2013-03-28 Nr. AB-945-3-63-3-00156-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-352/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00156-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., S. L. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – L. T., D. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. M. ir S. L. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, patikslintu skundu (t. I, b. l. 5-9, 33-37) kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti 2012 m. balandžio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo”;

2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. T., D. L. savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu (t. I, b. l. 130-137) iš dalies tenkino pareiškėjų skundo reikalavimus pareiškėjos S. M. atžvilgiu (t. I, b. l. 130-137). Skundo dalis dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-5084 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo” panaikinimo pareiškėjos S. M. atžvilgiu buvo patenkinta, tačiau netenkintinas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo surašyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. T., D. L. savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Apeliaciniu skundu atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė (t. I, b. l. 150-152), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi (t. I, b. l. 190-197) atsakovų apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. I, b. l. 190-197).

Pareiškėja S. M. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą (t. I, b. l. 139-140), prašydama iš atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus priteisti 405,29 Lt bylinėjimosi išlaidų: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo surašymo, padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, dienpinigius.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi (t. II, b. l. 6-10) pareiškėjos S. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 109,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje buvo patenkintas vienas pareiškėjos reikalavimas iš dviejų ir, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas įstatymo numatytu terminu.

Pabrėžė, jog su 2012 m. liepos 4 d. prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2012 m. kovo 13 d. kvitą Nr. LE00301601 segtuvo įsigijimo išlaidoms – 6,98 Lt, 2012 m. balandžio 7 d. kuro kvitą – 49,90 Lt, 2012 m. balandžio 18 d. mašinos parkavimo išlaidų kvitą Nr. 0041 – 1 Lt, 2012 m. gegužės 7 d. kuro kvitą – 100,30 Lt, 2012 m. balandžio 24 d. kuro kvitą – 102,36 Lt, 2012 m. birželio 11 d. kuro kvitą – 49,82 Lt, 2012 m. liepos 4 d. kuro kvitą – 39,99 Lt, PVM sąskaitą faktūrą (serija EDV Nr. 0271125), PVM sąskaitą faktūrą (serija EDV Nr. 0271249), PVM sąskaitą faktūrą (serija EDV Nr. 0277742).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, jog šioje dalyje numatytos išlaidos yra priteisiamos, jeigu jos yra susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Nurodė, jog iš 2012 m. balandžio 18 d. mašinos parkavimo išlaidų kvito Nr. 0041, 2012 m. balandžio 7 d. kuro kvito, 2012 m. kovo 13 d. segtuvo įgijimo kvito matyti, kad šios išlaidos nėra susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, nes pareiškėjos skundas teisme gautas tik 2012 m. balandžio 24 d., todėl teismas šių išlaidų nepriteisė.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėja nurodo, jog ji surašydama ir paduodama skundą, patikslintą skundą teismui patyrė išlaidas: kopijavimo paslaugoms – 27,60 Lt, išlaidoms, susijusioms su nuvykimu į kopijavimo paslaugas teikiančią įmonę, į banką, į teismą ir grįžimui namo – 202,66 Lt, tačiau prašė priteisti 100 Lt šių išlaidų; sumokėtą žyminį mokestį – 100 Lt bei 2 Lt administravimo mokestį; įgaliojimo atstovui surašymo išlaidas – 28 Lt. Nagrinėjamoje byloje pateikta 2012 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra serija EDV Nr. 0271125, 2012 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūra serija EDV Nr. 0271249 patvirtina 9,60 Lt ir 18 Lt išlaidas už kopijavimo paslaugas, paduodant skundą bei patikslintą skundą. Teismas pažymėjo, jog iš teismų informacinės sistemos duomenų bazės LITEKO matyti, kad skundas ir patikslintas skundas teisme gautas 2012 m. balandžio 24 d., 2012 m. gegužės 9 d., t. y. tomis dienomis, kaip ir darytos kopijos. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu buvo patenkintas vienas reikalavimų iš dviejų, teismas atlygino pareiškėjai patirtas išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ir priteisė už skundo, patikslinto skundo kopijavimą pareiškėjai 13,80 Lt išlaidų.

Teismas dėl pareiškėjos prašomų priteisti 100 Lt išlaidų, susijusių su nuvykimu į kopijavimo paslaugas teikiančią įmonę, į banką į teismą ir grįžimą namo, pažymėjo, kad pareiškėja S. M. ir jos atstovas skunde nurodė gyvenantys (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, todėl atstumas nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos iki Klaipėdos miesto apytiksliai yra apie 25 km. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kokia transporto priemone ji ar jos atstovas važiavo, kiek ši transporto priemonė sunaudoja degalų, todėl jis negali tiksliai paskaičiuoti šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atstumas nuo Klaipėdos miesto iki pareiškėjos gyvenamosios vietos yra apie 25 km., vietoje prašomų 100 Lt išlaidų už kurą, šias išlaidas sumažino iki 60 Lt ir atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu buvo patenkinta tik pusė pareiškėjos reikalavimų, šių išlaidų dalį atitinkamai mažino pusiau, t. y. priteisė 30 Lt kuro išlaidų.

Teismas, atsižvelgęs į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, priteisė pareiškėjai 51 Lt bylinėjimosi išlaidų už 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą ir 2 Lt už šio mokesčio priėmimą.

Nurodė, jog pareiškėja taip pat prašo priteisti jai 28 Lt išlaidų, susijusių su 2011 m. sausio 14 d. išduoto įgaliojimo sudarymu. Pažymėjo, jog nors Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-437-162/2012 pareiškėja buvo atstovaujama jos atstovo P. M. pagal 2011 m. sausio 14 d. sudarytą Klaipėdos rajono 1-me notarų biure įgaliojimą, tačiau nurodytu įgaliojimu suteikiama teisė įgaliotiniui P. M. atlikti įvairaus pobūdžio teisinius veiksmus ne tik nurodytoje administracinėje byloje, bet suteikiami platūs įgaliojimai veikti ir kitose bylose, valstybės institucijose, t. y. P. M. suteikiama teisė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėti reikiamus mokesčius, valdyti, tvarkyti ir disponuoti visu įgaliotojos turtu, vesti civilines ir administracines bylas, atstovauti pareiškėjos vardu valstybės įmonėse Registrų centre, Žemėtvarkos skyriuje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Klaipėdos keliai” prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijoje, individualiose įmonės, įstaigose ir organizacijose, notarų biuruose, daryti pareiškėjos vardu pareiškimus ir atlikti veiksmus, nurodytus išduotame įgaliojime. Įgaliojimu suteikiama teisė įgaliotiniui atstovauti pareiškėją ne tik nurodytoje administracinėje byloje, bet ir kitose institucijose, atlikti įvairaus pobūdžio teisinius veiksmus, todėl teismas vertino, kad išlaidų, susijusių su įgaliojimo parengimu, negalima pripažinti kaip bylinėjimosi išlaidų, priteistinų šioje administracinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėja taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu 2012 m. birželio 11 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme: 49,82 Lt kuro išlaidų, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už vieną teismo proceso dieną, 39,99 Lt patirtų kuro išlaidų, susijusių su 2012 m. liepos 4 d. prašymo dėl išlaidų priteisimo surašymu ir padavimu.

Teismas nurodė, jog iš teismų informacinės sistemos duomenų bazės LITEKO matyti, kad teismo posėdis vyko 2012 m. birželio 11 d., kuras (pateiktas kuro kvitas Nr. 678/1154) buvo piltas taip pat tą pačią dieną. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog šios išlaidos yra pagrįstos. Pabrėžė, jog pareiškėja nuo Klaipėdos miesto apytiksliai gyvena 25 kilometrų atstumu, todėl šios kuro išlaidos vertintinos kaip akivaizdžiai per didelės ir nepagrįstos, todėl sumažino iki 30 Lt ir atsižvelgęs į tai, kad buvo patenkinta tik pusė pareiškėjos reikalavimų, teismas nurodė, jog pareiškėjai priteistina 15 Lt kuro išlaidų.

Teismas, vertindamas pareiškėjos prašomus priteisti dienpinigius, nurodė, jog dienpinigiai priteisiami tada, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012). Nurodė, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, o procesas pirmosios instancijos teisme vyko Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Teismas, atsižvelgdamas į atstumą tarp pareiškėjos gyvenamosios vietos ir bylos nagrinėjimo vietos, pažymėjo, jog pareiškėjai nebuvo būtinybės visai dienai apsistoti Klaipėdos mieste ir dėl to patirti papildomų išlaidų. Be to, prašymas priteisti išlaidas už kurą, kai vyko teismo posėdis, patvirtina, jog nei pareiškėja, nei jos atstovas nebuvo apsistoję šiame mieste. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas priteisti dienpinigius už teismo posėdžio dieną yra nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti kopijavimo ir kuro išlaidas, susijusias su 2012 m. liepos 4 d. prašymo dėl išlaidų priteisimo surašymu ir padavimu, tačiau teismas pažymėjo, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytos išlaidos yra priteisiamos tiek, kiek jos susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, o ne pareiškiant prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai iš atsakovų priteistina 109,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (kopijavimo išlaidų – 13,80 Lt, už kurą – 45 Lt, už žyminį mokestį bei jo sumokėjimą – 51 Lt).

III. Pareiškėja S. M. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 12-13) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį ir priteisti iš atsakovų 405,29 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta. Pareiškėjos nuomone, išlaidos, susijusios su įgaliojimo surašymu ir išdavimu, turi būti priteistos. Mano, jog išlaidos, susijusios su ginčo sprendimu neteismine tvarka, turi būti priteistos, nes ginčas nebuvo išspręstas neteismine tvarka, jis pasiekė teismą ir buvo išspręstas tik teismui priėmus sprendimą.

Pareiškėja pabrėžia, jog jai buvo atsiųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri nebuvo pasirašyta pirmosios instancijos teismo teisėjų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos S. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 109,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir mano, jog teismas netinkamai įvertino jos prašymą priteisti išlaidas. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat pažymi, jog jai atsiųsta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo nepasirašyta ją priėmusių teisėjų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus, kad jai atsiųsta pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo pasirašyta ją priėmusių teisėjų, nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Šiuo atveju ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kurie yra besąlyginė sąlyga pripažinti teismo sprendimą neteisėtu bei jį panaikinti.

Vienas iš tokių pagrindų yra kai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime (ABTĮ 142 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, juo užtikrinama teisė į tinkamą teismo procesą. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad jį priėmė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D.

G. (pirmininkaujanti ir pranešėja), A. M., ir V. S., ir iš nurodytos nutarties matyti, kad ji buvo pasirašyta visų ją priėmusių teisėjų (t. II, b. l. 6-10). Šiuo atveju pareiškėja teigdama, kad procesinis aktas jai buvo atsiųstas nepasirašytas teisėjų, su atskiruoju skundu nepateikė nutarties, kuri jai buvo atsiųsta, kopijos, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. vasario 27 d. pareiškėjai buvo išsiųstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. neįsiteisėjusios nutarties nuorašas (t.

II, b. l. 11). Šiuo atveju byloje esantis nurodytos teismo nutarties nuorašas nors nėra pasirašytas visų teisėjų, bet yra antspauduotas teismo antspaudu ir nuorašo tikrumas yra patvirtintas teisėjos D. G.. Pažymėtina, jog šiuo atveju procesinis įstatymas neįtvirtina, kad teismo sprendimo nuorašas, kuris yra siunčiamas ar įteikiamas šalims, būtų pasirašytas teisėjų, todėl net ir esant tai aplinkybei, kad pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nuorašas, kuriame nėra ją nagrinėjusių bylą teisėjų parašų, tai nėra vertinama kaip proceso normų pažeidimas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1498/2010).

Vertindama pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl pareiškėjos teisės į bylinėjimosi išlaidų nekyla, todėl atskirai dėl to nepasisakytina. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėja nagrinėjamu atveju pateikė atskirąjį skundą, todėl šiuo atveju atsižvelgus į šią aplinkybę bus vertinama, ar pagrįstai nebuvo tenkintas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo visa apimtimi.

Pastebėtina, jog teismas proceso šaliai priteisdamas bylinėjimosi išlaidas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Nagrinėjamu atveju vertindama prašomas priteisti išlaidas dėl 2012 m. balandžio 18 d. prašymo rašymo ir padavimo atsakovams, kurios yra grindžiamos 2012 m. balandžio 18 d. mašinos parkavimo išlaidų kvitu Nr. 0041, 2012 m. balandžio 7 d. kuro kvitu, 2012 m. kovo 13 d. segtuvo įgijimo kvitu, teisėjų kolegija nurodo, jog pagal šioje dalyje teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino pareiškėjos prašymą nepagrįstu ir jo netenkino. Šiuo aspektu pažymėtina, jog išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43-45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos.

Kaip bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos transporto išlaidos pareiškėjui vykstant pas atsakovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį iki skundo pateikimo teismui ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-233/2009). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama ir į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė priteisti kuro, parkavimosi išlaidas, jai vykstant pas atsakovą iki ginčo nagrinėjimo teisme, tačiau atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos. Be to, pabrėžtina, jog teismas, spręsdamas dėl transporto išlaidų pagrįstumo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), kurioje yra pateiktos orientacinės kontrolinės kuro sąnaudos pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011), todėl proceso šaliai prašant atlyginti transporto išlaidas turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesilaikė iš ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostatų išplaukiančio reikalavimo pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tinkamais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėja pateikė tik kuro kvitą, bet nenurodė nuvažiuoto atstumo, nebuvo pateikti ir kiti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. automobilio vidutines kuro sąnaudas, automobilio markę, modelį. Šiuo atveju pareiškėja taip pat pateikė 2012 m. kovo 13 d. kvitą dėl segtuvo įsigijimo, tačiau teisėjų kolegija negali vertinti, kad šios išlaidos yra susijusios su administracine byla, nes pareiškėja nesilaikė procesinio pobūdžio reikalavimo pagrįsti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepagrindė jų būtinumo.

Šiuo atveju negalima teigti, kad segtuvo įsigijimo išlaidos buvo būtinos ir neatsiejamai yra susijusios su išnagrinėta administracine byla.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 28 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su 2011 m. sausio 14 d. išduoto įgaliojimo sudarymu, nepriteistinos pareiškėjai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje pareiškėja buvo atstovaujama jos atstovo P. M. pagal 2011 m. sausio 14 d. sudarytą Klaipėdos rajono 1-me notarų biure įgaliojimą (t. I, b. l. 18-19, 123-129), tačiau nurodytu įgaliojimu įgaliotiniui suteikiama teisė atlikti įvairaus pobūdžio teisinius veiksmus ne tik nurodytoje administracinėje byloje, bet suteikiami platūs įgaliojimai veikti ir kitose bylose, valstybės institucijose, t. y.

P. M. suteikiama teisė sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėti reikiamus mokesčius, valdyti, tvarkyti ir disponuoti visu įgaliotojos turtu, vesti civilines ir administracines bylas, atstovauti pareiškėjos vardu valstybės įmonėse Registrų centre, Žemėtvarkos skyriuje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Klaipėdos keliai” prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijoje, individualiose įmonės, įstaigose ir organizacijose, notarų biuruose, daryti pareiškėjos vardu pareiškimus ir atlikti veiksmus, nurodytus išduotame įgaliojime.

Iš įgaliojime įvardintų įgaliotiniui suteikiamų teisių apimties, tai, kad juo suteikiama teisė atstovauti pareiškėją ne tik nagrinėtoje administracinėje byloje, bet ir kitose bylose, kitose institucijose, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju išlaidų, susijusių su įgaliojimo parengimu, tvirtinimu, negalima pripažinti kaip bylinėjimosi išlaidų, priteistinų šioje administracinėje byloje. Be to, pažymėtina, jog įgaliojimas buvo sudarytas 2011 m. sausio 14 d. (t. I, b. l. 18-19), o skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas tik 2012 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo įgaliojimo parengimo.

Papildomai pažymėtina, jog įgaliojimu nėra suteikiama teisė atstovauti pareiškėją konkrečioje byloje ir jis yra išduotas iki 2021 m. sausio 14 d. (t. I, b. l. 18-19). Teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju pareiškėja nepagrindė, kaip nurodytos išlaidos yra susijusios su administracinės bylos, dėl kurios prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjimu. Manytina, jog pareiškėjai neįrodžius ir nepagrindus, kodėl ir kaip prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su nurodyta administracine byla, prašomų priteisti išlaidų dėl įgaliojimo išdavimo išlaidų priteisimas iš atsakovų būtų nepagrįstas, neatitiktų teisingumo, protingumo principų.

Iš esmės tokia praktika yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-926/2012.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos prašomus priteisti dienpinigius, nurodo, jog dienpinigiai priteisiami tada, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jos gyvenamoji vieta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone (t. I, b. l. 5-9), o procesas pirmosios instancijos teisme vyko Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (t. I, b. l. 123-129). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atstumas nuo Klaipėdos miesto iki pareiškėjos gyvenamosios vietos yra apie 25 km. (t. II, b. l. 6-10) ir pareiškėja šios aplinkybės neginčija (t. II, b. l. 12-13). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į pareiškėjos gyvenamąją vietovę, įvertinusi dienpinigių paskirtį ir atliekamą funkciją, vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjai priteisti dienpinigius iš atsakovų. Manytina, jog priešingas situacijos vertinimas būtų nepagrįstas kitų proceso šalių atžvilgiu.

Kiek tai susiję su pareiškėjos prašomomis priteisti 2012 m. liepos 4 d. prašymo surašymo ir padavimo išlaidomis, kurias pareiškėja grindžia 2012 m. liepos 4 d. kuro kvitu, 2012 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitu dėl kopijavimo paslaugų suteikimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė. Dėl pareiškėjos prašomų priteisti kuro išlaidų, patirtų pateikiant nurodytą prašymą teismui, teisėjų kolegija nurodo, jog priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti protingos, racionalios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju pareiškėja nepagrindė nurodytų išlaidų būtinumo, pagrįstumo, t. y. nepateikė šioje nutartyje įvardintų dokumentų, leidžiančių įvertinti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą ir realumą. Dėl prašomų atlyginti kopijavimo išlaidų, susijusių su 2012 m. liepos 4 d. prašymo surašymu ir padavimu, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėja prašo dėl nurodyto prašymo kopijavimo priteisti 6,45 Lt, tačiau iš pareiškėjos prašymo matyti, kad pareiškėja nenurodė, kiek tiksliai lapų ji kopijavo, nepagrindė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (t. I, b. l. 139-140). Papildomai pažymėtina, jog 2012 m. liepos 4 d. prašymas sudaro 2 lapus (t. I, b. l. 139-140), o pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už 39 lapų kopijų darymą (t. I, b. l. 145).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturi pagrindo padidinti pareiškėjai pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidas ir konstatuoti, kad teismas tam tikrų išlaidų nepagrįstai neįvertino ir jų nepriteisė pareiškėjai. Atsižvelgusi į tai, kad kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis nėra kvestionuojama, dėl kitų aspektų teisėjų kolegija nepasisako.

Pažymėtina, jog pareiškėja su atskiruoju skundu taip pat pateikė prašymą priteisti jai 39,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl 2013 m. kovo 5 d. prašymo dėl išlaidų priteisimo, 2013 m. kovo 5 d. atskirojo skundo surašymo ir padavimo, kurias grindė 2013 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0314505, mokėjimo kvitu (t. II, b. l. 16), PVM sąskaita faktūra LPA4400101000492 (t. II, b. l. 17), 2013 m. kovo 5 d. UAB „Lukoil Baltija“ kvitu Nr. 375258/215 (t. II, b. l. 18).

Teisėjų kolegija, vertindama šį pareiškėjos prašymą, pažymi, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. AS525-201/2013, kurioje bus nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų po bylos užbaigimo, atlyginimo, t. y. kaip ir ar paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindinėje byloje atlyginimo, ir šiuo klausimu teismas pateiks išaiškinimą. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo, operatyvumo principais, nutaria šį pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš esmės, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje matyti, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos nėra pagrįstos.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėja, prašydama priteisti transporto išlaidas, nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. automobilio vidutines kuro sąnaudas, automobilio markę, modelį, nenurodė atstumo nuo jos gyvenamosios vietos iki teismo ir leidžiančio spręsti, ar prašomos priteisti transporto išlaidos yra pagrįstos, taip pat nepagrindė šių išlaidų būtinumo (t. II, b. l. 14-15, 18). Dėl pareiškėjos prašomų priteisti kopijavimo išlaidų teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėja prašo priteisti šias išlaidas, tačiau nenurodo, kiek tiksliai lapų buvo kopijuota ir nepagrindžia šių išlaidų.

Pareiškėja tik nurodo, jog šios išlaidos susidarė dėl 2013 m. kovo 5 d. prašymo dėl išlaidų priteisimo ir 2013 m. kovo 5 d. atskirojo skundo surašymo ir padavimo (t. II, b. l. 14-15). Papildomai pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nurodytiems dokumentams surašyti buvo reikalingi 4 lapai, tačiau pareiškėja prašo priteisti kopijavimo išlaidas už 51 lapo kopijavimą (t. II, b. l. 12-16). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja tiksliai nepagrindė jos prašomų priteisti išlaidų, o prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinka byloje esančių duomenų, teisėjų kolegija nurodo, jog šios išlaidos pareiškėjai nėra priteistinos.

Pažymėtina, jog pareiškėjai nepriteistinos ir 5,10 Lt pašto išlaidos, kadangi šiuo nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir/ar suteiktas paslaugas, už kurias prašoma atlyginti, taip pat būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta, t. y. kad išlaidos yra realios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18, 2009 m., 144-216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra pati savaime nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-45/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė sąskaitą faktūrą už pašto paslaugas, bet dokumentai įrodantys jų apmokėjimą nebuvo pateikti (t. II, b. l. 17). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja prašo priteisti išlaidas, susijusias su 2013 m. kovo 5 d. prašymo dėl išlaidų priteisimo ir 2013 m. kovo 5 d. atskirojo skundo surašymu ir padavimu, tačiau ji prašo priteisti tiek pašto, tiek transporto išlaidas.

Šiuo atveju teisėjų kolegijai nėra aišku, kokiu būdu buvo patirtos nurodytos išlaidos, ką pareiškėja siuntė paštu, ką ir iki kur pareiškėja vežė transporto priemone ir dėl to patyrė transporto išlaidas.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo padidinti pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis