94f0b99b-cb6a-447d-8010-4d92eca79dcf · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                     Administracinė byla Nr. ATP-38-300/2013                                                    Teisminio proceso Nr. 4-07-3-01847-2012-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria A. M. skundas netenkintas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-09-05 nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. 22.35 val., vairuodamas automobilį „Citroen XM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui.

Už šį pažeidimÄ A. M. buvo nubaustas administracine nuobauda – 100 Lt bauda.A. M., nesutikdamas su Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-09-05 nutarimu, Å iaulių miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo prašė minėtÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi A. M. skundÄ atmetė. Skundu Å iaulių apygardos teismui A. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-09-05 nutarimÄ ir administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į KET 170 punktÄ , kuris teigia, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui galėtų sustoti prie „Stop“ linijos, Å¡viesoforo tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

Taigi nurodo, kad jis, siekdamas iÅ¡vengti staigaus stabdymo ir tokiu bÅ«du nesudaryti avarinių situacijų kitoms transporto priemonėms, iÅ¡vengti stabdymo ir sustojimo ne prie „Stop“ linijos (kaip reikalauja KET 169 p.), o viduryje sankryžos ir tokiu bÅ«du nesudaryti kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės ir kaires esantiems pėstiesiems ir transporto priemonėms, vadovavosi 170 straipsniu ir tęsė judėjimÄ . Dėl to mano, kad jis, net darant prielaidÄ , kad važiavo per geltonÄ Å¡viesoforo signalÄ , o tai jis neigia, negalėjo bÅ«ti baudžiamas.

Nurodo, kad policijos patruliai, bÅ«dami važiuojančiame automobilyje, negalėjo vieno metro tikslumu nustatyti, kada jis kirto sankryžos STOP linijÄ . Taip pat nurodo, jog teismo metu policijos patruliams duodant parodymus paaiÅ¡kėjo, kad jų parodymai neadekvatÅ«s ir netikslÅ«s. Apeliantui akivaizdu, kad policijos patruliai negalėjo metro tikslumu iÅ¡ toli nustatyti, kada jis kirto STOP linijÄ (mirksint žaliai ar degant geltonai Å¡viesoforo Å¡viesai), ir savo parodymais rėmėsi tik darydami prielaidÄ , be filmuotos medžiagos ir be liudytojų.

Todėl mano, kad jų parodymai Å¡iuo atveju yra netikslÅ«s. Be kita ko, nurodo ir tai, kad jis įtaria, jog buvo baustas „iÅ¡ principo“. Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o apelianto skundo netenkinti.Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kai to reikalauja taisyklės, užtraukia vairuotojams administracinę atsakomybę.

Pagal KET 78.7 ir 78.11 punktus eismÄ draudžiantys yra geltonas ir raudonas Å¡viesoforo signalai. Tų pačių taisyklių 78.7. punktas numato, kad geltonas signalas draudžia eismÄ (iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 36 ir 170 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad Å¡viesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontÅ«ro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. 169 punktas numato, kad esant draudžiamajam Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , o jeigu jos nėra – prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , kertamÄ važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiųjų perėjÄ taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

KET 170 punktas leidžia vairuotojui važiuoti toliau, kai užsidega geltonas Å¡viesoforo signalas, jeigu jis galėtų sustoti KET 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. Å ioje byloje kilo ginčas, kokiam Å¡viesoforo signalui degant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir ar jis savo veiksmais pažeidė KET 169 punktÄ . Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. M. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ . Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra administracinio teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių organų (pareigÅ«nų) prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos padarytos iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Ir nors A.

M. neigia padaręs jam inkriminuotÄ pažeidimÄ ir nurodo, kad policijos patruliai negalėjo metro tikslumu iÅ¡ toli nustatyti, kada jis kirto „Stop“ linijÄ (mirksint žaliai ar degant geltonai Å¡viesoforo Å¡viesai), jog teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į KET 170 punktÄ , kuris teigia, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui galėtų sustoti prie „Stop“ linijos, Å¡viesoforo tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau, tačiau iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir daro iÅ¡vadÄ , jog byloje esančių įrodymų pakanka padaryti iÅ¡vadoms dėl A.

M. kaltės padarius aptariamÄ pažeidimÄ .   Tai, kad A. M. kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, įrodo liudytojų V. S. ir E. K. parodymai, atitinkantys jų tarnybinius praneÅ¡imus (9, 10 b. l.), kur V. S. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, ir parodė, kad matė kaip automobilis įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant geltonam, o iÅ¡važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui (29 b. l.). Liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, jog A. M. įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant geltonam Å¡viesoforo signalui bei kad A.

M. kirto ir „Stop“ linijÄ , ir sankryÅ¾Ä , ir kelio ženklų žymėjimÄ degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui (33 b. l.). Ir nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra neadekvatÅ«s ir netikslÅ«s, ir, kaip galima suprasti iÅ¡ skundo turinio, neatitinkantys tikrovės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Policijos pareigÅ«nų V. S. (29 b. l.) ir E. K. (33 b. l.) paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, esminėmis detalėmis sutampa, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, atitinka suraÅ¡ytus tarnybinius praneÅ¡imus (9, 10 b. l.).

Jų parodymuose esantys nežymÅ«s nesutapimai jokiu bÅ«du nerodo, kad jų parodymai melagingi, ir paaiÅ¡kinami praėjusiu laiko tarpu nuo teisės pažeidimo užfiksavimo dienos iki bylos nagrinėjimo teisme bei daugybe įvykių, kuriuose pareigÅ«nams tenka dalyvauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigÅ«nų parodymuose esantys nežymÅ«s skirtumai nedaro Å¡ių parodymais niekiniais ir nemenkina jų įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ , kadangi esminėmis detalėmis jie sutampa, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – tarnybiniai praneÅ¡imai, kurie buvo pateikti netrukus po įvykio.

Todėl apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniÅ¡kai pažįsta apeliantÄ , gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti A. M. neva nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebÅ«tų jokio pagrindo bei logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo.

Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad jo veiksmai atitiko KET 170 punkto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, atkreiptinas A. M. dėmesys, kad, kaip teisingai jis nurodė savo apeliaciniame skunde, KET 170 punktas leidžia vairuotojui važiuoti toliau, kai užsidega geltonas Å¡viesoforo signalas, jeigu jis galėtų sustoti KET 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. Gi Å¡iuo atveju iÅ¡ paties administracine tvarka nubausto asmens A. M. protokole esančio paaiÅ¡kinimo, jo parodymų, duotų teismo posėdžių metu, matyti, kad jis nurodė į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavęs baigiant degti žaliam (7 b. l.) ar mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui (20–21 b. l.).

Nors konkrečiu atveju liudytojų parodymais nustatyta, kad apeliantas į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam – geltonam Å¡viesoforo signalui, dėl to ir KET 170 punkto nuostatos jam negali bÅ«ti taikomos, nes jis net nebandė staigiai stabdyti, kad galėtų sustoti KET 169 punkte nurodytose vietose, kaip tai numatyta KET 170 punkte.Vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimo motyvais ir iÅ¡vadomis dėl A. M. kaltės, ir, remdamasis Å¡ių duomenų visuma, konstatuoja, kad A.

M. savo vairuojamu automobiliu įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl naikinti nutarimÄ ir administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra pagrindo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Å iaulių miesto apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o A. M. apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistÄ ir A.

M. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Vidmantas Mylė