94e8364a-e970-4fdd-b8eb-bcc934d1a5c2 · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-196-813/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00187-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.4; 16.9.10; 21.1.7; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 21 d. nutarimo A. Å . administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. A. Š. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) 11 (vienuolikos) eurų bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinė nuobauda paskirta - 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

2. Administracinė nuobauda A. Š. paskirta už tai, kad jis 2020 m. sausio 7 d. nuo 7.50 val. iki 10.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neužtikrino saugumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, bei, nepranešęs policijai ar nukentėjusiam asmeniui, iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu sugadintas transportas, padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei Å¡ioje dalyje administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba panaikinti minėto nutarimo dalį, kuria A. Å . pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams. 3.1.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nutarimas iÅ¡ dalies nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatlikus nuoseklaus įrodymų tyrimo, nesant nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teismo iÅ¡vados pagrįstos tik deklaratyviais samprotavimais, o ne įrodymais, kas nesiderina su nekaltumo prezumpcijos principu bei teismo pareiga procesinį sprendimÄ pagrįsti visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių vertinimu, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Be to, nutarimas bei juo pritaikytos nuobaudos prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-2-317/2013, ATP-802-579/2012, ATP-458-397/2011 ir kt.) 3.2.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Pagal teisminę praktikÄ analogiÅ¡kose bylose sprendžiant, ar asmens veiksmuose yra vienas iÅ¡ administracinio nusižengimo sudėties požymių – tyčia, svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas, pobÅ«dis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nukrypo nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos, nenustatinėjo aukščiau nurodytų aplinkybių, dėl ko nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes juose nebuvo esminio nusižengimo sudėties požymio - tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Byloje neįrodžius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo tiesioginę tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, jog jis suvokė, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio veikė neteisėtai, atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį negalėjo bÅ«ti pritaikyta. 3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog apeliantas neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, patvirtina tiek jo duoti paaiÅ¡kinimai, tiek įvykio dienÄ atlikti veiksmai, kurie užfiksuoti ir vaizdo įraÅ¡e, tiek jo elgesys Å¡ioje byloje.

A. Å . nurodo, kad pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ policijos pareigÅ«nams, kad apie 7:30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl kasdieninių procedÅ«rų atlikimo gydant neurologinius stuburo pažeidimus. MinėtÄ rytÄ matomumas buvo prastas, snigo, dėl ko automobilis parkavimosi metu ant slidžios dangos paslydo ir atsirėmė į kitÄ automobilį. ApžiÅ«rėjęs automobilius, jokių pažeidimų (be tų pažeidimų, kurie buvo automobilyje „BMW X3“ dar iki Å¡io įvykio) nepastebėjo.

Anot apelianto, svarbu tai, kad buvo žiemos metas, ankstus sausio rytas, buvo tamsu, kas tikėtina taip pat sukliudė pastebėti kito automobilio sužalojimÄ . Be to, jis nurodo, kad į gydymo įstaigÄ atvyko dėl ypatingai stiprių stuburo skausmų, kurie objektyviai sukliudė pastebėti ir suvokti automobilio „VW Passt“ apgadinimus. Jis pastatė savo automobilį toje pačioje stovėjimo aikÅ¡telėje ir nuvyko LSMU Kauno klinikinę ligoninę atlikti procedÅ«rų, o iÅ¡ jų grįžęs po kelių valandų iÅ¡važiavo namo.

SekančiÄ dienÄ po įvykio jis vėl lankėsi toje pačioje gydymo įstaigoje bei toje pačioje aikÅ¡telėje statė automobilį. Skundo autoriaus tvirtinimu, tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų turėjęs tikslÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, jis bÅ«tų skubiai iÅ¡važiavęs iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir automobilį pastatęs kitoje vietoje ir juo labiau nebÅ«tų grįžęs sekančiÄ dienÄ statyti automobilį į tÄ pačiÄ stovėjimo aikÅ¡telę. Negana to, jo automobilis buvo apdraustas tiek civiliniu, tiek Kasko draudimu, dėl to nebuvo jokių kliūčių nepraneÅ¡ti apie įvykį.

Tačiau pirmosios instancijos teismas į aplinkybių visumÄ , kurioms esant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sÄ Å¾iningai suklydo dėl atsirėmimo į automobilį padarinių, neatsižvelgė. 3.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nuo pat pradžių pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad jo vairuojama transporto priemonė „BMW X3“ jau iki 2020 m. sausio 7 d. įvykio buvo apgadinta automobilio gale į akmenį, kas vėlgi sutrukdė jam suvokti konkrečiai aptariamo atsirėmimo į „VW Passat“ padarinius, o ne ankščiau buvusius.

Teismas netyrė nurodytos aplinkybės dėl automobilio sužalojimo į akmenį ir nepagristai nurodė, kad toks sužalojimas atsirado neva sausio 7 d. smÅ«gio, kurio niekas nematė, metu. FaktÄ , kad jo automobilio užpakalinėje dalyje esantis sužalojimas negalėjo bÅ«ti atsirėmimo į „VW Passat“ pasekmė, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos ir abiejų automobilių sužalojimo pobÅ«dis. Jau vien iÅ¡ fotonuotraukų akivaizdu, kad „VW Passat“ apgadinimai yra 63 cm aukÅ¡tyje, tuo tarpu apelianto automobilio „BMW“ apgadinimas yra 40-55 cm aukÅ¡tyje, o labiausiai atsikiÅ¡usi dalis - duslintuvas yra 40 cm aukÅ¡tyje.

Byloje pateiktos abiejų transporto priemonių fotonuotraukos neginčytinai įrodo faktÄ , kad jo automobilio sužalojimas užpakalinėje dalyje niekaip nėra susijęs su „VW Passat“ sužalojimu. Å iai aplinkybei patvirtinti apeliantas sutiktų atlikti ir ekspertizę. Galima spėti, kad atsirėmimo į „VW Passat“ automobilį metu galėjo bÅ«ti padaryti tik „VW Passat“ sužalojimai, o jo automobilyje faktiÅ¡kai jų nebuvo. Todėl teismo iÅ¡vada, kad A. Å . automobilio sužalojimas yra didelis ir jis negalėjo nepastebėti, yra niekuo nepagrįstas spėjimas.

Be to, svarbi aplinkybė ir ta, kad „VW Passat“ automobilio sužalojimai anksti ryte iÅ¡ viso nebuvo matomi. IÅ¡ fotonuotraukų galima bÅ«tų spėti, kad lyg į „VW Passat“ buvo įvažiavęs automobilis su kabliu. Nors ir nėra aiÅ¡ku, kas dar galėjo įvažiuoti į šį automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo atsirėmęs į šį automobilį, jis prisiėmė kaltę dėl Å¡io sužalojimo ir sutinka atlyginti žalÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo veikoje yra tyčinio pasiÅ¡alinimo požymių. 3.5.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodytas netinkamas įvykio laikas: protokole nurodytas įvykio laikas – 8.44 val., o nutarime nurodomas pažeidimo laikas - nuo 07.50 val. iki 10.48 val. Apeliantas tikina pripažįstantis paslydimo ir atsirėmimo į „VW Passat“ faktÄ ir laikÄ apie 7.50 val., bet jokių veiksmų po to jis neatliko. Nutarime nurodytas abstraktus laikas yra neteisingas, nes byloje nėra iÅ¡tirta, kas įvyko nuo 7.50 val. iki 10.48 val.

Apeliantui keisčiausia yra tai, kad nors pats teismas nutarime nurodo, kad vaizdo įraÅ¡e nėra matomas joks automobilių susidÅ«rimo momentas, nežinomas tikslus jo laikas, tačiau susidÅ«rimo veiksmus teismas nustato darydamas prielaidas ir spėliojimus, pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės laikÄ , bei apgadinimus. Tačiau toks nutarimo motyvavimas nėra teisingas. 3.6. Apibendrindamas paminėtus skundo argumentus, A. Å . nurodo, kad paminėtų aplinkybių visumoje (tamsus paros metas, tamsios spalvos „VW Passat“ automobilis, ankščiau „BMW X3“ buvę apgadinimai, A.

Å . patiriami dideli skausmai bei amžius) darytina iÅ¡vada, kad jis sÄ Å¾iningai klydo dėl automobilio „VW Passat“ apgadinimo masto ir neturėjo ANK 426 straipsnyje numatytos tiesioginės tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Pirmos instancijos teismas, padarydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t. y. kad A. Å . kaltas dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies nusižengimo, jas motyvavo tik deklaratyviais samprotavimais, kurie grindžiami ne visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o teiginiais, prieÅ¡taraujančiais surinktai medžiagai. 3.7.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas nutarime nurodo klaidingÄ Ä¯rodymų turinį, kas leidžia abejoti arba teismo neÅ¡aliÅ¡kumu Å¡ioje byloje, arba tuo, kad teismas, prieÅ¡ priimdamas nutarimÄ , susipažino su įrodymų turiniu. Nutarime nurodoma, kad A. Å . kaltė grindžiama jo 2020 m. sausio 14 d. paaiÅ¡kinimu, iÅ¡ kurio matyti, kad jis prisipažįsta apgadinęs svetimÄ automobilį ir nepranešęs policijai ar nukentėjusiajam pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, nes nepajuto susidÅ«rimo, tačiau iÅ¡ties A.

Å . raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nėra nurodyta, jog jis nepajuto susidÅ«rimo, dėl ko pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Juose nurodyta, kad A. Å . atsirėmė į kitÄ transporto priemonę be smÅ«gio, iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo automobilius. Å ie parodymai ir patvirtina, jog jis nebÅ«tų iÅ¡lipęs apžiÅ«rėti automobilio, jeigu bÅ«tų teigęs, kad nepajuto automobilių susilietimo. Todėl, kokiu pagrindu teismas padarė minėtas iÅ¡vadas apie raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinį, yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku ir kelia abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 3.8.

Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nutarimo argumentais, kad iÅ¡ fotonuotraukose užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad susidÅ«rimas buvo stiprus, nes abu automobiliai yra žymiai apgadinti, be to, automobilio „VW Passat“ apgadinimo mastÄ patvirtina ženkli remonto sÄ matoje nurodyta suma - 1353,98 Eur. Teigia, kad paminėti teismo argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti, prieÅ¡tarauja tiek bylos medžiagai, proceso dalyvių pateiktiems paaiÅ¡kinimams bei logikai. Akcentuojama, kad A.

Å . niekada neteigė, jog nepajuto automobilių susidÅ«rimo, todėl pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Jis pripažino įvykio metu transporto priemonių susidÅ«rimÄ , tačiau įrodinėjo, kad susiklosčiusių aplinkybių visumoje neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti „VW Passat“ apgadinimų ir sÄ Å¾iningai dėl jų klydo. Tai, kad „VW Passat“ remonto kaina pagal sudarytÄ sÄ matÄ siekia 1353,98 Eur, anot apelianto, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados nei apie tai, kad A.

Å . tiesiogine tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nei tai, jog smÅ«gis buvo labai stiprus. IÅ¡ remonto sÄ matos matyti, kad automobilio „VW Passat“ remonto kainÄ sudaro smulkios dalys, jų dažymas ir darbas, kas patvirtina, kad apgadinimai nėra dideli ar reikÅ¡mingi. Jo tyčinių veiksmų pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, prieÅ¡ingai nei nurodoma nutarime, nepatvirtina ir kompaktiniame diske esantis įraÅ¡as. 3.9. Apeliaciniame skunde teigiama kad nepagrįsti teismo argumentai, jog A. Å . galėjo pastebėti pažeidimus, nes iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiavo po trijų valandų, jau esant Å¡viesiam paros metui.

A. Å . pabrėžia, kad iÅ¡ karto po susidÅ«rimo apžiÅ«rėjo transporto priemones ir tuo metu nematė jokių apgadinimų, kas reiÅ¡kia, jog jam nebuvo jokių abejonių dėl automobiliams sukeltų apgadinimų. Todėl natÅ«ralu, jog įsitikinus, jog po susidÅ«rimo nebuvo apgadintos transporto priemonės, jis neturėjo pagrindo dar kartÄ abejoti ir iÅ¡ naujo tikrinti automobilius jau Å¡viesiu paros metu. 3.10. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su teismo iÅ¡vada, kad A. Å . prisipažino apgadinęs kitÄ automobilį tik dėl surinktų įrodymų visumos.

Pabrėžiama, kad raÅ¡ytinis jo paaiÅ¡kinimas yra suraÅ¡ytas 2020 m. sausio 14 d., o visi kiti įrodymai surinkti jau vėliau. Jo parodymai viso proceso metu nekito. 3.11. Apelianto nuomone, teismas jam be pagrindo paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , kadangi tam nebuvo jokių sÄ lygų. Teismas, skirdamas teisės vairuoti atėmimÄ , neįvertino, jog egzistuoja net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas įvykdžius nusižengimÄ (atsirėmimÄ Ä¯ kitÄ transporto priemonę) bei nuoÅ¡irdus gailestis, bei kad jis yra sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus.

A. Å . teigia, kad teismas neįvertino, kad jis sÄ Å¾iningai klydo dėl pažeidimo esmės, padarinių. Skirdamas nuobaudÄ , neįvertino pažeidimo pobÅ«džio, t. y. kad transporto priemonė dėl slidžios dangos tiesiog atsirėmė į kitÄ transporto priemonę, o tokie veiksmai atitinka tik ANK 417 straipsnio 7 dalį, pagal kuriÄ atsakoma už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus ANK numatytuosius. Å io pažeidimo pobÅ«dis, pavojingumas ir sunkumas nesulyginamas su vairavimu neblaiviam, Kelių eismo taisyklių pažeidimais, dėl kurių buvo sužalota asmenų sveikata ir kitų pavojingesnių nusižengimų įvykdymu, dėl kurių įprastai teismų praktikoje skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.

Be to, liko neįvertinta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė. A. Å . nurodo, kad visÄ gyvenimÄ sÄ Å¾iningai dirbo žemės Å«kyje, užėmė vadovaujančius postus, eilę metų dirbo (duomenys neskelbtini) Å«kio universiteto Mokomajame Å«kyje, VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gavo eilę apdovanojimų iÅ¡ aukščiausių valstybės institucijų. Gauti padėkos raÅ¡tai leidžia spręsti apie jo sÄ Å¾iningumÄ , atsakingumÄ bei vertinti kaip asmenį, kuris vertas pasitikėjimo.

Be to, teismas, paskirdamas minėtÄ administracinio poveikio priemonę, neįvertino jos sukeliamų padarinių tiek administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek jo Å¡eimai. Apeliantas nurodo, kad yra pensijinio amžiaus, vienintelis Å¡eimoje vairuoja transporto priemonę. Susisiekimui naudotis vieÅ¡uoju transportu tokio amžiaus asmeniui bÅ«tų ypatingai sudėtinga. Jis turi sveikatos problemų su stuburu, dėl kurių sistemingai (beveik kiekvienÄ dienÄ ) turi lankytis LSMU klinikoje bei kitose gydymosi įstaigose.

Kasdienis lankymasis gydymo įstaigose naudojantis vieÅ¡uoju transportu labai apsunkintas dėl patiriamų stiprių nugaros skausmų. Atsižvelgiant į jo amžių (79 m.), vienerių metų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra nepaprastai ilgas laiko tarpas ateities perspektyvai toliau vairuoti automobilį ( dėl per tokį laikÄ prarandamų vairavimo įgÅ«džių, prastėjančios sveikatos, gyvenimo trukmės ir t.t.). Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bÅ«tų pasiekti ir pinigine bauda.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas Vigintas LukoÅ¡ius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus yra visiÅ¡kai įrodyta. IÅ¡ fotonuotraukose užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų, automobilio „VW Passat“ remonto sÄ matos matyti, kad susidÅ«rimas buvo stiprus. Tokio masto apgadinimai negalėjo bÅ«ti padaryti kontakto, kurio vairuotojas nepajustų, metu. Akcentuojama, kad A. Å . prisipažino padaręs nusižengimÄ tik surinktų įrodymų akivaizdoje (įvykio vietoje rasta jo transporto priemonės Å¡ukė, byloje yra vaizdo įraÅ¡ai ir fotonuotraukos), nes iÅ¡ pradžių teigė, kad užvažiavo ant akmens. Kadangi apelianto padarytas nusižengimas yra įžūlus, nuobauda paskirta pagrįstai. Teismas k o n s t a t u o j a : A. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad Å¡iuo atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tik dalyje dėl A. Å . patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams.

Dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymo 6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , konstatuoja, kad A. Å . kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje, yra neginčijamai įrodyta byloje surinktų, iÅ¡tirtų bei tinkamai įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iuo atveju konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime ne tik visapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

Å . kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

7. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Å is administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia. Taigi asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, taip pat suvokti, jog iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasitraukia neteisėtai, t. y. sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

8. Apeliantas neneigia, kad jis 2020 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, tačiau jis tvirtina, kad nepastebėjo, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Passat“, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo. Taigi pažeidėjas iÅ¡ esmės neigia, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos jis pasitraukė tyčia, t. y. ginčija kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Vis tik A. Å . teiginius, jog jis neturėjo tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti duomenys, kurie laikytini įrodymais. Tuo tarpu apeliantas, tvirtindamas, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pateikia atskirų įrodymų vertinimo argumentus, nesusiedamas minėtų įrodymų į nuosekliÄ grandinę.

9. IÅ¡ tikrųjų ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alinti suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog A. Å . suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeidžia Kelių eismo taisykles. Kaip matyti iÅ¡ paties A. Å . paaiÅ¡kinimų, jis neneigia, jog aikÅ¡telėje prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų vairuodamas automobilį „BMW X3“ kontaktavo su „VW Passat“ automobiliu, tačiau jis tikina, kad tik atsirėmė į minėtÄ automobilį ir kad apžiÅ«rėjęs automobilius jokių apgadinimų, iÅ¡skyrus tuos, kurie ant jo automobilio buvo iÅ¡ seniau, nepastebėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius jo teiginius vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.

11. ApžiÅ«rėjus automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apgadinti Å¡io automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis rÅ«ko žibintas. Å ie apgadinimai užfiksuoti ir fotonuotraukose. Fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „VW Passsat“ apgadinimai (ypatingai priekinio bamperio), prieÅ¡ingai nei kad tvirtina apeliantas, yra žymÅ«s, kÄ pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas. Remonto sÄ mata patvirtina, kad automobilio remonto darbų kaina 1353,98 Eur.

Tad akivaizdu, kad tokia darbų kaina nebÅ«tų už tokius apgadinimus, kurie, kaip kad tvirtina A. Å ., sunkiai įžiÅ«rimi. Sutiktina su apeliantu, kad esant prastoms oro sÄ lygoms, tamsiam paros metui dalis apgadinimų iÅ¡ties galėjo bÅ«ti sunkiau matomi, tačiau to negalima pasakyti apie priekinio bamperio apgadinimÄ , kuris, kaip ir minėta, yra žymus. Neįtikinėtina, kad toks apgadinimas galėtų bÅ«ti padarytas važiuojančiam automobiliui tik prisiliečiant (be smÅ«gio) prie stovinčio automobilio, kaip kad bando įtikinti apeliantas.

Be to, ir kiti minėto automobilio apgadinimai, tokie kaip variklio dangčio įlenkimas, rÅ«ko žibinto apgadinimas, nėra bÅ«dingi sugadinimams, kurie atsiranda automobiliams Å¡velniai vienam prie kito prisiliečiant. IÅ¡vadÄ , kad smÅ«gis nebuvo silpnas, o juolab, kad tai nebuvo tik prisilietimas, leidžia daryti ir A. Å . vairuotam automobiliui nustatyti apgadinimai. Net ir patikėjus apelianto teiginiu, kad galinį bamperį jis buvo jau apgadinęs anksčiau atsitrenkdamas į akmenį, matyti, kad „BMW X3“ automobilis buvo apgadintas ne tik galinio bamperio deÅ¡inėje pusėje (Å¡ioje vietoje esantis įdubimas), bet ir jo galinėje dalyje esantis raudonos spalvos žibintas.

Ä®vykio vietoje buvo rasta bÅ«tent raudonos spalvos Å¡ukė. Akivaizdu, kad paminėti automobilio „VW Passat“, o taip pat ir „BMW X3“ apgadinimai įtakoti stipresnio smÅ«gio, tad ilgametę vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo suprasti, jog tokio smÅ«gio pasekoje automobiliai bus apgadinti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nesutampa automobilių apgadinimų aukščiai. Apeliantas akcentuoja tik „VW Passat“ apgadinimÄ , esantį 63 cm aukÅ¡tyje ir „BMW X3“ automobilio apgadinimÄ , esantį 40-55 cm aukÅ¡tyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad automobilių apgadinimai nėra užfiksuoti tik vienoje konkrečioje vietoje, jie fiksuoti skirtingose vietose, skirtinguose aukščiausiuose ir sutampa, o A.

Š. paminėtuose aukščiausiuose fiksuoti tik ryškiausi pažeidimai. Tad apeliaciniame skunde keliamos abejonės yra tik subjektyvus bylos aplinkybių vertinimas, bei apeliantui palankios versijos kėlimas, tikslu išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės.

12. Apeliantas tikina, kad apgadinimų nepamatė, nes buvo tamsu, snigo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog aikÅ¡telė buvo apÅ¡viesta ir galima gerai įžiÅ«rėti joje esančius objektus. Todėl remdamasis nustatytu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog automobilio „VW Passat“ apgadinimo apeliantas negalėjo nepastebėti. Be to, jei apeliantas negalėjo tinkamai apžiÅ«rėti automobilio „VW Passat“, nes tam trukdė oro sÄ lygos ir tamsus paros metas, jis nedelsdamas privalėjo apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, tačiau to nepadarė. Vietoj to, kad apie įvykį praneÅ¡tų policijai, jis nuėjo atlikinėti skirtų gydymo procedÅ«rų ir toks jo elgesys negali bÅ«ti pateisinamas. Net ir bÅ«damas garbingo amžiaus jis, kaip vairuotojas, privalo iÅ¡manyti Kelių eismo taisykles ir numatyti galimas pasekmes dėl Å¡ių taisyklių pažeidimo.

13. Visos Å¡ios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį ir yra apgadintas svetimas automobilis, sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. O kadangi A. Å . iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, pripažintina, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. Å . veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, o tai, kad nutarime nurodytas netikslus nusižengimo padarymo laikas (laikotarpis nuo A. Å . vairuojamo automobilio įvažiavimo į aikÅ¡telę iki iÅ¡važiavimo iÅ¡ jos) nepaneigia paties įvykio buvimo fakto.

14. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo jokio tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi jo automobilis draustas tiek privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tiek KASKO draudimu, tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra bÅ«tina nustatyti kaltininko motyvÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. PasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio motyvai gali bÅ«ti įvairÅ«s – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimÄ vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartÄ susitikimÄ Â ir pan., tačiau Å¡ių aplinkybių nustatinėti pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nepraneÅ¡us apgadinto turto savininkui ar policijai).

15. Nors apeliantas nurodo, kad sutiktų atlikti ir ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka A. Å .kaltei pagrįsti dėl to, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra jokios protingos bÅ«tinybės atlikti eismo įvykio ekspertizę, kuri Å¡iuo atveju galimai bÅ«tų nerezultatyvi, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, nukentėjusiojo automobilio apgadinimai jau yra sutvarkyti. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 16. Apeliaciniu skundu A. Å . taip pat praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 metams.

17. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda skiria teismas <...>, jeigu naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė administracinį nusižengimÄ , o 3 dalis nurodo, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti.

ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimÄ administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iÅ¡ kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. Å . apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog Å¡ios administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklės nepažeistos. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto iki dviejų tÅ«kstančių eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. Å . sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, į padarytų nusižengimų pobÅ«dį, nutarė jam paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas aiÅ¡kiai motyvavo sprendimÄ taikyti minėtÄ administracinio poveikio priemonę ir apygardos teismas neturi pagrindo su Å¡iais motyvais nesutikti.

20. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Å¡i administracinio poveikio priemonė pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį asmenims, padariusiems Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , numatyta kaip neprivaloma, tačiau nagrinėjamu, įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, A. Å . atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pritartina teismo iÅ¡vadai, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti tikslinga jam uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

21. IÅ¡ nutarimo matyti, kad teismas A. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusižengimÄ padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tame pačiame Å¡io kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs Å¡io kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pastebėtina, kad Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tik dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

A. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis viso proceso metu neigė padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Nors pripažino, kad savo vairuojamu automobiliu kontaktavo su „VW Passat“ automobiliu, tačiau vėlgi nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus, nes teigė, kad tik prisilietė prie minėto automobilio be jokio smÅ«gio, nors aukščiau aptarti įrodymai šį jo tvirtinimÄ paneigia.

Taigi nėra jokio pagrindo pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdaus gailesčio.

22. Pažymėtina, kad, sprendžiant administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – skyrimo klausimÄ , svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytÄ veikÄ , bet ir jo asmenybę. Nors A. Å . apeliaciniame skunde nurodė eilę jį kaip asmenį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, susijusių su jo darbine ir visuomenine veikla, tačiau padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus itin didelę reikÅ¡mę turi A. Å . kaip vairuotojÄ apibÅ«dinantys duomenys, o Å¡ie duomenys jo charakterizuoti teigiamai neleidžia.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. Å . daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už eismo įvykių sukėlimÄ . Vien per 2019 m. jis penkis kartus baustas administracine tvarka už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ . Taip pat baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), taip pat ir Å¡iurkščius, darė ir ankstesniais laikotarpiais.

Duomenys apie ankstesnius jo baustumus neigiamai charakterizuoja apeliantÄ ir rodo, kad jis, net ir bÅ«damas garbingo amžiaus, daro ne tik smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, o pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pagal teismų praktikÄ taip pat vertinamas Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad apeliantas negerbia ir piktybiÅ¡kai nepaiso saugaus eismo keliuose reikalavimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

A. Å . paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Å is terminas nėra per daug ilgas, atitinka apelianto asmenybę ir jo padaryto nusižengimo sunkumÄ . A. Å . nurodomi nepatogumai, kuriuos jis patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, nesudaro pagrindo jam neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimÄ padariusio asmens nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų padarinių.

23. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir A. Å . apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Darius Kantaravičius