2022-03-28 Nr. BB-2160-1-01-1-17725-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1526/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17725-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, susipažinusi su nuteistosios N. K. gynėjos advokatės Svietlanos Baracevičienės kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios N. K. gynėja advokatė Svietlana Baracevičienė prašo panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius ir vadovaujantis BK 37 straipsniu N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai neanalizavo bei nevertino aplinkybių, kad N. K. ir jos sutuoktinis A. K. pripažino, kad jų santykiai pašlijo prieš metus iki įvykių, t. y. nuo 2019 m., kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir nepaskelbus nuosprendžio A. K. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl N. K. kaltės, dėl jos neištikimybės ir smurtinio elgesio prieš šeimos narius (sūnų, A. K. motiną). Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes nevertino konfliktinių santykių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į kuriuos buvo įtraukti mažametis vaikas ir sutuoktinio mama A. Š., į nuteistosios stresinę situaciją dėl baimės prarasti vaiką. Apeliacinės instancijos teismas dėl mažareikšmiškumo netaikymo pasisakė tik dėl epizodo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir nepasisakė dėl epizodo su nukentėjusiąją A. Š.. Teismai padarė esminius BK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimus, nes sprendimus grindė vien nukentėjusiosios A. Š. paaiškinimais, atmetė nuteistosios N. K. paaiškinimą, kad konfliktas kilo dėl to, kad A. Š. nenorėjo jai grąžinti vaiko ir ją įžeidė. Teismas nevertino liudytojos A. F. parodymų. Nukentėjusiajai A. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl N. K. galėtų būti taikomos BK 37 straipsnio nuostatos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju kasaciniame skunde nuteistosios gynėja nors ir nurodo formalius apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, tačiau juos grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas. Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė, kodėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje) N. K. nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo prašymo dėl N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus A. Š. sveikatos sutrikdymo), nes apeliaciniame skunde toks prašymas nebuvo suformuluotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios N. K. gynėjos advokatės Svietlanos Baracevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas