2024-09-11 Nr. AB-13026-3-61-3-03492-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-554-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03492-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. C. W. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. C. W. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. C. W. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 24S147396 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. liepos 17 d.

Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla. Pareiškėja nurodė, kad nekelia grėsmės Lietuvai. Vien tai, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus tyrimo apie pareiškėją, negali sugriauti pareiškėjos gyvenimo valstybėje, su kuria ji sieja savo ateitį. Sprendimo galiojimo stabdymas būtų racionali priemonė, siekiant užtikrinti, jog pareiškėja turėtų teisėtą galimybę pirmiausia gauti visas būtinas sveikatos paslaugas. Pareiškėjos nėštumas yra trečiame trimestre, ji pergyvena ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko sveikatos, todėl keliavimas būtų tiek jai, tiek ir jos negimusiam vaikui labai pavojingas, gal net mirtinas. Pareiškėja savo argumentus grindžia V. Jonaitienės privačios ginekologijos klinikos 2024 m. birželio 4 d. pažymoje pateikta informacija, kad pacientei dėl komplikuoto nėštumo keliauti nerekomenduojama.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos N. C. W. G. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, vertindamas argumentus, dėl kurių, pareiškėjos manymu, turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, grįsdama tuo, kad pareiškėjos komplikuotas nėštumas yra trečiame trimestre, pareiškėja išgyvena dėl savo ir dėl vaiko sveikatos, keliauti jai nerekomenduojama, todėl keliavimas būtų jai ir jos negimusiam vaikui labai pavojingas, gal net mirtinas, tačiau, teismo vertinimu, tokie argumentai yra deklaratyvūs, abstraktūs, daugiausia paremti hipotetinio pobūdžio pasvarstymais, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nenumato, kad Sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas.

III. Pareiškėja N. C. W. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla.

Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo pareiškėja grindžia tuo, kad siekia tiesiogiai pateikti savo paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamo klausimo esmės, atsakyti į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus bei užtikrinti visapusišką ir efektyvią savo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pareiškėja mano, kad jos asmeninis dalyvavimas posėdyje yra būtinas teisingam ir objektyviam bylos aplinkybių nustatymui bei sprendimo priėmimui.

Pareiškėja atskirąjį skundą iš esmės grindžia tapačiais argumentais, kaip ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Papildomai pareiškėja akcentuoja, kad gimdymo terminas yra suėjęs ir ji gali gimdyti bet kuriuo metu, o keliavimas lėktuvu galėtų sukelti rimtų komplikacijų ir padaryti neatitaisomą žalą tiek jos, tiek ir kūdikio sveikatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. liepos 17 d. – pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja taip pat atskirajame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pirmiausia šioje byloje pasisakytina dėl pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Remiantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Įvertinus pareiškėjos prašymo dėl žodinio proceso argumentus bei atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą dėl atskirojo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjos pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjos argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, abstraktūs, daugiausia paremti hipotetinio pobūdžio pasvarstymais, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad keliavimas lėktuvu galėtų sukelti rimtų komplikacijų ir padaryti neatitaisomą žalą tiek motinos (pareiškėjos), tiek ir kūdikio sveikatai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 127 straipsnio 1, 3 (1) ir 6 dalimis 2024 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 24S147396 (skundžiamas Sprendimas) nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo savanoriškai išvykti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. liepos 17 d. Pareiškėja prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. iki sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti Sprendimo galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai, t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savarankiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-643-575/2019; ir kt.). Tuo atveju, jeigu užsienietis savanoriškai neišvyksta iš Lietuvos Respublikos, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisinis pagrindas Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, kuris gali būti skundžiamas teismui ir reiškiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo 128 str. 2 d. 1 p.), taip pat gali būti stabdomas išsiuntimo sprendimo vykdymas (Įstatymo 128 str. 2 d. 2–4 p.; šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-822/2023). Taigi, skundžiamas atsakovo Sprendimas savaime nereiškia ir padarinių pareiškėjai kilimo, nes tam reikalingas kitas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija plačiau nevertina pareiškėjos argumentų dėl jos sveikatos būklės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (Sprendimo vykdymo sustabdymas) reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių, įrodymais pagrįstų aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. C. W. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis