2022-03-23 Nr. AB-6639-3-62-3-02948-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2022-03-23 Nr. AB-6639-3-62-3-02948-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-237-442/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02948-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas J. M. (J. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) bendrabučio tipo patalpose, 1 sektoriaus 6 būryje. Pareiškėjas teigė, kad elektros instaliacija buvo netvarkinga, todėl jis buvo purtomas elektros srovės, kai prisiliesdavo prie neizoliuotų elektros laidų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos buvo apaugusios pelėsiu, kuris yra kenksmingas sveikatai ir gyvybei. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, jog elektros instaliacija 6 būrio patalpose yra tvarkinga, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet patys nuteistieji ją gadina. Pravieniškių PN-AK gedimus taiso nedelsiant. Atsakovo atstovas teigė, kad gyvenamųjų patalpų valymas yra pačių nuteistųjų pareiga. Jei patalpose gyvenantys asmenys tinkamai ją vykdytų, pelėsio ant sienų negalėtų atsirasti. Pravieniškių PN-AK nėra avarinės ar antisanitarinės būklės patalpų. Patalpos yra techniškai tvarkingos ir remontuojamos pagal poreikį. Atsakovo atstovas vertino, jog pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
6. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 6 būrio 6, 4 ir 2 gyvenamosiose patalpose.
7. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su netvarkinga elektros instaliacija ir pelėsio, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugo reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) 12, 39 punktais ir nustatė, kad Pravieniškių PN-AK teiginius dėl visose patalpose tvarkingos elektros instaliacijos paneigia paties atsakovo atstovo į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. spalio 26 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-7353 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksuoti HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimai ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose (6 būryje), kadangi virtuvėlėje ir prausykloje elektros instaliacija buvo netvarkinga, matėsi atviri elektros laidai, prausyklos lubos padengtos pelėsiu. Teismas pažymėjo, kad pelėsio aptikta ir 6 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, tačiau pareiškėjas į šią patalpą buvo perkeltas tik nuo 2019 m. sausio 4 d., taigi patikrinimo metu joje negyveno. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie minėtų higienos sąlygų pažeidimų pašalinimą.
8. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimų, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė tam tikrų nepatogumų. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas dėl minėto pažeidimo patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei, išskyrus abstraktaus pobūdžio skundo argumentus, teismas sprendė, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
III. 9. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas yra pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Saugios sveikatai gyvenamosios patalpos reikalavimai įtvirtinti HN 134:2015, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Kankinimas – tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia ar per aplaidumą yra sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kančia, kai tokį skausmą ar kančią sukelia viešosios valdžios pareigūnas ar kitas oficialias pareigas atliekantis asmuo, arba valstybė (Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą).
11. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad sutinka su teismo vertinimu, jog pažeidimai pareiškėjui nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, todėl teismo sprendimu pripažintas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurio nors jo pateiktame skunde keliamo klausimo ar argumento, nenurodė, kad teismas pažeidė kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Atsakovo atstovo įsitikinimu, teismas visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo J. M. prašymo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų 6 būryje dėl netvarkingos instaliacijos ir vizualiai matomo pelėsio, pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino jo teisių pažeidimą, kaip tinkamą ir pakankamą satisfakciją už jo laikymą Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad jis buvo kankinamas, atsakovo atstovas nesudarė saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Teisėjų kolegija, įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.
18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netvarkinga elektros instaliacija bei pelėsiu gyvenamosiose patalpose, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo Pravieniškių PN-AK reiškiamas pretenzijas dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu higienos sąlygų pažeidimai buvo užfiksuoti NVSC Patikrinimo akte, atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie minėtų higienos sąlygų pažeidimų pašalinimą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimų. Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nustatyto pažeidimo padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Todėl priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
19. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su kankinimu ir Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos reikalavimais, įtvirtintais HN 134:2015, Konstitucijoje, Konvencijoje, vertintini kaip deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadų.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.
21. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).
22. Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjui įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-323-968/2021).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.) suformuotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, tai, byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų sutrikusi psichinė ar fizinė sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, negu laikini nepatogumai, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
24. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė