94ea2a77-2faa-44e0-a1bc-e31097c52cbe · Regionų administracinis teismas

?,Administracinė byla Nr. I1-1516-414/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03223-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–6) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 67–68) nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki skundo iÅ¡siuntimo dienos negalėjo pasinaudoti telefono skambučiais, kurie jam priklauso pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnį.

Marijampolės PN yra įrengti tik 2 taksofono aparatai, tačiau skambina labai didelis skaičius nuteistųjų, todėl teko stovėti eilėje lauke blogomis oro sÄ lygomis, kadangi nėra įrengta jokio stogelio pasilėpti nuo nepalankaus oro. PareiÅ¡kėjas negalėdavo kalbėti telefonu tiek laiko, kiek priklauso, nes eilėje stovintys nuteistieji skubindavo pareiÅ¡kėjÄ , pareigÅ«nas po kelių minčių liepdavo padėti telefono ragelį, kad spėtų pasinaudoti telefonu ir kiti nuteistieji. Pataisos įstaigos administracija dėl žodžiu ir raÅ¡tu teikiamų skundų nesiėmė jokių priemonių.

Kadangi neįmanoma sulaukti eilės skambinti, pareiÅ¡kėjas negali palaikyti palaikyt stipresnių, glaudesnių socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais. Teigė, jog dėl nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, jaudinosi, nervinosi, laukdamas eilėje blogu oru suÅ¡aldavo ir susirgdavo, patyrė didelius skausmus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, dažnai skauda galvÄ , kankina nemiga. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10–14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2020 m. spalio 19 d. atliko bausmę Marijampolės PN 19 bÅ«ryje, o nuo 2020 m. spalio 20 d. iki Å¡iol atlieka bausmę Marijampolės PN 2 bÅ«ryje. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. spalio 19 d. 19 bÅ«ryje viso buvo iki 24 nuteistųjų, o 2 bÅ«ryje – iki 81 nuteistojo. PareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. atliko bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis, o nuo 2019 m. gruodžio 18 d. atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis.

Pagal BVK paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu, o lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę tris kartus per dienÄ paskambinti telefonu. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjui buvo leidžiama paskambinti vadovaujantis pataisos įstaigos patvirtintu grafiku. Ä®staigoje yra įrengti 7 taksofonai. Vienas – drausmės grupės patalpose, du – praleidimo poste, kuriuo naudojasi nuteistieji atliekantys bausmę bendrabučio tipo patalpose, vienas kalėjimo režimo patalpose, du dinaminės priežiÅ«ros patalpose ir vienas – kamerų tipo patalpose.

Taip pat Marijampolės PN yra 2 monitoriai, kuriais galima atlikti vaizdo skambučius, jais naudojasi nuteistieji atliekantys bausmę bendrabučio tipo patalpose, taip pat vienas monitorius yra dinaminės priežiÅ«ros patalpose. Pažymėjo, kad bendrauti su artimaisiais pareiÅ¡kėjas gali ir kitomis priemonėmis. PareiÅ¡kėjas gali raÅ¡yti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, lankytis pagal nustatytas tvarkas skiriamuose pasimatymuose. PareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d.

į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikus kreipėsi 13 kartų, iÅ¡ jų dėl perÅ¡alimo simptomų kreipėsi 2 kartus, dėl fizinio skausmo kreipėsi 4 kartus. Dėl nemigos ir galvos skausmų nesikreipė. PareiÅ¡kėjas dėl nesudarytos galimybės paskambinti į psichologus, taip pat į Marijampolės PN administracijÄ kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Skundas atmestinas. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l.

7) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis sÄ lygomis, t. y. apribojus pareiÅ¡kėjo teisę paskambinti telefonu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija – Marijampolės PN arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. BVK 102 straipsnio 5 dalis nustato, kad skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skambinimo dažnumÄ nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai.

Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 str. 1 d.). Vadovaujantis BVK 73 straipsnio 4 punktu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Iki 2020 m. birželio 19 d. galiojusios redakcijos BVK 74 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vienÄ kartÄ per dienÄ paskambinti telefonu.

Pagal nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančios redakcijos BVK 74 straipsnio 4 punktÄ lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę tris kartus per dienÄ paskambinti telefonu (BVK 74 st. 4, 5 p.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos sistemoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktas nustato, kad pataisos įstaigos administracija sudaro sÄ lygas nuteistiesiems skambinti telefonu.

Nuteistieji gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 p.). Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina iÅ¡vada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. pareiÅ¡kėjas atliko bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis, o nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. bausmę atliko lengvosios grupės sÄ lygomis (b. l. 10, 19).

Todėl, atsižvelgus į BVK 73 straipsnio 4 punkte ir 74 straipsnio 4 punkte nustatytÄ reglamentavimÄ , nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. pareiÅ¡kėjas turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu, nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paskambinti telefonu vienÄ kartÄ per dienÄ , o nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paskambinti telefonu tris kartus per dienÄ . Siekiant užtikrinti nuteistiesiems teisę skambinti ir kalbėti telefonu bei naudotis interneto telefonija, Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d.

įsakymu Nr. 4/07-204 yra patvirtintas Marijampolės PN laikomų nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (b. l. 46–49). Nuteistieji skambinti telefonu gali Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafike numatytų laiku (ginčo laikotarpiu galiojo Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-225, 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 4/07-108, 2021 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4/07-52 ir 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-134 patvirtinti Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafikai) (b. l. 50–60).

Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu jo bÅ«riui priskirtu laiku. Atkreiptinas dėmesys, jog grafikuose yra numatytas papildomas skambinimo telefonu laikas lengvajai grupei kiekvienÄ dienÄ nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Taigi, pareiÅ¡kėjas, nuo 2019 m. gruodžio 18 d. bÅ«damas priskirtas lengvajai grupei, telefonu naudotis turėjo teisę ir jo bÅ«riui grafike numatytu laiku, ir nuo 15.30 val. iki 16.30 val. kasdien. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y.

Skambučių apskaitos žurnalo (b. l. 20–30) duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. IÅ¡ Skambučių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi Å¡ia įstatymo jam suteikta teise. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nesinaudojo skambučio teise kiekvienÄ dienÄ , taip pat, jog pareiÅ¡kėjo telefoniniai pokalbiai truko trumpiau, nei BVK 102 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali 15 minučių pokalbio trukmė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Marijampolės PN pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė telefonu bendrauti su artimaisiais.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo telefonu skambinti artimiesiems, o atsakovės atstovas Å¡ios teisės pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų užtikrinęs. Nors atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė Skambučių apskaitos žurnalo kopijų už 2018-2020 metus, tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ su skundais dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad į pataisos namų administracijÄ buvo kreiptasi žodžiu ir raÅ¡tu, tačiau nenurodo, kada konkrečiai teikė minėtus praÅ¡ymus ar skundus, kada ir kokius konkrečius atsakymus gavo iÅ¡ Marijampolės PN administracijos, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl skundų teikimo vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės PN pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos komunikuoti su artimaisiais telefonu ar, kad buvo pažeista jo teisė į socialinius ryÅ¡ius, todėl Marijampolės PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012). PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, jaudinosi, nervinosi, laukdamas eilėje blogu oru suÅ¡aldavo ir susirgdavo, patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, jam dažnai skauda galvÄ , kankina nemiga, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus pažymÄ (b. l. 18), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas dėl nesudarytos galimybės paskambinti telefonu į psichologus nesikreipė. IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. MPN-229 (toliau – Pažyma) (b. l.

17) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus yra kreipęsis dėl peršalimo simptomų, fizinio skausmo, dėl galvos skausmų ir nemigos nesikreipė. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad laukdamas eilėje prie taksofono peršaldavo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog Pažymoje nurodyti pareiškėjo kreipimaisi dėl peršalimo simptomų yra susiję su tuo, jog pareiškėjui norint pasinaudoti teise paskambinti telefonu, tekdavo laukti eilėje.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis