užregistruotas tik tą pačią jo gavimo dieną, o tai, kad 2017 m. gruodžio 22 d. prašyme yra nurodyta kita jo surašymo data, nagrinėjamu atveju nekeičia aplinkybės, jog pareiškėjui veikiant pasirinktu elgesio modeliu, jo prašymas Inspekcijoje buvo gautas 2017 m. gruodžio 22 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 16 d. Inspekcija nurodė, kad vokas, ant kurio nebuvo jokių pašto spaudų, galinčių patvirtinti prašymo išsiuntimo datą, su jame esančiu pareiškėjo prašymu, buvo įmestas į Inspekcijos Kauno departamento pašto dėžutę, esančią L. Sapiegos g. 12, Kaune. Pašto dėžutė yra tikrinama kiekvieną darbo dieną.

9. Atsakovas teigė, kad Inspekcija vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 8 dalimi ir neturėjo teisinio pagrindo tenkinti 2017 m. gruodžio 22 d. Inspekcijoje gauto ir registruoto pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi šis prašymas buvo pateiktas jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Inspekcijos Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas teisės aktų normomis ir nėra pagrindo jo naikinti. Inspekcija vertino, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. J. skundą.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. birželio 19 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo iki 2017 m. gruodžio 16 d. pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti 67 m ilgio statomą tvorą ir 20,8 kv. m ploto betoninių trinkelių aikštelę, pastatytus už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu, kuriame nurodyta 2017 m. gruodžio 16 d. data (prašymas Inspekcijoje registruotas 2017 m. gruodžio 22 d.), prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. kovo 16 d. Inspekcija 2018 m. sausio 9 d. sprendimu, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-2631-644/2018 Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimą panaikino. Inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą, Sprendimu nusprendė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti, nes Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 16 d., o prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcija gavo 2017 m. gruodžio 22 d. Teismas pažymėjo, kad prašymo aplinkybių dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo esant svarbioms priežastims, susijusioms su procedūromis, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, Inspekcija nenagrinėjo.

12. Teismas, nagrinėdamas skundo argumentus, kad Sprendime nėra jokio faktinio pagrindo – nėra paaiškinama, kuo pagrįsta Inspekcijos nuomonė, kad 2017 m. gruodžio 16 d. prašymas gautas 2017 m. gruodžio 22 d., aptarė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, ir pažymėjo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Teismas nustatė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 16 d., todėl pareiškėjas prašymą dėl jo pratęsimo Inspekcijai galėjo pateikti iki 2017 m. gruodžio 18 d. (2017 m. gruodžio 16 d. buvo nedarbo diena, o 2017 m. gruodžio 18 d. po jos einanti darbo diena).

13. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas laiku (iki 2017 m. gruodžio 18 d.) kreipėsi į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, aptarė ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 56 straipsnio 1, 4, 6 dalių, 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, rėmėsi išsireikalautais iš atsakovo papildomais rašytiniais įrodymais, liudytojų pareiškėjo sutuoktinės J. J., Inspekcijos specialisto A. R. M. bei G. P. parodymais. Teismas nustatė, kad vokas, ant kurio nebuvo jokių pašto spaudų, galinčių patvirtinti prašymo išsiuntimo datą, su jame esančiu pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymu, buvo įmestas į Inspekcijos Kauno departamento pašto dėžutę, esančią L. Sapiegos g. 12, Kaune. Šis prašymas Inspekcijoje užregistruotas 2017 m. gruodžio 22 d. Nors pareiškėjas aplinkybę, kad prašymą Inspekcijai pateikė 2017 m. gruodžio 15 d., įmesdamas jį į Inspekcijos pašto dėžutę, įrodinėjo savo bei sutuoktinės paaiškinimais, tačiau teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai yra prieštaringi, nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams ir sietini su jo pasirinkta gynybine taktika.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas 2018 m. vasario 15 d. skundą dėl atsakovo veiksmų Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el-2631-644/2018, nurodė, jog į Inspekcijos vyriausiąjį specialistą A. R. M. dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kreipėsi 2017 m. gruodžio 16 d. Šioje byloje teikdamas 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundą, pareiškėjas nurodė, kad į Inspekciją kreipėsi ne 2017 m. gruodžio 16 d. (šeštadienį), bet 2017 m. gruodžio 15 d. (nors pareiškėjo prašymas yra datuotas 2017 m. gruodžio 16 d.) darbo dienos pabaigoje. Teismas vertino, jog šie pareiškėjo prieštaringi teiginiai kelia abejonių jo nuoširdumu, aiškinant prašymo pateikimo aplinkybes.

15. Teismas priėjo prie išvados, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjas, sužinojęs, jog prašymo 2017 m. gruodžio 16 d. negalėjo įmesti į pašto dėžutę, nes Inspekcija šeštadienį nedirba, pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog į Inspekciją kreipėsi jos darbo laiku, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d. (penktadienį). Teismas taip pat sprendė, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas, žinodamas, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi 2017 m. gruodžio 16 d., atvykęs į Inspekciją 2017 m. gruodžio 15 d. (penktadienį), neis į raštinę užregistruoti atnešto prašymo, bet įmes jį į pašto dėžutę be jokių spaudų, patvirtinančių prašymo pateikimo dieną. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad ant Inspekcijos durų kabo iškaba, informuojanti, jog interesantų priėmimas vyksta 204 kabinete. Teismas vertino, kad liudytojos J. J. paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes ginčo išsprendimu ji yra tiesiogiai suinteresuota, ji paaiškino apie aplinkybes, kurias jai papasakojo pareiškėjas, nes ji pati nebuvo Inspekcijoje ir nematė, kada pareiškėjas į pašto dėžutę įmetė voką su prašymu.

16. Teismas nustatė, kad atsakovo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems, t. y. Inspekcija nuo pat pradžių teigė, kad pareiškėjo prašymas buvo gautas 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinus Inspekcijoje esančią pašto dėžutę ir iš karto tą pačią dieną užregistruotas. Inspekcijos paaiškinimus, kad pašto dėžutė, iš kurios buvo išimtas pareiškėjo prašymas, yra tikrinama kiekvieną darbo dieną iki 11.30 val., patvirtino 2016 m. kovo 16 d. pašto paslaugų teikimo sutarties Nr. 16/Pst-312001-994/SU-52 (toliau – ir Pašto paslaugų teikimo sutartis), sudarytos tarp Inspekcijos ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto, Specialiosios dalies nuostatos dėl pašto siuntų paėmimo (priėmimo) ir pateikimo vietos (tvarkos), pašto siuntų paėmimo ir pateikimo laiko, o taip pat ir liudytoja G. P., kuri taip pat paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 22 d. ryte (dar iki 11.30 val.) paskambino Inspekcijos vyriausiasis specialistas A. R. M. ir pasiteiravo, ar negautas pareiškėjo prašymas. Patikrinus gautus ir užregistruotus dokumentus, pareiškėjo prašymo nebuvo. A. R. M. užsiminus, kad prašymas gali būti įmestas į pašto dėžutę, ji nuėjo patikrinti ir rado dėžutėje įmestą voką be spaudų su viduje esančiu pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Šį prašymą ji iš karto užregistravo. Liudytoja G. P. kategoriškai paneigė galimybę, kad 2017 m. gruodžio 16 d. prašymas į pašto dėžutę galėjo būti įmestas anksčiau, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d. Teismas priėjo prie išvados, jog neturi pagrindo abejoti liudytojos G. P. teisme duotais parodymais, nes juos iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

17. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. Inspekcijos vyresnioji specialistė G. P. užregistravo 80 (Inspekcijos Kauno departamente) gautų dokumentų, t. y.: 10 elektroniniu paštu gautų dokumentų; 57 pateiktus (asmeniškai pareiškėjų) dokumentus; 11 paštu (paprasta neregistruota pašto siunta) gautus dokumentus; 2 per pasiuntinį gautus dokumentus, ir priėjo prie išvados, kad jeigu pareiškėjas, kaip jis pats teigė, prašymą pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. darbo dienos pabaigoje, tai jį Inspekcijos Kauno departamento registratorius (net ir padarius prielaidą, jog pašto dėžutė 2017 m. gruodžio 18 d. nebuvo tikrinama, nes šią dieną nebuvo užregistruotas joks laiškas, gautas paprasta pašto siunta) pašto dėžutėje būtų radęs jau 2017 m. gruodžio 19 d. (gauti 3 laiškai paštu (paprasta pašto siunta) arba 2017 m. gruodžio 20 d. (gautas laiškas paštu (paprasta pašto siunta).

18. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekcijos pašto dėžutę galėjo įmesti ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio 21 d. po 11.30 val., t. y. jau pasibaigus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, teismas sprendė, jog pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negalėjo būti tenkinamas, todėl atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

19. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir priėjo prie išvados, kad Inspekcijos Sprendime atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas sprendė, kad Inspekcijos Sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 20. Pareiškėjas T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas, pažeisdamas ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi praleidęs nustatytą terminą. Pareiškėjas įrodė, kad Inspekcija susiduria su didžiulėmis problemomis, susijusiomis su gautų dokumentų registravimu ir peržiūra bei dokumentų išsiuntimu, o vadovaujantis nuosekliais liudytojos J. J. ir pareiškėjo parodymais (kurie duoti prisiekus) turėjo būti nustatyta, kad pareiškėjas prašymą Inspekcijai dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikė laiku – 2017 m. gruodžio 15 d. darbo dienos pabaigoje;

21.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Inspekcijos pozicija šioje byloje yra nuosekli, klaidingai interpretavo Inspekcijos ir AB „Lietuvos paštas“ Pašto paslaugų teikimo sutartį, kuri nustato, kada Inspekcija turi parengti išsiunčiamą korespondencija, kad laiškininkas galėtų ją paimti ir perduoti gavėjams, o skundžiamu teismo sprendimu tai įvertinta kaip laikas, kada AB „Lietuvos paštas“ pristato siuntas, adresuotas Inspekcijai. Teismas turėjo vadovautis aiškia Inspekcijos atstovės 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje paaiškinta aplinkybe, jog neregistruotą korespondenciją tiesiog atneša. Teismas be jokių motyvų atsisakė vadovautis šiuo aiškiu pripažinimu, kad pašto dėžutė nebuvo tikrinama ir todėl laiku nebuvo rastas pareiškėjo prašymas;

21.3. Teismui buvo būtina nustatyti, ar yra pagrindas pasitikėti liudytojos G. P. paaiškinimu, kad pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas iš karto po to, kai buvo gautas, nes pareiškėjas jau įrodė, jog Inspekcija nesugeba užtikrinti tinkamos dokumentų apskaitos (neužregistravo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. pranešimo administracinėje byloje Nr. I-2631-644/18 dėl neva neveikusio tinklalapio www.e.teismas.lt, neteisėtai 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į antstolį dėl viso Privalomojo nurodymo priverstinio įvykdymo, nors turi Kauno miesto savivaldybės administracijos suderinimą dėl įvažos įrengimo, pripažino dokumentų tvarkymo klaidą, kad pareiškėją su sutuoktine kvietė atvykti į Inspekciją 2018 m. liepos 24 d., o pareiškėjo atstovui kvietimas elektroniniu paštu atsiųstas tik 2018 m. liepos 26 d. darbo dienos pabaigoje, atsakovo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas A. R. duomenų bazėje žymą, jog pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymas yra įvykdytas, atliko ne darbo dieną, o Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dieną, 2018 m. kovo 11 d. 21:39:28, nors faktiškai 2017 m. gruodžio 16 d. prašymas išspręstas dar 2018 m. sausio 9 d., Sprendimas turėjo būti Inspekcijos vidinėje sistemoje susietas su pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymu, tačiau tai nebuvo padaryta);

21.4. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis liudytojos J. J. teismo posėdyje duotais parodymais, motyvuodamas tuo, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismas nepaaiškino, kokį suinteresuotumą turi minėta liudytoja, o skundžiamo teismo sprendimo teiginys, kad J. J. liudijimą grindė iš pareiškėjo gauta informacija, remiasi prielaida, jog pareiškėjas melavo sutuoktinei apie prašymo Inspekcijai pateikimo aplinkybes. Pagrindo tokiai prielaidai nėra;

21.5. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis pareiškėjo paaiškinimais dėl aplinkybių, susijusių su prašymo Inspekcijai pateikimo data. Pareiškėjo atstovas pirmąjį skundą rengė dėl to, kad Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimas buvo be motyvų, su tuo susiję argumentai buvo dėstomi skunde, o prašymo data 2017 m. gruodžio 16 d. nurodyta kaip kreipimosi data, nes ji buvo pareiškėjo užrašyta prašyme. Pareiškėjo atstovas šiuo klausimu nebendravo su pareiškėju, todėl pareiškėjo atstovo netikslumas, kai rengdamas pirmąjį skundą ir skųsdamas Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimą kaip nemotyvuotą, detaliai neapklausė pareiškėjo dėl kitų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas interpretuoti pareiškėjo veiksmus kaip melagingus ar vertinti kaip gynybinę taktiką. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 metų pabaigoje jam nebuvo žinoma, jog Inspekcijos interesantai yra priimami 2 aukšte esančioje raštinėje. Iki tol pareiškėjas asmeniškai bendravo su Inspekcijos vyriausiuoju specialistu A. R. M., todėl kai šiam specialistui prašymo įteikti nepavyko, pareiškėjas prašymą paliko atsakovo pašto dėžutėje. Būtent tokias aplinkybes paliudijo tiek liudytoja J. J., tiek ir pareiškėjas. Teismas motyvų, kodėl toks liudijimas vertinamas kaip mažai tikėtinas bei juo atsisakoma vadovautis, nepateikė;

21.6. Nuotraukos darytos 2019 metais. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad tokia padėtis buvo 2017 metų pabaigoje. Inspekcijos specialistai niekada nebuvo priėmę pareiškėjo 2 aukšte. Tai, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas A. R. M. interesantus priima 4 aukšte, jis paliudijo teismo posėdyje. Inspekcija 2018 m. liepos 18 d. raštu kviesdama pareiškėją ir jo sutuoktinę atvykti paaiškinti jiems žinomas aplinkybes, taip pat kvietė atvykti į 4 aukšte esantį 410 kabinetą, o ne į raštinę, esančią 2 aukšte. A. R. M. apklausiamas taip pat liudijo, kad pareiškėjas su sutuoktine pas jį buvo atvykę jau po Šv. Kalėdų 2017 metais, o prašymas Inspekcijoje buvo gautas dar vėliau. A. R. M. įtikinėjo teismą, kad tik po jo susitikimo su pareiškėju ir sutuoktine, kai buvo paaiškinta, kad Privalomasis nurodymas turės būti priverstinai vykdomas, tik tuomet pareiškėjas pateikė prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo;

21.7. Inspekcija yra pateikusi 3 skirtingas versijas dėl to, ar ir kaip dažnai tikrina savo pašto dėžutę. Tai įrodo, kad Inspekcijos pozicija esminiu bylai klausimu yra nenuosekli, prieštaringa. Skundžiamame teismo sprendime nėra paaiškinama, kodėl atsisakyta vadovautis teismo posėdyje Inspekcijos atstovės pripažinta aplinkybe, kad pašto dėžutės faktiškai Inspekcijos specialistai netikrina, o pašto darbuotojai pašto siuntas atneša tiesiai į raštinę. Teismas vertino pareiškėjo skundą, pateiktą jau išnagrinėtoje byloje prieš atsakovą, tačiau neanalizavo minėtoje byloje pateiktų atsakovo paaiškinimų dėl pašto dėžutės tikrinimo. Atsakovo 2018 m. kovo 14 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą Regionų apygardos administracinio teismo jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2631-644/2018 teigiama, kad Inspekcijos pašto dėžutė tikrinama bei joje esanti korespondencija išimama bei registruojama kasdien, o po to, kai teismas pavedė Inspekcijai pateikti papildomus paaiškinimus, Inspekcija jau ėmė raštu teigti 3 versiją, jog pašto dėžutė buvo tikrinama tik, kai nebuvo gaunama registruotų pašto siuntų;

21.8. Teismas cituoja Pašto paslaugų teikimo sutartį ir daro nemotyvuotą išvadą, kad šios sutarties nuostatos patvirtina, jog Inspekcija tikrina pašto dėžutę kiekvieną dieną. Šis motyvas yra nepagrįstas. Inspekcija nėra paaiškinusi, kodėl AB „Lietuvos paštas“ darbuotojas turėtų mesti pašto korespondenciją į pašto dėžutę gautai korespondencijai ir tuo pačiu eiti pasiimti korespondenciją iš Inspekcijos raštinės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, tačiau ji skundžiamame sprendime liko neištirta ir neįvertinta. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog AB Lietuvos pašto darbuotojas kiekvienu atveju iki 11.30 val. Inspekcijai adresuotą korespondenciją palieka jos pašto dėžutėje. Įrodymai, kuriais remiamasi skundžiamame sprendime, nėra pagrindas tokiai išvadai;

21.9. Teismas nepagrįstai vadovavosi Inspekcijos vyresniosios specialistės G. P. liudijimu. Atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kas ir kokiu pagrindu yra atsakingas už pašto dėžutėje esančių dokumentų išėmimą, 2019 m. liepos 3 d. paaiškinimuose nurodoma, kad vyresnioji specialistė G. P. galėjo atlikti dokumentų registratoriaus funkcijas, tačiau įrodymų nėra pateikta (pareigybių aprašymo). Tai, jog ant atsakovo viršininko patvirtinto pareigybės aprašymo yra nurodyta, kad su šiuo aprašymu susipažinta 2017 m. sausio 2 d., neįrodo, jog šiai specialistei yra pavesta vykdyti šiame pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. G. P. liudijo apie įvykius, vykusius prieš 20 mėnesių, ji yra suinteresuota liudyti aplinkybes apie tinkamai atliktą savo darbą ir taip nuslėpti dar vieną atvejį, kada arba pašto dėžutė nebuvo reguliariai tikrinama, kaip tai pripažino Inspekcijos atstovė 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje, arba, net jei ir buvo patikrinta laiku, pareiškėjo prašymas nebuvo laiku užregistruotas. Pagrindą abejoti liudijimo patikimumu suteikia ir tai, kad G. P. prisiminė labai tikslias aplinkybes apie įvykus, vykusius prieš 20 mėnesių.

22. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Inspekcija asmenų prašymus, skundus, pranešimus nagrinėja pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, Priežiūros įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, bei Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Inspekcijos taisyklės). Inspekcijos taisyklių 14 punktas nustato, kad asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (elektroniniais ryšiais ar tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į Inspekciją) ir raštu (tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į Inspekciją, atsiuntus paštu arba elektoriniais ryšiais). Asmuo prašymą, skundą ar pranešimą teikiantis Inspekcijai elektroniniu paštu, turi jį siųsti oficialiu Inspekcijos elektroninio pašto adresu info@vtpsi.lt. Minėtų teisės aktų nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad asmens prašymas raštu gali būti teikiamas tik tiesiogiai atvykus į instituciją, atsiuntus paštu (per pašto paslaugų tiekėjus (https://www.rrt.lt/pastas/pasto-paslaugu-kainos-kokybe/paslaugu-teikejai/) arba elektroninėmis priemonėmis. Taisyklėse, Inspekcijos taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas baigtinis prašymų ar skundų institucijai pateikimo būdų sąrašas, kuomet prašymo ar skundo pateikimas yra laikomas tinkamu. Joks kitoks asmens pasirinktas prašymo ar skundo pateikimo institucijai būdas, kuris neatitinka Taisyklių ir Inspekcijos taisyklių nuostatų, negali būti laikomas tinkamu, kadangi bet koks kitoks prašymo ar skundo pateikimo būdas negali būti patvirtintas objektyviais įrodymais bei leistinomis ir pakankamomis įrodinėjimo priemonėmis;

23.2. Pareiškėjui nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, kaip turėtų būti pateikiamas jo prašymas institucijai, institucija neįgyja pareigos ieškoti pareiškėjo prašymo ir vėliau įrodinėti, kaip ir kada institucija tą prašymą rado, ir kodėl prašymo registravimo data institucijoje skiriasi nuo pareiškėjo ar jo liudytojų nurodomos tikrosios prašymo pateikimo datos. Asmuo, nesilaikantis teisės aktais nustatyto elgesio modelio, veikia savo rizika ir už tokio elgesio sukeltas pasekmes atsako tik pats, o ir netinkamas savo teisių įgyvendinimas, negali paneigti kitų teisiškai pagrįstų aplinkybių ir faktų, nustatytų nagrinėjamoje byloje;

23.3. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos vyresnioji specialistė G. P. nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. užregistravo 80 gautų dokumentų, o aplinkybė, jog šie įrodymai byloje buvo surinkti teismui pareikalavus, nekeičia teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Minimu laikotarpiu nei vienas dokumentas Inspekcijoje nebuvo gautas registruota pašto siunta (su įteikimu, kurią kartu su kitais paštu siunčiamais dokumentais asmeniškai registratoriui galėjo pristatyti paštininkas, ir atitinkamai galėtų būti daroma prielaida, kad pašto dėžutė, skirta Inspekcijos pašto siuntoms priimti ir (ar) pristatyti, neva nebuvo patikrinta). Inspekcijos vyresnioji specialistė G. P. 2017 m. gruodžio 22 d 10.10 val. užregistravo pareiškėjo pašto dėžutėje paliktą 2017 m. gruodžio 16 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad jei pareiškėjas, kaip jis pats teigia, prašymą pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. darbo dienos pabaigoje, tai jį Inspekcijos Kauno departamento registratorius, pašto dėžutėje būtų radęs jau 2017 m. gruodžio 19 d. (gauti 3 laiškai paštu (paprasta pašto siunta) arba 2017 m. gruodžio 20 d. (gautas laiškas paštu (paprasta pašto siunta);

23.4. Tiek Inspekcijai, tiek pareiškėjui prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikimo aplinkybės yra žinomos, prašymas nebuvo įteiktas Inspekcijai teisės aktų nustatyta tvarka, o įmestas į pašto dėžutę, kad Inspekcija neturėtų objektyvių galimybių paneigti pareiškėjo teiginius, kadangi akivaizdu, jog Inspekcijos specialistai, atlikdami savo kasdienes funkcijas (kad ir pašto dėžutės patikrinimas, informacinių iškabų ant durų pakabinimas), to nefiksuoja foto fiksavimo priemonėmis, kad iškilus būtinybei galėtų pasiteisinti ir apsiginti. Pareiškėjui palanki aplinkybė įrodinėjama tik paties pareiškėjo ir jo sutuoktinės parodymais, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjas turėjo realias galimybes turėti tokią aplinkybę patvirtinančius įrodymus – atvykęs į Inspekciją 2017 m. gruodžio 15 d. darbo dienos pabaigoje, gauti prašymo kopiją su spaudu, patvirtinančiu prašymo pateikimo datą arba taip pat turėjo galimybę nuvykti į paštą ir išsiųsti savo prašymą paštu (net jei prašymas būtų siunčiamas neregistruota pašto siunta, ant voko vis tik būtų likę pašto antspaudai). Inspekcijai pateikus faktines aplinkybes patvirtinančias nuotraukas ir įrodymus, kiek ir kokiu būdu gautos korespondencijos Inspekcijos Kauno departamente buvo registruota atitinkamu laikotarpiu, teismas neturėjo pagrindo remtis ir sprendimą grįsti tik pareiškėjo ir jo sutuoktinės parodymais bei priimti pareiškėją tenkinantį sprendimą;

23.5. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Inspekcijos Sprendimas, jokių kitų Inspekcijos veiksmų, neveikimo ar priimtų sprendimų pareiškėjas byloje neginčijo, todėl ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitais Inspekcijos surašytais dokumentais, veiksmais ir pan., neturėtų būti vertinami, nes jie nedaro įtakos priimto Inspekcijos Sprendimo turiniui ir jo sukeliamoms pasekmėms;

23.6. Jokie pareiškėjo atstovo pasiteisinimai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, nes tiek Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimas, tiek Sprendimas buvo priimti tuo pačiu pagrindu (Priežiūros įstatymo 11 str. 8 d.);

23.7. Jokie apeliaciniame skunde nurodyti samprotavimai apie pašto dėžutės (ne)tikrinimą nekeičia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Akivaizdu, kad pats pareiškėjas nesilaikė teisės aktais nustatytos dokumentų įteikimo (pateikimo tvarkos). Pašto paslaugų teikimo sutarties galiojimo metu, pagal Inspekcijos viršininko patvirtintus pareigybių aprašymus dokumentų registratoriaus funkcijas Inspekcijos Kauno departamente atliko Inspekcijos vyresnioji specialistė G. P., kurios pareigybės aprašymas buvo pateiktas teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. RE-264-(15.2), kuriuo pareiškėjui T. J. atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo iki 2017 m. gruodžio 16 d. pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu, kuriame nurodyta 2017 m. gruodžio 16 d. data, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. kovo 16 d. Inspekcija 2018 m. sausio 9 d. sprendimu, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-2631-644/2018 Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimą panaikino, nes jis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sprendimu nusprendė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti, nes Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 16 d., o prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcija gavo 2017 m. gruodžio 22 d.

26. Šioje byloje esminė teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios nesutaria ginčo šalys, yra susijusi su pareiškėjo prašymo pateikimo Inspekcijai data. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad prašymą parengė 2017 m. gruodžio 14 d., jame 2017 m. gruodžio 16 d. datą nurodė žinodamas, jog tai yra paskutinė diena, kada galima pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, 2017 m. gruodžio 15 d. apie 15 val. 30 min. atvyko į Inspekciją, pasirinko pašto dėžutę tarp pirmų ir antrų durų su atsakovo pavadinimu ir įmetė prašymą į pašto dėžutę. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad skunde Regionų apygardos administracinio teismo jau išnagrinėtoje byloje Nr. el-2631-644/2018 nurodė 2017 m. gruodžio 16 d. kreipimosi datą, nes argumentus teikė dėl nemotyvuoto Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimo. Atsakovas teigė, kad prašymą pareiškėjas pateikė 2017 m. gruodžio 22 d., kai pareiškėjo prašymas buvo išimtas iš pašto dėžutės ir iš karto užregistruotas.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimus dėl minėtos aplinkybės, byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad jei pareiškėjas, kaip jis pats teigia, prašymą pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. darbo dienos pabaigoje, tai jį Inspekcijos Kauno departamento registratorius (net ir padarius prielaidą, kad pašto dėžutė 2017 m. gruodžio 18 d. nebuvo tikrinama, nes šią dieną nebuvo užregistruotas joks laiškas, gautas paprasta pašto siunta) pašto dėžutėje būtų radęs jau 2017 m. gruodžio 19 d. (gauti 3 laiškai paštu (paprasta pašto siunta) arba 2017 m. gruodžio 20 d. (gautas 1 laiškas paštu (paprasta pašto siunta), ir konstatavo, jog pareiškėjas prašymą į Inspekcijos pašto dėžutę galėjo įmesti ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio 21 d. po 11.30 val., t. y. jau pasibaigus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (prašymą dėl termino pratęsimo Inspekcijai pareiškėjas galėjo pateikti iki 2017 m. gruodžio 18 d. (gruodžio 16 d. buvo šeštadienis (nedarbo diena).

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jis į Inspekciją su prašymu kreipėsi tinkamai.

29. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjo prašymo teikimo metu Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, o 2 dalis nustatė, jog viešojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai galėtų visą darbo dienos laiką, taip pat ir pietų pertraukos metu; viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip 2 papildomas prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę prieš arba po viešojo administravimo subjekto darbo dienos laiko. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad prašymus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu. Inspekcijos taisyklių 14 punkte nurodyta, kad asmenų prašymai pateikiami raštu tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į Inspekciją, atsiuntus paštu arba elektroniniais ryšiais.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą, nesilaikė minėtų teisės aktų nuostatų, nes prašymą įmetė į pašto dėžutę, kuri yra skirta priimti iš AB Lietuvos pašto gautai korespondencijai, o ne asmenų teikiamiems prašymams, t. y. pats pareiškėjas prisiėmė riziką, kad nebus pažymėta (fiksuota) tiksli prašymo padavimo data, o padavimo diena bus laikoma ta diena, kai prašymas bus rastas ir užregistruotas Inspekcijoje. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog 2017 m. gruodžio 15 d. apie 15 val. 30 min. atsakovas neorganizavo darbo taip, jog pareiškėjui būtų sudaryta galimybė pateikti prašymą asmeniškai atsakovo darbuotojui.

31. Taip pat nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas su prašymu į Inspekciją kreipėsi laiku. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesilaikė prašymo pateikimo tvarkos, pareiškėjas šioje byloje turėjo pateikti įrodymus, kad jis prašymą padavė laiku, tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtino šios aplinkybės.

32. Vertinant pareiškėjo nurodytus įrodymus, kuriais jis grindžia aplinkybę, kad prašymą įmetė į pašto dėžutę 2017 m. gruodžio 15 d. darbo dienos pabaigoje ir ta diena turi būti laikoma prašymo padavimo data, taip pat ir atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo neigiama ši aplinkybė, akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas prašymą pateikė Inspekcijai 2017 m. gruodžio 15 d. darbo dienos pabaigoje.

34. Inspekcija, pakartotinai spręsdama klausimą dėl pareiškėjo prašymo, neapklausė pareiškėjos sutuoktinės J. J., tačiau ji, kaip liudytoja, buvo apklausta šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, pagrįstai nurodė, jog liudytoja paaiškino apie aplinkybes, kurias jai papasakojo pareiškėjas, nes ji pati Inspekcijoje nebuvo ir nematė pareiškėjo atliekamų veiksmų. Pareiškėjas akcentuoja aplinkybes, kad liudytoja matė, kaip prašymas buvo rengiamas (liudytoja nurodė, kad pareiškėjas prašymą atsispausdino 2017 m. gruodžio 14 d. (ketvirtadienį vakare) ir išneštas iš bendrų su pareiškėju namų tam, kad būtų pateiktas Inspekcijai 2017 m. gruodžio 15 d., gavo pareiškėjo patvirtinimą, kad pareiškėjas įdėjo prašymą į Inspekcijos pašto dėžutę 2017 m. gruodžio 15 d.

35. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojos parodymų vertinimas kartu su pareiškėjo duotais paaiškinimais, leidžia tiksliai nustatyti, kada pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją – 2017 m. gruodžio 15 d., akcentuotina, kad pats pareiškėjas teikė skirtingus paaiškinimus (priešingus), nes iš išnagrinėtos administracinės bylos Nr. el-2631-644/2018 duomenų nustatyta, jog pareiškėjas, teikdamas 2018 m. vasario 15 d skundą dėl atsakovo veiksmų, nurodė, jog į Inspekcijos specialistą A. R. M. dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo kreipėsi 2017 m. gruodžio 16 d., prašyme nurodyta jo surašymo data 2017 m. gruodžio 16 d., tačiau šioje byloje pareiškėjas paaiškino, kad prašymą parengė 2017 m. gruodžio 14 d., jame 2017 m. gruodžio 16 d. datą nurodė žinodamas, kad tai yra paskutinė diena, kada galima pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, 2017 m. gruodžio 15 d. su niekuo iš Inspekcijos specialistų tiesiogiai nebendravo, A. R. M. neskambino.

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais įrodymais apie ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.) Inspekcijos Kauno departamente užregistruotus gautus dokumentus (el. b. II t., b. l. 145–147) bei Pašto paslaugų teikimo sutartimi (el. b. II t., b. l. 148–164), kurioje AB Lietuvos paštas (Vykdytojas), be kita ko, įsipareigojo atsakovo (Užsakovo) paruoštas išsiųsti pašto siuntas paimti iš Užsakovo pašto siuntų dėžės, įrengtos Specialiosios dalies 2.2.1 punkte nurodytu adresu, darbo dienomis Specialiosios dalies 2.3.1 punkte nurodytu laiku ir (arba) priimti Vykdytojo pašte, jo darbo laiku (Pašto paslaugų sutarties 3.1.5 p.). Atsakovas (Užsakovas), be kita ko, įsipareigojo paruoštas išsiųsti pašto siuntas Vykdytojui pateikti į Užsakovo pašto siuntų dėžę, įrengtą Specialiosios dalies 2.2.1 punkte nurodytu adresu, darbo dienomis Specialiosios dalies 2.3.2 punkte nurodytu laiku ir (ar) Specialiosios dalies 2.2.2 punkte nurodytame Vykdytojo pašte jo darbo laiku (Pašto paslaugų sutarties 3.3.14 p.). Pašto paslaugų teikimo sutarties Specialiosios dalies 4.7 punktu šalys susitarė Bendrosios dalies 3.3.12 punktą išdėstyti taip: „3.3.12. savo jėgomis ir lėšomis Užsakovo adresu Vykdytojui prieinamoje vietoje įrengti iš Užsakovo pavadinimu įskaitomai pažymėti pašto dėžutę, skirtą Užsakovo pašto siuntoms priimti ir (ar) pristatyti, sudaryti galimybę Vykdytojui netrukdomai prie jos prieiti ir (ar) privažiuoti. Įteikti Vykdytojui rakinamos pašto siuntų dėžutės raktą. Neatlygintinai leisti Vykdytojui transporto priemone įvažiuoti į Užsakovo teritoriją paimti ir (ar) pristatyti pašto siuntas“. Pagal Pašto paslaugų teikimo sutarties 2 priedą pašto siuntų paėmimo iš Užsakovo skyriaus L. Sapiegos g. 12, Kaune, laikas darbo dienomis nustatytas nuo 11 val. 30 min. iki 13 val. 30 min., o pašto korespondencijos siuntų pateikimo laikas į pašto siuntų dėžę – iki 11 val. 30 min.

37. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi Inspekcijos vyresniosios specialistės G. P. parodymais, nes ši tarnautoja šiai bylai aktualiu laiku buvo atsakinga už dokumentų registravimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, jog kitas darbuotojas buvo atsakingas už gaunamų dokumentų registravimą.

38. Liudytoja G. P. patvirtino, kad pašto dėžutė yra 1 aukšte, tikrinama kartą per dieną, dokumentai registruojami jų gavimo (išėmimo) dieną. Liudytoja G. P. parodė, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas A. R. M. teiravosi, ar gautas pareiškėjo prašymas, ji pažiūrėjusi duomenų bazėje pareiškėjo prašymo nerado, tada patikrino pašto dėžutę ir rado voką be pašto ženklų ir spaudų, jame esantį prašymą užregistravo 2017 m. gruodžio 22 d. su pastaba, kad gautas prašymas be pašto ženklų, spaudų. Liudytoja G. P. teigė, kad negalėjo voko nepamatyti tiek ilgai, nes nors registruotas pašto siuntas pašto darbuotojas atneša į kabinetą, tačiau neregistruotas siuntas įmeta į pašto dėžutę, o nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. buvo iš pašto dėžutės išimtų kitų laiškų. Liudytoja G. P. nurodė, kad jos pareigybės aprašyme nėra pareigos tikrinti pašto dėžutę, tačiau tai yra savaime suprantama, ji ją tikrino tarp 11 val. ir 12 val., o tądien, kai patikrino pašto dėžutę, pareiškėjo prašymas buvo vienas.

39. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai, kad atsakovas turi problemų, susijusių su savalaikiu dokumentų tvarkymu – registracija, išsiuntimu, peržiūra, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, nes nurodomos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiu pareiškėjo prašymo suradimu pašto dėžutėje ir jo registravimu. Pareiškėjas akcentuoja aplinkybes, jog atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad paštininkas įprastai pašto korespondenciją įteikia (atneša) atsakingam darbuotojui, o atsakovo darbuotojai pašto dėžutės reguliariai netikrina, tačiau šios aplinkybės nepaneigia konkrečių liudytojos G. P. parodymų, susijusių su jos atliktais veiksmais ginčo laikotarpiu.

40. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė