2025-05-12 Nr. CB-2837-2-68-3-09722-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1595

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09722-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 22 d. paduotu suinteresuoto asmens skolininko G. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. DOK-905 atsisakė priimti suinteresuoto asmens G. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad skunde nekeliama tokių klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Suinteresuoto asmens 2025 m. balandžio 22 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų pakankamumo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Teismas pagal antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo turėtų skirti baudą tik nustatęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės; priimant tokią nutartį patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, turi remtis įrodymų pakankamumo taisykle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Nagrinėjamu atveju teismai galėjo tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tik nustatę, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą, nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.

Teismai nevertino baudos skyrimo tikslingumo kasacinio teismo išskirtais objektyvių priežasčių, lemiančių nurodymo neįvykdymą, ir aplinkybių, atleidžiančių skolininką nuo neįvykdymo pasekmių, aspektais. Byloje buvo nustatyta, kad po privalomojo nurodymo priėmimo pasikeitė teisinė situacija, savivaldybė pakeitė vieno iš dviejų naujai suformuotų sklypų žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiu būdu šiame naujame žemės sklype iš esmės galima statyba, todėl neteisėtai pastatytas gyvenamasis pastatas gali būti įteisintas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį.

Inspekcija turėjo priimti naują privalomąjį nurodymą. Teismai nepagrįstai vertino tik tai, ar skolininkas kreipėsi raštu oficialiai į savivaldybės instituciją dėl savavališkos statybos įteisinimo, bet nevertino, kad jis inicijavo ir vis dar tęsiasi teismo procesas dėl inspekcijos atsisakymo surašyti naują privalomąjį nurodymą.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad neįsiteisėjęs teismo sprendimas neturi prejudicinės ir res judicata galios. Teismai nepagrįstai savo išvadas grindė neįsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08442-2023-8), kuriuo teismas, be kita ko, atmetė skolininko argumentus, jog Inspekcijai atsisakius surašyti naują privalomąjį nurodymą pagal aktualias faktines aplinkybes, jis negali tinkamai įvykdyti privalomojo nurodymo. Teismai turėjo nagrinėjamą bylą privalomai stabdyti savo iniciatyva, to nepadarę pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčia Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7488-1171/202, taip pažeisdami sprendimo prejudicinę galią bei teisinio tikrumo principą ir kasatoriaus teisėtų lūkesčių principą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2025 m. balandžio 22 d. kasaciniu skundu, pažymi, kad suinteresuoto asmens kasaciniame skunde naujai formuluojamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo. Tačiau juo nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Be to, kasaciniame skunde keliami klausimai, kurie buvo kelti ir kasaciniame skunde, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija atsisakė priimti 2025 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. DOK-905, t. y. dėl nesivadovavimo prejudicinę galią turinčiu sprendimu, išvadų grindimu neįsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nors jie grindžiami kitaip formuluojamais argumentais, naujai nėra nurodoma tokių teisinių argumentų, kurie leistų pripažinti, jog naujai nurodomais argumentais pagrindžiamas įvardijamų teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos. Suinteresuoto asmens pateikiamais skundo argumentais neatskleidžiama ir nepagrindžiama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformulavimui.

Kadangi 2025 m. balandžio 22 d. paduotame kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, tai paduotą suinteresuoto asmens kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Suinteresuoto asmens sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. DOK-905.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė