2020-10-28 Nr. AB-20175-3-62-3-02731-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1486-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02731-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujančios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 16 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. liepos 20 d. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje laikymo (kalinimo) sąlygas dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, asbesto (nuodingos kancerogeninės medžiagos) buvimo gyvenamojoje aplinkoje, aliarmo/iškvietimo skambučio nebuvimo, teisės aktuose nustatytų patalpų trūkumo. Prašydamas netaikyti ieškinio senaties termino pareiškėjas nurodė, kad neturėjo žinių kalinimo sąlygų pažeidimams nustatyti ir jas palyginti su teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 3 būrio 1 brigadoje buvo 20 miegamųjų vietų, 5 būrio 1 brigadoje buvo 22 miegamos vietos, 6 būrio 3 brigadoje buvo 30 miegamųjų vietų, 5 būrio 2 brigadoje buvo 28 miegamos vietos. Pareiškėjo įsitikinimu, gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, kai ji buvo laikomas 3 būrio 1 brigadoje ir 5 būrio 1 brigadoje (laikotarpiai atitinkamai nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d. ir nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 20 d.). Likusiu ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali 3,1 kv. m norma, o asmeninę erdvę mažino baldais, kitu inventoriumi užstatytas gyvenamosios patalpos plotas. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje nuteistieji laikė ir maisto produktus, nes virtuvėlė būriui buvo per maža, o atskiros patalpos maisto produktams laikyti nebuvo. Visos miegamosios vietos pareiškėjo kalinimo laikotarpiu ginčo patalpose buvo užimtos.

4. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 2 d. rašte pateiktas miegamųjų vietų skaičius ginčo patalpose yra melagingas, nes kituose pasirašytuose dokumentuose pataisos įstaiga nurodė, kad teisės aktais neįpareigota kaupti duomenis apie gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų ir gyvenusių asmenų skaičių, atsakyme duomenis nurodo pagal šio atsakymo sudarymo dieną turimą informaciją. Pareiškėjas, teigdamas, kad miegamųjų vietų buvo daugiau nei nurodo atsakovo atstovas, remiasi ankstesniais Pravieniškių PN-AK surašytų pažymų, kurios buvo teismui teiktos kitose analogiško pobūdžio bylose.

5. Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengto laisvalaikio ir poilsio kambario, nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, todėl nuteistieji rūbus ir patalynę džiovino miegamojoje patalpoje, ko pasekoje buvo drėgna. Pareiškėjas iš nuteistųjų, atliekančių bausmę 3 sektoriuje, sužinojo, kad šiame sektoriuje buvo vykdomi pastatų rekonstrukciniai kapitaliniai darbai, todėl sukeltos asbesto dulkės vėjo buvo nešiojamos po visą Pravieniškių PN teritoriją. Atsakovo atstovas, žinodamas, kad pastatų stogo dangoje yra asbestcementis, nesiėmė jokių veiksmų pavojingą medžiagą pašalinti, niekados nesikreipė į specialistus dėl gyvenamosios aplinkos patikrinimo, todėl sudarė nesaugią aplinką ir sukėlė didelį pavojų pareiškėjo sveikatai bei gyvybei. Pravieniškių PN-AK nebuvo sudarytos saugios sąlygos ir dėl to, kad visose gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, neįrengtas aliarmo mygtukas, nors pagal teisės aktų reikalavimus toks įrengimas privalomas. Pareiškėjas buvo kalinamas su asmenimis, padariusiais sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o kilus konfliktams, negalėjo išsikviesti pareigūnų. Nuolatinis gyvenimas perpildytose patalpose itin neigiamai veikė pareiškėjo emocinę būklę ir kėlė įtampą.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pravieniškių PN-AK ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Pagal teisės aktų reikalavimus baldų, esančių patalpoje, plotas nėra išskaičiuojamas iš gyvenamosios patalpos ploto.

8. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus stogo danga yra asbestinio šiferio, tačiau ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Teisės aktai neįpareigoja atlikinėti asbesto plaušelių koncentracijos ore tyrimų, todėl tokie tyrimai atliekami nebuvo. Teisės aktai nenumato aliarmo mygtukų ar prižiūrėtojų iškvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. 2 sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, skirtos asmeninių drabužių skalbimui ir džiovinimui. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Be to, nuteistieji drabužius gali skalbti dušinėje maudymosi metu.

9. Pareiškėjas dėl nesančios galimybės pasidžiauti drabužius į Ūkio skyrių nesikreipė. Į Psichologinės tarnybos specialistus dėl pažeminto orumo, patiriamo streso, dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos ar asbestas pastatų konstrukcijose, taip pat nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. pareikšti pritaikė ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, kančias, todėl akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galbūt pažeidžiamas teises, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. lapkričio 19 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, o ir teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, todėl analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas tik nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. liepos 20 d.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl ploto laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 20 d.

13. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN pareiškėjas buvo apgyvendintas: 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,49 kv. m, miegamųjų vietų buvo 21, todėl vienam asmeniui teko 3,17 kv. m gyvenamojo ploto; 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,24 kv. m, miegamųjų vietų buvo 16, todėl vienam asmeniui teko 3,27 kv. m gyvenamojo ploto. Tačiau teismas iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nustatė, jog 2013 m. liepos 10 d., 2014 m. vasario 18 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. duomenimis 5 būrio 1 brigadoje buvo 24 miegamosios vietos, 5 būrio 2 brigadoje buvo 28 miegamosios vietos; 2018 m. rugsėjo 9 d. duomenimis 5 būrio 1 brigadoje buvo 22 miegamosios vietos; 2016 m. birželio 9 d. duomenimis 5 būrio 1 brigadoje buvo 16 miegamųjų vietų, 5 būrio 2 brigadoje buvo 21 miegamoji vieta. Įvertinęs šiuo įrodymus, teismas darė išvadą, jog miegamųjų vietų skaičius 5 būrio 1 ir 2 brigadose atitinkamais laikotarpiais kito, tačiau nei pareiškėjo, nei atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai nepatvirtino, kiek konkrečiai miegamųjų vietų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo 5 būrio 1 brigadoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai patvirtino, kad ginčo laikotarpiu 5 būrio 2 brigadoje buvo 28 miegamos vietos.

14. Akcentuodamas teismų praktikoje suformuluotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę analogiškose bylose ir ja vadovaudamasis, teismas darė išvadą, jog atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl 5 būrio 1 ir 2 brigadose buvusių 22 ir 28 miegamųjų vietų nepaneigė, o bylos duomenų pakako išvadai, kad Pravieniškių PN-AK pateiktoje 2018 m. spalio 2 d. pažymoje miegamųjų vietų skaičius buvo nurodytas toks, koks buvo pažymos rengimo dieną. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. (iš viso 198 dienos), pareiškėją apgyvendinus 2 sektoriaus bendrabučio tipo 5 būrio 2 brigadoje ir nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 9 d. (iš viso 11 dienų) – 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, jam teko 2,37 kv. m ploto (atitinkamai 66,49/28 ir 52,24/22), todėl teisė į pareiškėjui priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko atitinkamai 0,73 kv. m ploto) ir toks pažeidimas iš viso truko 209 dienas.

15. Konstatavęs pažeidimą, teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose, tačiau pažymėjo, jog pagal Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma negali būti skaičiuojama pareiškėjo pageidaujamu būdu, t. y. eliminuojant daiktų ir baldų užimamą plotą.

16. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.8 ir 5.10 punktuose numatyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys ir kambarys maisto produktams laikyti, o atsakovo atstovui nepaneigus šių pareiškėjo nusiskundimų (nebuvo poilsio kambario ir atskiros patalpos maisto produktams laikyti Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje), teismas konstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl atskirų patalpų drabužiams džiovinti ir virtuvėlės neįrengimo, nes atsakovo atstovas įrodė, kad 2 sektoriuje atskirose patalpose skalbimo mašinomis galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Teismo vertinimu, Eksploatavimo taisyklių 5.11 punkte nebuvo nustatyta imperatyvi pareiga kiekvienam būriui įrengti virtuvėlę.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su asbesto daroma žala. Teismas nurodė, kad šios medžiagos yra Pravieniškių PN-AK pastatų konstrukcijose, tačiau įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, pareiškėjo nekonkretizuoti, šie darbai galbūt vyko kitame sektoriuje, be to, byloje nebuvo duomenų apie asbesto tiesioginę įtaką pareiškėjo sveikatai.

19. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su pareigūnų iškvietimo mygtuko neįrengimu gyvenamosiose patalpose. Teismas nurodė, Eksploatavimo taisyklių 16.11 punktas reglamentuoja privalomą pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimą tik kamerose, o pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyti asmeninių laisvių suvaržymai (nuolatinis buvimas tarp asmenų miegant, prausiantis, fiziškai kontaktuojant), nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

20. Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui 209 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Pripažinęs, kad dėl gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo buvo pažeista Konvencija, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. A-831-662/2019, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 500 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti – pripažinti kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

23. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui atliekant bausmę nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. (198 paras) pareiškėją apgyvendinus 2 sektoriaus bendrabučio tipo 5 būrio 2 brigadoje ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 9 d. (iš viso 11 dienų) pareiškėją apgyvendinus 2 sektoriaus bendrabučio tipo 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, jam teko 2,37 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko 0,73 kv. m. ploto) ir toks pažeidimas truko 209 dienas.

24. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK nėra kamerų tipo įstaiga – nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

25. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietą ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.).

26. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateiktą 2018 m. gruodžio 7 d. pažymą Nr. 42-20844 „Dėl nuteistojo R. G.“, kurioje buvo nurodytas faktiškas nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose, kuris buvo pateiktas vadovaujantis Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus (šiuo metu Saugumo valdymo skyrius) Priežiūros paros žiniaraščių priedų suvestinėse dėl bendrojo nuteistųjų patikrinimo lokaliniuose sektoriuose nurodytais duomenimis. Pateiktoje pažymoje yra matoma, jog 2015 m. spalio 21 d. 5 būrio 2 brigadoje (gyvenamojoje patalpoje) buvo kalinama 13 nuteistųjų; 2016 m. gegužės 30 d. 5 būrio 1 brigadoje buvo kalinama 14 nuteistųjų; 2016 m. liepos 30 d. 5 būrio 1 brigadoje buvo kalinama 12 nuteistųjų. Darytina išvada, jog ne visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl pareiškėjui gyvenamojo ploto teko daugiau. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto normos pažeidimą.

27. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamų vietų skaičius. Pateiktos pažymos turėtų būti vertintinos kaip objektyvūs įrodymai, tačiau pirmos instancijos teismas jų nevertino.

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė, dėl minėtų nusiskundimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos nesikreipė ir į medikus. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos.

29. Atsakovo teigimu, neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs ir nemažareikšmiai, o pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spęstina, kad pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pažeistai teisei apginti, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. liepos 20 d., atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – nustatęs, kad 209 paras bendrabučio tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kad atsakovo atstovas nebuvo įrengęs poilsio kambario, specialios patalpos maisto produktams susidėti, priteisė pareiškėjui 1500 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK atlyginti. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo gyvenamojo ploto pažeidimą. Apelianto teigimu, pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Atsakydama į apelianto argumentus dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo patalpose buvusių įrengtų miegamųjų vietų, gyvenusių asmenų skaičiumi, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Taip pat pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą vertino tinkamai ir ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, be kita, ko nurodė, jog vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-831-662-2019. Šioje byloje vertintos kito asmens kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK toje pačioje gyvenamojoje patalpoje (2 sektoriaus 5 būrio 2 brigadoje) nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., t. y. laikotarpiu, kuris apima ir šiai bylai aktualų laikotarpį. Aptariamoje byloje buvo nustatyta, jog ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. (išskyrus laikotarpį, kai pareiškėjas atliko nuobaudą jam paskirtoje kamerų tipo patalpoje Nr. 12), kai pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo 5 būrio 2 brigadoje, buvo pažeista Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali 3,1 kv. m ploto norma, kadangi šioje patalpoje, kurios plotas buvo 66,49 kv. m ir joje laikomi 28 nuteistieji, asmeniui teko 2,37 kv. m gyvenamojo ploto. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gegužės 29 d.) 5 būrio 2 brigadoje buvo 28 miegamosios vietos.

36. Nors Pravieniškių PN-AK nesutinka su teismo nustatytu Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto, kuris įtvirtina, kad nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto bendrabučio tipo patalpose, pažeidimu, tačiau nepateikė byloje duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gegužės 29 d. 5 būrio 2 brigadoje buvo įrengtos 28 miegamosios vietos, o nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 9 d. 5 būrio 1 brigadoje buvo 22 miegamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodoma pažyma nepagrindžia faktiškai buvusio nuteistųjų skaičiaus konkrečiose patalpose bylai aktualiu ir nepertraukiamu laikotarpiu. Tad atsakovo atstovui nepaneigus minėtos aplinkybės, ši aplinkybė vertinama kaip pagrįsta. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu.

37. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo nepagrįstai konstatuoto Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žala pinigais.

38. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

39. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

40. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

41. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimų pobūdį (pareiškėjui ženkliai trūko gyvenamojo ploto, gyvenamąją erdvę mažino baldų ir daiktų užimamas plotas, atsakovo atstovas neįrengė patalpų poilsiui, maisto produktams susidėti), trukmę (209 paras neužtikrintas minimalus plotas, papildomų patalpų trūkumas konstatuotas visu teismo vertintu laikotarpiu) ir mastą (pažeistas Konvencijos 3 str.), atsižvelgusi į kitus byloje nustatytus reikšmingus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, kurių intensyvumas šiuo atveju viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, yra nesuderinami su Konvencijos 3 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į pareiškėjo patirtos žalos (žr. nutarties 37 p.) pobūdį, yra pagrindas priteisti piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, kurios mažinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė