2025-01-22 Nr. AB-1497-3-61-3-04670-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1208-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04670-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. P. (Y. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Y. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24S186359 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad paskesnio prašymo metu nurodė naujas aplinkybes, t. y. jog (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija į ekstremistinių darinių sąrašą 2024 m. gegužės 23 d. įtraukė (duomenys neskelbtini), kurio viena iš administratorių yra ir pareiškėja, taip pat, pažįstama A. P. pateikė liudijimą, kad pareiškėja galėjo būti užfiksuota vaizdinėje medžiagoje (fotografijose, vaizdo įrašuose), kurią turėjo A. P. sutuoktinis, kaip protestų dalyvė, tačiau visa vaizdinė medžiaga buvo konfiskuota kilmės valstybės teisėsaugos institucijų be galimybės atkurti. Be to, pareiškėja, patikrinusi jungtinio gyventojų informavimo centro ((duomenys neskelbtini), toliau – ir (duomenys neskelbtini)) duomenis, pastebėjo, kad jos atžvilgiu yra paskirtos dvi baudos, kurios nesumokėtos.

3. Pareiškėja nurodė, kad pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ji neatskleidė, jog yra „Telegram“ kanalo administratorė, nes, jos nuomone, Migracijos departamentas abejojo jos teiginiais, kad ji vykdo savanorišką veiklą organizacijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jautė priešiškumą iš atsakovo pusės jos pasakojimui, todėl nemanė, jog ši papildoma aplinkybė, susijusi su jos veikla (duomenys neskelbtini), yra svarbi ir esminė. Pareiškėja pažymėjo, kad „Telegram“ kanalas buvo pripažintas ekstremistiniu jau po pirmojo pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, ir tai yra esminė aplinkybė, kuri pagrindžia realią persekiojimo baimę. Pareiškėja yra ekstremistinio darinio dalyvė, administratorė, todėl pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nuostatas jai tiesiogiai gresia atsakomybė, o grįžus į (duomenys neskelbtini), ji būtų persekiojama ir nuteista. Pareiškėja teigė, kad ji atitinka visas sąlygas, dėl kurių būtų persekiojama savo kilmės valstybėje. Akcentavo, jog daug asmenų, kurie buvo susiję su organizacija (duomenys neskelbtini), buvo represuoti.

4. Pareiškėja nesutiko su atsakovo išvada, kad jos pasakojimas yra nenuoseklus ir nelogiškas. Teigė, jog Migracijos departamentas neįsigilino į jos pasakojimą ir nurodytas aplinkybes.

5. Pareiškėja teigė, kad jos asmens duomenys bei faktas, jog ji yra ekstremistinio kanalo administratorė, buvo nutekinti (duomenys neskelbtini) publikacijoje, joje nurodant faktą, kad kilmės valstybėje buvo nutekinti visų „Telegram“ administratorių duomenys. Migracijos departamentas, neturėdamas jokių įrodymų, jog pareiškėja prisijungė prie „Telegram“ kanalo po jo paskelbimo ekstremistiniu, remdamasis tik savo subjektyvia, niekuo nepagrįsta nuomone, privalėjo jos atžvilgiu taikyti abejonės privilegiją – šiuo atveju nėra jokių pagrįstų duomenų, kad pareiškėja būtų prisijungusi prie kanalo po jo paskelbimo ekstremistiniu. Be to, vien aplinkybė, jog Migracijos departamentas nesugebėjo nustatyti (kaip svečias), kad pareiškėja yra „Telegram“ kanalo administratorė, nereiškia, jog informacija apie jos veiklą (duomenys neskelbtini) ir „Telegram“ kanale nėra perduota (duomenys neskelbtini) valdžiai siekiant pakenkti pareiškėjai.

6. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas nekvestionuoja fakto, jog ji yra bendravusi su O. T., todėl pastarajai yra žinoma, kuo Lietuvos Respublikoje užsiima pareiškėja. O. T. perėjo į (duomenys neskelbtini) režimo pusę, todėl tikėtina, kad yra atskleidusi daugiau duomenų ir detalių apie pareiškėją ir jos vykdomą veiklą.

7. Pareiškėja pažymėjo, jog pagal A. P. liudijimą, ji galbūt yra užfiksuota vaizdo įrašuose, kuomet dalyvavo protesto akcijose. Ši vaizdo medžiaga yra konfiskuota (duomenys neskelbtini) teisėsaugos įstaigų, o tai suponuoja visiškai pagrįstą ir realią persekiojimo baimę. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pati tų įrašų nematė, duomenų, jog jos atžvilgiu dėl to yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, neturi.

8. Pareiškėja paaiškino, kad neseniai pastebėjo, jog jai yra paskirtos baudos, nors ji kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – nebuvo nuo 2020 m. Taigi, šios baudos įrodo, kad (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos ją persekioja. Teigė, jog negali pateikti išsamesnės informacijos apie paskirtas baudas, nes šią informaciją galima gauti tik asmeniškai arba turint elektroninį prisijungimą, kurį taip pat galima gauti tik asmeniškai susisiekus su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija.

9. Pareiškėja nurodė, kad dėl sąsajų su ekstremistine organizacija, ekstremistinio kanalo administravimu, dalyvavimo protesto akcijose, aktyvios opozicinės veiklos, negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, jog ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Taip pat yra grėsmė, kad jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Todėl, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos nesuteikimo.

10. Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamento reikalavimas, kad ji pateiktų objektyvius įrodymus, nedera su prieglobsčio teisėje taikomu įrodinėjimo standartu. Atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog išnagrinėjus pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, kuriais ji grindžia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, užsienietė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ji taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 71 straipsnyje numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Taigi, pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jai kylančias grėsmes ir jų realumą. Migracijos departamentui atliekant prašymo tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

14. Atsakovas akcentavo, kad apklausos metu Migracijos departamente pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų A. P. liudijimus ir iš to kylančias grėsmes. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja nurodė pažinojusi A. P. dar kilmės valstybėje kaip vieno „Telegram“ kanalo dalyvę, tačiau A. P. liudijime yra nurodyta, kad ji su pareiškėja susipažino ir pradėjo bendrauti tik 2021 m. kovo mėn., t. y. jau būnant Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip ir dėl pirmos paskesnio prašymo naujos aplinkybės, ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma dar pirmo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu 2023 m. sausio mėn., tačiau neišsakyta nei apklausų metu Migracijos departamente, nei teisme.

15. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais dėl (duomenys neskelbtini) sistemos ir nesumokėtų baudų, kadangi apklausos metu pareiškėja neginčijo fakto, kad iš pateiktų ekrano kopijų neįmanoma nustatyti pažeidimo, dėl kurio jai yra paskirtos baudos, taip pat neįmanoma nustatyti, kada yra paskirtos baudos ar kokios institucijos iniciatyva ši bauda yra skiriama, todėl pareiškėjos nuogąstavimus dėl (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų persekiojimo vertino kaip nepagrįstus.

16. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko konkrečiai pareiškėjos situacijos įvertinimą ir konstatavo, jog pagalba kilmės valstybės ekstremistiniu dariniu pripažintoje organizacijoje nėra tapatu tokios veiklos iniciavimui, koordinavimui.

17. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjos skundo argumentais dėl papildomos apsaugos, nes tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 18. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) veikė prieš (duomenys neskelbtini) režimą dalyvaudama protesto akcijose ir tai galbūt užfiksuota vaizdo įrašuose, kurie pateko (duomenys neskelbtini) teisėsaugai. Taip pat tuo, kad pareiškėja yra socialinės medijos kanalo, kuris (duomenys neskelbtini) pripažintas ekstremistiniu, administratorė, ir ši aplinkybė galbūt tapo žinoma (duomenys neskelbtini) valdančiajam režimui. Pareiškėja, kaip pagrįstą persekiojimo baimę, nurodė 20 ir 40 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (maždaug 6 ir 12 eurų) dydžio jai paskirtas baudas kilmės valstybėje.

20. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

21. Teismas, įvertinęs skundžiamo atsakovo Sprendimo turinį nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos perspektyvinę riziką jos duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Apibendrinęs visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realią riziką prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl pareiškėjos deklaruojamą baimę nelaikė pagrįsta.

22. Teismas pažymėjo, jog atsakovas tyrimo metu nustatė, kad per visą laiką nuo 2020 m. protestų, pareiškėja dėl savo pilietinės pozicijos asmeniškai nesusidūrė su jokiomis baudžiamosiomis pasekmėmis iš valstybės pusės arba realia tokių pasekmių grėsme. Teismas pritarė Migracijos departamento vertinimui bei išvadoms apie pareiškėjai skirtas baudas, jų dydį, galimą nusižengimų pobūdį, juolab, kad ir pati pareiškėja baudų skyrimą pagrindžia tik subjektyviais teiginiais. Teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai už dalyvavimą 2020 m. vykusiuose protestuose padidėja rizika patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus, jau yra konstatuota nagrinėjant pirmąjį pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Įvertinus šią ir visą kitą susijusią informaciją, atsakovas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nesant patikimų įrodymų, kurie patvirtintų A. P. liudijimą, pareiškėjos teiginys apie persekiojimo baimę kilmės valstybėje nėra pagrįstas, juolab, jog ir pati pareiškėja tokių įrodymų nematė. Sprendimo dėl pareiškėjos pirmojo prieglobsčio prašymo teisminio nagrinėjimo metu tai pat buvo konstatuota, kad vien pareiškėjos dalyvavimas organizacijoje (duomenys neskelbtini), kritiškos nuomonės socialiniuose tinkluose reiškimas bei ryšių su organizacijos vadove palaikymas, savaime nepatvirtina (duomenys neskelbtini) institucijų persekiojimo realumo, o vertinant pareiškėjos teiginį apie tai, kad jai kilmės valstybėje kyla grėsmė dėl to, jog socialinės medijos kanalas, kurio veikloje ji dalyvavo, pripažintas ekstremistiniu, pabrėžtina, kad prieglobsčio procedūroje esminiu vertinimo objektu yra laikomas ne paties fakto nustatymas, o tokio fakto potenciali rizika asmens saugumui ateityje.

23. Teismas, išanalizavęs Migracijos departamento atlikto pareiškėjos individualios situacijos nustatymo tyrimo išvadas, su jomis sutiko ir konstatavo, kad anksčiau paminėto fakto nustatymas nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali individualizuoto pobūdžio persekiojimo grėsmė.

24. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad bylos aplinkybės (jų visuma) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju ji patirtų persekiojimą dėl jos nurodytų motyvų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant prieglobsčio prašymą, vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad galimas persekiojimas dėl kurių nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus ir bylos medžiagą, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėja nenurodė konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jos persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini), o tai yra būtina sąlyga norint gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

25. Įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, Migracijos departamente apklausos metu pateiktus argumentus, motyvus, duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją, teismas sprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir padarė teisingą išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos atžvilgiu jos kilmės valstybėje būtų imtasi persekiojimo veiksmų. Pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad byloje taip pat nėra nustatytų aplinkybių, kurios suponuotų papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, jog dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

27. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai nepatenkintas. Teismas nurodė, kad nustačius, jog Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

29. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl jos administratorės pareigų „Telegram“ kanale, kuris pripažintas ekstremistiniu. Teigia, jog pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą jai gresia atsakomybė ir grįžus į (duomenys neskelbtini), ji būtų persekiojama ir nuteista. Pareiškėja pažymi, kad ji tiesiogiai atitinka visas sąlygas, dėl kurių būtų persekiojama (duomenys neskelbtini), ir jos baimė yra visiškai pagrįsta. Teismo argumentas, jog šio fakto nustatymas nepatvirtina pareiškėjai realiai kylančios individualizuoto pobūdžio persekiojimo grėsmės, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

30. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nenagrinėjo skundo argumentų dėl jai gręsiančio pavojaus (persekiojimo) dėl jos sąsajų su O. K. ir organizacija (duomenys neskelbtini).

31. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, nevertino ir nepasisakė dėl jos išdėstytų argumentų dėl O. T. veiksmų ir jos įtakos pareiškėjos baimei grįžti į kilmės valstybę. Pažymi, kad Migracijos departamento reikalavimas pateikti pareiškėjai kažkokius objektyvius įrodymus yra prasilenkiantis su prieglobsčio teisėje taikomu įrodinėjimo standartu. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, jų nevertino ir į jas neatsižvelgė, tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

32. Pareiškėja teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nesant patikimų įrodymų, kurie patvirtintų A. P. liudijimą, pareiškėjos teiginys apie persekiojimo baimę kilmės valstybėje nėra pagrįstas. Pažymi, kad nelogiškas Migracijos departamento teiginys, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, jog apklausos metu Migracijos departamente pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų A. P. liudijimus ir iš to kylančias grėsmes. Savaime suprantama, kad pareiškėja negali pateikti įrodymų, nes visa vaizdinė medžiaga buvo konfiskuota (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo reikalavimas pateikti įrodymus yra neįgyvendinamas.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl jai paskirtų baudų (duomenys neskelbtini). Teigia, kad neseniai pastebėjo, jog jai yra paskirtos baudos, nors ji kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – nebuvo nuo 2020 m. Šios baudos įrodo, kad (duomenys neskelbtini) specialiosios tarnybos ją persekioja. Pažymėjo, kad negali atsakovui pateikti išsamesnės informacijos apie baudas, nes šią informaciją galima gauti tik asmeniškai arba turint elektroninį prisijungimą, kurį taip pat galima gauti tik asmeniškai susisiekus su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija.

34. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino aktualios kilmės valstybės informacijos, kuri pagrindžia, kad pareiškėjai kyla reali ir pagrįsta grėsmė kilmės valstybėje. Būtent kilmės valstybės informacija pagrindžia, kad tokio profilio asmenys kaip pareiškėja, kilmės valstybėje vis dar yra persekiojami ir baudžiami. Pareiškėjos nuogąstavimai dėl (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo jos atžvilgiu (dėl jos dalyvavimo pilietinėje-opozicinėje veikloje) yra pagrįsti, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas kilmės valstybės informacijos ir realios situacijos (duomenys neskelbtini) nevertino. Migracijos departamentas nesurinko reikiamos kilmės valstybės informacijos ir tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos individualios situacijos, o pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos, neatsižvelgė į nurodytus motyvus ir argumentus bei pateiktą kilmės valstybės informaciją.

35. Pareiškėja taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo.

36. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo jos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje bei, kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, šios klaidos neištaisė ir pirmosios instancijos teismas.

37. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

38. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog Migracijos departamentas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, neišnagrinėjęs individualios pareiškėjos situacijos, nevertindamas aplinkybių visumos, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos bei individualių pareiškėjos nurodytų aplinkybių, ir pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir tokių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Akcentavo, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją, o tik deklaratyviai nesutinka su vertinimu.

39. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjos dalyvavimo organizacijoje (duomenys neskelbtini), kritiškos nuomonės reiškimo socialiniuose tinkluose bei ryšių palaikymo su organizacijos vadove. Atsakovo nuomone, nors susieti pareiškėjos asmens su „Telegram“ kanalų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) administravimu ar naryste nepavyko, nelaikytina, jog šios aplinkybės yra žinomos kilmės valstybės institucijoms. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai šiuo pagrindu nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, paremta jos subjektyviomis prielaidomis.

40. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentuoja, kad pareiškėjos savanorystė organizacijoje (duomenys neskelbtini) bei ryšių su jos vadove palaikymas savaime nepatvirtina (duomenys neskelbtini) institucijų persekiojimo realumo. Pažymi, jog prieglobsčio procedūroje esminiu vertinimo objektu yra laikomas ne paties fakto nustatymas, o tokio fakto potenciali rizika asmens saugumui ateityje. Prieglobsčio prašytojos tiek formalus, tiek neformalus bendradarbiavimas su minėta organizacija ar jos vadove nepatvirtina, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali individualizuoto pobūdžio persekiojimo grėsmė. Atsakovas taip pat nurodo, jog prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija ir individuali prieglobsčio prašytojui kylanti persekiojimo grėsmė. Pabrėžia, kad prieglobstis asmeniui suteikiamas ne savaime vien tik dėl jo kilmės valstybės informacijos, o kiekvienu individualiu atveju, įvertinus, kad užsieniečiui gresia persekiojimas.

41. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo vertinta O. T. veiksmai ir pareiškėjos baimė grįžti į kilmės valstybę. Nurodo, jog peržiūrėjus ir įvertinus vaizdo įrašus, laikytina, kad vieši O. T. pasisakymai yra propagandinio pobūdžio, neparemti jokiais objektyviais įrodymais (ką neretai patvirtindavo ir pati O. T., teigdama, jog ji perteikia savo subjektyvią nuomonę), iš esmės atitinkantys oficialią (duomenys neskelbtini) režimo retoriką. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienoje iš dalių neužsimenama būtent apie pareiškėją. Pabrėžia, jog Migracijos departamentas nekvestionuoja paties fakto, kad pareiškėja yra bendravusi su O. T.. Atsakovo nuomone, pareiškėjos nuogąstavimai dėl to, kad O. T. atskleis informaciją apie jos veiklą Lietuvos Respublikoje ir dėl to pareiškėjai galimai kils persekiojimo rizika, grindžiami išskirtinai subjektyviu jos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais.

42. Atsakovas, pasisakydamas apie A. P. pateiktą liudijimą dėl pareiškėjos buvimo vaizdinėje medžiagoje, pažymi, jog apklausos metu Migracijos departamente pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų A. P. liudijimus ir iš to kylančias grėsmes. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodė pažinojusi A. P. dar kilmės valstybėje kaip vieno „Telegram“ kanalo dalyvę, tačiau A. P. liudijime yra nurodyta, kad ji su pareiškėja susipažino ir pradėjo bendrauti tik 2021 m. kovo mėn., t. y. jau būnant Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovas pabrėžia, jog kaip ir dėl pirmos paskesnio prašymo naujos aplinkybės, ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma dar pirmo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu, t. y. 2023 m. sausio mėn., tačiau neišsakyta nei apklausų Migracijos departamente metu, nei teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad nuo liudijamų įvykių yra praėję daugiau nei 3 metai, jog šios aplinkybės tendencingai buvo nuslėptos pirmojo prašymo metu bei tai, kad nei Migracijos departamentas, nei teismai nekvestionavo pareiškėjos galimo dalyvavimo protestuose, tačiau nenustačius (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų susidomėjimo, pagrįsto objektyviais, o ne subjektyviais įrodymais, atsakovo nuomone, ši nauja aplinkybė savaime nesuponuoja persekiojimo rizikos grįžimo į kilmės valstybę atveju.

43. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėja nepaaiškina, kodėl Švedijos Karalystės migracijos agentūros parengta informacija apie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pateiktos bendro pobūdžio kilmės valstybės informacijos įvertinimas turi turėti prioritetą prieš Lietuvos Respublikos institucijų atliekamą individualų būtent pareiškėjos situacijos vertinimą, pagrįstą kilmės valstybės informacija, paaiškinimais ir kitais įrodymais. Akcentuoja, jog Migracijos departamentas atliko konkrečiai pareiškėjos situacijos įvertinimą ir konstatavo, kad pagalba kilmės valstybės ekstremistiniu dariniu pripažintoje organizacijoje nėra tapatu tokios veiklos iniciavimui, koordinavimui. Pareiškėjos teigimu, administruodama minėtą kanalą (bei analogišką kanalą (duomenys neskelbtini)), ji organizuoja įvairią pagalbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pabėgėliams. Tvirtina, kad ji yra minėtų kanalų administratorė. Pareiškėjos pateiktų ekrano kopijų vaizdinėje medžiagoje ji yra įvardijama kaip (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad apklausų metu Migracijos departamente pareiškėja buvo paprašyta paaiškinti, kaip jos asmuo gali būti susietas su minėtu slapyvardžiu. Anot jos, kažkada (duomenys neskelbtini) buvo publikavusi straipsnį, kuriame buvo teigiama, jog kilmės valstybėje buvo nutekinti duomenys, kurie atskleidė visų „Telegram“ kanalų administratorius, įskaitant pareiškėjos, tapatybę. Tačiau, atsakovo nuomone, tyrimo metu nustatyta, kad šis pareiškėjos pasakojimas yra prieštaringo pobūdžio.

44. Atsakovo vertinimu, pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas tvirtina, jog vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

45. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog išnagrinėjus pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, kuriais ji grindžia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos turimomis arba jai priskirtomis asmeninėmis savybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Bylos duomenimis:

47.1 Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2024 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S20025, kuriuo atsisakė jį tenkinti, motyvuodamas tuo, kad tyrimo metu neidentifikuota tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, taigi – ir realios rizikos jai patirti persekiojimą ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Pareiškėjai apskundus minėtą sprendimą, Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu, kuris 2024 m. gegužės 22 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, jos skundą atmetė kaip nepagrįstą;

47.2 pareiškėjai neišvykus iš Lietuvos Respublikos, kurioje ji, netekusi prieglobsčio prašytojo statuso, buvo be teisėto pagrindo, Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 24S145524 išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį;

47.3 2024 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris grindžiamas tuo, kad:

47.3.1 (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija į ekstremistinių darinių sąrašą 2024 m. gegužės 23 d. įtraukė „Telegram“ kanalą (duomenys neskelbtini), kurio viena iš administratorių yra ir pareiškėja;

47.3.2 pažįstama A. P. pateikė liudijimą, jog pareiškėja galėjo būti užfiksuota vaizdinėje medžiagoje (fotografijose, vaizdo įrašuose), kurią turėjo A. P. sutuoktinis, kaip protestų dalyvė, tačiau visa vaizdinė medžiaga buvo konfiskuota kilmės valstybės teisėsaugos institucijų be galimybės atkurti;

47.3.3 patikrinusi jungtinio gyventojų informavimo centro duomenis, pareiškėja pastebėjo, kad jai yra paskirtos 2 baudos;

47.3.4 tyrimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis: su režimu siejamo „Telegram“ kanalo (duomenys neskelbtini) įrašu; (duomenys neskelbtini) paskelbtu valstybinio kanalo (duomenys neskelbtini) vykdytu interviu su (duomenys neskelbtini) piliete O. T., kuri, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nutekino visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) opoziciją užsienyje.

47.4 Migracijos departamentas, išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, ginčijamu 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti jai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: nėra informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo pareiškėją kaip politinę aktyvistę ar (duomenys neskelbtini) opozicijos rėmėją bei kad turi tikslą bei motyvą nustatyti jos buvimo vietą, sulaikyti ją ir nubausti; nėra informacijos apie prieglobsčio prašytojos politiškai motyvuotą persekiojimą; pareiškėjos nuogąstavimai dėl to, kad O. T. atskleis informaciją apie jos veiklą Lietuvos Respublikoje ir dėl to jai galimai kils persekiojimo rizika, grindžiami išskirtinai subjektyviu vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais; kitos aplinkybės, t. y. įrašas „Telegram“ kanalo (duomenys neskelbtini) bote, straipsnis organizacijos (duomenys neskelbtini) tinklapyje apie pareiškėją, buvo sukurtos ne tik jai palikus kilmės valstybę, tačiau išskirtinai stengiantis tik sustabdyti sprendimo dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įgyvendinimą, todėl, atsižvelgiant į Įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostatas („Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.“), pabėgėlio statusas jai nėra suteiktinas. Be to, ši nauja aplinkybė nėra laikoma esmingai padidinančia persekiojimo riziką dėl Konvencijoje įtvirtintų pagrindų užsienietės individualiu atveju; 2) nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, dėl ko tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Kadangi tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, t. y. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta „ginkluotas konfliktas“, ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

48. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pritaręs Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo išvadoms dėl paskesnio pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

49. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reiškiamus reikalavimus, teigia, kad nors ji kilmės valstybėje gali būti persekiojama, Migracijos departamentas nesurinko reikiamos kilmės valstybės informacijos ir tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos individualios situacijos, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai neišnagrinėjęs bylos, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytus motyvus ir argumentus bei pateiktą kilmės valstybės informaciją; jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso dėl jos sąsajų su ekstremistine organizacija, ekstremistinio kanalo administravimo, dalyvavimo protesto akcijose, aktyvios opozicinės veiklos, ji negalėtų grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, taip pat dėl grėsmės, kad jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

36. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo: pagal pareiškėjos paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu galiojusios redakcijos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – ir COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes nares, ES prieglobsčio agentūrą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius (Tvarkos aprašo 7 p.).

37. Pagal Tvarkos aprašo VII skyriaus, reglamentuojančio prašymo suteikti prieglobstį, nagrinėjimą, nuostatas, duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti (Tvarkos aprašo 89 p.); įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo, atlikti Tvarkos aprašo 92.1–98.8. papunkčiuose numatytus veiksmus, iš jų – atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis (Tvarkos aprašo 92.1 p.); surinkti reikiamą COI (Tvarkos aprašo 92.8 p.).

38. Surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą (Tvarkos aprašo 97 p.). Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 papunkčiuose nurodytus kriterijus, iš – tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (Tvarkos aprašo 97.1 p.).

39. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti ar nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi išreikalauti visus viešai neprieinamus įrodymus, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio: atsakovas, vertindamas pareiškėjos teiginių, susijusių su baime patirti persekiojimą dėl dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini), pagrįstumą, motyvuoja savo 2024 m. sausio 17 d. priimtu sprendimu Nr. 24S20025, taip pat iki priimant šį sprendimą vykdytos pareiškėjos apklausos duomenimis, kurie reikšmingi vertinant ir vėlesnius pareiškėjos paaiškinimus, tačiau tokie įrodymai byloje nėra pateikti; nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, susijusiais su A. P. liudijimu dėl (duomenys neskelbtini) teisėsaugos turimo vaizdo įrašo, kuriame galbūt užfiksuotas pareiškėjos dalyvavimas protestuose, įrodomąja reikšme dėl tokio įrodymo neprieinamumo, Sprendimas motyvuotas ir argumentais dėl pareiškėjos ir A. P. paaiškinimų, kurie byloje nepateikti, neatitikimo, kuo galima įsitikinti tik juos įvertinus; Sprendime minima (18 psl.) į bylą nepateikta 2024 m. rugpjūčio 9 d. parengta pažyma Nr. 24 VD15489, kuria atsakovas motyvuoja išvadas.

37. Tvarkos aprašo nuostatos dėl renkamos informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę kokybės (tiksli ir naujausia) aiškintinos kaip nustatančios ir pareigą, esant poreikiui, surinkti individualiam atvejui reikšmingą informaciją. Vertindama ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovas neįvykdė pareigos surinkti informacijos apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, taip pat duomenis dėl pareiškėjos apklausos metu nurodytų teiginių pagrįstumo:

37.1 nagrinėjamu atveju yra reikšminga informacija, susijusi su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų priimtais procesiniais sprendimais dėl asmenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos į ekstremistinių darinių sąrašą įtrauktais dariniais. Pareiškėjos paaiškinimui, kuriam patvirtinti įrodymai nesurinkti, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos į ekstremistinių darinių sąrašą 2024 m. gegužės 23 d. įtraukė „Telegram“ kanalą (duomenys neskelbtini), kurio (kanalo) viena iš administratorių teigia esanti pareiškėja. Sprendime nurodoma, kad „<...> Užsienietė pasakojo, kad viešojoje erdvėje yra publikuojamos jos fotografijos, asmeniniai duomenys (įskaitant informaciją, kad (duomenys neskelbtini) pseudonimu pasivadinęs asmuo yra Y. P.) <...> kad (duomenys neskelbtini) yra publikavusi straipsnį, kuriame nurodė, kad kilmės valstybėje buvo nutekinta duomenų bazė, kurioje buvo nurodyti visų kanalų administratoriai. <...>, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų tikrinęs tokių paaiškinimų atitikimą tikrovei, nėra;

37.2 nėra informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų priimtais procesiniais sprendimais dėl asmenų, susijusių su dalyvavimu organizacijos (duomenys neskelbtini) ar kitų analogiškų organizacijų veikloje. Pažymėtina, kad nors Sprendime (9 psl.) nurodoma, kad „ <...> pagalba kilmės valstybės ekstremistiniu dariniu pripažintoje organizacijoje nėra tapatu tokios veiklos iniciavimui, koordinavimui. <...>“, niekaip nepagrindžiama, kokią tai turi reikšmę tyrimo kontekste; Sprendimo (17 psl.) teiginys, kad „ <...>. Duomenų apie tai, kad kiekvienas (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris bendravo su O. K., sulaukė pagalbos arba prisidėjo prie organizacijos (duomenys neskelbtini) veiklos, būtų persekiojamas ir baudžiamas, taip pat nebuvo rasta. <...>“, nėra reikšmingas, kadangi: viena vertus, duomenys „apie kiekvieną“ apibūdintą asmenį objektyviai ir negali būti surinkti; kita vertus, įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad asmuo, susijęs su organizacijos (duomenys neskelbtini) veikla, buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, surastas ir nurodytas kitos šalies ginčo nagrinėjimo metu (apeliacinio skundo 25 p.) be, matyt, ypatingų pastangų; nesant tokios informacijos, nėra pagrįsti svarstymai, kiek O. T., kuri bendravo su pareiškėja dalyvaudama organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje, parodymai, galbūt duoti (duomenys neskelbtini) teisėsaugai, yra reikšmingi nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą;

38. Neįvykdžius pareigos surinkti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę kokybę, atsakovo nurodyti faktai, turėję įtakos vertinimui, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, negali būti laikomi nustatytais, o Sprendimas šiuo aspektu – teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

39. Nors atsakovo vertinimas, kad pareiškėja galbūt pati pateikė informaciją apie save „Telegram“ kanalo (duomenys neskelbtini) botui, taip pat, kad informacija 2024 m. birželio 10 d. organizacijos (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje paskelbtam straipsniui (duomenys neskelbtini) atskleista pačios užsienietės iniciatyva, atsižvelgiant tiek į tokios informacijos paskelbimo laiką, turinį bei aplinkybes, yra pagrįstas, dėl ko atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pabėgėlio statuso (ne)suteikimo, pagrįstai vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostata („Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.“), ginčijame Sprendime nėra pagrįstų argumentų, kodėl tokia informacija nėra reikšminga sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą (papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kaip (duomenys neskelbtini) yra vertinama valdančiajam režimui oponuojančių asmenų, kurie nepritaria (duomenys neskelbtini) biuro veiklai (faktinei (duomenys neskelbtini) opozicijos atstovei), veikla, kaip aplinkybė, jog ji galbūt „privalės atsakyti įstatymo nustatyta tvarka“, yra reikšminga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo aspektu.

40. Kadangi atsakovas tyrimą dėl pareiškėjos paskesnio prieglobsčio prašymo vykdė pažeisdamas aptartas Tvarkos aprašo nuostatas, užtikrinančias objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas.

42. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pateikti, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Y. P. (Y. P.) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Y. P. (Y. P.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 24S186359 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Y. P. (Y. P.) paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė