2024-09-24 Nr. AB-13525-3-62-3-01465-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-255-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01465-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emnostar“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emnostar“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl ekonominės sankcijos pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emnostar“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. birželio 8 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo UAB „Emnostar“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, AAĮ) 81 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta ekonominė sankcija – 30 000 Eur bauda, pakeičiant pažeidimo kvalifikaciją į Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 8 dalį ir skirti 6 000 Eur ekonominę sankciją.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Nutarimas buvo priimtas dėl to, kad UAB „Emnostar“ apdorojo daugiau nei 25 t pavojingųjų atliekų, neturėdamas tam teisės, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir greta esančioje valstybinėje žemėje, neturėdamas teisės – taršos leidimo – vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) demontavimo veiklą, kurios metu demontavo apie 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir perdirbo ne mažiau nei 30 t pavojingųjų atliekų. Bendrovė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės) 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Transporto priemonių tvarkymo taisyklės) 9 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta AAĮ 81 straipsnio 10 dalyje.

3. Nutarime taip pat nurodyta, jog Bendrovės direktorius A. B., dalyvaudamas bylos nagrinėjime, žodžiu pripažino, jog Bendrovė padarė jai inkriminuojamus pažeidimus, dėl to apgailestavo ir prašė pagal galimybes taikyti minimalią sankciją. Jis pripažino, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovė demontavo (išardė) apie 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Jis Kalvarijos savivaldybės administracijai yra pateikęs dokumentus dėl žemės sklypo, kuriame vykdo veiklą, paskirties keitimo, tačiau savivaldybė delsia atlikti reikiamus formalumus ir išduoti dokumentus, kad būtų pakeista žemės sklypo paskirtis, todėl Bendrovė negali jo išsiimti.

4. Nutarime teigiama, jog „Visuotinai žinoma, kad vidutinis lengvasis automobilis sveria daugiau nei 1 toną, tad įmonė yra apdorojusi ne mažiau kaip 30 tonų pavojingųjų atliekų“. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas yra priimtas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, nėra nustatytas konkretus ir tikslus tariamai demontuotų (išardytų) transporto priemonių kiekis, taip pat nėra tinkamai parinkta teisės norma, numatanti atsakomybę už padarytą pažeidimą. Kaip nurodoma Nutarime, o taip pat 2022 m. balandžio 29 d. liudytojo ir Bendrovės direktoriaus A.

B. apklausos protokole, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo išardyta apie 30 lengvųjų automobilių, šiandien, t. y. protokolo surašymo dieną, įmonės teritorijoje yra 10 įvairių markių demontuotų ar pradėtų demontuoti automobilių. Taip buvo padaryta išvada, jog, demontavus 30 automobilių, buvo perdirbta ne mažiau nei 30 t pavojingųjų atliekų, kadangi, kaip teigiama Nutarime, yra viešai žinoma, jog vieno automobilio masė yra ne mažiau nei 1 tona. Tačiau A. B. į demontuotų (išardytų) 30 automobilių sąrašą įtraukė ir 20 automobilių, kurie nors ir buvo patekę į Bendrovės teritoriją ir su jais buvo atliekami tam tikri veiksmai, tačiau jie nebuvo demontuojami, išardomi, jų patekimo į Bendrovės teritoriją paskirtis buvo visiškai kitokia.

UAB „Emnostar“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Tadžikistano Respublikos piliečiu A. A. dėl paslaugų jam teikimo. Šis asmuo įmonei pristatydavo įgytus automobilius, kurių didžioji dalis būdavo su variklio, kėbulo, važiuoklės defektais ir kuriuos reikėdavo paruošti eksportui į Tadžikistaną. Tam, kad automobilių pavyktų sutalpinti daugiau į vilkiko kėbulą, įmonės darbuotojai paruošdavo atitinkamus stelažus, ant kurių dviem aukštais būdavo kraunami minėti automobiliai. Dėl tos pačios priežasties, siekiant sutalpinti didesnį jų kiekį, iš automobilių ratų padangų būdavo išleidžiamas oras arba ratai būdavo nuimami, taip pat galėjo būti nuimami ir bamperiai, variklio dangčiai, stogo bagažinės, po to šios nuimtos detalės sudedamos į tų pačių automobilių bagažines, salonus ir į Tadžikistaną išgabenamos kaip atsarginės detalės. Šiuos automobilius direktorius taip pat priskaičiavo kaip įmonės demontuotus ar išardytus automobilius, nors faktiškai jie nebuvo nei demontuoti, nei išardyti, nuo minėtų automobilių būdavo nuimamos tik atskiros dalys, kurios vėliau sudedamos į automobilių salono vidų, taigi jokių pavojingų ar kenksmingų atliekų ar medžiagų nesusidarydavo, metalo laužo ar kitų nereikalingų atliekų nelikdavo, nes viskas, kas būdavo pristatoma A.

A., išvykdavo iš įmonės teritorijos kartu su pakrautais automobiliais be jokių likučių. Iš Paslaugų teikimo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų, nuotraukų matyti, jog paslauga, kurią suteikia įmonė minėtam asmeniui, yra susijusi tik su jo pristatytų automobilių pakrovimu į tam skirtą sunkvežimį panaudojant tam specialiai sukonstruotus stelažus, automobiliai, kurie yra sukraunami į sunkvežimį, nėra išardyti, demontuoti, o jų atskirų detalių nuėmimas yra susijęs tik su tuo, jog taip sumažinami automobilių matmenys ir dėl to sunkvežimyje telpa daugiau automobilių.

Pateikdamas informaciją, jog Bendrovė nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. demontavo apie 30 automobilių, Bendrovės direktorius suklydo pats ir suklaidino atsakovo atstovus, neteisingai įvardydamas demontuotų automobilių kiekį, į šį sąrašą įtraukdamas ir tuos automobilius, kurie nebuvo demontuoti, o tik sukrauti į sunkvežimių priekabas ar puspriekabes išgabenti. Šių atskirų detalių ar mazgų nuėmimas nėra ir negali būti traktuojamas kaip automobilio demontavimas ar išardymas. Demontavimu ar išardymu gali būti laikomas toks procesas, kai automobilis yra išardomas atskirais mazgais, detalėmis, o nagrinėjamu atveju tokio proceso nebuvo.

Tai patvirtino prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai ir nuotraukos.

5. Pareiškėjo vertinimu, nėra ginčo dėl to, kad Bendrovėje galėjo būti demontuojama ar išardyta 10 lengvųjų automobilių, nes tai yra neabejotinai nustatyta apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti 10 automobilių, kurie yra iš dalies išardyti.

6. Be to, Bendrovės teritorijoje buvo rasta jau demontuotų 4 automobilių kėbulai ir 5 „Mercedes Benz“ markės automobilių iš dalies demontuotos priekinės dalys, taip pat įvairios automobilių kėbulo, važiuoklės, apdailos, aušinimo ir kuro tiekimo sistemų detalės, vidaus degimo varikliai, dujų balionai. Pareiškėjas paaiškino, jog Bendrovė ne tik ardo ir demontuoja netinkamus naudoti automobilius, bet superka ir parduoda atskiras jų detales. Tai patvirtino ir prie skundo pridėtos pirkimo–pardavimo sutartys, iš kurių matyti, jog iš fizinių ir juridinių asmenų yra supirkta gana didelis kiekis atskirų automobilių detalių, mazgų, įrenginių. Taigi apžiūros metu surastos atskiros transporto priemonių dalys ir detalės nebūtinai buvo iš neteisėtai išardytų ar demontuotų automobilių, tačiau jos yra teisėtai įgytos kaip dėvėtos ir realizavimui tinkamos detalės, kurios buvo laikomos Bendrovės teritorijoje, siekiant jas perparduoti kitiems asmenims. Ši veikla nėra niekaip susijusi su netinkamų naudoti transporto priemonių demontavimu, ardymu, nesusidaro jokios pavojingos atliekos, todėl ir negali būti laikomos kaip neteisėtai perdirbtos. Taigi, iš nurodytų aplinkybių ir pateikiamų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog nors Bendrovė ir padarė administracinį nusižengimą, tačiau jis nebuvo tokios apimties, kad galėtų būti kvalifikuojamas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalį. Vertinant tai, jog Bendrovės teritorijoje buvo surasta 10 demontuotų arba demontuojamų automobilių, pareiškėjo manymu, perdirbtų / apdorotų pavojingųjų atliekų kiekis neturėtų viršyti 15 tonų, o dėl to galima pagrįstai teigti, jog Bendrovės padarytas pažeidimas turi būti vertinamas pagal AAĮ 81 straipsnio 8 dalį.

7. Pareiškėjo vertinimu, institucijos, užfiksavusios pažeidimą ir priėmusios Nutarimą, atstovai tyrimą atliko atmestinai, visiškai nesiaiškino visų svarbių įvykio aplinkybių, nepatikrino ir nepatvirtino ar nepaneigė Bendrovės direktoriaus nurodytų duomenų apie tariamai demontuotų ar išardytų netinkamų naudoti automobilių kiekį, o jo įvardytą skaičių palaikė neginčytinais ir tikslinimo nereikalaujančiais duomenimis. Matydami pakankamai didelį kiekį išardytų automobilių detalių ar mazgų, pareigūnai nesiaiškino, kaip ir iš kur visa tai yra gauta, ar tai yra Bendrovės darbuotojų išardytų / demontuotų automobilių detalės, ar jos įgytos kažkokiu kitu būdu. Taigi, toks Nutarimas, kuris priimtas nepatikslinus visų faktų, teiginių ar parodymų, yra neobjektyvus, ginčytinas, juo labiau kad remiamasi teiginiu, jog „Visuotinai žinoma, kad vidutinis lengvasis automobilis sveria daugiau nei 1 toną“, o tai gali būti teisinga tik iš dalies. Pareiškėjo nuomone, taip pat yra žinoma, jog automobiliai yra skirtingo dydžio, taigi ir skirtingo svorio: didesnis automobilis gali sverti ir toną, o mažesnio svoris gali tonos ir nesiekti, todėl kyla abejonių ne tik dėl išardytų automobilių kiekio, bet ir dėl jų svorio. Taigi institucija, įvardijusi Bendrovės padarytą Aplinkos įstatyme 81 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą, tai padarė neatlikusi nuodugnaus, išsamaus, objektyvaus tyrimo, netikrino ir nesiaiškino Bendrovės direktoriaus nurodytų aplinkybių dėl tariamai darbuotojų demontuotų / išardytų naudoti netinkamų automobilių kiekio, nesiaiškino, kokiu pagrindu Bendrovės teritorijoje saugomas nemažas kiekis jau demontuotų naudotų automobilių detalių ir mazgų, neprašė padarytą pažeidimą ar jo mąstą patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, dokumentų, dėl to, pareiškėjo nuomone, tyrimas atliktas atmestinai, o priimtas Nutarimas iš dalies naikintinas, pakeičiant padaryto pažeidimo kvalifikaciją.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui už tai, kad veiklavietėje (duomenys neskelbtini), vykdė ENTP demontavimo veiklą neturėdamas tam teisės, t. y. neturėdamas taršos leidimo, minėtoje veiklavietėje vykdyti pavojingųjų atliekų (ENTP) apdorojimo (demontavimo) veiklą, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. apdorojo ne mažiau kaip 30 t pavojingųjų atliekų ir šį pažeidimą padarė pakartotinai, t. y. per vienerius metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą, paskyrė ekonominę sankciją – 30 000 Eur baudą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje. Pareiškėjas neginčija to, kad Bendrovė jau buvo bausta už analogišką pažeidimą ir kad pažeidimas padarytas pakartotinai. Neginčija ir fakto, jog įmonėje buvo išardyta 10 lengvųjų automobilių, nes tai, pasak pareiškėjo, yra neabejotinai nustatyta ir užfiksuota patikrinimo akte. Neginčija ir to, kad automobiliai buvo ardomi neturint tam teisės, t. y. neturint tokiai veiklai išduoto taršos leidimo. Ginčas kilo dėl 20 automobilių, kuriuos, pareiškėjo teigimu, Bendrovės direktorius į demontuotų (išardytų) automobilių sąrašą įtraukė per klaidą, suklaidindamas ir Departamento pareigūnus, užfiksavusius pažeidimą ir priėmusius Nutarimą.

10. Pareiškėjas skunde teigė, jog į Bendrovę patenka Tadžikijos Respublikos piliečio įsigyti automobiliai, kurie būna su variklio, važiuoklės ir kitais defektais. Bendrovėje šiems automobiliams nuimami ratai, bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės ir kt. Tačiau pareiškėjas tai vadina „tam tikrais veiksmais“, o ne demontavimu (ardymu). Iš bylos medžiagos ir skunde pateiktos informacijos matyti, kad į Bendrovės teritoriją pristatytiems 20 automobilių buvo nuimti bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės, ratai ir pan., t. y. išmontuojamos atskiros transporto priemonių dalys. Visos išmontuotos detalės, pareiškėjo teigimu, buvo kraunamos į tų pačių automobilių bagažines, salonus ir išgabenamos į Tadžikistaną kaip atsarginės detalės. Nei Tadžikistano pilietis, nei Bendrovė nebuvo suinteresuoti ir neturėjo tikslo šias transporto priemones išardyti visiškai: iš Paslaugų teikimo sutarties tarp įmonės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A. matyti, kad jų tikslas buvo išmontuoti transporto priemones taip, kad būtų galima kuo kompaktiškiau ir kuo daugiau jų pakrauti į vilkikus ir tai padaryti kuo mažesnėmis laiko ir, be abejo, finansinėmis sąnaudomis. Joks atskiras dokumentas dėl transporto pripažinimo eksploatuoti netinkama nėra surašomas. Tą parodo transporto priemonės savininko (turėtojo) valia ir ketinimai: jei transporto priemonė naudojama eisme ar remontuojama tam, kad vėl galėtų būti naudojama eisme – vertinimas vienoks, jei ardoma dalimis – kitoks vertinimas. Teismai yra pasisakę, jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti (išardyti savo malonumui, turėti atsarginių detalių ar perduoti į metalo laužo supirktuvę), tai reikia leidimo, tačiau, jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui, dėl remonto, tuomet leidimo nereikia. Svarbu, ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (ji gali būti nauja ir idealiai tvarkinga), bet koks yra ardymo tikslas. Atsižvelgus į tai, kad 20 įmonės teritorijoje ardytų transporto priemonių buvo skirtos ne eksploatavimui, o detalėms (tą skunde patvirtino ir pareiškėjas), todėl jos laikytinos ENTP. Be to, transportuojant tinkamus eksploatuoti automobilius nėra taikoma praktika gabenti juos daugiau ar mažiau išardytus.

11. Transporto priemonių tvarkymo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones, jų dalis ar medžiagas gali apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios <...> leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo sąlygos. Kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovėje iš viso buvo demontuota 30 ENTP, neturint tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, o pažeidimas padarytas pakartotinai, todėl jis pagrįstai kvalifikuotas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalį.

12. Pareiškėjas kaip įrodymą, kad visi 20 automobilių, dėl kurių kilo ginčas, buvo pakrauti į sunkvežimius ir išvežti į Tadžikistaną, pateikė PVM sąskaitų faktūrų kopijas, Paslaugų teikimo sutartį tarp Bendrovės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A., automobilių detalių pirkimo–pardavimo sutartis, nes teigė, kad ne tik ardo ENTP, bet ir superka atskiras jų detales ir jomis prekiauja. Atsakovo nuomone, tai neturi įtakos byloje sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo Bendrovei už neteisėtą ENTP demontavimą.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Emnostar“ skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas Nutarimu pareiškėjui už tai, kad veiklavietėje (duomenys neskelbtini), vykdė ENTP demontavimo veiklą neturėdamas tam teisės, t. y. neturėdamas taršos leidimo, minėtoje veiklavietėje vykdyti pavojingų atliekų (ENTP) apdorojimo (demontavimo) veiklą, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. apdorojo ne mažiau kaip 30 t pavojingųjų atliekų ir šį pažeidimą padarė pakartotinai, t. y. per vienerius metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą, paskyrė ekonominę sankciją – 30 000 Eur baudą, Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas jį pakeisti, pakeičiant pažeidimo kvalifikavimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalies į Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 8 dalies, ir paskirti 6 000 Eur ekonominę sankciją.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje ginčas kilo dėl 20 automobilių, kuriuos įtraukė Bendrovės direktorius į demontuotų (išardytų) automobilių sąrašą. Iš 2022 m. balandžio 29 d. liudytojo ir UAB „Emnostar“ direktoriaus A. B. apklausos protokolo matyti, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo išardyta apie 30 lengvųjų automobilių. Jis pats nurodė, jog protokolas surašytas teisingai. Kitame dokumente, t. y. 2022 m. gegužės 4 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole, nurodoma, kad UAB „Emnostar“ apdorojo daugiau nei 25 t pavojingųjų atliekų neturėdama tam teisės, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir greta esančioje valstybinėje žemėje neturėdama teisės – taršos leidimo – vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, kurios metu demontavo apie 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir perdirbo ne mažiau nei 30 t pavojingųjų atliekų.

Ši protokolą pasirašė Bendrovės direktorius. 2022 m. birželio 8 d. nagrinėjant pažeidimo bylą dalyvavo Bendrovės direktorius ir paaiškino, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovė vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, t. y. demontavo apie 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Taigi Bendrovės direktorius visos byloje eigoje, t. y. tiek pradinio paaiškinimo metu (2022 m. balandžio 29), tiek ir bylos nagrinėjimo metu (2022 m. birželio 8 d.), nuosekliai aiškino, kad per minėtą laikotarpį Bendrovėje buvo demontuota apie 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Bendrovės direktorius pažeidimo bylos eigoje neminėjo kitų aplinkybių, susijusių su automobilių demontavimu, tokių kaip paruošimas automobilių išvežimui į Tadžikistaną ar atskirų detalių ir mazgų supirkimas ir pardavimas, ir kt. Skunde nurodoma, kad tie 20 automobilių buvo neteisingai įvardyti kaip demontuoti, kadangi atskirų detalių ar mazgų nuėmimas nėra ir negali būti traktuojamas kaip automobilio demontavimas (išardymas). Tie 20 automobilių, nors ir buvo patekę į įmonės teritoriją ir su jais buvo atliekami tam tikri veiksmai, tačiau jie nebuvo demontuojami (išardomi), jų patekimo į Bendrovės teritoriją paskirtis yra visiškai kitokia.

Bendrovė yra sudariusi sutartį su Tadžikistano Respublikos piliečiu dėl paslaugų teikimo. Šis asmuo į įmonę pristato įsigytus automobilius, kurių dauguma būna su variklio, kėbulo, važiuoklės defektais. Šiuos automobilius įmonė paruošia eksportui į Tadžikistaną. Tam, kad pavyktų sukrauti kuo daugiau tokių automobilių į vilkiko kėbulą, įmonės darbuotojai paruošia atitinkamus stelažus, ant kurių dviem aukštais kraunami automobiliai. Dėl tos pačios priežasties iš automobilių ratų išleidžiamas oras arba jie apskritai nuimami, taip pat nuimami bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės. Visos šios detalės, kaip teigė pareiškėjas, dedamos į tų pačių automobilių bagažines, salonus ir išgabenamos į Tadžikistaną kaip atsarginės detalės. Taigi, pareiškėjas skunde teigė, jog į Bendrovę patenka Tadžikijos Respublikos piliečio įsigyti automobiliai, kurie būna su variklio, važiuoklės ir kitais defektais.

Įmonėje šiems automobiliams nuimami ratai, bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės ir kt. Tačiau pareiškėjas tai vadina „tam tikrais veiksmais“, o ne demontavimu (ardymu). Kaip tokie automobiliai pakraunami ir kokios jie būklės, įrodo pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos.

16. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, jog Bendrovės teritoriją pristatytiems 20 automobilių buvo nuimti bamperiai, variklių dangčiai, stogo bagažinės, ratai ir pan., t. y. išmontuojamos atskiros transporto priemonių dalys. Iš Paslaugų teikimo sutarties tarp Bendrovės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A. matyti, kad jų tikslas buvo išmontuoti transporto priemones taip, kad būtų galima kuo daugiau jų pakrauti į vilkikus ir tai padaryti kuo mažesnėmis laiko ir, be abejo, finansinėmis sąnaudomis. Kad automobiliai buvo išardyti taip, kad eisme juos naudoti nėra galimybės, matyti iš pateiktų fotonuotraukų: ant vilkikų pakrautos transporto priemonės be registracijos numerių, kai kurios be ratų, bamperių ir pan., todėl jos, teismo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas, ATĮ) pateikto transporto priemonės apibrėžimo.

17. Teismas sprendė, jog 20 Bendrovės teritorijoje ardytų transporto priemonių buvo skirtos ne eksploatavimui, o detalėms (tą skunde patvirtino ir pareiškėjas), todėl jos neabejotinai laikytinos ENTP. Be to, tai nurodė pažeidimo byloje Bendrovės direktorius. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos darytos 2022 m. liepos 7 d., t. y. jau po nutarimo pažeidimo byloje priėmimo, todėl teismas jų nevertino kaip tinkamo įrodymo sprendžiant ginčą dėl 20 automobilių, kurie buvo ardomi laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Be to, transportuojant tinkamus eksploatuoti automobilius nėra taikoma praktika gabenti juos daugiau ar mažiau išardytus.

18. Vadovaudamasis Transporto priemonių tvarkymo taisyklių 6 punktu, teismas darė išvadą, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovėje iš viso buvo demontuota 30 ENTP, neturint tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, – tą nuosekliai patvirtino Bendrovės direktorius pažeidimo byloje. Byloje nėra ginčo, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, todėl kvalifikuotinas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalį.

19. Teismo vertinimu, byloje pateiktos PVM sąskaitų faktūrų kopijos, Paslaugų teikimo sutartis tarp Bendrovės ir Tadžikijos Respublikos piliečio A. A., taip pat automobilių detalių pirkimo–pardavimo sutartys neturi įtakos byloje sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo įmonei už neteisėtą ENTP demontavimą.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Emnostar“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir skundą tenkinti, o, nesant galimybės pakeisti padaryto pažeidimo kvalifikacijos pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 8 dalį, mažinti paskirtą sankciją iki 6 000 Eur.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog priimant teismo sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

22. Pareiškėjas pažymi, jog teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių ardymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 65 ir 66 d., 344 str. 10 d.), šį procesą apibūdina kaip veiksmus, nukreiptus į automobilio išardymą ar atskirų dalių, detalių, mechanizmų, sistemų išmontavimą, suėmimą, smulkinimą ar kitokį apdorojimą, dėl ko toks automobilis tampa netinkamu naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, siekiant pakartotinai panaudoti / perdirbti / pašalinti atskiras detales, mechanizmus ar sistemas. Taigi svarbu nustatyti, ar transporto priemonės, kurios buvo įvardintos, kaip tariamai demontuotos / išardytos, buvo tinkamos toliau naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. kaip automobilius, o ne kaip atskirų dėvėtų detalių, mechanizmų, sistemų šaltinį. Pareiškėjo teigimu, darbai buvo nukreipti į automobilių paruošimą pakrovimui į sunkvežimį tam tikslui demontuojant atskiras detales, kurios vėliau, automobilius nugabenus į Tadžikistaną, turėjo būti sumontuojamos atgal į buvusias vietas ir automobiliai naudojami pagal paskirtį. Visos transporto priemonės, kurios yra atgabenamos į Lietuva ne sava eiga, nepriklausomai nuo to ar jos yra naujos, ar dėvėtos, yra be valstybinių registracijos numerių. Šiuo atveju transporto priemonės greičiausiai nebuvo registruotos Lietuvoje, atgabenus jos iškart buvo perleistos užsienio šalies pirkėjui, todėl neturėjo valstybinių registracijos numerių. Tai, kad automobilis yra be tam tikrų detalių (ratų, bagažinių, variklių dangčių ir pan.), kurio yra demontuotos, nereiškia, kad ši transporto priemonė, uždėjus nuimtas detales ar atskirus mazgus, negalės būti naudojama pagal paskirtį. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad visos detalės, kurios yra nuimtos nuo į sunkvežimį pakrautų automobilių, yra nuimtos nepadarant jokios žalos pačiai transporto priemonei ir tik tam, kad kuo daugiau automobilių būtų alima sutalpinti sunkvežimyje. Patys automobiliai yra sveiki, nesimato akivaizdžių apgadinimų ar defektų požymių, patvirtinančių, jog šiais transporto priemonei reikalingas ypač didelis ar sudėtingas remontas, ar ji jau netinkama naudoti. Atkreiptinas dėmesys, jog automobiliai tolesniam eksploatavimui į Azijos šalis gabenami įvairiais būdais (kartais juo visiškai išardant ir gabenant kaip atskiras dalis) tokiu būdu išvengiant muito mokesčio.

23. Pareiškėjo teigimu, nuotraukos buvo darytos ne teismo nurodytu metu (2022 m. liepos 7 d.), o laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Siekiant tai pagrįsti, pateikiamos telefono ekrano nuotraukos, kuriose yra užfiksuota data. Teismo nurodyta data yra ne nuotraukų darymo diena, o diena, kai pareiškėjas jas persiuntė advokatui. Virš nuotraukų esantys užrašai patvirtina jų užfiksavimo datą.

24. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, Paslaugų teikimo sutarties bei automobilių detalių pirkimo–pardavimo sutarčių. Šie duomenys patvirtina, jog automobiliai nebuvo demontuojami su tikslu juos naudoti kaip atsarginių detalių šaltinį. Taigi nors pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, tačiau jo mastas nebuvo toks, kad galėtų būti kvalifikuojamas pagal AAĮ 81 straipsnio 10 dalį.

25. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, jog Bendrovė apeliaciniame skunde nepateikė naujų esminių aplinkybių ar įrodymų, kurie nebūtų buvę vertinti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas neginčija to, kad Bendrovė jau buvo bausta už analogišką pažeidimą ir kad pažeidimas padarytas pakartotinai. Taip pat neginčija fakto, jog Bendrovėje buvo išardyta 10 lengvųjų automobilių ir jie buvo ardomi neturint tam teisės, t. y. neturint išduoto taršos leidimo. Šiuo atveju ginčas kilo dėl 20 automobilių, kuriuos pareiškėjas nelaiko demontuotais, nors Bendrovės vadovas net 3 procesiniuose dokumentuose pats pripažino, kad išardė 30 lengvųjų automobilių, kurie neturėjo registracijos numerių, o kai kurie iš jų buvo be ratų, bamperių ir pan. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Bendrovės vadovas, pateikdamas informaciją Departamento pareigūnams, neįvertino aplinkybių ir nesuvokė savo vykdomos veiklos pobūdžio, todėl pateikė klaidingą informaciją. Atsakovas pažymi, jog Bendrovė veiklą vykdo daugiau nei 10 metų, todėl mažai tikėtina, kad vadovas nesupranta vienokių ar kitokių susiklosčiusių aplinkybių, o tuo labiau vykdomos veiklos pobūdžio. Departamento vertinimu, tai laikytina gynybine pareiškėjo pozicija, siekiant išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.

27. Kad automobiliai buvo išardyti iki tiek, kad juos eisme naudoti nėra galimybės, matyti iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų – ant vilkikų pakrautos transporto priemonės be registracijos numerių, kai kurios be ratų, bamperių ir pan., todėl jos neatitinka Atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo. Kita vertus, joks atskiras dokumentas dėl transporto priemonės pripažinimo eksploatuoti netinkama nėra surašomas. Teismai yra pasisakę, jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl to, kad ją siekiama fiziškai sunaikinti (išardyti savo malonumui, turėti atsarginių detalių ar perduoti į metalo laužo supirktuvę), tai reikia leidimo, tačiau jei transporto priemonė išardoma tik laikinai, pavyzdžiui remonto tikslais, tuomet leidimo nereikia. Svarbu ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (ji gali būti nauja ir idealiai tvarkinga), bet koks yra ardymo tikslas. Bendrovė nevykdė minimų 20 automobilių remonto ir juos ardė ne remonto tikslais. Pareiškėjas neįrodė, kad asmuo, parsivežęs iš dalies išardytus automobilius juos sutveria ir vėl naudoja eisme, o ne gabena juos iš Lietuvos kaip atsarginių dalių šaltinį. Kita vertus, byloje nėra svarbu, ką asmuo daro su atsivežtais automobiliais savo šalyje. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas, vykdydamas veiklą Lietuvoje, vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą, nors jis ir teigia, kad tie 20 automobilių, nors ir buvo patekę į Bendrovės teritoriją bei su jais buvo atliekami tam tikri veiksmai, tačiau jie nebuvo demontuojami (išardomi) ir jų patekimo į Bendrovės teritoriją paskirtis esanti visiškai kitokia. Departamento įsitikinimu, visi su 20 automobilių Lietuvos Respublikos teritorijoje pareiškėjo atlikti veiksmai atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 66 dalies aiškinamą sąvoką „transporto priemonės ardymas“, kuri aiškinama kaip atskirų transporto priemonės dalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti. Kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovėje iš viso buvo demontuota 30 ENTP, neturint tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, o pažeidimas padarytas pakartotinai, todėl kvalifikuotas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalį.

28. Pareiškėjo pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, Paslaugų teikimo sutartis bei automobilių pirkimo–pardavimo sutartys), atsakovo vertinimu, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo už neteisėtą pavojingų atliekų demontavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 8 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo pareiškėjui UAB „Emnostar“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą buvo paskirta 30 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog 20 Bendrovės teritorijoje ardytų transporto priemonių buvo skirtos ne eksploatavimui, o detalėms (tą skunde patvirtino ir pareiškėjas), todėl jos neabejotinai laikytinos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ENTP), kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovėje iš viso buvo demontuota 30 ENTP, neturint tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, o pažeidimas padarytas pakartotinai, todėl pagrįstai kvalifikuotinas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalį.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog svarbu nustatyti, ar transporto priemonės, kurios buvo įvardintos, kaip tariamai demontuotos / išardytos, buvo tinkamos toliau naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju darbai buvo nukreipti į automobilių paruošimą pakrauti į sunkvežimį tam tikslui demontuojant atskiras detales, kurios vėliau turėjo būti sumontuojamos atgal į buvusias vietas ir automobiliai naudojami pagal paskirtį. Tai patvirtina pareiškėjo pateigti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, Paslaugų teikimo sutartis bei automobilių pirkimo–pardavimo sutartys. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktos nuotraukos buvo darytos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d.

32. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 29 d. buvo atlikta patalpų bei greta esančios teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu dalyvavo UAB „Emnostar“ direktorius (Departamento Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. apžiūros aktas Nr. (15.5)-TVR-3027, toliau – ir Apžiūros aktas). Apžiūros metu buvo rasta 10 demontuojamų automobilių. Įmonės patalpose ir teritorijoje rasta jau demontuotų 4 automobilių kėbulai bei 5 automobilių iš dalies demontuotos priekinės dalys, taip pat įvairios automobilių kėbulo, važiuoklės, apdailos, aušinimo bei kuro tiekimo sistemų detalės, vidaus degimo varikliai, dujų balionai.

Automobilių demontavimo metu susidariusios atliekos (porolonas, tekstilė, plastikai, metalo laužas) kaupiamas minėtose patalpose bei greta esančio teritorijoje. Bendrovės direktorius apžiūros metu nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. minėtose patalpose buvo demontuota apie 30 lengvųjų automobilių. 2022 m. balandžio 29 d. vykusios liudytojo – UAB „Emnostar“ direktoriaus A. B. apklausos metu jis nurodė, kad UAB „Emnostar“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vyksta automobilių demontavimo veikla; nuo metų pradžios, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d.

Bendrovėje šiuo adresu išardyta apie 30 lengvųjų automobilių, o ardymo metu susidariusios atliekos kaupiamos Bendrovėje. Bedrovės direktoriaus teigimu, apklausos metu Bendrovės teritorijoje yra apie 10 įvairių markių demontuotų ar pradėtų demontuoti automobilių. 2022 m. gegužės 4 d. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J31-839/2022 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog UAB „Emnostar“ apdorojo daugiau nei 25 t pavojingų atliekų neturėdamas tam teisės, t. y. 2022 m. sausio 1 d.–2022 m. balandžio 29 d. laikotarpiu, veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir greta esančioje valstybinėje žemėje, neturėdamas taršos leidimo, vykdė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo veiklą, kurios metu demontavo apie 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Visuotinai žinoma, kad vidutinis lengvasis automobilius sveria daugiau nei 1 t, tad Bendrovė yra apdorojusi ne mažiau kaip 30 t pavojingų atliekų. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Taršos leidimų taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto, Transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Skundžiamu Nutarimu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 51 straipsniu, atsižvelgus į 2022 m. balandžio 29 d. Liudytojo apklausos protokole, Apžiūros akte ir Protokole nustatytas aplinkybes, į tai, kad Bendrovės direktorius, dalyvaudamas bylos nagrinėjime, žodžiu pripažino, jog Bendrovė padarė jai inkriminuojamus pažeidimus, dėl to apgailestavo ir prašė, pagal galimybes, taikyti minimalią sankciją, į tai, kad Bendrovei 2021 m. lapkričio 25 d.

Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J31-469/2021/J02 buvo taikyta atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalį ir paskirta bauda, pareiškėjui už pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje, padarymą skirta 30 000 Eur bauda.

34. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė pažeidimas buvo padarytas pakartotinai bei veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo išardyta 10 lengvųjų automobilių, automobiliai buvo ardomi neturtint tokiais veiklai išduoto taršos leidimo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 20 automobilių, kuriuos, pareiškėjo teigimu, Bendrovės direktorius per klaidą įtraukė į demontuotų (išardytų) automobilių sąrašą.

35. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą (Taršos leidimų taisyklių 6 p.). Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 3 punkte yra išvardinti Kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), o 3.1 punkte nurodyta, kad taršos leidimas reikalingas, kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Pagal Transporto priemonių tvarkymo taisyklių 6 punktą eksploatuoti netinkamas transporto priemones, jų dalis ar medžiagas gali apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo sąlygos.

36. Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų.

37. Pareiškėjas nurodė, jog 20 automobilių buvo neteisingai įvardinti kaip demontuoti, nes atskirų detalių ar mazgų nuėmimas negali būti traktuojamas kaip automobilio demontavimas (išardymas). Pareiškėjo teigimu, atskiros automobilių dalys buvo nuimtos, siekiant juos transportuoti, ir vėliau turėjo būti sumontuojamos atgal į buvusias vietas tam, kad automobiliai galėtų būti naudojami pagal paskirtį.

38. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalį transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais. Transporto priemonės ardymas apibūdinamas kaip atskirų transporto priemonės dalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 66 d.).

39. Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad transporto priemonė (išskyrus istorines transporto priemones, apibrėžtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje) pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, tai yra gaminio atlieka, ir turi būti tvarkoma šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; 2) transporto priemonė ardoma arba yra išardyta taip, kad jos eksploatavimas pagal paskirtį yra negalimas.

40. Pažymėtina, kad pats Bendrovės direktorius tiek apžiūros metu, tiek apklausos metu bei dalyvaudamas bylos nagrinėjime žodžiu nurodė, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. įmonės patalpose buvo demontuota (išardyta) apie 30 lengvųjų automobilių. Taigi Bendrovės direktorius net 3 kartus pripažino, kad išardė 30 automobilių. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti, kad ant vilkikų pakrauti automobiliai yra be registracijos numerių, ratų, bamperių, variklių dangčių, žibintų ir pan. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad minėti automobiliai buvo ardomi, kaip tai apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, todėl jie pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 10 dalį pripažintini eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis. Nors pareiškėjo teigimu atskiros automobilių dalys buvo nuimtos laikinai, siekiant automobilius transportuoti į kitą valstybę ir po to vėl surinkti, tačiau jis nepateikė jokių, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo pateikti dokumentai (2021 m. gruodžio 1 d. paslaugų teikimo sutartis, PVM sąskaitos faktūros, pirkimo–pardavimo sutartys) nepatvirtina, jog transportavus išardytus automobilius jie yra vėl surenkami ir naudojami eisme, nėra duomenų, jog Bendrovė vykdė minimų 20 automobilių remontą ir juos ardė remonto tikslais. Priešingai, yra pagrindas manyti, kad šie automobiliai transportuojami kaip atsarginių detalių šaltinis (pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovė ne tik ardo bei demontuoja netinkamus naudoti automobilius, bet ir superka bei parduoda atskiras jų detales).

41. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. UAB „Emnostar“ iš viso buvo demontuota 30 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, neturint tokiai veiklai nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo. Kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovė apdorojo daugiau nei 25 t pavojingų atliekų ir šį pažeidimą padarė pakartotinai, jis pagrįstai kvalifikuotas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 10 dalį.

42. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

43. Bylos esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą teismui, sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, nors turėjo būti sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 35 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (7,5 Eur) grąžinama UAB „Emonostar“. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 38 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emnostar“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Emnostar“ 2022 m. gruodžio 6 d. sumokėto žyminio mokesčio permoką – 7,5 Eur (septynis eurus ir penkiasdešimt centų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė