2025-03-17 Nr. BB-1384-1-01-1-31942-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-725/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31942-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir V. K. išteisinti, kaip nepadariusį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o civilinius ieškinius atmesti; arba 2) teismų sprendimus pakeisti: V. K. paskirti galutinę švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant arba nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant, ir į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką – 68 paras; arba 3) nustačius pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų šališkumą ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurių negalima ištaisyti kasacinės instancijos teisme, grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 302 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 10 dalies ir 332 straipsnio 3 bei 5 dalių nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą ir pažeisti objektyvumo, teisingumo, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principai. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose ir padarė nustatytoms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas dėl veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, neatsakė į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, neteisingai įvertino apeliaciniame procese pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, nepašalino byloje esančius prieštaravimus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Dėl to buvo pažeista nuteistojo teisė į apeliaciją.

Kasatoriaus teigimu, teismai nevertino įrodymų visumos, įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo faktinių aplinkybių. Kaltinimą patvirtinantys tų pačių liudytojų parodymai buvo priimami, o V. K. teisinantys – atmetami. Nebuvo vertinamas liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų patikimumas, nors juose yra aiškūs prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti. Liudytoja R. B. palaikė nukentėjusiojo poziciją, nes yra jo sugyventinė, todėl jos parodymai turi būti vertinami itin kritiškai. Nuteistojo ir su juo buvusio liudytojo parodymai nepagrįstai vertinti kritiškai ir atmesti, o nesuinteresuotų liudytojų policijos pareigūnų ir medikų parodymai nevertinti. Tinkamai įvertinus įrodymus, būtų nustatyta, kad nukentėjusysis, siekdamas finansinės naudos ir darydamas poveikį liudytojams, apkalbėjo nuteistąjį. Atsakomybė pagal BK 135 straipsnį kyla, kai nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų visiškai netenka regos, o šiuo atveju buvo sužeista tik viena akis ir dėl šio sužalojimo nukentėjusysis netapo aklas, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnį.

Kasatorius pažymi, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėta forma. Pareiškimą policijai už nukentėjusįjį parašė policijos pareigūnas, dalyvaujant broliui, kuris dalyvavo ir vėlesniuose procesiniuose veiksmuose su nukentėjusiuoju, nors buvo liudytojas.

Kasatoriaus vertinimu, teismai V. K. paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistojo sutuoktinė yra neįgali, serga vėžiu, jai reikalinga įvairiapusė pagalba. Pats nuteistasis turi sveikatos problemų. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi protingumo bei teisingumo principais, teismai galėjo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, atidėti visos ar dalies bausmės atlikimą. Turėjo būti atsižvelgta į nukentėjusiojo norus ir poreikius, kurie atitinka bausmės paskirtį. Be to, teismai netinkamai taikė bausmių subendrinimą su ankstesniu nuosprendžiu, nes į bausmės laiką neįskaitė laiko, kai jis kitoje byloje buvo sulaikytas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei norėtų kasatorius, nesuteikia pagrindo spręsti apie apeliacinio bylos proceso metu padarytus BPK normų pažeidimus ir apeliacinės instancijos teismo šališkumą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismo šališkumo, BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo, jos kvalifikavimo, yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. K. kaltumo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą klausimą, būtų padaręs BPK normų pažeidimus ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Subjektyviu įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais apie abiejų instancijų teismų šališkumą, BPK normų, objektyvumo, teisingumo, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų pažeidimus, vertinant įrodymus, ir nuteistojo teisių į gynybą, teisingą teismo procesą, nešališką teismą ir apeliaciją suvaržymą, grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės taip pat nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tuo tarpu paduotame kasaciniame skunde tokių argumentų nepateikta.

Kasatorius skunde nurodo, kad, subendrinus šiuo nuosprendžiu V. K. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, į galutinę subendrintą bausmę nepagrįstai neįskaitytas suėmimo laikas kitoje byloje. Šis kasatoriaus klausimas yra susijęs su nuosprendžio vykdymu, kurio kasacinės instancijos teismas nesprendžia. Jeigu kasatoriui kyla abejonių ir neaiškumų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, pagal BPK 361 straipsnį tokius klausimus nagrinėja ir sprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Daiva Pranytė-Zalieckienė