2013-06-25 Nr. BB-1310-1-94-1-00082-2011-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-238/2013

Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00082-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.5.1;

1.2.26.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

išteisintajam D. D.,

gynėjui Algirdui Gurauskui,

nukentėjusiojo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu išteisinti:

D. D. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

E. P. ir E. P. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

E. P. ir E. P. baudžiamosios bylos dalis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutraukta, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. S. 10 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir S. S. 170,13 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymą apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiojo atstovės ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. D., E. P. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad jie 2011 m. vasario 17 d., apie 13.00 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), prie Šilutės (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą. D. D. smogė vieną kartą kumščiu E. S. į veidą, tačiau šis išvengė šio smūgio, rankomis pargriovė D. D. ant žemės ir jį laikė. Tuo metu E. P. spyrė vieną kartą keliu į veidą E. S., jį pargriovė, tačiau, šiam atsistojus ir rankomis užsidengus veidą, E. P. ne mažiau kaip aštuonis kartus smogė E. S. kumščiu į veidą, o E. P. spyrė jam vieną kartą į nugarą. Suduodant smūgius į veidą ir nugarą, nukentėjusiajam E. S. padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimas kaktos vidurinėje dalyje, kaktos kairiojo gumburo srityje, kairėje smilkininėje srityje, dešiniame skruoste, žemiau dešinio skruostikaulio, lūpų minkštųjų audinių patinimais su kraujosruvomis, gleivinės įtrūkimais lūpų vidiniame paviršiuje, poodine kraujosruva kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Suduodant smūgius į rankas nukentėjusiajam E. S. padarytas kairės plaštakos V piršto naginės falangos tiesiamųjų sausgyslių plyšimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis E. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nukentėjusysis nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes neįsigilino į byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir nepagrįstas išsamiu jų išnagrinėjimu bei visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų, todėl apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti. Taip buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nutartį ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, todėl šie pažeidimai laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog D. D. veikė ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų; jo ir nukentėjusiojo veiksmai buvo nukreipti ne viešajai tvarkai pažeisti, o tarpusavio nesutarimams išspręsti; nukentėjusysis į mokyklos kiemą išėjo pasiruošęs muštynėms – ant dantų užsidėjęs boksininkų naudojamą „kapą“. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo konflikto pradžios, t. y. D. D. elgesio mokyklos koridoriuje, kai jis, nesant jokio konflikto, tyčia pečiu smogė nukentėjusiajam į petį, matant klasės draugams, o vėliau mokyklos kieme pirmas smogė nukentėjusiajam į veidą, bet smūgio pavyko išvengti, tą pripažino ir pats D. D., ir liudytojai E. K., A. F., R. J.. Todėl apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog „kaltinimo teiginį, kad D. D. kumščiu smogė vieną kartą į veidą, paneigia nustatytos faktinės aplinkybės, nes toks smūgis E. S. nebuvo suduotas” neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius mano, kad būtent konflikto pradžia ir įrodo D. D. chuliganiškas paskatas, nes jokių konfliktų nebuvo. Byloje, anot kasatoriaus, nėra jokių įrodymų, kad jis į mokyklos kiemą išėjo pasiruošęs muštynėms – ant dantų užsidėjęs boksininkų naudojamą „kapą”.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nenustatyta duomenų, jog D. D. ir nukentėjusiojo konfliktas sutrikdė stebėjusiųjų rimtį ar sukėlė jų pasipiktinimą, neatitinka bylos aplinkybių, nes liudytojas R. D. parodė, kad į šį įvykį panelės sureagavo, jos nuėjo toliau, o tai reiškia, kad tokiu kaltinamųjų elgesiu jos pasipiktino ir išsigandusios pasitraukė, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino šių parodymų ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertino apeliacinio skundo argumentų, kad įvykis įvyko prie mokyklos, jį stebėjo nepilnamečiai, todėl įžūliu kaltinamųjų elgesiu buvo pažeista viešoji tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginį, kad D. D., E. P. ir E. P. veikė bendrininkų grupe, nes tai įrodyta nukentėjusiojo, jo gynėjo ir liudytojo E. K. parodymais, pagal kuriuos tuo metu, kai buvo mušamas E. S., visi trys kaltinamieji keikėsi ir nė vienas neragino liautis mušti, kas tik įrodo jų susitarimą veikti kartu.

Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis D. D. sudavė smūgius į veidą ir tai patvirtina medicininių dokumentų išvada, nes ši teismo išvada aiškiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi medicininių dokumentų išrašais, nes juose nėra jokių įrašų, kad D. D. būtų padarytas koks nors sužalojimas; į teismo medicinos ekspertą jis nesikreipė. Neįmanoma, kad neliktų žymių ant veido ar rankų, kai stipriai kumščiais smogiama 3-4 kartus, o kad tokių žymių neliko, patvirtino pats D. D. 2011 m. rugsėjo 28 d. akistatos su nukentėjusiuoju metu bei liudytojai A. F., R. J., E. K.. Šiais įrodymais netikėti teismas neturėjo jokio pagrindo. Pasak kasatoriaus, į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad E. S., pargriaudamas D. D. ant žemės ir jį apžergęs, smūgiuodamas į veidą, jau darė realią žalą, jos grėsmė yra visiškai aiški ir tai sudaro situaciją, kurioje galima būtinoji gintis. Teismai, anot kasatoriaus, turėjo nustatyti pavojingo kėsinimosi pradžią ir pabaigą, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2008), tačiau to nepadarė. Byloje, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais įrodyta, kad, nukentėjusiajam bandant smogti D. D., E. P. keliu spyrė nukentėjusiajam į dešinį skruostą, po to nukentėjusysis pakilo, susiėmė rankomis veidą ir tada, kai jau tikrai nebebuvo tiesioginės grėsmės, kad nukentėjusysis suduos D. D., E. P. sugriebė nukentėjusiajam už kaklo ir kumščiu ar koja sudavė apie aštuonis smūgius į veidą, o E. P. spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į nugarą. Nors E. P. neigia spyręs nukentėjusiajam, tačiau tai patvirtino nukentėjusysis, liudytojas E. K., ir D. D. (2011 m. rugsėjo 28 d. akistatos metu). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsakė į šiuos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nevertino byloje surinktų įrodymų ir padarė priešingas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Kasatoriaus teigimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad D. D., E. P., E. P. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupe, todėl teismai nepagrįstai išteisindami juos netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnis, 24 straipsnio 1 ir 3 dalys, 25 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnis).

Nukentėjusiojo E. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl išteisinimo pagal kaltinimą pažeidus viešąją tvarką pagrįstumo

Kasaciniame skunde ginčijama teismų padaryta išvada, kad kaltinamieji veikė ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų, ir kad padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, nesukėlė. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų, kurių iš esmės proceso dalyviai neginčija, matyti, kad konfliktas tarp mokinių E. S. ir D. D. kilo mokyklos koridoriuje pertraukos metu. Jie susitarė, pamokai pasibaigus, tarpusavio santykius išsiaiškinti lauke. D. D. išsiuntė SMS žinutę pusbroliui E. P. prašydamas jį atvykti į mokyklą dėl, tikėtina, kilsiančio konflikto. Pasibaigus pamokai, E. S. ir D. D., nuėję už mokyklos kampo, kitų mokinių akivaizdoje pradėjo muštis. Prasidėjus muštynėms, į jas įsitraukė E. P. ir E. P., kurie siekė padėti D. D.. Viso to rezultatas – E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamajame akte pateiktas šių faktų kvalifikavimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį grindžiamas išvada, kad D. D., E. P. ir E. P. veikė kaip bendrininkų grupė ir dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau teismai nenustatė aplinkybių, įrodančių buvus išteisintųjų susitarimui pažeisti viešąją tvarką, ir kad jie veiktų dėl chuliganiškų paskatų.

Šiai teismų išvadai pritartina. Bylos duomenys rodo, kad tiek nukentėjusiojo, tiek išteisintųjų veiksmai buvo paaugliško pobūdžio – konfliktas kilo norint „išsiaiškinti santykius“, parodyti kitiems mokiniams savo drąsą; pvz., teisme nukentėjusysis, aiškindamas dalyvavimo muštynėse motyvus, nurodė, kad, atsisakius muštis, klasiokai būtų šaipęsi ir jam būtų gėda (T. 2, b. l. 4). Tuo tarpu E. P. ir E. P., kaip matyti iš bylos medžiagos, veikė iš „pareigos“ padėti muštynių metu keblioje padėtyje atsidūrusiam draugui. Vien tai, kad D. D. SMS žinute paprašė E. P. atvykti į mokyklą, neleidžia daryti išvados dėl bendrininkų grupės viešajai tvarkai pažeisti susiformavimo. Nėra jokių duomenų, kad išteisintieji būtų susitarę veikti kartu prieš E. S. jau prasidėjus muštynėms. Atvirkščiai, bylos duomenys rodo, kad kiekvienas konflikto dalyvis veikė spontaniškai ir atskirai. Pažymėtina, kad konfliktas truko vos keletą minučių, kiti mokiniai, susirinkę stebėti konflikto eigos, savo elgesiu tik skatino muštynių dalyvių „didvyriškumą“. Iš mokymo įstaigų gautų išteisintųjų charakteristikų matyti, kad jie yra apibūdinami teigiamai, kaip nekonfliktiški asmenys, taigi chuliganiškas elgesys jiems nebūdingas (T. 1, b. l. 94, 115, 130).

Konstatuotina, kad teismai, detaliai išsiaiškinę faktines konflikto aplinkybes, atsižvelgę į išteisintųjų amžių, jų veiksmų motyvus ir aplinką, kurioje kilo konfliktas, pagrįstai nenustatė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Dėl išteisinimo padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą D. D. išteisino, nes pagal nustatytas aplinkybes, jis apskritai jokių sužalojimų E. S. nepadarė, jo smūgio E. S. išvengė. Be to, konflikto metu pats nukentėjusysis pargriovė D. D. ir jį apžergęs mušė. Atsižvelgdami į šį faktą, teismai padarė išvadą, kad E. P. ir E. P. smūgius E. S. sudavė gindami D. D., taigi veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai padarė neteisingą išvadą buvus pagrindui ginti D. D. nuo E. S., cituojami liudytojų parodymų fragmentai, kritikuojamos teismo išvados dėl atskirų faktų vertinimo. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo, priimančio apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo, tikrinančio apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, prerogatyva. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas žemesnių instancijų teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismų sprendimai pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-84/2013, 2K-275/2013). Dėl to kasatoriaus teiginiai dėl kitokio įrodymų vertinimo paliktini nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Konstatuotina, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai nepagrindžia išvados, jog teismai neteisingai vertino įrodymus ir nustatė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, kaltinamųjų ir liudytojų parodymus apie muštynių pradžią ir eigą, taip pat medicininių dokumentų išrašus (T. 2, b. l. 39-41), patvirtinančius, kad D. D. kitą dieną po muštynių kreipėsi į Šilutės polikliniką dėl patirtos traumos, D. D. tėvų parodymus apie jo blogą savijautą po muštynių, bylos duomenis apie tai, kad nukentėjusysis laisva valia ėjo muštis su D. D. ir net šiais tikslais turėjo su savimi boksininko dantų apsaugas, padarė išvadą, kad E. P. ir E. P. turėjo pagrindą ginti D. D., kai E. S., apžergęs jį, pradėjo mušti gulintį. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad E. P. ir E. P. siekė nutraukti muštynes, bet ne sužaloti E. S.. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentus, padarė tokias pat išvadas kaip ir pirmosios instancijos teismas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Nukentėjusiojo skunde nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų teismams vertinant įrodymus nenustatyta.

Konstatuotina, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnyje nustatytą reikalavimą motyvuoti, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, reikalaujančias patikrinti bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo E. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas