2019-10-02 Nr. AB-18606-3-63-3-01333-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1191-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01333-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Tauragės AVPK) 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d., jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Tauragės AVPK areštinėje, kameroje Nr. 8, dar su dviem asmenimis. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas vienam kameroje laikomam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Taip pat teigė, kad kameroje buvo tik dvi spintelės, todėl negalėjo susidėti daiktų, sanitarinį mazgą nuo kameros skyrė neaukšta sienelė, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, buvo šalta, drėgna, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Nurodė, kad buvo laikomas 7 paras, nors teisės aktai leidžia laikyti tik 5 paras. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl minėtų aplinkybių patyrė garbės ir orumo pažeminimą, patyrė fizinius, emocinius, dvasinius ir psichologinius nepatogumus, išgyvenimus ir sukrėtimus. Pareiškėjo nuomone, tokios sąlygos prilygo kankinimui, tokiu būdu tyčia buvo sudaromos konfliktinės situacijos. Teigė, kad dėl tokių sąlygų buvo pakenkta jo regėjimui, jautė emocinę depresiją, sumenkėjo galimybės.

3. Atsakovo atstovas, Tauragės AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK ir kitas institucijas nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje jam būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nurodė, kad pareiškėjas tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį. Tauragės AVPK teigė, kad kameros Nr. 8 plotas buvo 16,77 kv. m, todėl išvedant pasivaikščioti laikomus asmenis, keičiantis areštuotų asmenų skaičiui paros eigoje plotas, tenkantis vienam asmeniui, kito nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.

Pažymėjo, kad kamerose spintelių buvo tiek, kiek ir lovų. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu ir pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų, 29 punktą, t. y. kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Atsakovo atstovas teigė, kad Tauragės AVPK areštinėje Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Sveiktos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas patikrinimus atliko 2016 m. balandžio 15 d. ir 2017 m. gegužės 12 d., kameroje Nr. 8 patikrinimas buvo atliktas 2016 m. balandžio 15 d.

Nurodė, kad policijos areštinės languose įrengtos orlaidės, jos skaidraus stiklo, atsidaro, nors 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte buvo nurodyta, kad asmenys apgyvendinti kameroje Nr. 8 negalėjo patys atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Tauragės AVPK areštinę numatoma rekonstruoti ir akcentavo, kad rekonstrukcija bus vykdoma nugriaunant senąjį areštinės pastatą ir pastatant naują. Teigė, kad rūkantys asmenys policijos areštinėje laikomi atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, be to, nebuvo jokių įrodymų ir galimybės nustatyti, ar pareiškėjas buvimo areštinėje metu pats buvo nerūkantis.

Tauragės AVPK nurodė, kad pareiškėjas areštinės kameroje buvo laikomas neilgą laiko tarpą, todėl minėtos aplinkybės pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, kad pareiškėjo N. D. privatumas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d., naudojantis Tauragės AVPK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, buvo neužtikrintas, tuo sudarant sąlygas žeminti jo orumą ir pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d., viso 8 paras, kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m su dviem kitais asmenimis. Kamerose įrengti 1,42 kv. m (100 cm x 142 cm) ploto sanitariniai mazgai. Taigi, pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą, buvo 5,12 kv. m ((16,77 kv. m – 1,42 kv. m) / 3 asm.). Teismas įvertino, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą pažeista nebuvo.

7. Teismas nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatyme, Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247, bei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, ir kituose teisės aktuose dėl sanitarinio mazgo įrengimo teritorinių policijos įstaigų areštinėse reikalavimų nepasisakoma. Tauragės AVPK nurodžius, jog sanitariniai mazgai buvo atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d. nebuvo užtikrinamas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokiu būdu buvo pažeidžiama pareiškėjo garbė ir orumas, buvo pažeisti Konvencijos 3 straipsnis, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į Tauragės AVPK areštinę buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kadangi buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla ir ginčo laikotarpiu buvo laikomas 8 paras, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėją Tauragės AVPK areštinėje laikant ilgiau nei 5 paras buvo pažeista Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms.

9. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustatė kiek turi būti spintelių kameroje, taip pat kokie konkrečiai reikalavimai taikomi natūraliam apšvietimui, pareiškėjas nenurodė ar jis pats buvo rūkantis ar nerūkantis, ar kiti jo kameroje laikomi asmenys rūkė, ar drėgna buvo dėl to, kad negalėjo vėdinti patalpų, ar drėgmė skverbdavosi iš lauko ir t. t. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas laikymo Tauragės AVPK areštinėje metu būtų teikęs skundus Tauragės AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų neatitikimo Lietuvos higienos normų reikalavimams ar kitiems teisės aktams, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl kitų pažeidimų nepasitvirtino.

10. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas anksčiau būtų skundęsis Tauragės AVPK areštinės administracijai, kitoms įstaigoms ir institucijoms ar teismui dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis areštinės kamerose įrengtu sanitariniu mazgu. Iš esmės pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, jog tokiomis sanitarinio mazgo įrengimo sąlygomis galėjo būti pažeistas jo privatumas, tačiau nenurodė konkrečių tokio pažeidimo faktų. Pažeidimas buvo vykdomas palyginus neilgą laikotarpį, t. y. 8 paras. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis areštinės kameroje įrengtu sanitariniu mazgu pareiškėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikšminga. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neturtinė teisė teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

11. Teismo vertinimu, nors pareiškėją Tauragės AVPK areštinėje laikant 8 paras buvo pažeista Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokias pasekmes jam tai sukėlė, t. y. kokią neturtinę žalą jis patyrė dėl to, jog buvo laikomas areštinėje ilgiau nei nustato teisės aktai, todėl šiuo atveju nebuvo laikoma, jog neturtinė žala akivaizdi. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, nenustačius žalos pareiškėjui padarymo fakto.

III. 12. Pareiškėjas N. D. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Tauragės AVPK nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, jog darbuotojai elgėsi neteisėtai, siekdami pakenkti pareiškėjui ar kitaip sudaryti pareiškėjui netinkamas sąlygas, dėl kurių N. D. pasireiškė sveikatos sutrikimai ar kiti negalavimai. Pažymi, kad teismo nustatytos kai kurių teisės aktų neatitiktys nėra daromos tyčia, tiesiog nėra skiriama biudžeto asignavimų šių reikalavimų pakeitimams, kadangi Tauragės AVPK areštinę planuojama rekonstruoti. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad rekonstrukcija bus vykdoma nugriaunant senąjį areštinės pastatą ir pastatant naują. Tauragės AVPK nuomone, teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas pareiškėjo teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo teigimu jam padarytos dėl tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies pripažindamas, kad pareiškėjo N. D. privatumas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 27 d., naudojantis Tauragės AVPK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, buvo neužtikrintas, tuo sudarant sąlygas žeminti jo orumą ir pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, be to, pareiškėją Tauragės AVPK areštinėje laikant ilgiau nei 5 paras buvo pažeista Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau pažeidimo pripažinimas yra tinkama ir pakankama satisfakcija už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija dėl patirto neturtinės žalos.

18. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tik dėl to, jog, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Tauragės AVPK areštinėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui 8 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir pareiškėją Tauragės AVPK areštinėje laikant ilgiau nei 5 paras buvo pažeistos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

23. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Tauragės AVPK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į tai, kad buvo nustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui N. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalais atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė