2025-09-24 Nr. AB-15053-4-16-3-00432-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2612-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00432-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui, pristatančiam (duomenys neskelbtini) Z. Z. A. O., jo atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M. B.,

vertėjams A. H., S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) Z. Z. A. O., apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) Z. Z. A. O., sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas sulaikyti užsienietį, pristatantį (duomenys neskelbtini) Z. Z. A. O. (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo terminą iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau, nei kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, t. y. Lietuva nebuvo jo atvykimo tikslo valstybė. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai t. y. neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę, vadinasi teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne įstatymų laikymuisi, Užsienietis slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, t. y. nebendradarbiavo su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus. Pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jam teisę būti ar gyventi šalyje. Todėl kol bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir jo teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jo grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga Užsienietį sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu sprendimų.

3. Užsienietis ir jo atstovas pateiktam teikimui neprieštaravo.

II. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. sulaikė Užsienietį iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

4.1. 2025 m. liepos 12 d. 10.00 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė Užsienietį Lietuvos Respublikai, nurodant, jog 2025 m. liepos 11 d. 10.30 val. vietovėje Krejwiany Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Seinų užkardos pareigūnai sulaikė neteisėtai į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos atvykusią asmenų grupę, kurioje buvo ir Užsienietis. Užsienietis turėjo asmens pasą SDN Nr. P08849833, galiojantį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2032 m. sausio 30 d.

4.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamentas) informacinės duomenų bazėje (toliau – ir Migris) duomenų apie Užsieniečio asmenybę ir tapatybę – nerasta, tai yra Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti.

4.3. VSAT 2025 m. liepos 12 d. 10 val. 30 min. sprendimu Nr. 25S158742 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir perduotas Centrui.

4.4. VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15K-2570, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. rugsėjo 14 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.

4.5. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba 2025 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 2318.16/3337 atmetė 2025 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos prašymą Nr. 21-14-1492 priimti Užsienietį pagal minėtą susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl Užsieniečio teisinės padėties nustatymo.

4.6. MIGRIS duomenimis nenustatyta, kad Užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsieniečiui pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėtas Užsienietis buvo įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje, jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (1407 str., 112 str., 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 5 d. 1 p., 6–9 p., 10 p., 11 p.), nurodė, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti (Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę), jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Užsienietis neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad, nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas), neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai).

6. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neprieštaravo teikimui.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis akcentuoja, kad pasikeitė jo teisinis statusas ir nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. Užsienietis tapo prieglobsčio prašytoju, todėl, nors Užsienietis neturi jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, taip pat nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, sulaikytas nuo 2025 m. liepos 12 d. (beveik tris mėnesius), todėl pritaikytas sulaikymas nebegali būti laikomas proporcinga ir būtina priemone pasiekti Įstatyme numatytus tikslus.

9. Užsienietis teigia, kad yra pagrindas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Centras pakartoja bylos faktines aplinkybes ir pabrėžia, kad Centras neturi pareigos pagal Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį iš naujo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją, nes pagal šią nuostatą reikia kreiptis, jei užsienietis buvo sulaikytas pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus pagrindus, tačiau nagrinėjamu atveju Užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2 dalimi.

12. Centras pažymi, kad Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymas, vyksta tik nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d.

13. Centras teigia, kad Užsieniečio pateiktas prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas skubos tvarka, kadangi jo pateikta informacija nėra laikytina pakankamai svarbia, be to, Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą vengdamas sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo ir vykdymo. Užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo teikiamomis garantijomis, kadangi Užsienietis žinojo, kad yra pradėta procedūra dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį ir sąmoningai siekė jai sutrukdyti, todėl ir pateikė prieglobsčio prašymą, nors tokį prašymą jis galėjo pateikti ir ankščiau, kadangi Lietuvos Respublikoje jis buvo pakankamą laiką, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, nors tokia galimybę turėjo. Užsienietis nėra linkęs laikytis teisės aktų ir tvarkos, gali siekti sutrukdyti kompetentingoms institucijoms tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

14. Centras laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui švelnesnę priemonę, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus alternatyvią sulaikymui priemone, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas.

15. Centras pabrėžia, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2025 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuoja Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias tuo atveju, kai užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Nagrinėjamoje byloje Centro teikime buvo prašoma sulaikyti Užsienietį, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies ir 5 dalies 1–4 punktų, 12 punkto, 114 straipsnio pagrindu: „kol bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir jo teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jo grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga užsienietį sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu sprendimų“ (cituojama pagal Teikimo turinį). Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, skundžiamame teismo sprendime pacitavo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 5 dalies nuostatas. Taip pat teismo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: i) remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalies 2–4 punktais, 12 punktu: ii) Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas. Teismo posėdžio garso įraše tokios aplinkybės, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nenurodė nei Centro atstovas, nei Užsienietis, nei jo atstovė. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas laikyti techniniu rašymo apsirikimu ir darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, remdamasis 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalies 2–4 punktais, 12 punktu.

18. Kadangi Užsienietis ir jo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė savo apeliacinį skundą, teismas vertins skundžiamo teismo sprendimo sulaikyti Užsienietį teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, pageidauja, kad būtų taikoma kita alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyventi Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodo, kad yra pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 25S187981 yra nuspręsta nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

21. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta, Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdžio metu sutiko su teikimu), naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes (Užsieniečio statusas, dėl kurio sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pasikeitė) prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, sulaikymas neproporcingai neribojo jo judėjimo laisvės. Teisėjų kolegija įvertino tai, jog Užsieniečio asmens tapatybė nebuvo nustatyta, nes jis nepateikė jokio galiojančio kelionės dokumento ar teisėtą buvimą Lietuvoje pagrindžiančių dokumentų, Užsienietis prieglobsčio prašymo nebuvo pateikęs, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske Lenkijos Respublikos pusės perduotas Lietuvos Respublikai.

24. Dėl Užsieniečio prašymo jį kaip prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas, nes Centras pateikė paaiškinimus, kad pareiga nedelsiant kreiptis į teismą svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją nebuvo įgyvendinta (2025 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimai). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatas išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, pristatančio (duomenys neskelbtini) Z. Z. A. O., apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis