2022-11-09 Nr. AB-27099-3-63-3-02111-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-700-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02111-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 10 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2022 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 22-IL-30-01246-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Klaipėdos AVPK iš naujo spręsti prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Klaipėdos AVPK Sprendimo, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2022 m. liepos 4 d. buvo informuotas apie tai, jog Klaipėdos AVPK priėmė Sprendimą. 2022 m. rugpjūčio 3 d. tarp pareiškėjo ir jo atstovės buvo sudaryta atstovavimo sutartis, tačiau dėl techninės klaidos buvo praleistas Sprendimo apskundimo terminas. Skundas turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu ir pareiškėjui grąžino 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra abstrakti ir nekonkreti. Pareiškėjas prašyme plačiau nepasisakė kokia techninė klaida sutrukdė jam įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Taip pat nėra nurodoma, kodėl pareiškėjas tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po beveik mėnesio nuo Sprendimo įteikimo dienos, kreipėsi į advokatų kontorą dėl jo interesų atstovavimo sutarties sudarymo. Teismas nusprendė, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl praleistas terminas neatnaujintas (ABTĮ 30 str. 2, 3 d.). Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas turėjo galimybę per įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą, nes nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui teismui paduoti bei tuo pagrindu atsisakė priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakius skundą priimti, jo trūkumai neanalizuoti. Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjui grąžintas 2022 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreiptasi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių (toliau – ir Komisija) su skundu, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos AVPK Sprendimą. 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 21R2-(AG2-122/16-2022) atsisakyti priimti sprendimą nagrinėti Komisijoje. Atsakymas buvo gautas suėjus vieno mėnesio terminui paduoti skundą. 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismui buvo pateiktas skundas, t. y. po dviejų dienų po Komisijos sprendimo gavimo dėl to, kad buvo susidurta su EPP prieigos prie sistemos technine klaida.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę savo pasirinkimu apskusti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo rengėjui kyla įstatyminė pareiga ne tik, kad aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti konkrečią instituciją į kurią turi būti teikiamas skundas, bet ir adresas, per kurį gali būti paduodamas skundas. Sprendime nurodoma, kad „Priimtas sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Pareiškėjas buvo akivaizdžiai suklaidintas dėl savo teisės realizavimo teismingumo. Pareiškėjas savo teisę teikti skundą realizavo vadovaudamasis Sprendimo ir oficialios informacijos nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisiją, kuri priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą nurodydama, kad „<...> aplinkybė, jog skundžiamame Sprendime nurodyta tai, kad jis gali būti skundžiamas ir Komisijai, negali pakeisti teisės aktais numatytos specialiosios <...> apskundimų tvarkos <...>“. Šiuo akivaizdu, kad Sprendimo priėmėjas negalėjo elgtis formaliai ir nurodyti alternatyvias skundo padavimo institucijas, jeigu jos net nėra kompetentingos spręsti tokio pobūdžio skundų.

Pareiškėjas buvo aktyvus ir nepažeisdamas Sprendime nurodyto termino su skundu kreipėsi į skunde nurodytą instituciją. Pareiškėjas turėjo absoliučiai pagrįstą lūkestį, kad jo klausimas bus išspręstas Sprendime nurodytos institucijos kompetencijos ribose. Skundo padavimo terminas yra susijęs su pareiškėjo suklaidinimu dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, taip pat susidūrus su techninėmis kliūtimis ir nesant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose numatytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, konstatavus, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas turėjo galimybę per įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą, nes nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundo padavimo terminas dėl Klaipėdos AVPK Sprendimo panaikinimo paduoti yra susijęs su pareiškėjo suklaidinimu dėl savo teisės realizavimo teismingumo, taip pat susidūrus su techninėmis kliūtimis. Pareiškėjas buvo aktyvus ir nepažeisdamas Sprendime nurodyto termino su skundu kreipėsi į skunde nurodytą instituciją.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-807-624/2021). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-502/2022). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių su skundu, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos AVPK Sprendimą. Komisija 2022 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 21R2-(AG2-122/16-2022) atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Komisija, vadovaudamasi Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, 129 punktu, konstatavo, kad Sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Komisija nurodė, kad aplinkybė, jog skundžiamame Sprendime nurodyta tai, kad jis gali būti skundžiamas ir Komisijai, negali pakeisti teisės aktais nustatytos specialios ginčų dėl spendimo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus apskundimo tvarkos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Komisijos išaiškinimais, kad jis su skundu turi kreiptis į teismą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. padavė skundą teismui dėl Klaipėdos AVPK Sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad atsisakymas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundžiamame Klaipėdos AVPK Sprendime nurodyta, kad „Priimtas sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia priežastis, dėl kurių jis praleido skundo padavimo teismui terminą, prieina prie išvados, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, objektyviai sutrukdė pareiškėjui šiuo konkrečiu atveju kreiptis į teismą ir savo galbūt pažeistas teises ginti laiku. Įvertinus byloje susidariusią situaciją, paminėtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendime nurodytą apskundimo tvarką, spręstina, kad administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galbūt jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 2 dienoms po Komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai, priėmimo, kas atitinka protingą terminą parengti skundą teismui.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises gynė veikdamas pakankamai operatyviai, rūpestingai. Byloje taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo teismui padavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą tenkinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo O. Ž. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui O. Ž. terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 22-IL-30-01246-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ paduoti ir perduoti pareiškėjo O. Ž. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė