2023-05-17 Nr. AB-10173-3-61-3-03602-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-417-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03602-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R-630 (AG-590/04-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti ginčą iš esmės; 2) panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą (raštą) Nr. KT-S-71(21) į 2021 m. liepos 25 d. skundą (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 25 d. pateikė skundą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismui dėl eksperto K. K. 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės akto Nr. 19-05-08A (toliau – ir Ekspertizės aktas) neteisėtumo (neatitikties) Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Pareiškėjo skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Tarybai, tačiau Taryba skundą atsisakė nagrinėti, praleidus skundo padavimo terminą.

3. Rašto išvada, kad skundas paduotas praleidus terminą, nepagrįsta, nes eksperto padaryti nauji pažeidimai paaiškėjo tik kitoje byloje (civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9), kuri dar yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Taip pat, skundas dėl eksperto padarytų naujų pažeidimų (naujų pažeidimų patvirtinimo), skirtas Tarybai dėl jos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimų Nr. KT-94 ir KT-95 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra nagrinėjamas ir dar kitoje byloje (administracinėje byloje Nr. eI2-1113-821/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03510-2020-6; byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Todėl šešių mėnesių skundo padavimo terminas nėra praleistas ir skundas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas. Pareiškėjo nuomone, Taryba, priimdama Raštą, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas su Ekspertizės aktu buvo susipažinęs jau civilinės bylos Nr. e2YT-21960-854/2019 nagrinėjimo metu, t. y. vėliausiai 2019 m. gegužės 20 d.

4. Komisija nepagrįstai ir nemotyvuotai Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas teigė, kad Komisija, nagrinėdama skundą, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo argumentai susiję su ekspertizės aktų išvadų vertinimu dėl turto įkainojimo, eksperto atlikto vertinimo, jo kompetencijos, todėl tinkamai neįvertino esminių faktinių ir teisinių ginčo aplinkybių (jo visumos), pateiktų įrodymų. Pareiškėjo nuomone, formalus situacijos vertinimas, t. y. nežymus ar ginčytinas termino praleidimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl Komisijos sprendimas turi būti panaikintas kaip formalus ir paviršutiniškas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos išvada, kad praleistas terminas negali būti atnaujintas. Pagal antstolio arba teismo paskirtos ekspertizės atlikimo tvarką eksperto teises ir pareigas, atsakomybę, reikalavimus ekspertizės aktui nustato atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatos (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas), todėl šiame procese turėjo būti taikomi minėti teisės aktai, o ne žemesnės teisinės galios nuostatos dėl skundo padavimo termino. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nėra nustatytas sutrumpintas terminas tokiam skundui pateikti; CPK 78 ir 366 straipsniuose taip pat nėra nuostatų, jog skundo padavimo terminas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, negalėtų būti atnaujintas, kai skundą padavusio asmens elgesys buvo sąžiningas, atidus ir atitiko rūpestingo elgesio standartus, todėl skundo Tarybai padavimo terminas turėjo būti atnaujintas.

5. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios buvo patvirtintos kitose bylose dėl anksčiau eksperto padarytų analogiškų pažeidimų. Naujos paaiškėjusios aplinkybės yra tos, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizes, nepagrįstai ir tendencingai atrinko duomenis analizei atlikti, pasirinko netinkamus palyginamuosius objektus (pasirinko mažiausios kainos sandorius, o didesnės kainos sandorius atmetė, tyčia ignoravo jam prieinamus nekilnojamojo turto rinkos duomenis). Nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių nepraėjo daugiau nei šeši mėnesiai, nes aplinkybės dar nėra patvirtintos (įrodytos) kitose bylose (civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9, administracinėje byloje Nr. eI2-1113-821/2021, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03510-2020-6).

6. Komisija, priimdama Spendimą, pažeidė Konstitucijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas nuostatas, ignoravo pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, gero administravimo principą. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, kuriuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) pašalinta iš proceso, nes ginčas kilo dėl Teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Tarybos darbo reglamentas) aiškinimo ir interpretavimo, todėl Teisingumo ministerija turėtų dalyvauti procese ir pateikti išaiškinimus dėl minėto įsakymo galiojimo ir taikymo.

7. Taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 25 d. skunde galimai teismo eksperto padarytus pažeidimus siejo su teismo eksperto surašyto Ekspertizės akto neteisėtumu, jo turiniu (skunde įvardijo ekspertizės išvados neteisėtumo motyvus, pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo). Atsakovas, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir pareiškėjo pateikta informacija apie Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 bei Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2s-1649-258/2019 priimtus sprendimus, nustatė, jog pareiškėjas dar 2019 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 buvo pateikęs skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti teismo eksperto surašytą Ekspertizės aktą. Minėtoje byloje nesutikimą su Ekspertizės aktu grindė netinkamu ekspertizės atlikimu ir netinkamu turto įkainojimu. Pareiškėjo argumentai dėl 2019 m. gegužės 8 d. Ekspertizės akto neteisėtumo taip pat buvo nagrinėti ir atmesti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1649-258/2019. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Taryba konstatavo, kad pareiškėjas su Ekspertizės aktu buvo susipažinęs jau civilinės bylos Nr. e2YT-21960-854/2019, o taip pat ir civilinės bylos Nr. e2S-1649-258/2019 nagrinėjimo metu. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, jog abejonės dėl Ekspertizės akto civilinių bylų nagrinėjimo metu jam jau buvo iškilusios. Atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. liepos 25 d. skunde nurodė tapačius aspektus, Taryba padarė išvadą, jog nurodyti galimi pažeidimai pareiškėjui paaiškėjo daugiau nei prieš 6 mėnesius iki skundo padavimo Tarybai dienos t. y. yra suėjęs Tarybos darbo reglamento 9.2.3. papunktyje nustatytas 6 mėnesių skundo padavimo senaties terminas, todėl buvo pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

9. Taryba nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog nauji teismo eksperto pažeidimai jam paaiškėjo tik kitų bylų nagrinėjimo metu. Nurodė, kad pareiškėjo skunde minima administracinė byla Nr. eI2-1113-821/2021 nėra susijusi nei su pareiškėjo 2021 m. liepos 25 d. skundu, nei su teismo eksperto surašytu Ekspertizės aktu ar civilinėmis bylomis Nr. e2YT-21960-854/2019, Nr. e2S-1649-258/2019. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjo nurodoma civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020, kurioje sprendžiamas atskiras klausimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, taip pat nėra susijusi su Ekspertizės aktu, kurio trūkumais pareiškėjas grindžia skundą Tarybai.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, įvertino visas ginčui reikšmingas aplinkybes, tinkamai teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Rašto, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei Tarybos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismui pateikė 2021 m. liepos 25 d. skundą „Dėl NT eksperto K. K. atliktos turto vertės ekspertizės (2019 m. gegužės 8 d. dienos ekspertizės akto Nr. 19-05-08A)“, kuriuo prašė patenkinti jo skundą dėl paskirto eksperto atliktos ekspertizės neteisėtumo ir įstatymų neatitikties (dėl Ekspertizės akto), taip pat imtis atitinkamų veiksmų ir įvertinti eksperto netinkamus ir neteisėtus veiksmus, nustatyti atliktos ekspertizės neatitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nustatyti, kad paskirto eksperto pateiktos išvados (Ekspertizės akto) motyvai, argumentai ir įrodymai (priedai) yra klaidinantys, tendencingi, šališki, neobjektyvūs ir melagingi. AVNT skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Tarybai. Taryba Raštu pareiškėjo skundą priimti atsisakė, o atsisakymą priimti pareiškėjo skundą grindė tuo, kad skundas paduotas praleidus Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatytą skundo padavimo terminą, nes su Ekspertizės aktu pareiškėjas vėliausiai susipažino 2019 m. gegužės 20 d. civilinės bylos Nr. e2YT-21960- 854/2019 nagrinėjimo metu.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos Raštu, pateikė Komisijai 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundą, tačiau Komisija 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir Tarybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti skundą priėmė, kitą skundo dalį atsisakė priimti. Tuo pačiu sprendimu Komisija patikslino bylos šalis, t. y. iš proceso pašalino Teisingumo ministeriją. Pareiškėjo pateiktą 2021 m. rugpjūčio 30 d. procesinį dokumentą Komisija nusprendė laikyti rašytiniais paaiškinimais. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priimtu Sprendimu skundo netenkino. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos Sprendimu pateikė skundą teismui.

15. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Teismo ekspertizės įstatymo 5 str. 2 d. ir 6 d., Tarybos darbo reglamento 9 p., 9.1 , 9.2.1-9.2.5, 9.2.3, 9.2.4.), nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 25 d. skundą grindė teismo eksperto galimai padarytais Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimais, siejamais su surašyto Ekspertizės akto neteisėtumu (klaidingais, šališkais ir neobjektyviais Ekspertizės akto argumentais, Ekspertizės akto išvadų neteisėtumu, netinkamu turto įkainojimu). Taryba nustatė, kad pareiškėjas su Ekspertizės aktu vėliausiai susipažino 2019 m. gegužės 20 d. civilinės bylos Nr. e2YT-21960-854/2019 nagrinėjimo metu, todėl skundas paduotas praleidus Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir tuo pagrindu skundą priimti atsisakė. Pareiškėjas teigė, kad ši Tarybos išvada nepagrįsta, nes naujos aplinkybės paaiškėjo kitose bylose, kurios paduodant skundą dar nebuvo išnagrinėtos apeliacinės instancijos teismuose, todėl terminas skundui paduoti nepraleistas.

16. Iš byloje esančių duomenų teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymą bei Ekspertizės aktą. Skundą pareiškėjas grindė netinkamu turto ekspertizės vertei nustatyti atlikimu ir netinkamu jo įkainojimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti nei eksperto kompetencija, nei jo tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei Ekspertizės akte padarytų išvadų dėl turto vertės nustatymo teisingumu. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas aplinkybių, kad su Ekspertizės akto turiniu susipažino minėtoje civilinėje byloje neneigė; pripažino, jog abejonių dėl Ekspertizės akto teisėtumo jam kilo šios civilinės bylos nagrinėjimu metu, o tai, kad Ekspertizės aktą galima ginčyti, sužinojo 2019 m. spalio 10 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išdavą, jog Tarybos išvada, kad pareiškėjas su Ekspertizės aktu vėliausiai susipažino 2019 m. gegužės 20 d., yra pagrįsta.

17. Pagal bendras taisykles skundo padavimo terminas prasideda nuo teisės paduoti skundą atsiradimo dienos, o teisė paduoti skundą atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus. Pareiškėjas pripažino, kad abejonių dėl Ekspertizės akto teisėtumo jam kilo dar 2019 metais, teigė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 prašė panaikinti Ekspertizės aktą ir skirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjas dar 2019 m. sužinojo apie galimai neteisėtus Teismo eksperto veiksmus (etikos pažeidimus) ir juos suprato, todėl galėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais juos skųsti.

18. Pareiškėjo skundo argumentai, jog ta aplinkybė, kad su Ekspertizės aktu jis susipažino 2019 m. nereiškia, kad 2021 m. liepos 25 d. skundas paduotas praleidus terminą, nes tik kitų bylų (civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020 ir administracinė byla Nr. eI2-1113-821/2021) nagrinėjimu metu paaiškėjo naujos aplinkybės (nauji pažeidimai), kurios dar nėra patvirtintos, teismo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad tai, jog teismuose nagrinėjamos kitos pareiškėjo inicijuotos bylos, savaime nereiškia, kad terminas skundui dėl galimo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, siejamų su surašytu Ekspertizės aktu, paduoti sustoja ar pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimų įsiteisėjimo dienos.

19. Vertinant pareiškėjo nurodytus argumentus dėl galimai paaiškėjusių naujų aplinkybių Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, iškeltoje pagal pareiškėjo ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad šioje civilinėje byloje buvo nagrinėtas ginčas dėl kito nekilnojamojo turto, kurio vertė nustatyta kitu 2020 m. liepos 9 d. ekspertizės aktu, t. y. ši byla nesusijusi su pareiškėjo keliamu ginču dėl surašyto Ekspertizės akto (2019 m. gegužės 8 d.). Be to, byloje nebuvo nustatyta jokių Teismo eksperto neteisėtų veiksmų ar pažeidimų, o ieškinys 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmestas (sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 11 d.). Esant šioms aplinkybės, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog minėtoje civilinėje byloje paaiškėjo naujos aplinkybės (pažeidimai), susijusios su Teismo eksperto galimais Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimais, yra nepagrįsti.

20. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI2-1113-821/2021 pareiškėjas ginčijo Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. KT-94 ir 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. KT-95.

21. Administracinėje byloje Nr. eI2-1113-821/2021 paduotame skunde pareiškėjas nurodė, kad Tarybai pateikė 2020 m. liepos 10 d. skundą dėl neteisėto eksperto veikimo ir nenusišalinimo, prašydamas Tarybos įvertinti eksperto veiksmus. Taryba sprendimu skundo dalį paliko nenagrinėtą, kitą jo dalį atmetė. Pareiškėjui kilo labai rimtų abejonių dėl ekspertizės akto pagrįstumo, todėl 2020 m. liepos 29 d. Tarybai pateikė pakartotinį skundą dėl paskirto eksperto atliktos ekspertizės neteisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, kurį Taryba paliko nenagrinėtą. Šioje byloje paduodame skunde pareiškėjas teigė, kad teismo ekspertas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatas ir jame įtvirtintus principus, nenusišalino nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, teigė, jog Taryba neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes dėl neteisingai nustatytos nekilnojamojo turto vertės. Šioje byloje, kaip Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, pareiškėjas teismo eksperto galimus pažeidimus siejo su kitu teismo eksperto 2020 m. liepos 9 d. surašytu ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto vertė, t. y. ši byla taip pat nesusijusi su pareiškėjo keliamu ginču dėl surašyto Ekspertizės akto (2019 m. gegužės 8 d.). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo nustatytas jokių Teismo eksperto neteisėtų veiksmų ar etikos pažeidimų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, sprendimas įsitesėjo 2022 m. sausio 26 d. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė kad nėra pagrindo daryti išvados, jog aptartoje byloje paaiškėjo kokių nors naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skaičiuojant terminą skundui dėl teismo eksperto galimo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimo (-ų) paduoti.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 25 d. skundą padavė praleidęs Tarybos darbo reglamente nustatytą šešių mėnesių terminą.

23. Teisės aktai, reglamentuojantys skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimą, nenustato galimybės atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Be to, pareiškėjas skunde prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nebuvo suformulavęs.

24. Pareiškėjo teiginiai, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nėra nustatyto sutrumpinto termino tokiam skundui pateikti, o CPK 78 ir 366 straipsniuose nėra nuostatų, kad skundo padavimo terminas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, negalėtų būti atnaujintas, nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl ne dėl procesinių teismo eksperto veiksmų neteisėtumo, o dėl galimo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, kurių nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ne CPK, o specialūs teisės aktai, t. y. Teismo ekspertizės įstatymas ir jo pagrindu priimtas Tarybos darbo reglamentas, todėl civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai, CPK 78 straipsnyje reglamentuotas procesinių terminų atnaujinimas ir CPK 366 straipsnyje nustatyti užbaigtų civilinių bylų proceso atnaujinimo pagrindai, netaikytini.

25. Teismo vertinimu, Tarybos darbo reglamento 9.2.4. papunktyje įtvirtintas skundo atsisakymo pagrindas yra senaties terminas, kuriam suėjus teismo ekspertui negali būti taikoma atsakomybė dėl padarytų etikos pažeidimų ir nepaneigia Tarybai skundus teikiančių asmenų pareigos laikytis šešių mėnesių skundo padavimo termino.

26. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl nepagrįsto Teisingumo ministerijos pašalinimo iš proceso šalių ginčą nagrinėjant Komisijoje. Pažymėjo, kad proceso šalys buvo patikslintos Komisijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, kurio pareiškėjas neskundė. Nors Komisijai pateiktuose raštiniuose paaiškinimuose pareiškėjas vėl nurodė manantis, kad Teisingumo ministerija ginčo šalimi turėtų būti, nes ginčas kilo dėl Tarybos darbo reglamento aiškinimo ir interpretavimo, tačiau iš Komisijai paduoto skundo ir priimto nagrinėti skundo reikalavimo matyti, jog ginčo dalykas – Tarybos Rašto, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Tai, kad, priimdama ginčijamą Raštą, Taryba vadovavosi Tarybos darbo reglamentu, patvirtintu teisingumo ministro įsakymu, nėra pagrindas Teisingumo ministerijos laikyti ginčo šalimi.

27. Iš byloje esančios medžiagos ir ginčijamos Komisijos Sprendimo turinio teismas nustatė, kad Komisija, nagrinėdama priimtą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Tarybos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išnagrinėjo ir įvertino visus esminius ir ginčui reikšmingus skundo argumentus. Komisijos Sprendimas išsamus, motyvuotas, išvados padarytos įvertinus ginčui reikšmingas aplinkybes, pritaikius tinkamas teisės aktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad kiekviena institucija veikia savo kompetencijos ribose. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismo vertinimu, Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą ir priimdama Sprendimą, įstatymo leidėjo pavestas funkcijas įvykdė tinkamai.

28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Raštas, kuriuo Taryba atsisakė priimti pareiškėjo skundą, ir Komisijos Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvuoti, todėl jų naikinti teismas neturėjo pagrindo. Pareiškėjo reikalavimas, siejamas su Tarybos įpareigojimu atlikti veiksmus, yra išvestinis iš skundžiamo Rašto. Teismui konstatavus ginčijamo Rašto teisėtumą, buvo atmestas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 29. Pareiškėjas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Komisijos Sprendimą ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės, t. y. panaikinti Tarybos Raštą ir įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų.

30. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nevertintos pareiškėjo pateiktos esminės faktinės ir teisinės ginčo aplinkybės, įrodymai. Teismas rėmėsi tik Tarybos argumentais ir įrodymais. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kitų bylų nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turėjo būti pritaikytas termino atnaujinimo institutas (Tarybos darbo reglamento 9.2.4 p.).

31. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teisės aktai, reglamentuojantys skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimą, nenustato galimybės atnaujinti praleistą skundo padavimo termino. Teigia, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.4 papunktis nustato galimybę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; pareiškėjas taip pat vadovaujasi CK 1.125 straipsniu, CPK 78 ir 366 straipsniais.

32. Pareiškėjo vertinimu, ginčas kilo dėl Tarybos darbo reglamento aiškinimo ir interpretavimo, todėl buvo pagrindas Teisingumo ministeriją laikyti ginčo šalimi.

33. Taip pat, pareiškėjo teigimu, ir kiti (visi) byloje pateikti argumentai buvo reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl ir dėl jų teismas turėjo pasisakyti.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

35. Pažymi, kad Taryba skundus nagrinėja vadovaudamasi Tarybos darbo reglamentu, kuriame įtvirtinta, jog skundą atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (9.2.3 p.). Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui abejonių dėl Ekspertizės akto teisėtumo kilo dar 2019 m., todėl galėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais skųsti Tarybai teismo eksperto galimai neteisėtus veiksmus, nepraleidęs 6 mėn. termino.

36. Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidingai interpretuoja Tarybos darbo reglamento 9.2.4 papunktį, teigdamas, kad šioje nuostatoje yra įtvirtintas termino atnaujinimo institutas. Atsakovas sutinka su teismo išaiškinimu, kad 9.2.4 papunktyje yra įtvirtintas savarankiškas atsisakymo priimti skundą nagrinėti pagrindas, jeigu nuo Etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Tarybos darbo reglamento 9.2.4 papunktis numato senaties terminą, kuriam suėjus, teismo ekspertui negali būti taikoma atsakomybė dėl padarytų etikos pažeidimų ir nepaneigiantis Tarybai skundus teikiančių asmenų pareigos laikytis šešių mėnesių skundo padavimo termino.

37. Pareiškėjo argumentas dėl galimai paaiškėjusių naujų aplinkybių yra nepagrįstas, nes teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodomoje byloje buvo nagrinėtas ginčas dėl kito nekilnojamojo turto, kurio vertė nustatyta kitu ekspertizės aktu, t. y. ši byla nesusijusi su pareiškėjo keliamu ginču dėl surašyto Ekspertizės akto (2019 m. gegužės 8 d.) trūkumų. Vien pareiškėjo manymas, kad to paties teismo eksperto pateikti ekspertizės aktai skirtinguose ginčuose yra pakankamas pagrindas teigti, jog šios bylos yra susijusios, nėra laikytina svariu argumentu, kadangi, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šios bylos neturi jas siejančių elementų. Taip pat pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylose nebuvo nustatyta jokių teismo eksperto neteisėtų veiksmų ar pažeidimų.

38. Nagrinėjant skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, Taryba vadovaujasi specialiaisiais teisės aktais, todėl pritaria teismo išaiškinimui, kad skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimui civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai, CPK 78 straipsnyje reglamentuotas procesinių terminų atnaujinimas ir CPK 366 straipsnyje nustatyti užbaigtų civilinių bylų proceso atnaujinimo pagrindai, netaikytini. Dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, be kita ko, susijusių su kitų institucijų priimtų sprendimų vertinimu, Taryba nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. Tarybos Rašto, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą teisėtumo, bei Tarybos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas AVNT ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismui pateikė 2021 m. liepos 25 d. skundą „Dėl NT eksperto K. K. atliktos turto vertės ekspertizės (2019 m. gegužės 8 d. dienos ekspertizės akto Nr. 19-05-08A)“, kuriuo prašė patenkinti jo skundą dėl paskirto eksperto atliktos ekspertizės neteisėtumo ir įstatymų neatitikties (dėl Ekspertizės akto), taip pat imtis atitinkamų veiksmų ir įvertinti eksperto netinkamus ir neteisėtus veiksmus, nustatyti atliktos ekspertizės neatitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nustatyti, kad paskirto eksperto pateiktos išvados (Ekspertizės akto) motyvai, argumentai ir įrodymai (priedai) yra klaidinantys, tendencingi, šališki, neobjektyvūs ir melagingi. AVNT skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Tarybai. Taryba Raštu pareiškėjo skundą priimti atsisakė, o atsisakymą priimti pareiškėjo skundą grindė tuo, kad skundas paduotas praleidus Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunktyje nustatytą skundo padavimo terminą, nes su Ekspertizės aktu pareiškėjas vėliausiai susipažino 2019 m. gegužės 20 d. civilinės bylos Nr. e2YT-21960-854/2019 nagrinėjimo metu. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos Raštu, pateikė Komisijai 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundą; Komisija 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir Tarybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti skundą priėmė, kitą skundo dalį atsisakė priimti. Tuo pačiu sprendimu Komisija patikslino bylos šalis, t. y. iš proceso pašalino Teisingumo ministeriją. Pareiškėjo pateiktą 2021 m. rugpjūčio 30 d. procesinį dokumentą Komisija nusprendė laikyti rašytiniais paaiškinimais. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priimtu Sprendimu skundo netenkino. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, pateikė skundą teismui.

41. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad:

41.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovas A. C. teismo prašė pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-3223 (kuriuo buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) dalis, pažymėta G-1, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės)) (toliau ir turto pardavimo iš varžytinių aktas) negaliojančiu ir taikyti restituciją. Šioje civilinėje byloje nagrinėtas ginčas dėl nekilnojamojo turto, kurio vertė nustatyta 2020 m. liepos 9 d. ekspertizės aktu.

41.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-1113-821/2021 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. KT-94 ir 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. KT-95; 2) įpareigoti Tarybą išnagrinėti pareiškėjo skundus iš naujo ir juos patenkinti. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Tarybai pateikė 2020 m. liepos 10 d. skundą dėl neteisėto eksperto veikimo ir nenusišalinimo, prašydamas Tarybos įvertinti eksperto veiksmus. Skundo kopiją išsiuntė ir Teisingumo ministerijai, nes ji dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertų srityje, tvarko teismo ekspertų sąrašą. Taryba 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. KT-94 (toliau – ir Sprendimas 1) skundo dalį paliko nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, ekspertui atlikus ekspertizę, pasitvirtino prielaidos dėl eksperto šališkumo ir neobjektyvumo, nes atlikta ekspertizė (išvada) yra neteisinga ir klaidinanti, nepakankamai aiški ir neišsami, neatsakyta į pateiktus klausimus. Pareiškėjui kilo labai rimtų abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, todėl 2020 m. liepos 29 d. Tarybai pateikė pakartotinį skundą dėl paskirto eksperto atliktos ekspertizės neteisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020. Skundo kopiją pateikė ir Teisingumo ministerijai. Taryba 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. KT-95 (toliau – ir Sprendimas 2) skundą palikti nenagrinėtą, motyvuojant tuo, kad nenagrinėja skundų, kurie priskirtini teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai ir ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize. Taryba taip pat nurodė, kad teismas privalo patikrinti, ar eksperto atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais. Šioje byloje pareiškėjas teismo eksperto galimus pažeidimus siejo su teismo eksperto 2020 m. liepos 9 d. surašytu ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, sprendimas įsitesėjo 2022 m. sausio 26 d.

41.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymą bei Ekspertizės aktą (2019 m. gegužės 8 d.). Skundą pareiškėjas grindė netinkamu turto ekspertizės vertei nustatyti atlikimu ir netinkamu jo įkainojimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti nei eksperto kompetencija, nei jo tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei Ekspertizės akte padarytų išvadų dėl turto vertės nustatymo teisingumu. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas aplinkybių, kad su Ekspertizės akto turiniu susipažino minėtoje civilinėje byloje neneigė; pripažino, jog abejonių dėl Ekspertizės akto teisėtumo jam kilo šios civilinės bylos nagrinėjimu metu, o tai, kad Ekspertizės aktą galima ginčyti, sužinojo 2019 m. spalio 10 d.

V. 42. Teisėjų kolegija, visų pirma pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nevertintos pareiškėjo pateiktos esminės faktinės ir teisinės ginčo aplinkybės, įrodymai, teismas rėmėsi tik Tarybos argumentais ir įrodymais, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių iš esmės laikėsi.

43. Pagal Tarybos darbo reglamentą užregistruotas skundas perduodamas Tarybos pirmininkui, kuris nusprendžia: atsisakyti priimti skundą nagrinėti jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (9.2.3 p.); jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai (9.2.4 p.).

44. Nagrinėjamu atveju Taryba Rašte nurodė, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacija, pareiškėjas dar 2019 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 buvo pateikęs skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti teismo eksperto surašytą Ekspertizės aktą (2019 m. gegužės 8 d.) (ginčijo jo turinį). Taigi, Taryba priėjo prie išvados, kad pareiškėjas su Ekspertizės aktu buvo susipažinęs jau civilinės bylos Nr. e2YT-21960-854/2019 nagrinėjimo metu, t. y. vėliausiai 2019 m. gegužės 20 d., kas rodo, kad nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Tarybos darbo reglamento 9.2.3 papunkčiu, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti praleidus 6 mėnesių skundo padavimo terminą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas dar 2019 m. sužinojo apie galimai neteisėtus teismo eksperto veiksmus (etikos pažeidimus) ir juos suprato, todėl galėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais juos skųsti. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymą bei Ekspertizės aktą. Skundą pareiškėjas grindė netinkamu turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ekspertizės vertei nustatyti atlikimu ir netinkamu jo įkainojimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, padarydamas išvadą, kad neturi pagrindo abejoti nei eksperto kompetencija, nei jo tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei Ekspertizės akte padarytų išvadų dėl turto vertės nustatymo teisingumu. Be to, iš pareiškėjo skundo matyti, kad dėl Ekspertizės akto teisėtumo abejonių jam kilo dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-21960-854/2019. Taigi, pareiškėjas, 2019 m. susipažinęs su Ekspertizės aktu, turėjo teisę pasinaudoti nustatyta apskundimo tvarka ir Ekspertizės aktą apskųsti per šešis mėnesius.

46. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priėjo prie išvados, kad Tarybos darbo reglamento 9.2.4 papunktyje įtvirtintas savarankiškas skundo atsisakymo pagrindas, kildinamas iš Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įvirtinto reguliavimo, ribojančio Tarybos teises taikyti teismo ekspertui atsakomybę, kai nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Todėl aptartas skundo atsisakymo pagrindas nereiškia, kad asmuo, teikiantis Tarybai skundą dėl galimų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, nėra saistomas Tarybos darbo reglamento 9.2.3. papunktyje nustatyto šešių mėnesių skundo padavimo termino.

47. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad kitose bylose (civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020 ir administracinė byla Nr. eI2-1113-821/2021) yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti atnaujintas terminas, skirtas priimti nagrinėti skundą, nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos bylos, kuriose, kaip teigia, paaiškėjo naujos aplinkybės, yra nesusijusios su šiai bylai aktualiu Ekspertizės aktu (žr. nutarties 41.1, 41.2 p.). Be to, pareiškėjas kelia ginčą galimo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, kurių nagrinėjimo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai, t. y. Teismo ekspertizės įstatymas ir jo pagrindu priimtas Tarybos darbo reglamentas, todėl civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, tarp jų ir CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai, CPK 78 straipsnyje reglamentuotas procesinių terminų atnaujinimas ir CPK 366 straipsnyje nustatyti užbaigtų civilinių bylų proceso atnaujinimo pagrindai, netaikytini.

48. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje (kurioje pareiškėjas teikė skundą, kuriuo buvo prašoma taikyti turto vertintojui drausminę atsakomybę) pareiškėjo turtinės ar kitos teisės negalės būti apgintos. Pareiškėjo kreipimasis nagrinėjamoje byloje yra susijęs su siekiu nubausti kitą asmenį už profesinės etikos pažeidimus. Todėl šioje byloje negalėjo ir neturėjo būti nagrinėjami pareiškėjo procesiniuose dokumentuose keliami klausimai, susiję su pareiškėjo turtinėmis ar kitomis teisėmis, kurių gynimo klausimas yra įgyvendinamas pareiškėjui dalyvaujant minėtose ar kitose civilinėse bylose. Taigi pareiškėjo minėtų materialinių ar procesinių terminų klausimas yra aktualus nagrinėjant civilines bylas. Nagrinėjamoje byloje Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos taikytas terminas skirtas užtikrinti asmens, kuriam gali būti taikoma drausminė atsakomybė, teises, nepaliekant galimybės asmeniui taikyti atsakomybę už profesinės etikos pažeidimus neapibrėžtą laiką. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nepriėmusi pareiškėjo skundo, paduoto praėjus ilgam laiko tarpui (kuris įtvirtintas teisės aktuose), tinkamai taikė minėtą terminą, toks taikymas nepaneigia galimybės taikyti atsakomybę už profesinės etikos pažeidimus turto vertintojui, jeigu tai yra būtina, tačiau tai gali būti daroma laikantis teisinio apibrėžtumo ir aiškumo principų.

49. Pareiškėjo vertinimu, ginčas kilo dėl Tarybos darbo reglamento aiškinimo ir interpretavimo, todėl buvo pagrindas Teisingumo ministeriją laikyti ginčo šalimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nagrinėjamo ginčo dalykas – Tarybos Rašto, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas. Todėl tai, kad, priimdama Raštą, Taryba vadovavosi Tarybos darbo reglamentu, patvirtintu teisingumo ministro įsakymu, nėra pagrindas Teisingumo ministerijos laikyti ginčo šalimi.

50. Dėl kitų pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą procesinį sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo į bylą pateikti papildomi įrodymai nepaneigia byloje nustatytų faktų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė