2021-03-31 Nr. AB-6564-3-64-3-02132-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-822-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02132-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos Šiaulių skyrius) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. STS-1126 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. SS-1287 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. S-105 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 105); 4) įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių spręsti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo; 5) esant pagrindui, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Aprašas) su priedais prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52, 53 straipsniams.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. balandžio 17 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nustatė, kad pareiškėjos bazinis darbingumo lygis yra 70 procentų. Pareiškėja su Sprendimu Nr. 1 nesutiko, nes 2017 metų sausio mėnesį jai buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, o jos sveikatos būklė nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2019 metų balandžio mėnesio dėl (duomenys neskelbtini) tolygiai blogėjo, o ne gerėjo. Pareiškėja manė, kad dėl šių priežasčių ir dėl (duomenys neskelbtini) Tarnybos Šiaulių skyrius objektyviai negalėjo nustatyti aukštesnio pareiškėjos darbingumo lygio, nei tokio, kuris buvo nustatytas 2 metais anksčiau. Tarnyba 2019 m. birželio 12 d. išnagrinėjo pareiškėjos skundą, o jos Sprendimą Nr. 2 apskundus, Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė Sprendimą Nr. 105, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino.

3. Pareiškėja teigė, kad nei Tarnyba, nei Ginčų komisija aiškiai neįvardino ir pareiškėjai nepaaiškino priežasčių bei aplinkybių, dėl kurių, pablogėjus jos sveikatai, pareiškėjos darbingumo lygis Sprendimu Nr. 1 buvo įvertintas net 15 procentų aukštesnis nei ankstesniais metais. Dėl blogėjančios pareiškėjos sveikatos būklės objektyviai prastėja jos gyvenimo kokybė, kyla papildomų sunkumų mokantis bei dirbant, atliekant kasdienes užduotis, ypač vargina (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 11 d. pareiškėjai papildomai nustatytas dar ir (duomenys neskelbtini), kuris yra dažna (duomenys neskelbtini) ligonių sveikatos būklės komplikacija, tikėtinai galinti pereiti ir į (duomenys neskelbtini) uždegimą dėl sunkesnio (duomenys neskelbtini) gydymo, esant silpnesniam ligonio imunitetui. Ginčų komisija bei Tarnyba skundžiamais sprendimais nepaneigė pareiškėjos teiginio, jog atlikus pakartotinį jos sveikatos būklės vertinimą 2019 metais, nebuvo nustatytas pagerėjimas, t. y. pareiškėjos sveikatos būklė tik blogėjo.

4. Pareiškėja vertino, kad ankstesni jos skundai buvo atmesti ir pareiškėjos darbingumo lygis nepakeistas ne dėl objektyviai pagerėjusios jos sveikatos būklės, o būtent dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. Iš Tarnybos Sprendimo Nr. 2 matyti, kad 2017 metais pareiškėjos sveikatos būklė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo vertinama 55 procentų darbingumo lygiu, o nuo 2019 m. sausio 2 d. tokia pati ar dar kiek pablogėjusi sveikatos būklė jau vertinama 70 procentų darbingumo lygiu. Toks Tarnybos ir įstatymų leidėjo vertinimas formaliai galėtų būti laikomas teisėtu, tačiau objektyviai negali būti laikomas teisingu, nes yra nesuderinamas su Konstitucinio Teismo nutarimais, Konstitucija ir atitinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos sveikata objektyviai pablogėjo, kadangi didinamos vaistų dozės, patiriama daugiau negatyvių šalutinių ligos poveikių, atsirado (duomenys neskelbtini) problemų. Tačiau nuo 2017 metų pablogėjus pareiškėjos gyvenimo kokybei ir pasunkėjus jos kasdieniniam gyvenimui, valstybė ir Tarnyba nuo 2019 metų formaliai laiko, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra geresnė (bent jau dokumentuose), nei buvo iki šiol. Todėl atitinkamai Tarnyba, nustatydama formaliai didesnį pareiškėjos darbingumo lygį, jos padėtį įstatymo bei asmenų lygiateisiškumo prasme dar labiau apsunkina – nustato, kad pareiškėjos darbingumas siekia 70 procentų, nors ji dėl ligos neturi jokių galimybių įgyvendinti bei atlaikyti darbo krūvį, atitinkantį 70 procentų darbingumą. Dėl šios aplinkybės dar labiau mažėja pareiškėjos konkurencingumas darbo rinkoje, kadangi jos realios galimybės neatitinka formaliai nustatytų.

5. Pareiškėja paaiškino, jog pablogėjus jos sveikatos būklei ir (duomenys neskelbtini) progresuojant, didėjant medicinos išlaidoms ir specialiesiems poreikiams, šiuo formaliu sprendimu bloginama pareiškėjos finansinė būklė, kadangi iki šiol pareiškėja gaudavo maždaug 122,54 Eur dydžio nedarbingumo išmoką, kuri 2019 metų sausio–vasario mėnesiais padidėjo iki 131,88 Eur, o nuo 2019 metų vasario mėnesio pareiškėja dar nėra gavusi jokios išmokos. Teisės aktas, kuris nepagerėjus faktinei pareiškėjos sveikatos būklei formaliai nulemia tariamai aukštesnį jos darbingumo lygį, gali būti laikomas antikonstituciniu, diskriminaciniu, pažeidžiančiu pareiškėjos ir kitų panašioje padėtyje esančių asmenų teisėtų lūkesčių principą. Įstatymu neįmanoma pagerinti asmens sveikatos būklės, todėl vėliau priimtas įstatymas, nulemiantis skirtingą tokios pačios asmens sveikatos būklės traktavimą asmeniui nenaudinga linkme ne tik pažeidžia asmens teisėtus lūkesčius į sveikatos apsaugą ir socialines garantijas, bet ir yra nesąžiningas. Dėl šių priežasčių pareiškėja teigė, jog gali būti tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant įvertinti, ar Aprašas su priedais neprieštarauja Konstitucijos 29, 52, 53 straipsniams.

6. Pareiškėja nurodė, kad 2012 metų vasario mėnesį jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kadangi diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2013 metų vasarį pareiškėjai papildomai išsivystė komplikacija – (duomenys neskelbtini). 2014 metų sausį – padažnėjo (duomenys neskelbtini). 2015 metų kovo mėnesį nustatyta (duomenys neskelbtini). 2016 metų lapkričio mėnesį – (duomenys neskelbtini). Taip pat nuo 2016 metų lapkričio mėnesio skirti stipresni vaistai nakčiai. 2017 m. sausio 19 d. pareiškėjai išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nustatytas darbingumo lygis – 55 procentai. 2017 metų rugpjūčio mėnesį nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). 2018 metų kovo mėnesį pareiškėja keletą kartų buvo praradusi sąmonę. 2019 metų balandžio mėnesį nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėjai nustatytas (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 11 d. nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vertino, jog jai nepagrįstai pritaikytas Aprašo 1 priedo 59.2.1 punktas, kai turėjo būti taikomas 59.2.2 ar 59.3.2 punktas, ir taip pat nepagrįstai atskirai taikytas 60.1 punktas, nepagrįstai netaikytas Aprašo 6 punktas ir netaikytas koeficientas, esant keliems organizmo funkcijų sutrikimams.

7. Pareiškėja teigė, jog Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2, Sprendimas Nr. 105 (toliau visi kartu – ir Sprendimai) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių, kad individualūs teisės aktai privalo būti aiškūs, išsamiai motyvuoti ir visiškai suprantami asmenims. Vadovaujantis Aprašo 1 priedo 59.2.2. punktu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nustatytas dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimas, jai turėjo būti nustatytas ne didesnis kaip 60 procentų bazinis darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, Aprašo 6.2. punkto pagrindu šio bazinio darbingumo lygio procentai turėjo būti dauginami iš koeficiento 0,8, tokiu atveju pareiškėjos darbingumo lygis būtų 48 procentai, arba bent jau ne aukštesnis nei 55 procentai.

8. Atsakovas Tarnybos Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos darbingumo lygiui esminę įtaką daro (duomenys neskelbtini) nulemti sveikatos funkcijos sutrikimai, kurie vadovaujantis šiuo metu galiojančia Aprašo 1 priedo IX dalies 59.2.1. punkto redakcija, buvo įvertinti 70 procentų bazinio darbingumo verte. Pastarasis kriterijus taikomas dėl (duomenys neskelbtini) esant lengvam vienos organų sistemos pažeidimui. Lengvas funkcijos sutrikimas nustatomas tada, kai yra didesni organų sistemos pažeidimai: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kriterijus buvo pritaikytas dėl (duomenys neskelbtini) sukeltos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini) yra įvertinta 100 procentų bazinio darbingumo lygio verte atskiru Aprašo I priedo IX dalies 60.1 punktu, nes tai nėra (duomenys neskelbtini) sukelta komplikacija. Darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes aukščiau paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcinis sutrikimas mažesne 60 procentų bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Aprašo I priedo IX dalies 59.2.2 punktą, kuris taikomas esant lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuojamas, paminėtas kriterijus pritaikytas negali būti. Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų.

10. Atsakovas teigė, jog darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą atsižvelgiant į jo sveikatos būklę atitinkamam laikotarpiui. Todėl tai, kad pareiškėjai ankstesniu laikotarpiu buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali mažėti ar didėti. Ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertintas vadovaujantis nauja Aprašo 1 priedo redakcija, kuri yra patvirtinta Įsakymu. Tačiau teisės akto pakeitimas pareiškėjos darbingumo lygio pakeitimo nelėmė, nes tiek senoje Aprašo 1 priedo redakcijoje, tiek ir pasikeitusioje redakcijoje tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikdymas yra vertinamas tokia pačia 70 procentų bazinio darbingumo lygio verte. Darbingumo lygis, vertinant su ankstesniu laikotarpiu, iš esmės pasikeitė dėl tos priežasties, kad jis 2017 metų periodu buvo nustatytas nepagrįstai, remiantis tuo metu galiojusios Aprašo 1 priedo redakcijos IX dalies 58.2.2 punktu, kuris buvo vertinamas 55 procentų bazinio darbingumo lygio verte ir taikomas esant vidutiniam funkcijos sutrikimui, kai yra dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimai. Kadangi tiek 2017 metais, tiek ir vertinant darbingumo lygį 2019 metais, pareiškėjai diagnozuota tik viena (duomenys neskelbtini) komplikacija, aukščiau paminėto kriterijaus dabar galiojanti redakcija, reglamentuota iš esmės tapačiame Aprašo 1 priedo IX dalies 59.2.2. punkte, kuri yra vertinama 60 procentų bazinio darbingumo lygio verte, negali būti pritaikyta. Skirtingai nei skunde nurodo pareiškėja, Aprašo 1 priedo redakcijos IX dalies 59.3 punktas irgi negali būti pritaikytas, nes nėra diagnozuoti vidutinio sunkumo organų pažeidimai.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ginčų komisija atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. G. skundą.

13. Teismas nustatė, jog 2019 m. balandžio 9 d. siuntime Nr. 600 į Tarnybą nurodytos pagrindinės diagnozės: (duomenys neskelbtini). Prie siuntimo pridėti sveikatos aprašymai: 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2019 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį. Tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. balandžio 17 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą (toliau – ir Aktas), kurio 18 punkte nurodyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini) (nevertinta). Akto 25 punkte nurodyta, kad bazinis darbingumas 70 procentų nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus: IX. 59.2.1. (70 proc.) – (duomenys neskelbtini). Pastabose pažymėta, kad (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 17 d. Tarnybos Šiaulių skyrius priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame nustatė, kad pareiškėjai nustatytas 70 procentų bazinis darbingumo lygis, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23 punktu, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijai nevertinti, o bazinis darbingumo lygis prilygintas darbingumo lygiui. 2019 m. birželio 12 d. Tarnyba priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo paliko galioti Tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimą Nr. 1. Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimu Nr. 105 pareiškėjos skundą atmetė ir Tarnybos Sprendimą Nr. 2 paliko nepakeistą.

14. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 18 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl gautų patikrinti viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo aspektų, bei nurodė, jog neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, todėl dėl šių pareiškėjos argumentų nepasisakė.

15. Teismas analizavo NSIĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą darbingumo lygio sąvoką, NSIĮ 20 straipsnio 1, 4, 6 dalis ir nustatė, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimu Nr. 1, nes jis priimtas neatsižvelgus į pareiškėjos sveikatos būklę bei pakitusį teisinį reglamentavimą.

16. Teismas aptarė Aprašo 3 punktą, nurodė, jog Tarnybos Šiaulių skyrius pareiškėjos darbingumo lygio nustatymui atlikti vertino gydymo įstaigos siuntime į Tarnybą nurodytus duomenis bei medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie pareiškėjos būklę. Siuntime nurodyta, kad pareiškėjai 2012 metais diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kelis kartus gydyta Kauno klinikose (duomenys neskelbtini), reguliariai sekama (duomenys neskelbtini). Prie siuntimo pridėtos konsultacijos: 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad atsakovas netinkamai vertino pareiškėjos sveikatos būklę. Teismas pažymėjo, jog Akte nurodyta gretutinė diagnozė (duomenys neskelbtini) – nevertinta. Tarnybos Šiaulių skyrius, Tarnyba bei Ginčų komisija nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas vadovavosi Aprašo 5 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, ir sprendė, jog todėl pareiškėjai mažiausia bazinio darbingumo vertė lygi 70 procentų. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Aprašo 6 punkto nuostatas (duomenys neskelbtini) vertinama 100 procentų bazinio darbingumo verte, teismas nurodė, jog ji nepatenka į Aprašo 6.1–6.4 punktuose nurodytą intervalą.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad Tarnyba bei Ginčų komisija nepaaiškino, kodėl pareiškėjai nebuvo nustatytas dviejų ir daugiau organų sisteminis pažeidimas ir tai padarė tik atsiliepdami į pareiškėjos skundą teisme, nurodė, jog Tarnyba bei Ginčų komisija turėjo pareigą pagrįsti priimtų sprendimų motyvus, nurodant pareiškėjai priežastis, kodėl darbingumo lygis nebuvo vertintas ir pagal diagnozę (duomenys neskelbtini), tačiau sprendė, kad vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog minėti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-632-146/2017, kurioje konstatuota, kad vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio vertinimo metu galiojantys teisės aktai ir nusprendė, jog darbingumo lygis pareiškėjai buvo nustatytas vadovaujantis Aprašu, pirmiausia įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus ir taip pat pagal kitus kriterijus, nurodytus Apraše.

18. Dėl pareiškėjos prašymo esant pagrindui kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo aspektu ir pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas ištirti Aprašo nuostatas grindžiamas iš esmės nesutikimu dėl minėtų šio įstatymo normų taikymo. Teismas nurodė, jog pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus. Teismui nekilus abejonių dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo atitikties Konstitucijai, pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintas.

19. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, priėjo prie išvados, kad Sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, Sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, Sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Netenkinęs pareiškėjos skundo dėl Sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių spręsti darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.

20. Teismas pažymėjo, jog pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), ji gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.). Teismas pertekliniais pripažino kitus pareiškėjos skundo argumentus ir detaliau jų neanalizavo.

III. 21. Pareiškėja E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimus, įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių spręsti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo, priimant sprendimą, nebloginantį pareiškėjos teisinės ir turtinės padėties, išreikalauti iš Tarnybos ir / ar Ginčų komisijos visus su pareiškėjos sveikatos būkle bei darbingumo lygio nustatymu susijusius dokumentus, įskaitant ir visus dokumentus, pateiktus kartu su ankstesniais pareiškėjos skundais Tarnybai ir Ginčų komisijai, esant pagrindui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įsakymu patvirtinto Aprašo su priedais prieštaravimo Konstitucijos 29, 52, 53 straipsniams. Pareiškėja taip pat prašo, netenkinus aukščiau minėtų reikalavimų, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto pirmosios instancijos teismui argumentus, bei papildomai nurodo, kad:

22.1. Teismas patvirtino, kad pareiškėjai nebuvo suteikta išsami informacija, kodėl jos darbingumo lygis buvo įvertintas net 15 procentų aukštesnis, nei ankstesniais metais, nors jos sveikata pablogėjo, tačiau neįpareigojo atsakovo šį pažeidimą pašalinti. Taigi, nors teismas ir pripažino pareiškėjos teisę gauti išsamią informaciją iš Tarnybos, bei nustatė šios teisės pažeidimą, tačiau nepagrįstai šios teisės negynė ir nesiėmė priemonių atkurti pažeistą bylos šalių interesų pusiausvyrą. Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikoje, esant aptariamai situacijai, ne tik įpareigojama Tarnyba kiekvieną kartą iš naujo įvertinti jai pateiktus medicininius dokumentus, tačiau ir įpareigojama atlikti objektyvų ir teisingą sveikatos būklės vertinimą bei suteikti pareiškėjai suprantamą, tikslią ir teisingą informaciją apie priimtus sprendimus;

22.2. Teismas nepagrįstai laikė pertekliniais bei nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų apie tolygiai blogėjančią jos sveikatos būklę ir susidariusią paradoksalią situaciją, kai sveikatos būklei pablogėjus, jai buvo nustatytas aukštesnis darbingumo lygis. Procesiniuose dokumentuose nurodytos abejonės dėl teisės aktų, kuriais dirbtinai gerinamas pareiškėjos darbingumo lygis, galimo prieštaravimo Konstitucijai, tačiau teismui tokių abejonių nekilo. Teismui formaliai išnagrinėjus bylą bei išsamiai nepasisakius dėl visų skundo klausimų, liko neaišku, kodėl pareiškėjos teisinė padėtis pasikeitusiu teisės akto turiniu buvo pabloginta, nustačius aukštesnį darbingumo lygį, suprastėjus sveikatai;

22.3. Nepakitus pareiškėjos sveikatai, pasikeitė teisės aktai, pagal kuriuos nustatomas asmenų darbingumo lygis ir tik todėl, nepagerėjusi bei atitinkamai pablogėjusi pareiškėjos sveikatos būklė prilyginama nebe 55 procentų, o jau 70 procentų baziniam darbingumo lygiui. Vadinasi, nuo 2017 metų pablogėjus pareiškėjos gyvenimo kokybei ir pasunkėjus jos kasdieniam gyvenimui, valstybė ir Tarnyba nuo 2019 metų formaliai laiko, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra geresnė (bent jau dokumentuose), nei buvo iki tol. Dėl pasikeitusių teisės aktų yra atitinkamai bloginama pareiškėjos finansinė padėtis, sumažinant ar galimai nebeskiriant jai nedarbingumo išmokų, kurios anksčiau buvo skiriamos, o taip pat ir apsunkinama pareiškėjos padėtis darbo rinkoje;

22.4. Teisės aktas, kuris nepagerėjus faktinei pareiškėjos sveikatos būklei formaliai nulemia tariamai aukštesnį jos darbingumo lygį, gali būti laikomas antikonstituciniu, diskriminaciniu, pažeidžiančiu pareiškėjos ir kitų panašioje padėtyje esančių asmenų teisėtų lūkesčių principą. Dėl šių priežasčių bylą nagrinėjančiam teismui gali būti tikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą, siekiant įvertinti, ar Įsakymu patvirtintas Aprašas su priedais neprieštarauja Konstitucijos 29, 52 ir 53 straipsniams;

22.5. Sprendimais visiškai nepasisakyta, dėl kokių priežasčių nebuvo taikomi Aprašo 59.2.2 ar 59.3.2 punktai bei dėl kokių priežasčių atskirai taikytas Aprašo 60.1 punktas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nustatytinas dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimas;

22.6. Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuoti ir negali būti laikomi teisėtais.

23. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl, atsakovo nuomone, tenkinti apeliacinį skundą pagal pareiškėjos nurodytus argumentus nėra pagrindo;

24.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad nei atsakovas, nei Tarnyba, nei Ginčų komisija aiškiai neįvardino ir nepaaiškino pareiškėjos blogėjančios sveikatos būklės, neatliko objektyvaus ir teisingo sveikatos būklės įvertinimo atmestini. Nei atsakovas, nei Ginčų komisija nėra gydymo įstaigos ir tokio pobūdžio išvadų neteikia, kaip ir negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų. Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais kodais, ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam esminę įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas yra atsakingas už siuntimo į Tarnybą informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijų išvadas – jas parengę gydytojai specialistai;

24.3. Argumentas, kad pareiškėjos darbingumo lygiui įtaką galėjo padaryti pasikeitęs teisinis reglamentavimas, irgi yra klaidinantis. Atsakovas atsiliepime išsamiai paaiškino apie darbingumo lygio vertinimo aplinkybes ir, kad darbingumo lygio vertinimą reglamentuojančių teisės normų pasikeitimas asmens darbingumo lygiui įtakos nepadarė;

24.4. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nepaaiškino, kodėl pareiškėjai nebuvo nustatytas dviejų ir daugiau organų sisteminis pažeidimas ir tai padarė tik atsiliepime į pareiškėjos skundą teisme. Tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes Sprendime Nr. 2 išsamiai pareiškėjai paaiškinta, kodėl jai diagnozuotas sveikatos funkcijos sutrikdymas nebuvo įvertintas mažesne bazinio darbingumo lygio verte. Tačiau šis netikslumas nedaro įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, nes tai nebuvo pagrindinis teismo argumentas, o pareiškėjos skundas buvo atmestas vadovaujantis ir kitais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. STS-1126 „Dėl E. G. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SS-1287 „Dėl E. G. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. S-105 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti pirmiau nurodytus sprendimus.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pertekliniais ir nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų apie tolygiai blogėjančią jos sveikatos būklę, nors jai Sprendimais nustatytas aukštesnis darbingumo lygis; nepasisakyta, dėl kokių priežasčių nebuvo taikomi Aprašo 59.2.2 ar 59.3.2 punktai bei dėl kokių priežasčių atskirai taikytas Aprašo 60.1 punktas.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš Tarnybos ir / ar Ginčų komisijos visus su pareiškėjos sveikatos būkle bei darbingumo lygio nustatymu susijusius dokumentus, įskaitant ir visus dokumentus, pateiktus kartu su ankstesniais pareiškėjos skundais Tarnybai ir Ginčų komisijai. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimu įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir visą medžiagą, susijusią su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurią atsakovas (trečiasis suinteresuotas asmuo) pateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai po atsiliepimo į skundą buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti papildomus įrodymus. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nenurodo, kokias dar papildomas aplinkybes gali paaiškinti jos prašomi išreikalauti dokumentai, todėl teisėjų kolegija šio pareiškėjos prašymo netenkina, nes jis nėra teisiškai pagrįstas ir motyvuotas.

30. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus pirmiausia akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovas nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.

31. Akcentuotina, kad Sprendime Nr.1 nurodyta, kad sprendžiant dėl E. G. darbingumo lygio buvo vadovautasi siuntime Nr. 600 ir kituose pateiktuose dokumentuose nurodytomis diagnozėmis ir Kriterijų aprašo 1 priedo 59. 2.1 ir 60.1 punktais (II t.; b. l .1), Sprendime Nr. 2 aiškiai pagrįsta, kodėl taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo 59. 2.1 punktas (atsižvelgiant į gydytojų specialistų patvirtintą vieną (duomenys neskelbtini) komplikaciją – (duomenys neskelbtini) (I t.; b. l. 12–15). Be to, atsakovas atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad darbingumo lygis, vertinant su ankstesniu laikotarpiu, iš esmės pasikeitė dėl tos priežasties, kad jis 2017 metų periodu buvo nustatytas nepagrįstai, remiantis tuo metu galiojusios Aprašo 1 priedo redakcijos IX dalies 58.2.2 punktu, kuris buvo vertinamas 55 procentų bazinio darbingumo lygio verte ir taikomas esant vidutiniam funkcijos sutrikimui, kai yra dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimai; tiek 2017 metais, tiek ir vertinant darbingumo lygį 2019 metais, pareiškėjai diagnozuota tik viena (duomenys neskelbtini) komplikacija, aukščiau paminėto kriterijaus dabar galiojanti redakcija, reglamentuota iš esmės tapačiame Aprašo 1 priedo IX dalies 59.2.2. punkte, kuri yra vertinama 60 procentų bazinio darbingumo lygio verte, negali būti pritaikyta. Aprašo 1 priedo redakcijos IX dalies 59.3 punktas irgi negali būti pritaikytas, nes nėra diagnozuoti vidutinio sunkumo organų pažeidimai (I t.; b. l. 74–76).

32. Pareiškėjos teiginys, kad nėra pasisakyta dėl kokių priežasčių atskirai taikytas Aprašo 60.1 punktas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nustatytinas dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimas, atmestinas, nes pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota, kad atsakovas Tarnybos Šiaulių skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime nurodė, jog pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini) yra įvertinta 100 procentų bazinio darbingumo lygio verte atskiru Kriterijų aprašo I priedo IX dalies 60.1 punktu, nes tai nėra (duomenys neskelbtini) sukelta komplikacija. Darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes sveikatos funkcinis sutrikimas mažesne 60 procentų bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Kriterijų aprašo I priedo IX dalies 59.2.2 punktą, kuris taikomas esant lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuojamas, paminėtas kriterijus negali būti pritaikytas.

33. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėja (žr. šios nutarties 27 p.), įvertino visą bylos medžiagą ir nustatė, kad Tarnyba bei Ginčų komisija nepaaiškino, kodėl pareiškėjai nebuvo nustatytas dviejų ir daugiau organų sisteminis pažeidimas, tačiau tai padarė atsiliepdamas į pareiškėjos skundą teisme. Teismas, atsižvelgė į tai, kad Tarnyba bei Ginčų komisija turėjo pareigą pagrįsti priimtų sprendimų motyvus, nurodant pareiškėjai priežastis, kodėl darbingumo lygis nebuvo vertintas ir pagal diagnozę (duomenys neskelbtini), tačiau sprendė, kad vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, jog minėti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes jie nedarė įtakos pareiškėjos netenkinančio sprendimo rezultatui. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kuri atitinka ankstesnę nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

34. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, jog Tarnybos teritoriniai skyriai turi imtis visų įmanomų priemonių pakankamai aiškiai motyvuoti priimamus sprendimus, ypač atsižvelgiant į tuos atvejus, kai darbingumo lygis pakinta, o kilus klausimui centrinė institucija – Tarnyba – vadovaujantis konstituciniu atsakingo valdymo principu, privalo užtikrinti, kad laiku būtų pašalintos galinčios kilti abejones priimto sprendimo pagrįstumu.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų apie tolygiai blogėjančią jos sveikatos būklę, nors jai Sprendimais nustatytas aukštesnis darbingumo lygis; nepasisakė, dėl kokių priežasčių nebuvo taikomi Aprašo 59.2.2 ar 59.3.2 punktai bei dėl kokių priežasčių atskirai taikytas Aprašo 60.1 punktas.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teisės aktai, kuriais dirbtinai gerinamas pareiškėjos darbingumo lygis, galimai prieštarauja Konstitucijai ir prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo su priedais prieštaravimo Konstitucijos 29, 52, 53 straipsniams. Šis pareiškėjos prašymas atmetamas, nes pagal Konstituciją Konstituciniam Teismui nepriskirta tirti ministrų įsakymų. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pareiškėja kėlė teisės taikymo klausimus, kurių Konstitucinis Teismas taip pat netiria.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė