Legislator Case Law & Legislation
94eb549c-7bb3-4005-b2db-8faacb7765ef AI generated

94eb549c-7bb3-4005-b2db-8faacb7765ef · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 94eb549c-7bb3-4005-b2db-8faacb7765ef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė              G. L. užtikrindamas iki 2011-09-05 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-01 įregistruotu Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė UAB „Medicinos bankas“ jam ir I. L. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ vieÅ¡butį su restoranu, 674,80 kv. m. plotÄ sudaro patalpos rÅ«syje, pažymėtos: R-39....R-56, ir patalpos aukÅ¡te, pažymėtos: 1-167, 168, 1-210....1-217, 1-111, 1-218....1-245, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

94eb549c-7bb3-4005-b2db-8faacb7765ef · Vilniaus apygardos teismas: PaaiÅ¡kina, kad skundžiama nutartimi teismas leido kreditoriaus skolos padengimui priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti ir iÅ¡ suinteresuotam asmeniui I. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto. Ä®keisto turto dalys, priklausančios I. L. ir G. L., yra nustatytos tik kaip idealiosios dalys, nenustatant konkrečiam savininkui priklausančios dalies. Kreditoriui įkeistos BUAB „Lagiva“ ir G. L. nuosavybės teise priklausančios turto dalys turi bÅ«ti realizuojamos Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Tuo tarpu I.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1761-115/2012Procesinio sprendimo kategorijos:122.2.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 11 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens I. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ praÅ¡ymas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              G. L. užtikrindamas iki 2011-09-05 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-01 įregistruotu Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė UAB „Medicinos bankas“ jam ir I. L. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ vieÅ¡butį su restoranu, 674,80 kv. m. plotÄ sudaro patalpos rÅ«syje, pažymėtos: R-39....R-56, ir patalpos aukÅ¡te, pažymėtos: 1-167, 168, 1-210....1-217, 1-111, 1-218....1-245, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

             Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, kadangi hipoteka užtikrinta prievolė suėjus terminui nėra įvykdyta. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi areÅ¡tavo ½ dalį vieÅ¡bučio su restoranu, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. L.; iÅ¡aiÅ¡kino įkeisto daikto savininkui, kad areÅ¡tavus įkeistÄ daiktÄ , jis netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti iÅ¡nuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę;

įspėjo skolininkÄ G. L. ir įkeisto daikto savininkę I. L., kad per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrÄ Å¾inus skolos kreditoriui, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti.              Teismas nustatė, kad G. L. IÄ® „Gilaba“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl iÅ¡ G. L. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto skola negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma. Kliūčių kreiptis kreditoriui dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ I.

L. priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto nėra. Teismas pažymėjo, kad nesant nustatytai naudojimosi tvarkai ir esant įkeistoms idealiosioms dalims kreditorius teisę išieškoti iš konkrečios I. L. priklausančios dalies galės realizuoti vykdymo procese kreipdamasis ginčo teisenos tvarka dėl dalies nustatymo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Suinteresuotas asmuo I. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį panaikinti.

Paaiškina, kad skundžiama nutartimi teismas leido kreditoriaus skolos padengimui priverstinai išieškoti ir iš suinteresuotam asmeniui I. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto. Įkeisto turto dalys, priklausančios I. L. ir G. L., yra nustatytos tik kaip idealiosios dalys, nenustatant konkrečiam savininkui priklausančios dalies. Kreditoriui įkeistos BUAB „Lagiva“ ir G. L. nuosavybės teise priklausančios turto dalys turi būti realizuojamos ĮBĮ nustatyta tvarka. Tuo tarpu I.

L. priklausanti dalis – CPK 558 str. nustatyta tvarka, t.y. iÅ¡ varžytinių. Akivaizdu, kad turi bÅ«ti nustatytos konkrečios visų savininkų dalys objekte, neužtenkant tik nustatytų idealiųjų dalių, arba bent jau nustatyta naudojimosi daiktu tvarka. Å iuo atveju yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kurios objekto dalys turi bÅ«ti parduodamos Ä®BÄ®, o kurios CPK nustatyta tvarka. Taigi bankroto administratorius arba kreditorius turėjo kreiptis į teismÄ , kad visų savininkų dalys bÅ«tų tinkamai nustatytos arba bent jau nustatyta objekto naudojimosi tvarka, kad bÅ«tų galima tinkamai įvykdyti objekto realizavimÄ , nepažeidžiant I.

L. teisėtų interesų.              Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens I. L. bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad hipotekos lakÅ¡tu įkeistas nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso tik I. L. ir G. L., jiems tenka po ½ daikto dalį. G. L. yra BIÄ® „Gilaba“ savininkas, todėl jam priklausanti hipotekos lakÅ¡tu įkeisto nekilnojamojo daikto dalis bus parduodama Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Tačiau skirtingai nei teigiama skunde, Ä®BÄ® nustatyta tvarka bus parduodama bÅ«tent ½ nekilnojamojo daikto dalis. Tam, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo daikto, pakanka to, kad bÅ«tų nustatytos idealiosios nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Skundžiama nutartis turtas buvo tik areÅ¡tuotas, ja nėra sprendžiama dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytinių, nekeliamas areÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytinių klausimas.

             Suinteresuotas asmuo BUAB „Lagiva“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). IÅ¡ atskirojo skundo pagrindo bei dalyko matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiama tuo pagrindu, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti inicijuota, nes įkeistas turtas negali bÅ«ti parduodamas iÅ¡ varžytinių, kadangi nėra nustatytos konkrečios turto savininkams priklausančios dalys. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos iki 2012 m. liepos 1 d. buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje.             Pagal iki CPK pakeitimų galiojusį bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių reglamentavimÄ hipotekos teisėjų funkcijos nebuvo susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai buvo galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo.

Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas praÅ¡ymai dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu Å¡iame skyriuje nebÅ«davo nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlikdavo tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju praÅ¡ymas bÅ«davo nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitikdavo įstatymo reikalavimų, nutartimi bÅ«davo atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).

Hipotekos teisėjui teko pareiga patikrinti, ar praÅ¡antis pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties aiÅ¡ku, kad hipotekos teisėjas aptariamu atveju atliko jam įstatymo priskirtÄ funkcijÄ inicijuoti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ esant įstatyme numatytiems pagrindams, t.y. kreditoriui pateikus įrodymus apie skolos grÄ Å¾inimo termino suėjimÄ ir hipotekos, kuria užtikrintas skolos grÄ Å¾inimas, įregistravimÄ .

Å ia nutartimi atlikti procesiniai veiksmai apeliantei sukelia tik tokio pobÅ«džio teisines pasekmes, jog yra areÅ¡tuojamas jai nuosavybės teise priklausanti įkeisto nekilnojamojo daikto dalis, yra nustatomas terminas skolai grÄ Å¾inti bei įspėjama, kad to nepadarius per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯keisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių. Hipotekos teisėjui pagal jo kompetencijÄ nepriklausė klausimų, susijusių su priverstiniu nutarties vykdymo procesu, sprendimas. Taigi ir argumentai, kad kol nėra nustatytos konkrečios įkeisto turto bendraturčiams priklausančios dalys nebuvo galima inicijuoti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi bei nedarantys skundžiamos teismo nutarties neteisėta, kadangi minėti klausimai apskritai nebuvo nutartimi spręstų klausimų objektas.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teismas nutartyje be kita ko pasisakė, kad naudojimosi įkeistu daiktu tvarkos nustatymo ar konkrečių bendraturčiams priklausančių dalių identifikavimas galės būti atliktas, jeigu bus pradėtas priverstinis įkeistų daiktų realizavimo procesas. Kadangi priverstinis skolos išieškojimas iš apeliantei priklausančios turto dalies skundžiama nutartimi nebuvo pradėtas, priešingai, turtas buvo tik areštuotas ir nustatytas terminas skolai padengti, tai ir konkrečios apeliantei priklausančios įkeisto turto dalies nustatymas pirmosios instancijos teismo neturėjo būti sprendžiamas.

Išdėstyto pagrindu atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi skundžiama teismo nutartis priimta nepažeidžiant jos priėmimo metu galiojusių procesinių teisės normų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                                                                                                                                      n u t a r i a:

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                                        Teisėjas                                                                                                                      Algirdas AuruÅ¡kevičius