2025-01-15 Nr. AB-789-3-61-3-03898-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-439-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03898-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delta projektai“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delta projektai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delta projektai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-142 (7-124/2021) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 331-1261637 (toliau – ir VMI sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Skundžiami sprendimai paremti klaidingu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatų aiškinimu ir taikymu.

2.2. PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato aiškų ir nedviprasmišką reikalavimą dėl atitinkamo akcijų kontrolės intensyvumo nuostolių perdavimo dienai – kad nuostolių perdavimo dieną patronuojantis vienetas valdytų ne mažiau nei 2/3 kiekvieno iš nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų. Ši nuostata nenustato reikalavimo užtikrinti nurodytą kontrolės intensyvumą tam tikrą terminą (tęstinį laikotarpį). Įstatymas referuoja į nuostolių perdavimo dieną ir nenustato reikalavimo, kurį nurodė VMI ir MGK – kad aptartas intensyvumas būtų išlaikytas ne trumpiau nei 2 metus. Kadangi VMI sprendime pripažįstama, kad UAB „Agrosfera“ ir pareiškėjas vienetų grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., tai nuostolių perdavimo dieną (2021 m. balandžio 29 d.) buvo tenkinama PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga (vienetai toje pačioje grupėje buvo ilgiau nei 2 metus, skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos), o 2021 m. balandžio 29 d. UAB „Icor“ turėjo 100 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų kontrolę.

2.3. Net ir sistemiškai vertinant PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, negalima daryti išvados, kad įstatymas nustato reikalavimą išlaikyti ne mažiau nei 2/3 nuostolių perdavime dalyvaujančių vienetų akcijų 2 metus iki nuostolių perdavimo momento. PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata nustato reikalavimą, kuris taikomas tik nuostolių perdavimo dieną, o 2 punkto nuostata nustato reikalavimą 2 metus būti vienetų grupėje, bet ne 2 metus užtikrinti 2/3 proc. akcijų kontrolės intensyvumą, ši nuostata nepateikia nuorodos į 1 punkte nustatytą kontrolės intensyvumą, priešingai, įstatymų leidėjas sąlygą formuluoja remdamasis bendra sąvoka („vienetų grupė“), kuri reikalauja, kad butų kontroliuojama bent 25 proc. kiekvieno grupės vieneto akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

2.4. PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas negali būti suprantamas kaip reikalaujantis, kad 2 metų kontrolės terminas jau būtų suėjęs mokestinių nuostolių perdavimo dieną – mokestiniai nuostoliai gali būti perduodami ir nesuėjus nurodytam terminui, su sąlyga, kad jis sueis po mokestinių nuostolių perdavimo momento (t. y. ateityje). Ši išvada išplaukia iš PMĮ nuostatų analizės ir remiantis identiška PMĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostata. Taigi, Bendrovė atitiko visas PMĮ 561 straipsnio 1 dalies sąlygas ir turėjo teisę perimti iš UAB „Agrosfera“ mokestinius nuostolius.

3. Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Įvertinus PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą lingvistiniu loginiu požiūriu, galima daryti išvadą, kad nustatyta būtinoji sąlyga apima tik tokius skirtingų verslo vienetų kapitalo ar kitokios dalies valdymo atvejus (neapsiribojant tiesiogiai įvardintu vieneto akcijų, dalių ar pajų valdymu), kurie suteikia teisę į paskirstytinąjį pelną, t. y. teisę gauti dalį vieneto uždirbto skirstomo pelno. MGK konstatavo, kad konvertuojamų obligacijų valdymas iki jų pakeitimo į akcijas nėra tapatus akcijų įsigijimui ir nesuteikia teisės gauti bendrovės pelno dalį, o obligacijų įsigijimo momentas negali būti siejamas su teisės į paskirstytinąjį pelną atsiradimu. Po konvertuojamųjų obligacijų pakeitimo į akcijas pasiekus minėtame straipsnyje reikalaujamą akcijų paketo dydį, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017 pateiktu aiškinimu, grupės vienetas turi jį valdyti ne mažiau kaip 2 metus iki nuostolių perdavimo dienos. Taigi argumentas, kad konvertuojamosios obligacijos laikomos lygiaverčiais vertybiniais popieriais kaip ir akcijos, suteikiančios kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį PMĮ 561 straipsnio požiūriu, neatitinka teisės aktų nuostatų. Todėl Bendrovės teiginys, kad ji buvo faktiškai įgijusi ir turėjo teisę į ne mažesnę nei 83 proc. akcijų dalį, yra nepagrįstas.

4.2. PMĮ 561 straipsnio 1 dalies nuostata „mokestinių nuostolių perdavimo diena“ turi būti suprantama sistemiškai, vertinant mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio rezultato apskaičiavimą bei tolesnius veiksmus, kurie gali būti atliekami su gautu mokestinio laikotarpio rezultatu. Todėl turi būti įvertinama, ar tais metais, už kuriuos mokestiniai nuostoliai perduodami, yra tenkinamos visos minėtoje nuostatoje numatytos sąlygos, t. y. pagrindinis reikalavimas – laikotarpiu, kai mokestiniai nuostoliai yra perkeliami, turi būti tenkinamas reikalavimas dėl buvimo vienetų grupėje ne trumpiau nei 2 metus. Atitinkamai pareiškėjas netinkamai siejo ginčui aktualią nuostatą su PMĮ 33 straipsniu. Ginčui aktualus straipsnis ir anksčiau minėtas yra nesusiję, o kiti pareiškėjo argumentai ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo bylos yra neaktualios, aptariami motyvai yra gynybinė pozicija.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas atsakovui 2021 m. birželio 23 d. pateikė prašymą grąžinti 139 815 Eur pelno mokesčio permoką (toliau – ir Prašymas).

6.2. Bendrovei per el. paslaugų portalą „Mano VMI“ 2021 m. liepos 2 d. išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta paaiškinti mokesčių permokos susidarymo priežastis, dėl kokių priežasčių 2021 m. birželio 11 d. buvo tikslinami 2018 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos duomenys ir sumažintas mokėtinas pelno mokestis.

6.3. Bendrovė 2021 m. liepos 8 d. nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d. buvo patikslinta pelno mokesčio deklaracija už 2018 metus, nes atsirado papildomai perimti nuostoliai iš UAB „Agrosfera“ (93 9710 Eur), todėl ir sumažėjo apmokestinamasis pelnas. Bendrovė pateikė 2021 m. balandžio 29 d. mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurioje nurodyta, kad Bendrovė yra nuostolių perėmėja, UAB „Agrosfera“ – nuostolių perdavėja.

6.4. Bendrovei per „Mano VMI“ 2021 m. liepos 28 d. išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įmonių grupės, kuriai priklauso Bendrovė, patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) Bendrovės ir UAB „Agrosfera“ akcijų ir ji ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų, skaičiuojant iki nuostolių perdavimo dienos, priklausė minėtai įmonių grupei.

6.5. Bendrovė 2021 m. liepos 29 d. pateikė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) išplėstinį išrašą, dokumentą „Duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus 2018 m. kovo 16 d.“, 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. laikotarpio išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos ir 2021 m. liepos 29 d. JAR išplėstinį išrašą, 2020 m. balandžio 20 d. JAR elektroninį sertifikuotą išrašą. Bendrovė nepateikė duomenų ir dokumentų apie tai, ar UAB „Lag&d“ valdė Agromeril OU akcijas. Pagal pateiktus dokumentus Bendrovė ir UAB „Agrosfera“ įmonių grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., jos patronuojantis vienetas UAB „Lag&d“ netiesiogiai valdė mažiau nei 66,67 proc. UAB „Agrosfera“ akcijų iki 2019 m. gruodžio 20 d.

6.6. Bendrovei 2021 m. rugpjūčio 2 d. išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikti dokumentus, kad Bendrovė ir UAB „Agrosfera“ priklausė tai pačiai įmonių grupei ir kad įmonių grupės patronuojantis vienetas tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) Bendrovės ir UAB „Agrosfera“ akcijų ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų, skaičiuojant iki mokestinio laikotarpio, už kurį perimti nuostoliai, paskutinės dienos.

6.7. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad įmonių grupei priklauso nuo įsteigimo momento (t. y. nuo 2014 m), UAB „Agrosfera“ įmonių grupei priklauso nuo 2018 m. kovo 14 d., mokestiniai nuostoliai buvo perduoti po 2020 m. birželio 1 d., t. y. mokestinių nuostolių perdavimo dieną, nurodytos bendrovės priklausė tai pačiai įmonių grupei daugiau nei 2 metus.

6.8. VMI sprendimu nurodė, kad Bendrovė nepagrįstai nuo 2018 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą sumažino iš UAB „Agrosfera“ perimtais mokestiniais nuotoliais ir 2021 m. birželio 11 d. patikslintoje 2018 m. pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 93 9710 Eur mažiau apmokestinamojo pelno ir 140 957 Eur mažiau pelno mokesčio nei 2020 m. liepos 9 d. pateiktoje 2018 m. pelno mokesčio deklaracijoje. Todėl VMI, remdamasi PMĮ 561 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 12 dalimi, MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi negrąžino Bendrovei 139 815 Eur.

6.9. Bendrovė, nesutikdama su VMI sprendimu, jį apskundė MGK, kuri VMI sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

7. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kuriais jis grindė skundžiamų sprendimų neteisėtumą ir pažymėjo, kad PMĮ 561 straipsnio 1 dalies nuostata „mokestinių nuostolių perdavimo diena“ turi būti suprantama sistemiškai, vertinant mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio rezultato apskaičiavimą bei tolesnius veiksmus, kurie gali būti atliekami su gautu mokestinio laikotarpio rezultatu. Todėl turi būti įvertinama, ar tais metais, už kuriuos mokestiniai nuostoliai perduodami, tenkinamos visos PMĮ 561 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pagrindinis reikalavimas – laikotarpiu, kai mokestiniai nuostoliai perkeliami, turi būti tenkinamas reikalavimas dėl buvimo vienetų grupėje ne trumpiau kaip 2 metus.

8. Teismo vertinimu, būtų nepagrįsta PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 2 punktą aiškinti per PMĮ 33 straipsnio nuostatas, kadangi šie straipsniai yra nesusiję ir nėra pagrindo jų susieti, t. y. PMĮ 33 straipsnis reglamentuoja dividendų išmokėjimo tvarką, o 561 straipsnio 1 dalies 2 punktas – nuostolių perkėlimą. Visi pareiškėjo pateikti argumentai ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo bylos susiję su dividendų išmokėjimo klausimu. Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir yra tik gynybinė pozicija, siekiant įrodyti Prašymo pagrįstumą ir PMĮ 561 straipsnio 1 dalies sąlygų išpildymą. PMĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimas vertinamas paskutinę nuostolių perdavimo laikotarpio dienai, ši sąlyga yra būtina, o ją išpildžius, vertinama, ar mokėtojas atitinka vieną iš PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punkto nuostatų. Pareiškėjo atveju neišpildyta PMĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Taigi, VMI sprendimas, teismo teigimu, yra pagrįstas.

9. Teismo vertinimu, MGK ir VMI turėjo pakankamą pagrindą priimti skundžiamus sprendimus, kurie yra teisėti, motyvuoti ir pagrįsti. Likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė neeisminiais, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aktualius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl PMĮ 561 straipsnio dalies, pateiktus 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-551-575/2023. Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, nustatė prejudicinį faktą, kad UAB „Agrosfera“ 2021 m. balandžio 29 d. tenkino visas sąlygas, kad galėtų perduoti UAB „Agrosfera“ 2018 metų mokestinius nuostolius UAB „Icor“ įmonių grupei priklausančioms bendrovėms (tarp jų – ir Bendrovė).

11.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą buvo sustabdęs iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės anksčiau minėtą bylą. Pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui minėtą bylą išnagrinėjus ir pateikus ginčui aktualius išaiškinimus, bylos nagrinėjimą atnaujino, tačiau priėmė sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams. Be to, pirmosios instancijos teismas net nepaminėjo aptariamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ir joje pateiktų išaiškinimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės bylos nenagrinėjo, sprendimas į teismų informacinę sistemą „Liteko“ įkeltas tuo pat metu, kai turėjo vykti rašytinis bylos nagrinėjimo procesas, o pats sprendimas yra be motyvų ir argumentų. Teismas nenurodė, kodėl nesilaikė precedentų analogiškose bylose (Vilniaus apygardos administraciniame teismo (Nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. eI3-1416-860/2022, bei anksčiau aptarta Lietuvos vyriausiajame administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, tokiu sprendimu buvo padaryta žala teisinių santykių stabilumui, o pasitikėjimui teismų sistema ir teismų sistemos įvaizdžiui.

11.3. Po byloje skundžiamų sprendimų MGK išnagrinėjo 3 naujus mokestinius ginčus dėl tos pačios UAB „Agrosfera“ mokestinių nuostolių perėmimo, visais atvejais buvo panaikinti mokesčių mokėtojams nepalankūs VMI sprendimai. Kol vyko šie mokestiniai ginčai, VMI vykdė mokestinės kontrolės procedūras UAB „Icor“ tiek pareiškėjui, tiek ir UAB „Emisija“ dėl vėlesnio laikotarpio nei 2018 m. mokestinių nuostolių iš UAB „Agrosfera“ perėmimo, dėl kurių, sulaukus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties, kontrolės procedūros buvo užbaigtos 2024 m. vasario mėnesį, atsižvelgiant į minėto teismo pateiktą PMĮ 561 straipsnio 1 dalies išaiškinimą ir nustatytus prejudicinius faktus, bei priimti palankūs sprendimai, t. y. MGK pakeitė savo poziciją ginčo klausimu. Dėl to teismo sprendimas sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją.

11.4. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažodžiui perrašė atsakovo argumentus, taigi, teismas nenagrinėjo kilusio ginčo.

12. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

13. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teikiant skundą MGK pareiškėjo pagrindiniai argumentai buvo tai, kad VMI neatsižvelgė, jog UAB „Icor“ įsigijo 2 konvertuojamųjų obligacijų emisijas. Pareiškėjas įrodinėjo, kad UAB „Icor“ turi teisę pakeisti obligacijas į UAB „Agrosfera“ akcijas. Iš šių ir kitų skundo MGK pateiktų argumentų apie konvertuojamųjų obligacijų teisę į pareikalavimą prilyginimą akcijoms ir kilo pagrindinis ginčas MGK. Kaip nurodė MGK, konvertuojamų obligacijų valdymas iki jų pakeitimo į akcijas nėra tapatus akcijų įsigijimui ir nesuteikia teisės gauti bendrovės pelno dalį, t. y. nesuteikia teisių į paskirstytinojo pelno dalį. Tokią poziciją palaikė ir atsakovas. Taigi, šių argumentų ribose ir buvo priimtas MGK sprendimas.

13.2. Pareiškėjas teikė argumentus dėl PMĮ 33 straipsnio nuostatų prilyginimo PMĮ 561 straipsnio nuostatoms. Tiek VMI, tiek teismo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti.

13.3. VMI laikosi pozicijos, kad nustatant, ar PMĮ 561 straipsnio reikalavimai buvo išpildyti, nagrinėjama mokestinio laikotarpio, už kurį mokestiniai nuostoliai yra perduodami, pabaiga. Pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė šią teisės normą išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, akcentuodamas, „mokestinių nuostolių perdavimo dieną“. VMI pabrėžia, kad PMĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimas vertinamas paskutinę nuostolių perdavimo laikotarpio dienai, ši sąlyga yra būtina, o, ją išpildžius, vertinama, ar mokėtojas atitinka vieną iš PMĮ 561 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punkto nuostatų. Bendrovės atveju neišpildyta 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata.

13.4. Ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo skundas. Pareiškėjas skirtingose institucijose, bandydamas pagrįsti Prašymą, skundus teikė papildydamas vis kitais argumentais: tiek dėl konvertuojamųjų obligacijų prilyginimo akcijoms (skunde MGK), tiek dėl PMĮ 33 straipsnio nuostatų prilyginimo PMĮ 561 straipsnio nuostatoms (skunde pirmosios instancijos teismui), taigi, nenuosekliai siekė išspręsti mokestinį ginčą. Ankstesnių sprendimų pagrįstumas turi būti vertinamas skundo argumentų ribose.

13.5. Teismas išsamiai išdėstė teisės normas ir sutikimo / nesutikimo motyvus, todėl teksto pakartojimas nelemia sprendimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas VMI sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo grąžinti (įskaityti) pelno mokesčio permoką (skirtumą), ir šį sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka patikrinusio MGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiamuose VMI ir MGK sprendimuose teisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir teisingai pritaikytos teisės normos, nes pareiškėjo prašymas neatitiko PMĮ 561 straipsnio 1 dalies nuostatų.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai aiškino PMĮ 561 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesirėmė ginčui aktualia teismų praktika, netinkamai vertino faktines aplinkybes, nemotyvavo teismo sprendimo.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. PMĮ 561 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienetas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotus mokestinius nuostolius (ar jų dalį) kitam vienetų grupės vienetui, kuris jam perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis), jeigu: 1) vienetų grupėje patronuojantis vienetas mokestinių nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvieno mokestinių nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ir 2) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba 3) mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017 yra pasisakęs, kad norint pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe perduoti vieno vieneto mokestinius nuostolius kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam vienetui, be kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant numatytus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse, turi būti tenkinamos ir visos šios kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos: 1) įmonių grupėje patronuojanti įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančio dukterinės įmonės akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį; 2) atitinkamo laikotarpio mokestiniai nuostoliai perduodami tarp šiai įmonių grupei priklausančių vienetų; 3) mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos; 4) mokestinius nuostoliai perduodami tam vienetui, kuris turi teisę jam perduotais nuostoliais sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-551-575/2023 išaiškino, kokia data yra laikytina mokestinių nuostolių perdavimo diena, kadangi PMĮ 561 straipsnio 1 dalis būtent su šia data (diena) sieja vienetų grupės vieneto atitikimą šioje teisės normoje nustatytiems reikalavimams. Teisėjų kolegija paminėtoje byloje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju mokestinių nuostolių perdavimo diena yra suprantama kaip diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai (nagrinėjamu atveju – sudarė 2019 m. balandžio 29 d. sutartį), ir tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir UAB „Agrosfera“ 2021 m. balandžio 29 d. sudarė mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra mokestinių nuostolių perėmėjas, UAB „Agrosfera“ – mokestinių nuostolių perdavėjas, ir kad UAB „Agrosfera“ pareiškėjui perduoda 2018 metų mokestinius nuostolius, kurių dydis 939 710 Eur, pareiškėjas patvirtina, kad iš UAB „Agrosfera“ priima nurodytus mokestinius nuostolius (3 p.). Pagal mokestinių nuostolių perdavimo sutarties 6 punktą, mokestiniai nuostoliai laikomi perimtais-perduotais nuo Sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjas 2021 m. birželio 11 d. pateikė patikslintą 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nurodė, kad perėmė 939 710 Eur mokestinių veiklos nuostolių iš UAB „Agrosfera“. Pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. pateikė prašymą grąžinti 139 815 Eur pelno mokesčio permoką. Atsakovas VMI skundžiamu sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą.

23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir proceso dalyvių pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino PVĮ 561 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju mokestinių nuostolių perdavimo diena yra suprantama kaip diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai (t. y. sudarė 2019 m. balandžio 29 d. sutartį). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-551-575/2023, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017). Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016). Tikrinamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pateiktas ginčui taikytino teisinio reguliavimo aiškinimas, kuriuo nepagrįstai nesivadovavo pirmosios instancijos teismas.

24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, teisėjų kolegija priima naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 331-1261637 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-142 (7-124/2021). Minėti VMI ir MGK sprendimai naikinami, netinkamai išaiškinus bei pritaikius PMĮ 561 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl sąlygų, kurioms esant galimas mokestinių nuostolių perdavimas.

25. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

26. Teisėjų kolegija šiame sprendime konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra neteisingi, nes buvo netinkamai taikyta teisė ir nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, tačiau kritiškai vertintini ir atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš viso nemotyvuotas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų, įvertino pareiškėjo keltus reikalavimus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kelia jų pakankamumo klausimą, kilmės ir originalumo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, byloje nustatytas aiškias faktines aplinkybes, galutinį bylos rezultatą, konstatuoja, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto egzistavimo nagrinėjamoje byloje nėra.

27. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingai bylą išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

28. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime suponuoja poreikį administracinėje procedūroje priimti naują sprendimą, nes kitu atveju administracinė procedūra dėl asmens pateikto skundo (prašymo) liktų neužbaigta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-525/2018; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1120-602/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-261/2021; 2023 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1024-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023; 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1259-442/2023; 2024 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-586-821/2024; kt.). Skundžiamo VMI sprendimo panaikinimas suponuoja institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam taikomas gero administravimo principas, pareigą išnagrinėti klausimą iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024).

29. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, surinko bylai aktualius įrodymus, tačiau juos netinkamai įvertino, netinkamai taikė teisės normas ir nesivadovavo naujausia ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pirmosios instancijos sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjo skundas tenkinamas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 331-1261637 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. S-142 (7-124/2021) panaikinami.

30. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

31. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinėje instancijoje pareiškėjas nurodė, kad patyrė 3 643 Eur (3 630 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 13 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Byloje yra pateikti minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.

32. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Pareiškėjui priteisiamas pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis (22, 50 Eur). Tačiau pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, pastirtos apeliacinėje instancijoje viršija Rekomendacijose įtvirtintas maksimalias priteistinas sumas (Rekomendacijų 8.10 pap.), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (byla nesudėtinga, sprendžiami klausimai nėra sudėtingi ir (ar) nauji), sprendžia, kad 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, suma šiuo atveju atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir gali būti priteisiama pareiškėjui iš atsakovo. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 522,50 Eur (22,50 Eur + 2 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delta projektai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delta projektai“ skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 331-1261637 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. S-142 (7-124/2021).

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Delta projektai“ iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 522,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis