2022-10-12 Nr. AB-24570-4-69-3-00883-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-694-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00883-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. W. ir S. W., atstovaujamų M. H., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. W. ir S. W., atstovaujamų M. H., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. W. ir S. W., atstovaujami M. H., (toliau – ir pareiškėjai), su skundu kreipėsi į teismą (gautas 2022 m. liepos 22 d.), prašydami pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. gautą sprendimą (toliau – ir Sprendimas).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o būtent, sumokėti žyminį mokestį ar pateikti pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pateikti skundo egzempliorių tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, pareiškėjams pasiūlyta pateikti skundžiamo spendimo kopiją, iš kurios būtų matyti sprendimo priėmimo data ir numeris.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjų A. W. ir S. W., atstovaujamų M. H., skundą laikė nepaduotu ir jį su priedais grąžino pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai M. H. (toliau – ir pareiškėja) įteikta 2022 m. liepos 28 d., todėl trūkumų šalinimo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėja per teismo nustatytą terminą dalies nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, o būtent nepateikė skundžiamo sprendimo.

Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėja prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, nes laikoma Lietuvos Respublikoje be judėjimo laisvės, neturi papildomų pajamų, gauna išmokas, kurios nesiekia minimalaus pragyvenimo lygio. Pareiškėja pateikė pažymą apie gaunamas pajamas, iš kurios buvo matyti, kad pareiškėjos šeima yra valstybės išlaikoma ir gauna pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms, kuri paprastai yra didesnė nei 200 Eur per mėnesį. Taigi, iš pateiktos pažymos teismas nustatė, kad pareiškėja yra pilnai išlaikoma valstybės, be to, dar gauna papildomas išmokas, iš esmės didesnes nei 200 Eur per mėnesį. Teismo nuomone, pareiškėja iš gaunamos pašalpos, atsižvelgiant į tai, kad yra pilnai valstybės išlaikoma, objektyviai gali sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkino.

Remdamasis išdėstytu, teismas laikė, kad pareiškėja nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundas laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintinas pareiškėjai.

Pareiškėjai teismas išaiškino, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Pareiškėjai nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarties nuostata, jog užsieniečiai privalo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį nesutinka ir prašo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išaiškinti, ar asmuo, kurio prigimtinės teisės yra suvaržomos, t. y. kuriam yra ribojama judėjimo laisvė, gindamas savo teises, ir kreipdamasis į teismą, turi mokėti žyminį mokestį.

Pareiškėja M. H. teigia, kad kreipėsi į teismą dėl vaikų, kuriems suvaržyta judėjimo laisvė, teisių gynimo. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčių prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad vaikai priskiriami prie pažeidžiamų asmenų grupės, kurios teisių gynybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl judėjimo laisvės ribojimo užsieniečiams, skundus nagrinėjo iš esmės, nereikalaudamas sumokėti žyminio mokesčio. Todėl šiuo atveju, pareiškėjų nuomone, būtina suformuoti vieningą praktiką ir pasisakyti, ar teismai, reikalaudami žyminio mokesčio sumokėjimo bylose, kuriose nagrinėjamas judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumas ir teisėtumas, nepažeidžia asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), 33 straipsnio 1 dalis), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu nustatęs, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino trūkumų – nepateikė skundžiamo sprendimo ir nesumokėjo žyminio mokesčio. Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašo sumokėti žyminį mokestį.

Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nustatyta, jog pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 4 d. (teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 5 d.) patikslintame skunde, kurį pateikė vykdydami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 27 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo, prašė atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi jų pajamos yra mažos. Pareiškėjos pateiktoje 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje apie gaunamas pajamas nurodyta, kad užsienietės M. H. trijų asmenų šeima gyvena Pagėgių priėmimo centre nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., yra valstybės išlaikomi ir gauna pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms, kuri paskutiniais mėnesiais (birželio ir liepos mėn.) siekė 264,60 Eur.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja iš gaunamos pašalpos, atsižvelgiant į tai, kad yra pilnai valstybės išlaikoma, objektyviai gali sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkino.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 37 straipsnį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjai Migracijos departamente paskirtas apgyvendinimas su judėjimo laisvės ribojimu, ji naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, jos šeimos gaunama pašalpa skirta ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pateiktas prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (pateikta pažyma).

Apibendrindama paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu pareiškėjų skundą ir dėl to, kad pareiškėjai nepateikė skundžiamo sprendimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su skundu teismui pateikė M. H. Migracijos departamento priimto sprendimo kopiją ir jos nepilnamečių A. W. ir S. W. sprendimų kopijų pirmuosius lapus, kuriuose nėra nurodyta nei datos, nei numerio. Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 4 d. patikslintame skunde prašė iš Migracijos departamento išreikalauti pilnus skundžiamus sprendimus, kadangi pareiškėjams buvo įteikti tik tokie, kokius jie pateikė teismui.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-199/2013).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pats galėjo išsireikalauti Migracijos departamento sprendimus kartu su visais metaduomenimis iš atsakovo (ABTĮ 56 str. 4 d.), taip padėdamas pareiškėjams įgyvendinti procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.).

Apibendrinus išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. W. ir S. W., atstovaujamų M. H., skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys