2021-11-17 Nr. AB-24249-3-65-3-00070-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1756-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00070-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio stiklas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Panevėžio valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimą „Nepratęsti 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN37-20 įvykdymo terminą“ (toliau – ir Sprendimas) ir 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. (16.5)-AD5-4264 „Dėl pakartotinio prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PN37-20 terminą“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Departamentą pratęsti 2020 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. PN37-20 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą dviem mėnesiams.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti skundo reikalavimas dėl Departamento Panevėžio valdybos Sprendimo, o skundo reikalavimus dėl Departamento Panevėžio valdybos Rašto panaikinimo ir Departamento įpareigojimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dviem mėnesiams buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėl ginčijamo Departamento Panevėžio valdybos Sprendimo nurodė, kad šis Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2020 m. kovo 4 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo Bendrovė buvo įpareigota iki 2020 m. kovo 13 d. nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų nuotekų užterštumas neviršytų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-P3-8/2015 (toliau – ir Leidimas) nustatytų sąlygų.

5. Pareiškėjas teigė, kad, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 2020 m. kovo 6 d. pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dviem mėnesiams, prašymą grindė realiomis, objektyviomis ir itin reikšmingomis, su pareiškėjo vykdomos veiklos specifika susijusiomis, priežastimis. Prašyme buvo nurodyta, jog nėra jokių objektyvių galimybių Privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2020 m. kovo 13 d. Gamybinės nuotekos susidaro Bendrovės stiklo taros ceche aušinimo proceso metu, prieš išleidžiant į UAB „Panevėžio gatvės“ nuotekų surinkimo tinklus, šios nuotekos yra išvalomos naftos-purvo gaudytuve. Per 6-7 darbo dienas iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos neturėjo jokių objektyvių galimybių su kvalifikuotais specialistais ir ekspertais įvertinti realias galimybes tobulinti esamus nuotekų valymo įrenginius ir/arba spręsti ir svarstyti naujų nuotekų valymo įrenginių įrengimo galimybes ir/arba imtis kitų priemonių. Be to, stiklo taros ceche vykstančio technologinio proceso metu nėra galimybės nevykdyti aušinimo proceso, todėl norint visiškai nutraukti aušinimo procesą, tektų visiškai nutraukti stiklo lydimo krosnies ir kitų su tuo susijusių įrenginių veikimą, o toks procesas dėl technologinių savybių ir specifikacijos yra ir privalo būti nenutrūkstamas. Stiklo lydimo krosnies darbo nutraukimas lemtų Bendrovės vykdomos stiklo taros gamybos visišką sustabdymą, darbuotojų atleidimą bei ypatingai didelės žalos Bendrovei kilimą.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad Departamento Panevėžio valdyba, nepaisydama prašyme išdėstytų aplinkybių, Sprendimu atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodžiusi, kad prašymas buvo pateiktas praleidus 5 darbo dienų terminą. Tačiau pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai bei atidžiai ir Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino paduoti prašymą nepraleido. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi diskrecijos teisę spręsti dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino, tačiau ši teisė įstatymu suteikta, tikintis, kad pareigūnas atsižvelgs į tai, koks laikotarpis yra realiai reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti. Atsižvelgus į Privalomajame nurodyme nurodytą itin trumpą įvykdymo terminą ir į tai, kaip šį terminą skaičiuoja Departamentas, pareiškėjas praktiškai net negalėjo tinkamai pasinaudoti jam Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytu 5 darbo dienų terminu. Nors Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius tyrimų protokole Nr. P-107-2020-54/1 (toliau – ir Tyrimų protokolas) nurodyti tyrimų duomenys, kuriais grindžiamas Privalomasis nurodymas, atsakovui buvo žinomi dar 2020 m. vasario 18 d., tačiau dvi savaites atsakovas nesiėmė jokių veiksmų. Tai rodo, kad pažeidimo mastas nebuvo toks didelis.

7. Pareiškėjas, vadovaudamasis UAB „Ekometrija“ atliktais tyrimais, nurodė, kad savo gamybinėje veikloje nepažeidžia Leidimo sąlygų, susidarančiose nuotekose esančių riebalų koncentracija neviršija aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Neprotinga ir neproporcinga, kad Bendrovė, 2020 m. kovo 4 d. gavusi Privalomąjį nurodymą, jau 2020 m. kovo 5 d. privalėjo teikti prašymą dėl šio nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nors, atsižvelgus į pareiškėjo vykdomos veiklos specifiką ir veiklos technologinį sudėtingumą, reikėjo papildomo laiko galimų pažeidimų priežastims išsiaiškinti ir nustatyti. Pagal Leidimo sąlygas Bendrovė net neturėjo pareigos sekti ir fiksuoti riebalų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 punkto nuostatomis. 2020 m. sausio 29 d.– 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko AB „Panevėžio stiklas“ neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjui yra išduotas ir galioja Leidimas, kuriame nustatytos nuotekų išleidimo į kitų įmonių eksploatuojamus centralizuotus nuotekų tinklus sąlygos.

10. Atsakovas paaiškino, kad AB „Panevėžio stiklas“ vykdomoje veikloje susidaro gamybinės nuotekos, paviršinės nuotekos ir buitinės nuotekos. Pagal Leidimą, remiantis 2002 m. spalio 22 d. sutartimi Nr. 02K/169, AB „Panevėžio stiklas“ veikloje susidarančios gamybinės ir paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tinklus, kuriuos eksploatuoja UAB „Panevėžio gatvės“. Tikrinimo metu buvo paimti mėginiai iš lietaus kanalizacijos kontrolinio šulinio, esančio už naftos-purvo gaudytuvo, kuriame apvalomos stiklo taros cecho gamybinės nuotekos (BDS7, SM, nafta, riebalai), ir iš lietaus kanalizacijos mėginių paėmimo šulinio Nr. 250. Ištyrus paimtus mėginius, buvo nustatyta, jog AB „Panevėžio stiklas“ į paviršinių nuotekų tinklus gamybines nuotekas, užterštas riebalais, išleidžia nesilaikydamas Leidimo sąlygų. Departamento Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, 2020 m. kovo 4 d. parengė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršytų Leidime nustatytų sąlygų, bei nustatė, kad šiuos reikalavimus Bendrovė privalo įvykdyti iki 2020 m. kovo 13 d.

11. Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 6 d. buvo gautas AB „Panevėžio stiklas“ prašymas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dviem mėnesiams. Departamento Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas, nustatęs, kad pareiškėjas prašymą pateikė praleidęs nustatytą terminą, 2020 m. kovo 9 d. priėmė Sprendimą Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsti. Pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. pakartotinai pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir teigė, kad jo prašymas buvo pateiktas, nepažeidus pateikimo termino. Departamento 2020 m. kovo 13 d. Raštu Bendrovei buvo pranešta, kad Sprendimas nepakeistas.

12. Atsakovas teigė, kad sistemiškai aiškinant Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-652-492/2017 pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, jog asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, nustatytas jo įvykdymo terminas gali būti pratęstas, esant objektyvioms priežastims, trukdančioms privalomąjį nurodymą įvykdyti nustatytu laiku, ir prašymą pateikus ne vėliau nei įstatymo nustatytas terminas. Bendrovė Privalomąjį nurodymą privalėjo įvykdyti iki 2020 m. kovo 13 d., todėl dėl jo įvykdymo termino pratęsimo privalėjo kreiptis ne vėliau kaip 2020 m. kovo 5 d. Kadangi AB „Panevėžio stiklas“ nustatytą terminą praleido, o Departamentas nėra įpareigotas savo iniciatyva spręsti šio termino atnaujinimo klausimą, todėl pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. prašyme nurodytos Privalomojo nurodymo galimo neįvykdymo priežastys nebuvo nagrinėtos.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad vykdant Departamento direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. pavedimą Nr. VDR-359 „Dėl įmonių išleidžiančių nuotekas į paviršinį vandenį neplaninių patikrinimų“, 2020 m. sausio 29 d. – 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko AB „Panevėžio stiklas“ neplaninį patikrinimą, jo rezultatus užfiksavo 2020 m. sausio 29 d. Patikrinimo akte Nr. PA37-20 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktas AB „Panevėžio stiklas“ įteiktas 2020 m. vasario 11 d. Departamento Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, 2020 m. kovo 4 d. parengė Privalomąjį nurodymą, kuriuo AB „Panevėžio stiklas“ nurodė nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršytų Leidime nustatytų sąlygų (6.1 punktas), bei nustatė, kad Privalomojo nurodymo reikalavimus Bendrovė privalo įvykdyti iki 2020 m. kovo 13 d. (6.2 punktas). Privalomasis nurodymas AB „Panevėžio stiklas“ įteiktas 2020 m. kovo 4 d. AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. kovo 6 d. parengė prašymą „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ ir jį tą pačią dieną pateikė Departamento Panevėžio valdybai. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas 2020 m. kovo 9 d. priėmė Sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino.

15. Teismas, vertindamas skundžiamo Departamento Panevėžio valdybos Sprendimo nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pagrįstumą, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytu reglamentavimu, išanalizavęs AB „Panevėžio stiklas“ skundo ir Departamento atsiliepimo argumentus, darė išvada, kad ginčo šalys skirtingai taikė Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias rašytinio prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymą pateikimo terminą.

16. Teismas nustatė, kad Departamento Panevėžio valdybos Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad Bendrovė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė, praleidusi Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kadangi dėl šio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo AB „Panevėžio stiklas“ privalėjo kreiptis ne vėliau kaip 2020 m. kovo 5 d. AB „Panevėžio stiklas“ tvirtino, jog nurodytą prašymą pateikė Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu.

17. Teismas pažymėjo, kad Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20 6.2 punkte nustatyta, jog AB „Panevėžio stiklas“ šiame Privalomajame nurodyme suformuluotus reikalavimus privalo įvykdyti iki 2020 m. kovo 13 d. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovės prašymas „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Departamento Panevėžio valdyboje buvo gautas 2020 m. kovo 6 d.

18. Teismas, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad Privalomojo nurodymo paskutinė įvykdymo diena buvo 2020 m. kovo 13 d. (penktadienis), bei į tai, kad kovo 11 d. švenčiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena yra nedarbo diena, 2020 m. kovo 7 d. buvo šeštadienis, o 2020 m. kovo 8 d. – sekmadienis, sprendė, kad AB „Panevėžio stiklas“, turėdamas tikslą, jog Departamento Panevėžio valdyba išnagrinėtų Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimą, prašymą pratęsti šį terminą privalėjo pateikti 2020 m. kovo 5 d. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad 2020 m. kovo 6 d., kai buvo pateiktas pareiškėjo prašymas, laikytina pirmąja įstatymo nustatyto 5 darbo dienų termino diena, todėl Bendrovė Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino nepraleido.

19. Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas Kontrolės įstatymo 22 straipsnyje neįtvirtino nuostatų, suteikiančių teisę įgaliotiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams, nustačius, kad asmuo, kuriam duotas privalomasis nurodymas, praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, savo iniciatyva vertinti termino praleidimo priežastis ir spręsti dėl termino atnaujinimo.

20. Teismas, išanalizavęs AB „Panevėžio stiklas“ prašymo „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ turinį, vertino, kad pareiškėjas jame aiškiai nurodė, jog prašymas teikiamas, laikantis Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, bei išdėstė argumentus, kuriais remdamasis, prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dviem mėnesiams.

21. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamento valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas pagrįstai nustatė, jog AB „Panevėžio stiklas“ prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 2020 m. kovo 6 d. pateikė, praleidęs Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Dėl šios priežasties Departamento Panevėžio valdybos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog Bendrovė prašymą pateikė, praleidusi Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, neprivalėjo nagrinėti prašyme išdėstytų motyvų ir dėl jų pasisakyti Sprendime.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste sprendė, kad pareiškėjas, turėdamas tikslą siekti, kad Privalomojo nurodymo terminas būtų pratęstas, atsižvelgęs į Kontrolės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, numatantį trumpą terminą prašymui pateikti, privalėjo nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų bei maksimaliai išnaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, kad prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą būtų parengtas operatyviai ir įgaliotai institucijai pateiktas Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu.

23. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytas atsakovas – Departamento Panevėžio valdyba – yra juridinio asmens teisių neturintis Departamento struktūrinis padalinys, atsakovu byloje laikė Departamentą.

24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą ir panaikinti Departamento Panevėžio valdybos Sprendimą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, formaliai taikė įstatymą.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išaiškinimu, kad prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą vėliausiai turėjo būti pateiktas 2020 m. kovo 5 d., t. y. sekančią dieną po Privalomojo nurodymo įteikimo. Pareiškėjo teigimu, pagal tokį išaiškinimą pareiškėjas, 2020 m. kovo 4 d. antroje dienos pusėje gavęs Privalomąjį nurodymą, sekančią dieną jau privalėjo kreiptis į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tačiau AB „Panevėžio stiklas“ vykdoma veikla ir veiklos technologinis procesas yra itin sudėtingas. Gavus Privalomąjį nurodymą, AB „Panevėžio stiklas“ atsakingiems darbuotojams buvo būtinas papildomas laikas išsiaiškinti ir surasti technologinius ir gamybos procesus, kuriems vykstant susidaro (išsiskiria) riebalai. Matydamas, kad iš esmės per vieną dieną tokių veiksmų nebus galimybės atlikti ir aiškiai suprasdamas, koks yra likęs trumpas terminas iki nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Šis prašymas buvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.

28. Pareiškėjas pažymi, kad po teismo nutarties, kuria buvo atidėtas sprendimo priėmimas šioje byloje, priėmimo dienos, kitoje administracinėje byloje AB „Panevėžio stiklas“ pateikė pažymą / paaiškinimus dėl stiklo taros cecho vykdomos veiklos ir technologinių procesų, kurių metu susidaro nuotekos, kuriose yra riebalų. Teikiami duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 6 d. prašymas buvo savalaikis ir tik vien dėl nepagrįsto ir formalaus atsakovo atsakingo darbuotojo sprendimo buvo atmestas. Su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai bei juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės (objektyvios priežastys), kaip visuma, buvo nurodytos tiek prašyme, tiek papildomame prašyme atsakovui, tačiau jų atsakovas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

29. Pareiškėjo teigimu, jis nepraleido Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ir prašymą 2020 m. kovo 6 d. pateikė laiku. 2020 m. kovo 6 d. (penktadienis) laikytina pirmąją 5 darbo dienų termino darbo diena, 2020 m. kovo 9 d. – antrąja 5 darbo dienų termino darbo diena, 2020 m. kovo 10 d. – trečiąja 5 darbo dienų termino darbo diena, 2020 m. kovo 11 d. (ne darbo diena) iš šio 5 darbo dienų termino yra eliminuojama, 2020 m. kovo 12 d. – ketvirtąja 5 darbo dienų termino darbo diena, 2020 m. kovo 13 d. – penktąja 5 darbo dienų termino darbo diena. Į aptariamą terminą pateko ir 2020 m. kovo 11 d. (nedarbo diena), kas dar labiau sutrumpino AB „Panevėžio stiklas“ galimybes pasinaudoti įstatyme numatytu terminu kreiptis dėl termino pratęsimo. Atsakovui nepagrįstai atmetus AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. kovo 6 d. prašymą, AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. kovo 12 d. (dar nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui) pateikė atsakovui pakartotinį / papildomą prašymą pratęsti terminą. Šis pakartotinis prašymas ir jame nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vien tik visiškai formalus ir nemotyvuotas atsakovo atsisakymas pratęsti terminą buvo neproporcinga priemonė.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad AB „Panevėžio stiklas“ neprašė praleisto termino atnaujinti. Pakartotiniame prašyme atsakovui pareiškėjas prašė, kad atsakovo atlikta 5 darbo dienų skaičiavimo procedūra būtų atlikta iš naujo, t. y. perskaičiuota ir terminas pratęstas.

31. Pareiškėjas pažymi, kad Kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies kontekste Privalomąjį nurodymą surašęs pareigūnas, turėdamos diskrecijos teisę ir galėdamas paskirti maksimalų dviejų mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nusprendė paskirti ženkliai trumpesnį (vos 6 darbo dienų) ir jo nepratęsė netgi tada, kada jam raštu buvo nurodyta, dėl kokių objektyvių priežasčių toks terminas yra per trumpas.

32. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, akcentuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 straipsnyje nustatyta termino skaičiavimo pradžia, pareiškėjas prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo vėliausiai turėjo pateikti 2020 m. kovo 5 d., todėl pareiškėjas klaidingai mano, kad prašymą pateikė laiku.

34. Atsakovas pažymi, kad tiek Departamentas, priėmęs Sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs pareiškėjo skundą, vadovavosi suformuota praktika, pagal kurią Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra skirtas užtikrinti operatyvų asmens reagavimą į nustatytus pažeidimus bei išankstinį valstybės institucijos informavimą apie asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, siekį pratęsti privalomojo nurodymo terminą. Vien termino praleidimo fakto pakanka, kad pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo nebūtų nagrinėjamas iš esmės.

35. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. PN37-20 įvykdymo terminas pagal AB „Panevėžio stiklas“ 2020 m. kovo 6 d. prašymą negali būti pratęstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN37-20 AB „Panevėžio stiklas“ buvo nurodyta nedelsiant iki 2020 m. kovo 13 d. nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršytų Leidime nustatytų sąlygų (6.1 ir 6.2 punktai).

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad AB „Panevėžio stiklas“ prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą privalėjo pateikti 2020 m. kovo 5 d., tačiau tokį prašymą pateikdamas 2020 m. kovo 6 d., praleido Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad nepraleido Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme 22 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino ir prašymą atsakovui 2020 m. kovo 6 d. pateikė laiku, nurodydamas objektyvias priežastys, pagrindžiančias, kad nustatytas terminas yra per trumpas, tačiau šios priežastys atsakovo liko neįvertintos.

40. Ginčui yra aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme. Pagal šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Atvejai, kada gali būti duodamas privalomasis nurodymas, yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Bendrovei Privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis minėto įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, t. y. kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. To paties įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio privalomojo nurodymo terminų pratęsimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

41. Aptartų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad siekiant, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ir jame turi būti nurodytos objektyvios priežastys, trukdančias privalomąjį nurodymą įvykdyti per nustatytą terminą.

42. Siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina atskirti du terminus – materialųjį terminą Privalomojo nurodyto padariniams pašalinti ir procesinį kreipimosi į instituciją terminą. Nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 13 d., o terminas kreiptis į atsakovą dėl tokio termino pratęsimo – 2020 m. kovo 5 d., t. y. likus 5 darbo dienoms iki prieš tai nurodyto termino. Taigi, 2020 m. kovo 6 d. pateikdamas prašymą atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, AB „Panevėžio stiklas“ buvo praleidęs 5 darbo dienų iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipimosi į atsakovą terminą.

43. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas procesinio kreipimosi į instituciją termino skaičiavimas, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 6 d. kaip pirmos 5 darbo dienų termino darbo dienos, neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, pagal kurį prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Be to, Privalomajame nurodyme pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta jo įvykdymo termino pratęsimo tvarka.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra skirtas užtikrinti operatyvų ir savalaikį asmens reagavimą į nustatytus pažeidimus bei išankstinį valstybės institucijos informavimą apie siekį pratęsti privalomojo nurodymo terminą, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančio institucijos pareigos atlikti atitinkamus veiksmus, asmeniui laiku neįvykdžius privalomojo nurodymo ar laiku nepateikus prašymo dėl nustatytų įpareigojimų įvykdymo termino pratęsimo.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai nurodytas terminas, per kurį asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į instituciją, o šį procesinį terminą praleidus bei neprašant jo atnaujinti, atsakovas neturi pareigos savo iniciatyva spręsti minėto termino atnaujinimo klausimą.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pakartotiniame prašyme atsakovo iš esmės prašė terminą atnaujinti. Tačiau, įvertinus tiek pirminio, tiek pakartotinio pareiškėjo prašymų atsakovui turinį, nustatyta, kad pareiškėjas neformulavo prašymo atnaujinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą kaip praleistą dėl objektyvių priežasčių, o iš esmės nesutiko, kad šį terminą praleido.

47. Kadangi pareiškėjas į atsakovą kreipėsi praleidęs 5 darbo dienų iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos terminą prašymui atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikti ir šio praleisto 5 darbo dienų termino atnaujinti neprašė, jo prašymas atidėti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės ir tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Bendrovės apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė