94ec0b2a-40c6-460b-bca8-9487560e0fed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-9660-142/2014Proceso Nr. 3-61-3-02312-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. N., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui ArÅ«nui Skuolevičiui, atsakovo atstovui Romualdui Bukauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

N. skundÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos,nustatė:PareiÅ¡kėjas T. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2013 m. liepos 3 d. padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 145 863,25 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1,75 ha, kuriame yra ir apie 0,05 ha tvenkinys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-858-131/2013 panaikino visus administracinius aktus, kuriais remiantis pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ . Nuo 2005 metų žinodamas, kad valstybė jos įgaliotų asmenų vardu atkÅ«rė jam nuosavybės teises į anksčiau nurodytÄ turtÄ , turėjo protingÄ ir teisėtÄ lÅ«kestį, kad atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ po valstybės atliktų veiksmų bus neginčijamai įtvirtinta ir neliečiama, tÄ imperatyviai nustato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Jis turto valdymo laikotarpiu turtui pagerinti investavo lėšų, o netekęs Å¡io turto dėl valstybės pareigÅ«nų kaltės, atliekant jiems pavestas funkcijas (tai konstatuota administracinėje byloje Nr. 1-306-609/2012, esančioje Klaipėdos apygardos administracinio teismo (toliau – Klaipėdos AAT) žinioje), patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Atstatydamas apleistÄ tvenkinį, įrengė vandens pralaidas, rekonstravo keliÄ , apie tvenkinį supylė pylimus, kirto krÅ«mus tvenkinio pakrantėse ir pačiame tvenkinyje, perstumdė ekskavatoriumi ir buldozeriu gruntÄ , atliko kitus smulkius tvenkinio rekonstrukcijos darbus.

Pagal sudarytÄ atliktų darbų lokalinę sÄ matÄ Å¡ių darbų vertė yra 45 863,25 Lt. Kadangi nuo darbų atlikimo praėjo daug laiko (darbai buvo atitekami 2004–2006 metais), dokumentų nėra iÅ¡saugojęs. Dėl valstybės pareigÅ«nų neteisėtų (kaip konstatuota minėtuose administracinių teismų sprendimuose) veiksmų neteko ne tik turto, bet ir pasitikėjimo pačia valstybe, kuri neužtikrina tinkamo ir teisėto turtinių teisių įgyvendinimo, civilinių santykių, susijusių su turto netrukdomu valdymu ir disponavimu, stabilumo principo įgyvendinimo.

Tvarkydamas turtÄ , kurio neteko ne dėl savo kaltės, siejo jo panaudojimÄ su galimybe senatvėje turėti poilsio vietÄ , o jo gyvenimo siekis ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių liko neįgyvendinamas. Dėl valstybės pareigÅ«nų kaltės patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 100 000 Lt.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad bÅ«tent valdžios institucijos atstovas įkalbėjo pareiÅ¡kėjÄ sutikti atkurti nuosavybę bÅ«tent tame sklype, jis pasitikėjo institucijos atstovo aiÅ¡kinimais.

PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypas buvo apleistas, žemė buvo nedirbama, kasmet esamÄ užtvankÄ suardydavo vanduo, nuo 2001 metų pylimas visai buvo sunykęs, todėl reikėjo sutvarkyti pylimÄ , užtvankÄ . PareiÅ¡kėjas pirko medžiagas iÅ¡ 2007 m. panaikintos ir griaunamos fermos, jokie dokumentai nebuvo suraÅ¡omi. PareiÅ¡kėjas samdė maÅ¡inas, kurios vežė skaldÄ , samdė ekskavatorių ir buldozerį. PareiÅ¡kėjo tikrosios iÅ¡laidos buvo žymiai didesnės nei jis praÅ¡o priteisti, kadangi jis praÅ¡o priteisti tik už dalies pylimo sutvarkymÄ .

Lokalinę sÄ matÄ jam galėjo sudaryti tik sudarymo metu galiojančiomis kainomis, tačiau 2004–2005 m. kainos buvo dar didesnės. Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama vadovaujantis pateikta lokaline sÄ mata, kadangi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad bÅ«tent tokie darbai buvo atliekami, kurie nurodyti sÄ matoje. Be to, atsakovas neneigia, kad darbai buvo atlikti. Jokių projektų derinimo tokiems darbams atlikti nereikėjo, kadangi pareiÅ¡kėjas tvenkinio neiÅ¡kasė, o tik tvarkė esamÄ , natÅ«raliai susiformavusiÄ daubÄ .

Å iuo metu pareiÅ¡kėjui siÅ«loma atkurti nuosavybės teisę į žemę toje pačioje vietovėje, tačiau į tÄ sklypÄ neįmanoma privažiuoti, ten yra vien krÅ«mai, o jis bijosi, kad tokia nuosavybė gali bÅ«ti vėl atimta, kadangi yra toje pačioje vietovėje.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaudama Lietuvos valstybei (toliau – atsakovas, NŽT), atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–27).PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai aiÅ¡kina teismo nutartį.

Klaipėdos AAT 2012 m. birželio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-306-609/2012 nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises pareiÅ¡kėjui buvo pažeista nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalis, reglamentavusi nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ valstybiniuose parkuose, iÅ¡skyrus Nemuno deltos regioninį parkÄ , ir valstybiniuose draustiniuose.

Taip pat konstatavo, kad T. N. teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ yra nusipirkęs iÅ¡ kito asmens, jis pats pasirinko atkÅ«rimo bÅ«dÄ ir vietÄ , todėl turėjo galimybę susipažinti su nuosavybės teisių atkÅ«rimo valstybės saugomoje teritorijoje tvarka ir elgdamasis sÄ Å¾iningai bei protingai galėjo numatyti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl neteisėto nuosavybės teisių valstybės saugomoje teritorijoje atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikia darbų atlikimÄ Ä¯rodančių dokumentų.

Vadinasi, visus juos atliko savavaliÅ¡kai, t. y. savo rizika. Nors pateikta 2013 m. gegužės 7 d. lokalinė sÄ mata ir pasiraÅ¡yta Å ilalės rajono savivaldybės investicijų ir statybos skyriaus vedėjo S. Aužbiko, tačiau joje nenurodyta, nei kokiame žemės plote Å¡ie darbai turėtų bÅ«ti atliekami, nei koks bÅ«tų tvenkinio plotas įgyvendinus lokalinėje sÄ matoje numatytus darbus, ar bÅ«tų užlietas vandeniu tik 0,05 ha plotas, ar visas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1,75 ha plotas.

Be to, pareiÅ¡kėjas pats nurodo, kad darbai buvo vykdomi 2004–2006 metais, todėl ir lokalinė sÄ mata turėjo bÅ«ti skaičiuojama pagal tuo metu buvusias kainas. PareiÅ¡kėjo teisėtas lÅ«kestis atkurti nuosavybės teises iÅ¡lieka, tačiau jis gali bÅ«ti įgyvendinamas kitu AtkÅ«rimo įstatyme nustatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo bÅ«ti tęsiama ir per protingÄ terminÄ privalo bÅ«ti priimtas sprendimas dėl nuosavybės atkÅ«rimo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui bus suteikta galimybė iÅ¡ esamų laisvo valstybinio fondo žemės sklypų pasirinkti pageidaujamus sklypus, iÅ¡skyrus valstybės saugomose teritorijose. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad ne dėl savo aplaidumo ar piktavaliÅ¡kumo neteko nuosavybės, nėra teisingi. Tvarkydamas ir rÅ«pindamasis iÅ¡skirtinai tik savo turtu, pareiÅ¡kėjas pradėjo trukdyti kitiems teisėtiems žemės sklypų savininkams privažiuoti iki savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, tai Å¡iuos piliečius ir paskatino kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl savo pažeistų teisių apgynimo.

PareiÅ¡kėjas atsiradusius nuostolius kildina iÅ¡ buvusios Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos atliktų funkcijų, nors nenurodo, kÄ bÅ«tent Å¡i institucija pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėto atliko, t. y. nenurodo valdžios institucijos neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Dėl neturtinės žalos paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo teisėtas lÅ«kestis atkurti nuosavybės teises iÅ¡lieka. Mano, kad pareiÅ¡kėjo motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti laikomi moraliniais, emociniais iÅ¡gyvenimais ir neigiamu poveikiu, už kurį turi bÅ«ti atlyginama.Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad turtinės žalos padarymo faktas neįrodytas.

Be to, pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisė bus atkurta, pareiÅ¡kėjas yra kviečiamas į sklypo paženklinimÄ , tačiau neatvyksta. Nesutinka su lokaline sÄ mata, mano, kad buvo bÅ«tina parengti žemėtvarkos projektÄ , nes sklypas yra saugomoje teritorijoje. Buvo tvarkomi vandentvarkos įrenginiai, kurių projektai turėjo bÅ«ti derinami su parko direkcija. PareiÅ¡kėjas visus darbus atliko savo rizika, todėl ir pasekmės tenka jam. Projekte turėjo bÅ«ti suprojektuotas ir kelias, skirtas pravažiuoti gretimų sklypų savininkams, nes grÄ Å¾inant nuosavybę, iki sklypo buvo rodomas privažiavimas, jis turėjo bÅ«ti suprojektuotas ir pačiame pareiÅ¡kėjo sklype.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas siekia, kad jam bÅ«tų iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteista 45 863,25 Lt turtinei žalai ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad valdžios institucijos priėmė neteisėtus aktus, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybės teisė.

Teismas tuos aktus panaikino, tačiau per tÄ laikÄ , kol pareiÅ¡kėjas buvo žemės savininku, pareiÅ¡kėjas tvarkė sklypÄ , investavo į sklypÄ lėšų, sklypÄ sutvarkė, be to, panaikinus aktus, kuriais buvo atkurta nuosavybės teisė, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , nes prarado pasitikėjimÄ valdžios institucijomis, iÅ¡gyveno dėl to, kad jo planai įsirengti sklypÄ poilsiui senatvėje buvo sužlugdyti, siekiai tapo neįgyvendinami.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo T.

N. į 1,75 ha dydžio žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Administracinėje byloje pateiktus reikalavimus prokuroras grindė tuo, kad T. N. nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kadangi jis yra Varnių regioninio parko teritorijoje, taip pat nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį ir toks nuosavybės teisių atkÅ«rimas pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas.Klaipėdos AAT, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. 1-306-609/2012 (byla yra prijungta prie nagrinėjamos bylos), 2012 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad 1,75 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Varnių regioninio parko teritorijÄ , 1,75 ha žemės sklype yra vandens telkinys, kurio plotas kito ir 1996 m. jis sudarė 1,0 ha, 2006 m.

– 1,22 ha, 2010 m. – 1,22 ha, 2012 m. –1,3 ha, todėl Å¡iuo atveju atkuriant nuosavybės teises T. N. buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, o bÅ«tent AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis ir 9 dalies 9 punktas (nurodytos administracinės bylos t. III, b. l. 41–45). Teismas panaikino 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalį – įsakymo priedo „Šilalės rajono Laukuvos seniÅ«nijos Laukuvos kadastro vietovės suprojektuotos žemėnaudos pagal nustatytas VIII-IX eiles“ 15 punktÄ , kuriuo patvirtintos suprojektuotos žemėnaudos ir T.

N. suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 1,75 ha, nuosavybės teisėms atkurti, nustatytos sklypų ribos, kadastro specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Taip pat panaikino Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius atkÅ«rimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Å ilalės rajone“ dalį bei Å¡io įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius Å ilalės rajone, sÄ raÅ¡as bei grÄ Å¾inamų natÅ«ra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punktÄ , kuriuo T.

N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 1,75 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Taigi teismas konstatavo, kad atkuriant pareiÅ¡kėjui nuosavybės teises buvo nesilaikyta AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir 9 dalies 9 punkto reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , tokioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms iÅ¡ esmės pritarė ir atmetė T. N. apeliacinį skundÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-131/2013, nurodytos bylos t.

III, b. l. 72–84).Atsižvelgdamas į nurodytos administracinės bylos galutinį procesinį teismo sprendimÄ , teismas nevertina pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytų argumentų dėl valdžios institucijų aktų panaikinimo neteisėtumo, dėl kitų aplinkybių, kurios buvo iÅ¡tirtos ir įvertintos nurodytoje Klaipėdos AAT byloje.Nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Varnių regioninio parko teritorijÄ , t. y. priklauso nacionalinių ir regioninių parkų teritorijai, geomorfologinių draustinių teritorijai.

Padaryta iÅ¡vada, kad atkuriant nuosavybės teises pareiÅ¡kėjui į nurodytÄ sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl minėti valdžios institucijų aktai (jų dalys) teismo buvo panaikinti. Be to, buvo nustatyta, kad sklype yra vandens telkinys, o pareiÅ¡kėjas neatitiko reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam atkurti nuosavybės teisę į vandens telkinį. Nurodytoje Klaipėdos AAT byloje yra visi įrodymai, jie aptarti ir teismų procesiniuose dokumentuose, kurie patvirtina padarytas iÅ¡vadas.PareiÅ¡kėjas ir nagrinėjamoje byloje nepaneigė to fakto, kad jo sklype buvo tvenkinys, kurio planas žemės sklype yra byloje (b. l. 85), Å¡iuo planu teismo posėdyje rėmėsi pats pareiÅ¡kėjas, nurodydamas, už kokius tvenkinio tvarkymo darbus praÅ¡o žalos (nuo indekso 5 iki 9), Å¡iame plane tvenkinio plotas nurodytas 13166 kv. m.

PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kino, kad tvarkė ir kitas tvenkinio pakrantes, tačiau už tuos darbus žalos atlyginimo nepraÅ¡o.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad ginčijamų aktų priėmimas pareiÅ¡kėjui sukÅ«rė teisėtÄ lÅ«kestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus atkurtos. PareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos, pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise žemės sklypÄ valdė nuo 2006 m. kovo 14 d. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, padarytas 2010 m. lapkričio 12 d., Klaipėdos AAT byla Nr. I-306-609/2012, t.

I, b. l. 37–38), nuosavybės teisė buvo įregistruota remiantis apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 (ten pat, t. I, b. l. 26), nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjas neteko 2013 m. kovo 19 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos AAT 2012 m. birželio 29 d. sprendimas. Taigi pareiÅ¡kėjas žemės sklypÄ nuosavybės teise valdė apie 8 metus.Ä®vertinant Klaipėdos AAT bylos Nr. I-306-609/2012 medžiagÄ , nagrinėjamos administracinės bylos medžiagÄ , bÅ«tina nustatyti, kokius žemės sklypo pagerinimo darbus pareiÅ¡kėjas atliko, kiek į tai investavo lėšų, taip pat, ar Å¡ios iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažintos turtine žala, ar iÅ¡laidos padarytos teisėtai.

Pareiškėjas aiškina, kad sklype iš esmės tvarkė esamo vandens telkinio pratekėjimus, užtvankas, pylimus, pakrantę ir turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas prašo būtent už tokio pobūdžio darbus.Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 (administracinės bylos Nr. I-306-609/2012 t. I, b. l.

26) pareiÅ¡kėjui atkurta nuosavybės teisė perduodant neatlygintinai 2,48 ha žemės sklypÄ , kurio vertė 629,00, 1,80 ha miÅ¡ko sklypÄ , kurio vertė 1 362,00 Lt, esančius (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad vandens telkinio nėra (0,00 ha). Kita vertus, Tauragės apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-710 (ten pat, b. l. 27–30), kuriuo patvirtinti perduodamų neatlygintinai sklypų kadastro duomenys, yra nurodyta, kad sklype, kuris buvo atiduotas pareiÅ¡kėjui, yra 0,05 ha dydžio vandens telkinys.

Ši aplinkybė paminėta ir NŽT 2010 m. spalio 29 d. rašte Nr. 4B-(7.3)-4700 Klaipėdos apygardos prokuratūrai (ten pat, b. l. 58–63), be to, šiame rašte nurodyta, kad vandens telkinys 1995 metais buvo didesnis – 1,0162 ha. Šiame rašte nurodoma, kad T. N. perduotame žemės sklype Nr. 1215-2 vandens telkinys sklypo privatizavimo metu buvo žymiai didesnis nei nurodyta dokumentuose.NŽT 2010 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 4B-(13.1)-4909 Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriui (ten pat, b. l. 66–67), remiantis prie rašto pridėtais dokumentais, daroma išvada, kad 2005 metais vandens telkinio plotas buvo 12173 kv. m.

RaÅ¡to priede 2005 m. atliktoje aerofotografinėje nuotraukoje yra nurodyta ir vandens telkinio riba (ten pat, b. l. 69, 71).TÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo žemės sklype buvo vandens telkinys, patvirtina ir NŽT 2010 m. spalio 29 d. raÅ¡tas Nr. 4B-(7.3)-4700 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai (ten pat, b. l. 88–93).TÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas atliko tvenkinio sutvarkymo darbus, patvirtina 2010 m. rugpjūčio 12 d. Å«kininkų praÅ¡ymas Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro pavaduotojui (ten pat, b. l. 73).

Å iame praÅ¡yme nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas atsuko vandenį, užliejo pravažiuojamo kelio dalį, susiaurino ir užliejo užtvaras. Apie tvenkinio tvarkymo darbus raÅ¡oma ir 2010 m. gegužės 24 d. piliečių praÅ¡yme Tauragės apskrities Å ilalės savivaldybės žemėtvarkos skyriui (ten pat, b. l. 75–76, 77). Šiame raÅ¡te nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas keliÄ panaudojo kaip tvenkinio užtvankÄ , nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas kitame tvenkinio gale užbetonavo tvenkinio pralaidÄ , dėl ko vanduo veržiasi per keliÄ , užlieja kitus žemės ir miÅ¡ko plotus.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisė buvo atkurta ir remiantis Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d.

įsakymu Nr. V-1600, kuriuo patvirtintas Å ilalės rajono Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (ten pat, b. l. 86–87 ir kt.). Teismo vertintinas pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad bÅ«tent todėl jis darbus sklype pradėjo 2004 metais ir mano, kad tokie jo veiksmai buvo teisėti. Tokiai iÅ¡vadai pagrindo nėra, nes pareiÅ¡kėjas galėjo pradėti tvarkyti sklypÄ ir į jį investuoti tik nuo to momento, kai jis tapo to sklypo savininku. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo nurodyti liudytojai negalėjo patvirtinti tikrų datų, kada jie padėjo pareiÅ¡kėjui tvarkyti tvenkinį, datas jie nurodė labai apytiksliai.PareiÅ¡kėjas teikė 2010 m. lapkričio 12 d. paaiÅ¡kinimus Klaipėdos AAT, kuriuose nurodė, kad pradėjus pareiÅ¡kėjui disponuoti žemės sklypu, tvenkinys buvo apaugęs krÅ«mynais, pareiÅ¡kėjas tvenkinį sutvarkė, iÅ¡valė, atstatė į buvusiÄ padėtį, tvenkinio ribų neplėtė, tvenkinio ploto nepadidino (administracinė byla Nr. I-306-609/2012, t.

II, b. l. 15). Å iame paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad gavęs žemės sklypÄ , jis 2005–2006 metais savo jėgomis ir lėšomis iÅ¡pylė keliÄ aplink savo sklypÄ , kad galėtų privažiuoti prie tvenkinio, supylė tvirtesnę kelio dangÄ , pripylė žvyro, privežė maÅ¡inas molio, suformavo 2,5 m. pločio keliÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas savo sklype įrengė keliÄ . Taip aplinkybes pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kino ir nagrinėjamoje byloje.Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Å ilalės rajono agentÅ«ra 2010 m. lapkričio 10 d. raÅ¡tu Nr. (4.20)-LV4-418 (ten pat, b.l.

16) informavo, kad T. N. 2005–2006 m. vandens tvenkinį valė (kirto krÅ«mus, gilino pakrančių dugnÄ ), tačiau Å¡iems darbams vykdyti leidimas nėra reikalingas, vadovavosi Tvenkinių naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėmis. Visgi, tvenkinys yra saugomoje teritorijoje, draustinyje, todėl toks raÅ¡tas, jog draustinyje vandens telkinį galima tvarkyti nesilaikant jokių norminių aktų, nėra pagrįstas, nes minėtos taisyklės reikalauja parengti taisykles tokiems vandens telkiniams, kurie yra svarbÅ«s aplinkosauginiu požiÅ«riu.

Dėl to bus pasisakyta.Å ilalės rajono savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 15 d. raÅ¡tu Nr. B3-1892-(8.7) pranešė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. birželio 21 d. kreipėsi į administracijos Žemės Å«kio skyrių, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti pažymÄ apie melioracijos statinius (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjui buvo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡duota pažyma Nr. Ž3-412(15.12). Å iame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 184, dirbtiniam nepratekamo pavirÅ¡inio vandens telkinio įrengimui, kai jo plotas mažesnis negu 0,10 ha, nereikalingas techninis projektas nei statybos leidimas (ten pat, b. l. 17). Čia taip pat neatsižvelgiama į tai, kad tvenkinys buvo saugomoje teritorijoje, tačiau Å¡iuo raÅ¡tu patvirtinama, kad tvenkinys dirbtinis.Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registravimÄ Nekilnojamojo turto registre (2006 m. kovo 14 d.) nurodyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be kita ko yra vandens plotas – 0,05 ha (ten pat, b. l. 21, 24).Aplinkos apsaugos agentÅ«ra 2010 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu Nr. (2.2)-A4-3900 pranešė T.

N., kad siekiant įregistruoti pareiÅ¡kėjo sklype esantį tvenkinį pareiÅ¡kėjas turi pateikti duomenis, kurių reikalauja Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinti Lietuvos Respublikos upių, ežerų, ir tvenkinių kadastro nuostatai (Žin., 2009, Nr. 103-4318), taip pat prašė pateikti duomenis apie hidrotechnikos statinius (ten pat, b. l. 28). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nurodytų dokumentų neteikė ir nesiėmė veiksmų tam, kad jo sklype esantis tvenkinys bÅ«tų įtrauktas į kadastrÄ .Teismo posėdžio protokole (2011 m. 5–15 d.) yra pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, patvirtinantis, kad jis klausė Varnių regioninio parko direktoriaus, ar gali tvarkyti tvenkinį, ir jam buvo leista (ten pat, b. l. 57–58).

Å iame protokole užfiksuoti liudytojo K. A. parodymai, kuriais patvirtinama, kad tvenkinys buvo savadarbis, įrengtas laikotarpiu nuo 1986 iki 1992 metų, jo dydis buvo apie 50–60 arų (ten pat, b. l. 62–63), tvenkinys užžėlė, o vėliau buvo sutvarkytas.Pirmiau apraÅ¡ytus dokumentus dėl tvenkinio dydžio apibendrino Varnių regioninio parko direkcija, teikdama 2011 m. birželio 6 d. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ minėtoje Klaipėdos AAT byloje (ten pat, b. l. 104–105), kuriame nurodė, kad byloje yra prieÅ¡taringi įrodymai dėl tvenkinio dydžio – jis nurodomas nuo 1,0162 ha ploto iki 0,05 ha ploto.

Atsiliepime teigiama, kad tvenkiniui padidinti iki didžiausio dokumentuose fiskuoto dydžio reikėjo gauti Varnių regioninio parko direkcijos pritarimÄ tvenkinio padidinimo projektui, kurio direkcija nebÅ«tų davusi, nes sklypas yra Sietuvos kraÅ¡tovaizdžio draustinyje.Vandens telkinys 0,05 ha ploto pareiÅ¡kėjo sklype nurodomas ir 2012 m. sausio 17 d. iÅ¡duotame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (ten pat, b. l. 142–143).LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-198/2012 nurodė, kad byloje bÅ«tina nustatyti, kokį žemės plotÄ 1,75 ha sklype valdo pareiÅ¡kėjas, kokį plotÄ Å¡iame sklype užima vandens telkinys.

Taip pat Å¡ioje nutartyje nurodyta, kad teismui bÅ«tina nustatyti, kokius vandens telkinio tvarkymo darbus atliko pareiÅ¡kėjas. LVAT nutartyje buvo nurodyta, kad tuo metu buvo pateikti įrodymai tik dėl 0,05 ha vandens telkinio buvimo pareiÅ¡kėjo sklype.Dėl nurodytos priežasties Å¡i bylos dalis buvo nagrinėjama iÅ¡ naujo (Klaipėdos AAT administracinė byla Nr. I-306-609/2012, tomas III).NŽT Å ilalės žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 5 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 33ŽN-(14.33.73.)-1 (nurodytos bylos tomas III, b. l. 10 ir 11), vandens tvenkinio ribas pažymėjo 2013 m. kovo 7 d.

Å ilalės rajono Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto iÅ¡traukoje. Å iuose dokumentuose nurodyta, kad vandens telkinys sudaro 1,30 ha, Å¡is tvenkinys patenka į pareiÅ¡kėjui priklausiusį 1,75 ha sklypÄ . Nagrinėjamoje byloje yra Å¡ie dokumentai (b. l. 84–85). Minėta, kad pareiÅ¡kėjas taip pat rėmėsi Å¡iuo planu ir nurodė, kokiame tvenkinio pakraÅ¡tyje atliko tuos darbus, už kuriuos praÅ¡o žalos atlyginimo, bÅ«tent remdamasis Å¡iuo planu.Tačiau realiai padidėjusio tvenkinio ploto Aplinkos apsaugos agentÅ«ra kadastre neregistravo, sustabdė procedÅ«rÄ ir apie tai pranešė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai 2012 m. kovo 9 d. raÅ¡tu Nr. (2.2)-A4-676 (ten pat, b. l. 21, 22, 23, 24), kadangi dėl tvenkinio vyko teisminiai ginčai.Ä®vertinęs nurodytus dokumentus, Klaipėdos AAT 2012 m. birželio 29 d. sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo 1,75 ha sklype vandens telkinio plotas kito ir 1996 metais jis sudarė 1,0 ha, 2006 m.

– 1,22 ha. Dėl to teismas konstatavo, kad buvo pažeistas AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punktas (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija), reglamentuojantis nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ vandens telkinius.Rengdamasis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, pareiÅ¡kėjo atstovas 2013 m. sausio 4 d. pateikė teismui nuotraukas (nurodytos bylos, b. l. 65–66 ir 67), atstovo teigimu, įrodančias, kad tvenkinio plotas yra apie 0,05 ha.Dėl Å¡io pateikto įrodymo teismas pastebi, kad ir Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas prašė prijungti nurodytas nuotraukas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jos jau buvo prijungtoje byloje, jos nebuvo dar kartÄ priimtos į bylÄ .

Pats pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nurodęs, kad nuotraukos darytos neseniai, kai jis jau nesirÅ«pino tvenkiniu, vanduo yra iÅ¡bėgęs, tačiau nuotraukose matomi buvusio tvenkinio kraÅ¡tai, nors paties tvenkinio ir beveik neliko.LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-131/2013) pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis turi teisę reikalauti jam atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalÄ dėl byloje skundžiamų administracinių aktų priėmimo, jeigu jis vertina, kad tokiÄ Å¾alÄ jam sukėlė skundžiamų aktų priėmimas, veiksmai atlikti vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .LVAT nutartyje nėra paneigti Klaipėdos AAT teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo argumentai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į vandens telkinį neteisėtumo.Taigi vandens telkinio dydis 2006 m. buvo 1,22 ha, o pagal 2012 m. kovo 5 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktÄ , tuo metu tvenkinio plotas jau sudarė 13166 kv. m. IÅ¡ pirmiau apraÅ¡ytų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo siÅ«loma teikti dokumentus dėl Å¡io vandens telkinio ir įrenginių įraÅ¡ymo į kadastrÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas tokių duomenų neteikė.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas dėl turtinės žalos atlyginimo praÅ¡o remtis tik lokaline sÄ mata (b. l.

5) ir byloje apklaustų liudytojų parodymais.Lokalinė sÄ mata sudaryta 2013 m., tiksli data nenurodyta, nurodyta, kad sudaryta pagal 2013 m. kovo mėnesio kainas. IÅ¡ Å¡ios sÄ matos darytina iÅ¡vada, kad jÄ sudarė ne tuos darbus atlikusi įmonė (liudytojai patvirtino, kad darbai buvo atliekami privačiai, padedant draugams, atsilyginant jiems ne visada pinigais, privačiai buvo samdoma ir technika), kad sÄ mata sudaryta pagal pareiÅ¡kėjo nurodytus jo atliktus darbus. IÅ¡ Å¡ios sÄ matos nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jÄ sudariusi institucija realiai patikrino atliktus darbus, nes nėra pridėtas joks aktas, patvirtinantis, kad tvenkinio tvarkymo darbai buvo inventorizuoti.Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas sudaryti sÄ matÄ , nurodė, kad atlikti tokie darbai: grunto transportavimas pakraunant ekskavatoriumi, pylimų supylimas buldozeriais, pakrantės valymas ekskavatoriais, grunto kasimas ir perstÅ«mimas, vandens perlaidos iÅ¡ gelžbetoninių vamzdžių įrengimas, žvyrkelio dangos atstatymas, vidutinio tankumo krÅ«mų kirtimas rankiniu bÅ«du, vandens perlaidų iÅ¡ gofruotų plastikinių vamzdžių įrengimas.

Nurodyti ir Å¡ių darbų kiekiai, kurie yra nemaži, pvz., vandens pralaidos iÅ¡ gelžbetoninių vamzdžių atliktos panaudojant 14000 m. vamzdžių, pylimų supylimas buldozeriais – nurodyta 0,543 tonų (kubinių metrų) ir kiti darbai yra pakankamai didelės apimties. Ypatingai darbų mastas vertintinas kaip didelis, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, kad lokalinėje sÄ matoje atsispindi ne visi jo atlikti darbai, ne visos investicijos, o tik dalis tvenkinio tvarkymo darbų, parodė pagal sklypo planÄ (b. l. 85), kad lokalinėje sÄ matoje yra darbai atlikti tik tame tvenkinio pakraÅ¡tyje, kuris plane pažymėtas nuo 5 iki 9 indekso.TÄ faktÄ , kad buvo atliekami didelio masto tvenkinio tvarkymo darbai, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai.

Liudytojas A. U. teisme paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas jo prašė padėti su traktoriumi (priekaba) suvežti molingÄ Å¾emę. Jis padėjo, dirbo savaitgaliais apie 3 kartus, rudenį ir pavasarį, kai pareiÅ¡kėjas neseniai buvo gavęs tvenkinį, žemė buvo vežama iÅ¡ senų karjerų netoli Žemaičių plento. PareiÅ¡kėjas mokėjo už degalus, kurie per dienÄ kainavo apie 1000 Lt. Dirbo ir kiti žmonės, kažkas traktoriumi stumdė žemę, dirbo ir buldozeris, traktorių buvo iki 4, kartais mažiau, tačiau dirbo ne 1 ir ne 2.

Liudytojas nenorėjo imti pinigų, tai jam buvo duotas plūgas, kuris galėjo kainuoti apie 2000 Lt. Liudytojas patvirtino, kad kai jis padėjo vežti žemę, tvenkinių būklė buvo bloga, jie buvo užteršti apsemtais, nudžiūvusiais pagaliais, nesutvarkytos pakrantės. Nurodė, kad pareiškėjas tvenkinį sutvarkė pavyzdingai. Taip pat liudytojas patvirtino, kad kelias sutvarkytas, nors buvo labai apleistas, dabar kelias sutvirtintas.Liudytojas K. A. teisme paaiškino, kad pareiškėjas tvarkė tvenkinį, iškasė pylimus, padarė keliukus, pareiškėjas jo klausė patarimo, kaip statyti tuos pylimus.

PareiÅ¡kėjas sutvarkė krÅ«mus, liudytojas matė, kaip buvo vežamas žvyras, smėlis, žino, kad viena žvyro maÅ¡ina kainuoja apie 300–400 Lt, viena žmogaus darbo diena kainuoja apie 160 Lt. Patvirtino, kad Å¡iuo metu tvenkiniai sutvarkyti. AiÅ¡kino, kad tvenkiniai buvo natÅ«ralÅ«s. Pirmiau minėta, kad Å¡is liudytojas Klaipėdos AAT tvirtino, kad tvenkinius įrengė kolÅ«kis (liudytojas buvo kolÅ«kio pirmininkas), tuomet nesakė, kad tvenkinys yra natÅ«ralus.Liudytojas A. Å . teisme paaiÅ¡kino, kad padėjo pareiÅ¡kėjui 2005–2006 metais, dirbo 2–3 dienas, krovė žemes, molį, kurie buvo vežami į pareiÅ¡kėjo sklypÄ , per dienÄ 4–5 automobiliai padarydavo apie 6 reisus.

Žemė buvo vežama nuo plytinės. Liudytojas žino, kad pareiÅ¡kėjui dirbo ir kita technika – buldozeriai. Vėliau jis matė sutvarkytÄ tvenkinį. Liudytojui pareiÅ¡kėjas nemokėjo, tačiau duodavo pasinaudoti savo technikÄ â€“ traktorių – kelioms dienoms pavasarį.Taigi Å¡ioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tvarkė tvenkinį, keliukÄ , darbai buvo didelės apimties, tvarkomi įrengimai, užtvankos, vandens pratekėjimo vietos, pylimai.Vandens telkinių tvarkymas, vidinių kelių sklype įrengimas tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas teigia tvarkęs tÄ vandens telkinį, buvo reglamentuojamas.

Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (redakcija, galiojusi 2005–2006 metais). Å io STR priede iÅ¡vardinami nesudėtingi statiniai, tarp jų sklypo vidaus kelias (I grupės nesudėtingas statinys, priedo 1.2.1 punktas), kÅ«dra iki 300 kv. m. (pagal jos pavirÅ¡iaus matmenis (I grupės, priedo 1.4.5 punktas). Pagal Å¡io STR 12.2 punktÄ , nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos tarnautojas, regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas.

Šio STR 13 punkte nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje taikomos Statybos įstatymo išimtys, nurodytos 15 punkte, kuriame pasakyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje taikomos II grupės statiniams nustatytos Statybos įstatyme išimtys, t. y. projektas bet kuriuo atveju reikalingas ir jis nustatyta tvarka derinamas.Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintas Varnių regioninio parko apsaugos reglamentas (galiojęs bylai aktualiu laikotarpiu) (toliau – Reglamentas) nustatė specialius Varnių regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus (Reglamento 1 punktas).

PareiÅ¡kėjo sklypas buvo Varnių regioninio parko Sietuvos kraÅ¡tovaizdžio draustinyje (administracinė byla Nr. I-306-609/2012, t. III, b. l. 54). Pagal Reglamento 22.1 punktÄ , tai konservacinio prioriteto zona. Pagal 29 Reglamento punktÄ Â komunikacijos, keliai, privažiavimai projektuojami ar įrengiami kuo mažiau keičiant kraÅ¡tovaizdį. Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad tokiems statiniams turi bÅ«ti rengiami projektai, kurie derinami su parko tvarkymo planu. Reglamento 25 punkte yra nurodyti reikalavimai statinių projektavimui, statybai ir rekonstravimui – turi bÅ«ti atsižvelgiama į kraÅ¡tovaizdžio ypatumus ir kt., o tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti rengiami projektai, jie turi bÅ«ti suderinami su parko direkcija, nes prieÅ¡ingai manant, tokie Reglamento reikalavimai liktų grynai deklaratyvÅ«s. Tik rekreacinio prioriteto funkcinėse zonose leidžiama plėtoti poilsio ir turizmo infrastruktÅ«rÄ (46 punktas), jose leidžiama vandens telkinius ar jų dalis naudoti, formuojant jų aplinkÄ numatytoms vandens rekreacijos rÅ«Å¡ims (47.4 p.).

Pagal Reglamento 56 punktÄ , regioniniame parke skatinama veikla yra poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, tačiau tik teritorijų planavimo dokumentuose nurodytose vietose.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kino įrenginėjęs poilsio zonÄ , taigi bet kuriuo atveju tokios poilsiavietės įrengimas turėjo bÅ«ti derinamas su parko direkcija, kuri privalėjo vertinti, ar parko specialiojo planavimo dokumentuose toje vietoje yra numatyta poilsiavietė.Aplinkos ministro 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. D1-684 patvirtintame Reglamente Sietuvos kraÅ¡tovaizdžio zona liko konservacinio prioriteto zona.

Ir pagal Å¡iÄ Reglamento redakcijÄ bet koks inžinierių statinių statymas ir tvarkymas turi bÅ«ti derinamas su parko planavimo dokumentais.Aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintos Tvenkinių priežiÅ«ros taisyklės (LAND 2-95). Nauja taisyklių redakcija buvo patvirtinta 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. D1-415.2004 m. taisyklėse nustatyta, kad mažesniems kaip 5 ha tvenkiniams taisyklės rengiamos tais atvejais, kai tvenkinys reikÅ¡mingas kitu aplinkosauginiu požiÅ«riu (ne vien kai yra saugomas dėl žuvų migracijos).

Suderintas taisykles turi patvirtinti Aplinkos apsaugos agentÅ«ra.2006 m. taisyklės numatė, kad mažesniems kaip 5 ha tvenkiniams taisyklės rengiamos taip pat, kai tvenkinys reikÅ¡mingas kitu aplinkosauginiu požiÅ«riu.Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad atlikdamas tvenkinio, kuris yra saugomoje teritorijoje, tvarkymo darbus, pareiÅ¡kėjas turėjo parengti projektÄ ir suderinti tÄ projektÄ STR nurodytu bÅ«du. Ta aplinkybė, ar pareiÅ¡kėjas žinojo, jog jo sklypas yra Varnių regioninio parko teritorijoje, geomorfologiniame draustinyje, nėra Å¡iuo atveju reikÅ¡minga.

Kita vertus, LVAT nutartyje (2013 m. kovo 19 d.) yra konstatuota, kad žemės sklypo plane, suderintame 2005 m. vasario 14 d., taip pat prie žemės sklypo specialių sÄ lygų buvo nurodyta, kad žemės sklypas priklauso nacionaliniams ir regioniniams parkams, geomorfologiniams draustiniams. Å ie dokumentai pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinomi.Todėl ir tvarkant sklypo vidinį keliÄ , ir tvenkinio pylimus, pratekėjimus, 2005–2006 metų laikotarpiu buvo bÅ«tinas projektas, kurį reikėjo derinti tiek su savivaldybės administracija, tiek su Aplinkos apsaugos agentÅ«ra.

Minėta, kad bylos įrodymai patvirtina, jog buvo atliekami didelio masto kelio ir tvenkinio tvarkymo darbai.Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi 2001–2010 m.) 9 straipsnyje nurodyta, kas yra draudžiama draustiniuose – atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, įrengti dirbtinius telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams atkurti bei tvarkyti (2 dalies 5 punktas), 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte pasakyta, kad draustiniuose draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius.

Minėta, kad teismų sprendimuose konstatuota, jog tvenkinio dydis 2006 metais buvo 1,22 ha, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose nurodoma, kad atkuriant pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisę, tvenkinio dydis buvo 0,05 ha. Apskritai, byloje nustatyta, kad tai nebuvo naujai įrengiamas tvenkinys, o buvo tvarkomas jau buvęs tvenkinys, tačiau ir jo atstatymo darbus galima buvo atlikti tik gavus kompetentingų institucijų patvirtinimÄ , kad tai reikalinga draustinyje esantiems kultÅ«ros paveldo objektams atkurti bei tvarkyti.

PrieÅ¡ingu atveju bet kokie tokie darbai, kuriuos teigia atlikęs pareiÅ¡kėjas, pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, yra draudžiami.PareiÅ¡kėjas neneigia darbus atlikęs be jokio projekto, raÅ¡tu nesikreipęs nei į Varnių parko direkcijÄ , nei į savivaldybę, nei į Aplinkos apsaugos agentÅ«rÄ , todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas tvenkinio tvarkymo darbus, kelio tvarkymo darbus saugomoje teritorijoje atliko savavaliÅ¡kai, t. y. neteisėtai. Neteisėtai atlikti darbai nepatvirtina fakto, kad pareiÅ¡kėjui buvo bÅ«tina tuos darbus atlikti jo žemės sklype, o tuo pačiu patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos pareiÅ¡kėjui padaryta žala dėl neteisėtų valstybės institucijos priimtų aktų.

Neteisėti veiksmai negali sukurti teisėtų pasekmių – teisės į turtinės žalos atlyginimÄ .Å iuo atveju yra konstatuoti valdžios institucijos neteisėti veiksmai (aktai) pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nes nuosavybės teisė jam atkurta neteisėtai. Tačiau civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti yra bÅ«tini keli elementai ir tik jų visuma patvirtina teisę į žalos atlyginimÄ . Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LVAT praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).Å iuo atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėto akto ir kilusių pasekmių, o bÅ«tent – pareiÅ¡kėjo patirtų iÅ¡laidų, tvarkant sklypÄ . Kadangi nėra visumos bÅ«tinųjų civilinės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nesiima vertinti nei lokalinės sÄ matos, nei liudytojų parodymų apie pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, nesiima nustatinėti realios patirtų iÅ¡laidų sumos. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atliko sklype tvarkymo darbus, remontavo vidinį keliÄ , pylimus, užtvankas, tvarkė tvenkinį, jo įrenginius, pratekėjimus, Å¡ie darbai buvo palyginus didelio masto, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dideles iÅ¡laidas, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjas patyrė savo rizika, nesirÅ«pindamas įteisinti saugomoje teritorijoje atliekamų statybos ir rekonstrukcijos darbų pagal galiojusias teisės aktų nuostatas.

Dėl to Å¡ios iÅ¡laidos nėra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su valdžios institucijų neteisėtais aktais. Nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjui bet kuriuo atveju buvo atkurta tik teisėtai veiklai vykdyti.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad dėl valstybės pareigÅ«nų kaltės jis neteko nuosavybės teisių į žemės sklypÄ . 2005 m. pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į du žemės sklypus, nurodytus Tauragės apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d.

įsakyme Nr. V-1600 (sklypai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-170 pareiškėjui nuspręsta atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 pareiškėjui neatlygintinai perduotas 2,48 ha žemės sklypas, 1,80 ha miško sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos AAT 2011 m. sprendimu (administracinė byla Nr. I-221-583/2011) nurodytos aktų dalys buvo panaikintos, taip pat ir dėl nuosavybės atkÅ«rimo į sklypÄ (duomenys neskelbtini). LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A261-198/2012) Klaipėdos AAT sprendimas dėl sklypo (duomenys neskelbtini)įsiteisėjo. IÅ¡ naujo buvo nagrinėjama byla tik dėl 1,75 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio galutinai pasisakyta LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-131/2013).Nurodytais teismų sprendimais buvo panaikinti aktai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taigi pareiÅ¡kėjas nurodytÄ sklypÄ nuosavybės teise valdė nuo 2005 m. gegužės mėnesio – vienÄ dalį iki 2012 m. sausio 30 d., kitÄ dalį iki 2013 m. kovo mėnesio, t. y. nuosavybėje sklypÄ turėjo apie 7 metus. Tai yra didelis laiko tarpas, per kurį pareiÅ¡kėjas vienÄ sklypo dalį tvarkė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad neteko nuosavybės teisės dėl to, kad ji buvo atkurta valstybės pareigÅ«nams pažeidus įstatymus. Dėl to pareiÅ¡kėjas teigia praradęs pasitikėjimÄ ir pačia valstybe, kuri neužtikrina pareiÅ¡kėjo turtinių teisių tinkamo ir teisėto įgyvendinimo, neužtikrina civilinių santykių stabilumo principo įgyvendinimo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tvarkydamas turtÄ manė, jog senatvėje turės poilsio vietÄ , tai buvo jo gyvenimo siekis, kuris tapo neįgyvendinamu dėl ne nuo pareiÅ¡kėjo priklausančių aplinkybių.Å alys nurodo, kad pareiÅ¡kėjui siÅ«lomas naujas žemės sklypas. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neatvyksta kviečiamas į sklypo pamatavimo darbus, o pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jam siÅ«lomas sklypas taip pat yra (duomenys neskelbtini), parko teritorijoje, be to apaugęs krÅ«mais, neprivažiuojamas, todėl pareiÅ¡kėjas teigia abejojantis, ar ten atkÅ«rus nuosavybės teisę, ji vėl nebus iÅ¡ jo atimta.Nepaisant nurodytų aiÅ¡kinimų, visgi vienu iÅ¡ įstatymuose nurodytų bÅ«du pareiÅ¡kėjui turės bÅ«ti kompensuota už jo turimÄ teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , tai, teismo manymu, mažina pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .Kadangi minėtais teismų sprendimais panaikinti kaip neteisėti aktai, kuriais pareiÅ¡kėjui atkurta nuosavybės teisė, neturtinės žalos padarymo faktas nereikalauja įrodinėjimo.

Å iuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas ir pareiÅ¡kėjas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Pagrįsdamas jo nurodytÄ neturtinės žalos dydį pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jis neiÅ¡saugojo bÅ«tinų dokumentų, patvirtinančių, kiek daug jis investavo į sklypÄ , už tai jis nurodo bÅ«tent tokį neturtinės žalos dydį. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimÄ , teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant Å¡ios žalos dydį, taip pat bÅ«tina vertinti kitas konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, o taip pat ir į CK 6. 282 straipsnyje nurodytus kriterijus. Tai reiÅ¡kia, kad neturtinės žalos kompensavimas teismo turi bÅ«ti priteisiamas už neturtinio pobÅ«džio praradimus ir atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumÄ , į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Å iuo atveju daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo didelis neatsargumas negali bÅ«ti konstatuojamas, nes nuosavybės teisę pareiÅ¡kėjui atkÅ«rė valdžios institucija, jis nuosavybę valdė gana ilgÄ laikotarpį (apie 7 metus), jam nebuvo trukdoma tvarkytis jo žemės sklype taip, kaip pats pareiÅ¡kėjas nusprendė, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo netgi įtarti, kad nuosavybės teisė jam atkurta neteisėtai.Turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali bÅ«ti teismo įvertinti pinigais.Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ .

Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju bÅ«tina nustatyti visus, jau pirmiau paminėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Taigi siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Nagrinėjamoje byloje galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , nes jis dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno dėl to, kad jo tvarkytas žemės sklypas, dėl kurio naudojimo ateityje jis turėjo planų, buvo iÅ¡ jo paimtas.

Taip pat priimtini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad jis prarado pasitikėjimÄ valstybe, nes sužinojo, kad valstybės pareigÅ«nai priima neteisėtus sprendimus, dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu abejoja, ar jam teisėtai siÅ«lomas kitas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai nėra vienkartinio pobÅ«džio, jie tęsiasi nuo 2011 m., kai buvo priimtas pirmasis teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, iki Å¡iol.Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala gali bÅ«ti įvertinta 10 358,40 LT (3000 Eur) suma pinigais.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu,nusprendžia:PareiÅ¡kėjo T.

N. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.T. N. priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 10 358,40 LT (3 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                       Halina Zaikauskaitė