94fe84fd-8e4d-423e-9bc9-1e28da249c6d · Anykščių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-19-913/2013 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00034-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1. (S) ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2013 m. vasario 28 d.           Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant E. M.,dalyvaujant ieškovei R. T., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei Astai Apanavičienei,atsakovės P. Č. atstovui advokatui Nedui Šilaikai,atsakovų P. Č. ir P. Č.

įgaliotam atstovui A. P.,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovėms Renatai Tubienei ir Gerdai Vaicekauskienei,trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovei Liudai BaltruÅ¡aitytei,trečiajam asmeniui R. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, P. Č. ir P. Č. dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti kÅ«drÄ Ä¯ pradinę padėtį, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius ir R.

T.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė R. T. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimÄ nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 (leisti P. ir P. Č. atlikti kÅ«dros iÅ¡plėtimo darbus); įpareigoti atsakovus P. ir P. Č. savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kÅ«drÄ Ä¯ pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai iÅ¡plėstas jos vietas; bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovei R. T. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su atsakovams P. ir P. Č. priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ant abiejų žemės sklypų yra suformuotas vandens telkinys – kÅ«dra, todėl atitinkamai ieÅ¡kovė ir atsakovai P. ir P. Č. yra kÅ«dros bendrasavininkai. Ä® ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ patenkanti kÅ«dros dalis iki 2009 m. užėmė 279 kv.m. plotÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, kad 2011-01-17 Panevėžio apygardos administraciniame teisme vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ atsakovams P. ir P. Č. platinti kÅ«drÄ . IeÅ¡kovės R. T. kaip kÅ«dros bendraturtės sutikimas plėsti kÅ«drÄ nebuvo gautas. Atsakovai P. ir P. Č. pagal ginčijamÄ leidimÄ iÅ¡plėtė kÅ«dros ribas ne tik jiems priklausančiame žemės sklype, bet ir ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype.

IeÅ¡kovės žemės sklype esantis kÅ«dros plotas padidėjo nuo 279 kv.m. iki 305 kv.m., t.y. 26 kv.m. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos ieÅ¡kovės ne tik kaip kÅ«dros bendrasavininkės, bet ir kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės teisės. Pagal ginčijamÄ leidimÄ neteisėtai iÅ¡plėsta kÅ«dra faktiÅ¡kai pateko ir į valstybinės žemės, kuri ribojasi su atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypu, ribas. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus atsakovų P. ir P. Č. praÅ¡ymu, pateikus kaimynės sklypo savininkės S. G. sutikimÄ , iÅ¡davė leidimÄ atlikti kÅ«dros valymo darbus ir parengė supaprastintÄ kÅ«dros iÅ¡plėtimo projektÄ .

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad buvo pateiktas ne to sklypo savininko sutikimas ir todėl Anykščių rajono savivaldybės administracija sutinka su ieškiniu šioje dalyje, t.y., kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 galėtų būti naikintinas. Tačiau pažymėjo, kad ginčijamame leidime ir suderintame projekte jokių darbų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovės interesams, nebuvo numatyta.

Ir tuo atveju, jei darbai bÅ«tų atlikti pagal suderintÄ leidimÄ ir projektÄ , tai ieÅ¡kovės interesų nebÅ«tų pažeidę. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotas leidimas ieÅ¡kovės interesų ir teisių nepažeidė, nes leidimas buvo iÅ¡duotas iÅ¡plėsti kÅ«dros ribas tik atsakovams P. ir P. Č. priklausančiame žemės sklype. Anykščių rajono savivaldybės administracijos pateiktame projekte yra pažymėti numatomi kÅ«dros plėtimo darbai tik atsakovų P. ir P. Č.

žemės sklypo ribose, nekeičiant ieÅ¡kovės sklype esančios kÅ«dros dalies ribų. Anykščių rajono savivaldybės administracija nėra atsakinga už pasekmes, kurias galimai sukėlė savavaliÅ¡ki, nesilaikant leidime nurodytų sÄ lygų, atlikti kÅ«dros iÅ¡plėtimo darbai, todėl ieÅ¡kovės R. T. reikalavimas Anykščių savivaldybės administracijos atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas. Atsakovai P. Č. ir P. Č. su ieÅ¡kovės R. T. patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai nuo pat skundo pateikimo administraciniam teismui laikėsi nuoseklios pozicijos, kad visus darbus, susijusius su vandens lygio kÅ«droje, o kartu ir jos ribų pasikeitimu atliko pati ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis. 2010 m. pavasarį ieÅ¡kovė R.

T. ir jos sutuoktinis R. T. jiems priklausančiame žemės sklype iÅ¡kasė du naujus vandens telkinius. Vykdant Å¡iuos (kitų kÅ«drų) kasimo darbus, ieÅ¡kovės ir/ar jos sutuoktinio pasamdytas rangovas su žemės kasimo technika atvyko ir prie vandens telkinio, kurio dalis patenka į atsakovams P. ir P. Č. priklausantį žemės sklypÄ . Kadangi natÅ«ralus teritorijos reljefas žemėja į (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusę, vandens perteklius ant sklypų ribos esančiame vandens telkinyje natÅ«raliai nutekėdavo į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ .

Todėl Å¡i su atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypu besiribojanti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis buvo Å¡lapia, užpelkėjusi. (duomenys neskelbtini) pasamdytas rangovas atsakovams paaiÅ¡kino, kad jie ketina pakelti vandens telkinio kranto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, lygį, kad vanduo netekėtų į (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypÄ . (duomenys neskelbtini) rangovas panaikino (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvusiÄ pralaidÄ , iÅ¡kasė žemių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priklausančios vandens telkinio dalies, Å¡ias žemes supylė (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype prie atsakovų sklypo ribos ir ant vandens telkinio kranto.

Dėl Å¡ių žemių supylimo pakilo vandens telkinio krantas. Nelikus kur nutekėti vandeniui, ženkliai pakilo vandens lygis visame vandens telkinyje. Kadangi po (duomenys neskelbtini) rangovo darbų vandens telkinio ribos iÅ¡siplėtė ir tose vietose, kuriose atsakovai ketino atlikti darbus, neliko poreikio kasti ar iÅ¡plėsti vandens telkinį. Atsakovai tik sutvarkė iÅ¡siplėtusio telkinio Å¡laitus. Tokiu bÅ«du, visus darbus, sÄ lygojusius bendrÄ vandens telkinio ribų iÅ¡siplėtimÄ , atliko patys (duomenys neskelbtini) (jų pasamdytas rangovas).

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad po tariamų vandens telkinio iÅ¡plėtimo darbų atlikimo, vandens telkinio plotas (duomenys neskelbtini) žemės sklype padidėjo 26 kv.m., o į valstybinę žemę iÅ¡siplėtė 87 kv.m. Atsakovai pažymi, kad Å¡ie ieÅ¡kovės nurodomi vandens telkinio ribų iÅ¡siplėtimai į (duomenys neskelbtini) ir valstybės žemės sklypÄ nėra niekaip susiję su atsakovams iÅ¡duotu leidimu. Leidime nebuvo numatyti nei darbai T. priklausančiame žemės sklype, nei valstybinės žemės sklype, todėl nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent Å¡iuos darbus atliko atsakovai.

Ieškovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kas būtent atliko šiuos leidime nenumatytus darbus, juo labiau neįrodė, kad šiuos darbus atliko atsakovai P. ir P. Č.. Nepagrįstas ir ieškovės bei atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos teiginys, kad atsakovai P. ir P. Č. suklaidino savivaldybę, pateikdami ne tuos dokumentus. Atsakovai, tam kad būtų išduotas leidimas, pateikė savivaldybei numatomų vykdyti vandens telkinio išplėtimo darbų brėžinį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Savivaldybės darbuotojai, įvertinę pateiktus dokumentus, paprašė papildomai pateikti kaimyninio žemės sklypo savininkės S. G. sutikimÄ . Šį konkretų asmenį nurodė bÅ«tent savivaldybės darbuotojai, nes tuo metu atsakovams apskritai nebuvo žinoma, kad žemės sklypo kaimynas yra pasikeitęs. Pažymėtina, kad teisės aktai bÅ«tent savivaldybės administracijai numato pareigÄ patikrinti visų pateikiamų dokumentų statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti teisingumÄ , tinkamumÄ ir atitikimÄ teisės aktų reikalavimams.

Todėl pareikalavimas pateikti jau nesančio žemės sklypo kaimyno sutikimÄ ir tokio sutikimo priėmimas vertintinas iÅ¡imtinai kaip ginčijamÄ leidimÄ iÅ¡davusios savivaldybės padarytas pažeidimas. Atsakovai pažymėjo, kad vandens telkinys, esantis tiek T. žemės sklype, tiek atsakovams priklausančiame žemės sklype, nėra ir negali bÅ«ti bendrosios nuosavybės teisės objektas. Vandens telkinys yra specifinis objektas. Ta aplinkybė, kad jis patenka tiek į vienÄ , tiek į kitÄ Å¾emės sklypÄ , negali bÅ«ti pagrindu pripažinti jį bendrÄ jÄ nuosavybe.

Kiekvienam iÅ¡ žemės sklypų savininkų priklauso ta vandens telkinio dalis, kuri patenka į savininkui priklausantį žemės sklypÄ , tačiau bendrosios nuosavybės santykių nesukuria. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas leidimo, pagal kurį nenumatyti vykdyti jokie darbai arčiau nei 1 m atstumu nuo T. priklausančio žemės sklypo ribos, teisėtumo klausimas. Akivaizdu, kad leidime numatyti darbai neturi ir negali turėti įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir teisėtiems interesams. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad iÅ¡duodant leidimÄ vykdyti kÅ«dros gilinimo darbus, nebuvo gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimas, niekaip nesusijęs su ieÅ¡kovės teisėmis ar interesais.

Valstybė Å¡iuo pagrindu jokių reikalavimų nereiÅ¡kia. Atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovė ginčija leidimÄ atlikti statybos darbus, pagal kurį visi statybos darbai (jei tokie buvo atlikti) užbaigti dar 2010 m. pavasarį. Dar darbų vykdymo metu arba iÅ¡karto po jų užbaigimo ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinomi darbų pagal ginčijamÄ leidimÄ apimtys ir turinys, taip pat turėjo bÅ«ti žinoma, kokiÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjos teisėms ir teisėtiems interesams daro tokių darbų atlikimas.

IeÅ¡kovė pati vykdė statybos darbus jai priklausančiame žemės sklype, todėl ieÅ¡kovė dar nuo 2010 m. pavasario žinojo apie pagal leidimÄ atliktus darbus, dėl Å¡ių darbų faktinio atlikimo nesiskundė ir neginčijo, todėl darytina iÅ¡vada, kad arba iki 2011 metų (kai Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti administracinė byla pagal P. Č. skundÄ dėl R. T. iÅ¡duoto statybos leidimo vykdyti kelio tiesimo darbus panaikinimo) ieÅ¡kovė nemanė, kad atlikti kÅ«dros gilinimo darbai ir leidimas tokius darbus vykdyti kaip nors pažeidžia jos teises, arba pareiÅ¡kėja dar 2010 m. pavasarį turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimÄ , o kreipdamasi į teismÄ tik 2011-02-15, praleido LR ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ .

Kita vertus, ieÅ¡kovės užsakymu kÅ«dros matavimo darbai buvo atlikti 2011-01-04, o skundas teismui faksu buvo iÅ¡siųstas tik 2011-02-15, todėl net skaičiuojant terminÄ nuo ieÅ¡kovės nurodytų matavimų atlikimo, ieÅ¡kovė tokį terminÄ praleido. Tai, kad ieÅ¡kinys nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme nepaneigia LR ABTÄ® reglamentuojamų administracinių aktų apskundimo terminų. Todėl atsakovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kovės R.

T. patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad 2009-06-30 VÄ® Registrų centro kadastro žemėlapyje B. G. praÅ¡ymu buvo pažymėtos patikslintos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos: tarp P. ir P. Č. sklypo ir S. G. sklypo paliktas 4 metrų pločio valstybinės žemės tarpas, kuriame buvo numatytas suprojektuoti privažiavimo kelias iki R. T. sklypo. Po Å¡io patikslinimo P. ir P. Č. ir S. G. sklypai nebesiribojo (P. ir P. Č. namų valdos žemės sklypas nuo 2009-06-30 ribojasi su valstybine žeme), todėl dėl sutikimo vykdyti kÅ«dros valymo ir didinimo darbus arčiau nei 1 metro atstumu iki P. ir P. Č. sklypo ribos jie turėjo kreiptis į Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , tačiau atsakovai į Å¡iÄ institucijÄ dėl sutikimo vykdyti kÅ«dros valymo ir didinimo darbus nesikreipė.

Atsakovai P. ir P. Č., savavališkai išplėtę kūdros ribas R. T. žemės sklype bei valstybinėje žemėje, savo neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovės R. T. teises ir teisėtus interesus, taip pat Lietuvos Respublikos, kurios valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teises. Trečiasis asmuo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškovės R.

T. patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ginčo objektas – kÅ«dra – nėra priskiriama prie statinių, kÅ«dra neatitinka Statybos įstatyme nurodytos statinio sÄ vokos, nes kÅ«dros didinimo metu nebuvo panaudotos statybinės medžiagos. KÅ«dra, bÅ«dama vandens telkiniu, nėra tvirtai sujungta su žeme: bÅ«dama vandens telkiniu, ji negali atitikti Å¡io reikalavimo, jokios konstrukcijos nesiremia į žemės pavirÅ¡ių, jokios konstrukcijos nėra įleistos į žemę. Taigi, ginčo objektas neatitinka LR Statybos įstatyme numatytų bÅ«tinų kriterijų, keliamų statiniams, todėl jis nelaikytinas statiniu ir jo įrengimui netaikytinas LR Statybos įstatymas ir nereikalingas statybos leidimas.

LR Vandens įstatymas kÅ«drÄ priskiria ne prie vandens telkinių, o prie dirbtinių pavirÅ¡inių vandens telkinių kategorijos. Remiantis ginčo projekto rengimo ir derinimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatomis, tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo pavirÅ¡inio vandens telkinio (kÅ«dros ir pan.) gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv.m. iki 500 kv.m., jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatyta, kad tokiu atveju nereikalingas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiÅ«ra, tačiau jiems bÅ«tinas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai P. ir P. Č. buvo gavę Å¡iuose teisės aktuose nurodytus bÅ«tinus leidimus, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad „skundžiamas leidimas iÅ¡duotas neteisėtai, todėl turi bÅ«ti panaikintas“ yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo R. T. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis negalėjo bÅ«ti suinteresuotas pakelti vandens lygį savo žemės pusėje, kad tas vanduo apsemtų valdiÅ¡kÄ Å¾emę, per kuriÄ jis negalėtų tiesti kelio.

Jam ir ieškovei priklausančiame žemės sklype kūdros buvo kasamos 2009 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Tuo metu nebuvo atliekami jokie darbai toje kūdroje, kuri yra ant ieškovės ir atsakovų žemės sklypų. Ieškinys tenkintinas visiškai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovei R. T. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 125-127). Atsakovams P. ir P. Č. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, 53-56 b.l.).

Minėti žemės sklypai ribojasi, be to, tiek ant P. ir P. Č. priklausančio žemės sklypo, tiek ant ieškovei R. T. priklausančio žemės sklypo yra vandens telkinys – kūdra. Iš byloje esančių žemės sklypo planų (tomas 1, 18 b.l.; tomas 2, 77-78 b.l.) matyti, kad 2009 metais R. T. žemės sklype esančios ginčo kūdros plotas užėmė 279 kv.m., o iš VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-05 paruošto Žemės sklypų ir prūdo ribos plano matyti, kad 2011-01-04 vandens lygis prūde (kūdroje) sudaro 931 kv.m., kūdros plotas R.

T. priklausančioje žemės sklypo dalyje sudaro jau 305 kv.m., o kÅ«dros ribos valstybinio fondo žemėje iÅ¡plėstos ir užima 87 kv.m. (tomas 1, 14 b.l.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė R. T. praÅ¡o panaikinti atsakovams P. ir P. Č. Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010-03-05 iÅ¡duotÄ leidimÄ atlikti nesudėtingus II grupės statybos darbus Nr. Nž-23 (tomas 1, 25 b.l.), nes jis ieÅ¡kovės nuomone iÅ¡duotas neteisėtai, t.y. neturint jos kaip kÅ«dros bendrasavininkės sutikimo, be to, atsakovai pagal ginčijamÄ leidimÄ iÅ¡plėtė kÅ«dros ribas ne tik jiems priklausančiame žemės sklype, bet ir ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, ir tokiu bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovės ne tik kaip kÅ«dros savininkės, bet ir kaip žemės sklypo savininkės teises.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad pagal LR Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalį kÅ«dros iÅ¡plėtimo darbai laikytini statybos darbais, kurie atlikti neteisėtai, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovus P. ir P. Č. savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kÅ«drÄ Ä¯ pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai iÅ¡plėstas jos vietas. PraÅ¡omas panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 buvo iÅ¡duotas todėl, kad atsakovai P. ir P. Č. nutarė iÅ¡plėsti jų žemės sklypo ribose esančio vandens telkinio – kÅ«dros ribas (tomas 1, 25 b.l.).

Projektuojamas kÅ«dros ribų iÅ¡plėtimas ginčo leidime yra pažymėtas raudona linija. IÅ¡ kÅ«dros ribų iÅ¡plėtimo projekto matyti, kad kÅ«dros iÅ¡plėtimas iki gretimo, kaip jau dabar yra žinoma, valstybei priklausančio žemės sklypo, buvo suprojektuotas prie pat kaimyninio sklypo ribos, t.y. nesilaikant minimalaus atstumo nuo nesudėtingo statinio iki kaimyninio sklypo ribos. Atsakovai P. ir P. Č. kreipdamiesi į Anykščių rajono savivaldybės administracijÄ pateikė S. G. sutikimÄ , kuriame S. G. kaip sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, sutiko, kad kaimyniniame sklype bÅ«tų vykdomi kÅ«dros valymo ir didinimo darbai arčiau negu vieno metro atstumu nuo jai priklausančio sklypo ribos (tomas 1, 38 b.l.).

Anykščių rajono savivaldybės administracija, nepatikrinusi, kad kaimynini sklypo savininkė yra ne S. G., bet valstybė, ir nepareikalavusi pateikti kaimyninio sklypo savininko sutikimo atlikti kÅ«dros iÅ¡plėtimo darbus bei nepareikalavusi kÅ«dros bendrasavininkės R. T. sutikimo atlikti kÅ«dros iÅ¡plėtimo darbus, iÅ¡davė ginčijamÄ leidimÄ . Vertinant, ar suprojektuotas atsakovų P. ir P. Č. žemės sklype esančios kÅ«dros dalies iÅ¡plėtimas nepažeidė gretimo žemės sklypo savininkės R.

T. teisių ir teisėtų interesų, yra aktualus CK 4.74 straipsnis, nustatantis, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu gali bÅ«ti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.1 straipsnyje nustatyta, kad daiktais laikomi iÅ¡ gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai, o CK 4.2 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali bÅ«ti perkeliami iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės. CK 4.38 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės objektu gali bÅ«ti daiktai ir kitas turtas.

LR vandens įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai gali būti tiek valstybės, tiek ir privačios nuosavybės teisės objektais. Vandens telkinio savininkas turi teisę valdyti, naudoti vandens telkinį ir juo disponuoti Žemės įstatymo, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Vandens įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Vandens telkinio savininkas pagal galimybes privalo saugoti ir gerinti vandens telkinio būklę, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Vandens įstatymo 5 straipsnio 2 dalis , 8 straipsnio 1 dalies 7 punktas.).

Å ių teisės normų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kÅ«dra gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu.Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kÅ«dra yra ieÅ¡kovės R. T. bei atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypuose, todėl ji yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams, valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.77 str. numato, kad bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę rekonstruodamas bendrai valdomÄ daiktÄ , bet Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do.

Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų. Å ių teisės aktų nuostatų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai P. Č. ir P. Č. norėdami atlikti bet kokius kÅ«dros pertvarkymo darbus, turėjo gauti atsakovės R. T. kaip kÅ«dros bendrasavininkės sutikimÄ numatomiems kÅ«dros iÅ¡plėtimo darbams atlikti. Tačiau tai nebuvo padaryta. Tuo buvo pažeistos ieÅ¡kovės R. T. teisės ir teisėti interesai.

Anykščių rajono savivaldybės administracija, 2010-03-05 iÅ¡duodama leidimÄ Nr. Nž-23 P. Č. ir P. Č. atlikti kÅ«dros valymo ir didinimo darbus, neturint ieÅ¡kovės R. T. kaip kÅ«dros bendraturtės sutikimo veikė neteisėtai. Todėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 naikintinas.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numato, kad nustatytÄ minimalų atstumÄ nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos sumažinti iki vieno metro atstumo galima tik turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimÄ (raÅ¡ytinį susitarimÄ ).

Siekiant nustatyti, ar kūdros išplėtimo darbai nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgtina į tai, jog ginčijami kūdros išplėtimo darbai buvo suprojektuoti atsakovų P. ir P. Č. žemės sklypo ribose, ir reikalavimas, nustatantis atstumus nuo nesudėtingo statinio iki kaimyninio sklypo (šiuo atveju iki ieškovės R. T. žemės sklypo ribos), buvo išlaikytas, tačiau iki kito sklypo – valstybei priklausančio žemės sklypo ribos, šis reikalavimas nebuvo išlaikytas – nebuvo gautas kaimyninio valstybei priklausančio žemės sklypo savininko, kuriuo ginčo laikotarpiu buvo Utenos apskrities viršininko administracija, o nuo 2010-07-01 – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad pagal VÄ® Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-05 paruoÅ¡tÄ Å½emės sklypų ir prÅ«do ribos planÄ , ginčo kÅ«dros ribos iÅ¡plėstos valstybinio fondo žemėje ir užima 87 kv.m. (tomas 1, 14 b.l.), bei pažymėjo, kad kÅ«dros iÅ¡siplėtimas valstybinio fondo žemėje pažeidė valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos) teises.

Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, išaiškino, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingo statinio iki kaimyninio sklypo, yra imperatyviosios. Taigi statytojas (nagrinėjamoje byloje – P. ir P. Č.) privalo laikytis nurodytų reikalavimų.

Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Byloje nustatyta, kad atsakovams P. ir P. Č. projektuojant kūdros išplėtimo darbus, nebuvo gautas ar pareikalautas kaimyninio valstybei priklausančio žemės sklypo savininko, kuriuo ginčo laikotarpiu buvo Utenos apskrities viršininko administracija, o nuo 2010-07-01 – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sutikimas.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra valstybinės žemės patikėtinis, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teises ginčijamas leidimas pažeidė. Dėl to, jog nesant kaimyninio sklypo savininko sutikimo buvo išduotas ginčijamas leidimas, yra atsakinga Anykščių rajono savivaldybės administracija, kadangi šios institucijos kompetencijos ribose yra patikrinti ar statytojo pateikta projektinė dokumentacija atitinka tikrovę, be to, ši institucija privalo laikytis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ginčijamÄ leidimÄ negaliojančiu tuo pagrindu, kad buvo pažeistos valstybės teisės bei teisėti interesai, teisme nebuvo pareikÅ¡tas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2008).Teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija, prieÅ¡ iÅ¡duodama leidimÄ , nepatikrino duomenų apie kaimyninio sklypo savininkÄ , ir leidimÄ iÅ¡davė be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, konstatuoja, kad ginčijamo leidimo iÅ¡davimas akivaizdžiai prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ir ginčijamo leidimo iÅ¡davimo padariniai turėjo įtakos valstybės interesams, be to, yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, todėl teismas savo iniciatyva (ex officio) pripažįsta ginčo leidimÄ negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog buvo pažeistos valstybės teisės ir teisėti interesai.Teismui pripažinus, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 iÅ¡duotas neteisėtai, spręstinas klausimas dėl statybos padarinių Å¡alinimo, t.y. dėl ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovus PalmirÄ ir P. Č. savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kÅ«drÄ Ä¯ pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai iÅ¡plėstas jos vietas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės P. Č. atstovas advokatas Nedas Å ilaika nurodė, kad P. ir P. Č. priklausančiame žemės sklype esantis vandens telkinys buvo probleminis, jie norėjo sutvarkyti Å¡io vandens telkinio Å¡laitus. Iki kreipimosi dėl leidimo iÅ¡davimo kÅ«dra buvo užpelkėjusi, apaugusi žolėmis. Gavus ginčo leidimÄ , 2010 metų pavasarį atsakovai P. ir P. Č. atliko kÅ«dros valymo darbus. Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimas nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 atitiko projekto rengimo ir derinimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 reikalavimams, kuriuose nustatyta, kad tada, kai dirbtinio nepratekamo pavirÅ¡inio vandens telkinio (kÅ«dros ir pan.) didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 1000 iki 5000 kv.m., jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punktÄ II grupės nesudėtingų statinių statybai reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; nereikalingas statybos leidimas; vietoj statybos leidimo reikalingas raÅ¡tiÅ¡kas tokio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.

Kadangi atsakovai P. ir P. Č. kÅ«dros valymo ir iÅ¡plėtimo darbus atliko pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimÄ nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23, kuris buvo iÅ¡duotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, atsakovų P. ir P. Č. atliktų kÅ«dros valymo ir iÅ¡plėtimo darbų padariniai pripažintini atlikti nesant tam teisinio pagrindo, todėl atsakovai Palmira ir P. Č. įpareigotini savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kÅ«drÄ Ä¯ pradinę padėtį, t.y.

į padėtį, buvusiÄ iki kÅ«dros iÅ¡plėtimo darbų atlikimo pagal panaikintÄ leidimÄ , užpilant gruntu neteisėtai iÅ¡plėstas jos vietas (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje teismas nenustatė kÅ«dros iÅ¡plėtimo projekto užsakovų ir statytojų P. ir P. Č. kaltės dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, todėl Å¡ie asmenys turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalis).

Atsakovai P. ir P. Č. prašė taikyti ieÅ¡kovės reikalavimui panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimÄ nesudėtingo statinio statybai Nr. NŽ-23 ieÅ¡kinio senatį, nes mano, kad ieÅ¡kovė praleido LR ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ ir tuo pagrindu praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį. Statybos leidimas yra savivaldybės institucijos priimtas individualus teisės aktas, skundas dėl kurio gali bÅ«ti paduodamas per vienÄ mėnesį nuo Å¡io akto paskelbimo ar praneÅ¡imo apie tokį aktÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymas 33 str. 1 d.).

Kadangi Å¡is individualus teisės aktas nėra tiesiogiai skirtas ieÅ¡kovei R. T., vieno mėnesio terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai ieÅ¡kovė sužinojo, kad gali bÅ«ti pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. IeÅ¡kovė R. T. ieÅ¡kinyje nurodo, kad apie praÅ¡omÄ panaikinti leidimÄ ji sužinojo 2011 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2-283/2011 dėl statybos leidimo panaikinimo, kurio metu ir paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ P. ir P. Č. platinti kÅ«drÄ .

Atsakovai, praÅ¡ydami taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodo, kad dar darbų vykdymo metu, o jie buvo vykdomi 2010 metų pavasarį, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinomi darbų pagal ginčijamÄ leidimÄ apimtys ir turinys. Todėl kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu tik 2011-02-15 ieÅ¡kovė praleido nustatytÄ vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovės teiginys, kad apie jos teisių pažeidimÄ ji sužinojo tik 2011 m. sausio mėn., kai esant beveik 1 metro gylio sniegui, buvo atlikti kÅ«dros ribų matavimai, yra nepagrįsti.

Savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovė turi pagrįsti ne darbų, atliktų pagal ginčijamÄ leidimÄ , faktu, o bÅ«tent paties administracinio akto – leidimo – turiniu. IeÅ¡kovės užsakymu minėti kÅ«dros matavimai buvo atlikti dar 2011-01-04, o skundas teismui pateiktas 2011-02-15, todėl ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė R. T. ir jos sutuoktinis trečiasis asmuo R. T., paaiÅ¡kino, kad 2010-2011 metais jai priklausančiame žemės sklype jie lankydavosi tik retsykiais. 2010 metais ji ir jos vyras praktiÅ¡kai nebuvo jai priklausančiame žemės sklype, daugiau lankydavosi jos vyras (tomas 2, 72 b.l.).

Todėl teismas atmeta atsakovų nurodomÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovei jau darbų atlikimo metu (2010 metais) turėjo bÅ«ti žinoma apie ginčijamo statybos leidimo egzistavimÄ , nes ieÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini), ir kaip nurodė teismo posėdžio metu, jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) lankėsi labai retai. Tačiau siekiant nustatyti kada iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovė sužinojo apie ginčijamo statybos leidimo egzistavimÄ , svarbi tampa aplinkybė, jog 2011 metų sausio mėnesį (tikslesnė data 2011-01-04), ieÅ¡kovės R.

T. užsakymu Utenos žemėtvarkos skyrius atliko prÅ«do (kÅ«dros) ribų matavimÄ (tomas 1, 12-16 b.l.), iÅ¡ kurio tapo aiÅ¡ku, kad kÅ«dros ribos iÅ¡ esmės yra pasikeitusios. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės R. T. užsakymu atliktas prÅ«do (kÅ«dros) ribų matavimas, datuotas 2011 m. sausio mėn., nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog jau tuo metu ieÅ¡kovė žinojo apie Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimo nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23 egzistavimÄ , nes tai yra individualus teisės aktas, kuris nėra skelbiamas vieÅ¡ai.

Atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė anksčiau, negu pati nurodė ieÅ¡kinyje, sužinojo apie leidimo egzistavimÄ , todėl teismas laiko, jog ieÅ¡kovės nurodytas sužinojimo apie jos subjektinių teisių pažeidimÄ momentas – t.y. sužinojimas apie Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimÄ nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23, laikytinas 2011 m. sausio 17 d., nuo kurio ir skaičiuotinas 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris Å¡iuo atveju nėra praleistas, nes skundas dėl Å¡io leidimo panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2011 m. vasario 17 d. IeÅ¡kinį patenkinus pilnai, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, remiantis CPK 93 str. 1 d., nesant pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 2000 Lt už advokato pagalbÄ . Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (tomas 2, b.l. 98 b.l.), advokato suteiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydį, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 str.). Taip pat iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina į valstybės biudžetÄ 100 Lt ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio, bei 48,70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 str. teismas,n u s p r e n d ž i a :IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 5 d. leidimÄ nesudėtingo statinio statybai Nr. Nž-23.Ä®pareigoti atsakovus P. ir P. Č. savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kÅ«drÄ Ä¯ pradinę padėtį, užpilant gruntu neteisėtai iÅ¡plėstas jos vietas.Priteisti iÅ¡ atsakovų Anykščių rajono savivaldybės administracijos, P. Č. ir P. Č. ieÅ¡kovės R.

T. naudai lygiomis dalimis po 666,66 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 66 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovų Anykščių rajono savivaldybės administracijos, P. Č. ir P. Č. į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis po 49,56 Lt (keturiasdeÅ¡imt devynis litus ir 56 centus) žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Ä® valstybės biudžetÄ priteistas paÅ¡to iÅ¡laidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“ AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                           Jolanta Gasparavičienė