2025-06-18 Nr. AB-10469-3-62-3-01883-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-327-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01883-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. SKP-80 „Dėl paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2023 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 3IN-294 „Dėl skundo“ (toliau – ir Ministerijos atsakymas); 3) įpareigoti NMA priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos L. K. 2023 m. vasario 27 d. mokėjimo prašymo Nr. 19SU-KM- 20-2-09549-MP002 (toliau – ir galutinis mokėjimo prašymas) ir 2023 m. vasario 27 d. galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 19SU-KM-20-2-09549-PI001 (toliau – ir galutinė ataskaita). Pareiškėja taip pat prašė pradėti Įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 41.2.2 papunkčio teisėtumo tyrimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė paraišką Nr. 19SU-KM-20-2-09549-PR001 paramai gauti (toliau – ir Paraiška), prašydama skirti finansavimą vienai karvei įsigyti, nes ji reikalinga ūkio veiklos plėtrai vykdyti. NMA 2020 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą skirti pareiškėjai 15 000 Eur paramą. NMA 2020 m. gruodžio 14 d. išmokėjo pareiškėjai 12 000 Eur paramą. Likusi 3 000 Eur paramos dalis turėjo būti sumokėta po verslo plano įgyvendinimo. Pareiškėja 2023 m. vasario 27 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą išmokėti 2 576 Eur paramos dalį.

NMA pradėjo galutinio mokėjimo prašymo ir projekto įgyvendinimo rodiklių vertinimo procedūrą, kreipėsi su prašymu, kad pareiškėja paaiškintų, kodėl nebuvo laikytasi įsipareigojimo, jog turimas pieninių veislių melžiamų karvių skaičius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos būtų ne mažesnis kaip 3 vnt. Atsakovas nurodė, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) duomenimis, pareiškėja tam tikru laikotarpiu turėjo mažiau nei 3 vnt. karvių.

Pareiškėja 2023 m. kovo 20 d. atsakovui pateikė paaiškinimus ir nurodė susiklosčiusią situaciją dėl įsipareigojimo išlaikyti nustatytą skaičių karvių: (i) 2019 m. ūkyje buvo 4 karvės. 2019 m. pabaigoje vienai karvei pagimdžius telyčaitę, kuri liko augti ūkyje, karvė neatlaikė pogimdyvinės dalies, gydymas nepadėjo ir gyvulys neplanuotai nugaišo, tai buvo didelis nuostolis ūkiui; (ii) 2020 m. buvo pradėti su 3 karvėmis ir telyčaite. Pareiškėja planavo vasaros sezonui įsigyti karvę, bet 2020 m. kovo mėn. prasidėjo karantinas (Covid-19), todėl pareiškėja karvės neįsigijo tiek dėl finansinių, tiek judėjimo ir veiklos suvaržymų; (iii) 2020 m. rudenį, kai karantino suvaržymai buvo sušvelninti, pareiškėja planavo parduoti vieną iš turimų nevaisingų karvių ir nupirkti 2 karves.

Viena karvė kompensuotų nugaišusią, o kita pakeistų nevaisingąją. 2020 m. spalio 9 d. pareiškėja pardavė nevaisingą karvę ir ūkyje liko 2 karvės ir 1 telyčia. Iškart pardavusi karvę pareiškėja pradėjo ieškoti kur galėtų įsigyti 2 karves, tačiau 2020 m. spalio mėn. antroje pusėje pandeminė situacija pradėjo blogėti, o lapkričio mėn. vėl buvo paskelbtas visuotinis karantinas ir dėl judėjimo apribojimų visi gyvulių pirkimai buvo sustabdyti, todėl pareiškėja neturėjo jokios galimybės laiku įsigyti gyvulių; (iv) 2021 m. rugsėjo 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. su skirtingais ūkininkais pareiškėja pasirašė 2 karvių pirkimo-pardavimo sutartis, kurias įvykdžius, pareiškėjos ūkyje jau būtų 4 karvės ir 1 telyčia.

Pareiškėja buvo aktyvi ir siekė, kad ūkyje esamas gyvulių kiekis didėtų, tačiau ūkininkė, su kuria buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, persigalvojo ir atsisakė pareiškėjai parduoti karvę; (v) 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjos auginta telyčia pagimdė veršelį ir tapo karve, todėl 2021 m. pabaigoje pareiškėjos ūkyje buvo 3 karvės ir 1 veršelis; (v) 2022 m. pareiškėja įsigijo 2 karves ir 2022 m. pabaigoje pareiškėjos ūkyje buvo 5 karvės. Tačiau NMA 2023 m. balandžio 4 d. priėmė skundžiamą Sprendimą taikyti sankciją.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA Sprendimu, 2023 m. gegužės 22 d. pateikė skundą Ministerijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti NMA Sprendimą, nurodydama šiuos argumentus: (i) pareiškėjos skundo argumentai dėl nenumatytų aplinkybių yra nepagrįsti; (ii) negali susidaryti ydingos situacijos, kai pareiškėjai, gavę paramos lėšas neprivalėtų atlikti prisiimtų įsipareigojimų, juos vykdytų aplaidžiai, o atsakovas negalėtų susigrąžinti išmokėtos paramos už neįvykdytą projektą; (iii) laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki galutinio lėšų išmokėjimo yra vienintelis laikotarpis, kai tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi įsipareigojimų; (iv) pareiškėja 2 metus neišlaikė įsipareigojimo; (v) Įgyvendinimo taisyklių 41.2.2 papunktyje įtvirtinta specifinė sankcija ir nėra numatyta jokių alternatyvių sankcijų.

3. Pareiškėja teigė, jog NMA Sprendimo vienintelis motyvas tas, kad ji neįvykdė vieno iš prisiimtų įsipareigojimų, jog registruotas pieninių veislių melžiamų karvių skaičius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos bus ne mažesnis kaip 3 vnt. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad sankcija neturėjo būti taikoma, kadangi pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo išlaikyti reikiamo skaičiaus karvių. Likusios projekto dalys yra įgyvendintos tinkamai. NMA Sprendime tik lakoniškai nurodė, kad iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad atrankos kriterijų reikšmės nebuvo pasiektos ne dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių. Sprendime platesnė analizė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių neatlikta. Atsakovas apsiribojo Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų metodika) ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perrašymu, bet pačių aplinkybių nevertino. NMA Sprendimo motyvų trūkumai yra esminiai, nes nėra aišku, kurias konkrečiais pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir dokumentus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių atsakovas apskritai vertino, o kurias atmetė. Pareiškėjai nėra aišku, ar atsakovui pritrūko papildomų dokumentų ar tiesiog pačios aplinkybės negalėjo būti pripažintos nenugalimos jėgos arba išimtinėmis aplinkybėmis.

4. Pareiškėja nurodė, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų ir sudėtinė pagarbos teisei į gynybą dalis. Pareiškėja dėjo maksimalias pastangas susiklosčiusioms aplinkybėms paaiškinti, surinko, jos manymu, tinkamus dokumentus ir juos pateikė atsakovui įvertinti. Nepaisant to, NMA nemotyvavo savo Sprendimo, šis Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje keliamų reikalavimų, pažeidžia gero administravimo principą, nes jame neatskleistos aplinkybės, kurias atsakovas vertino kaip neatitinkančias nenugalimos jėgos ar išimtinių aplinkybių požymių.

5. Pareiškėja tvirtino, jog ji pagrindė ir įrodė, jog projekto įgyvendinimo metu susidūrė su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, todėl atsakovas neturėjo taikyti sankcijos. Atsakovas savo Sprendime nenurodė, kokius papildomus veiksmus pareiškėja galėjo ar turėjo atlikti, kad galėtų pasiremti Sankcijų metodika, jeigu dėl karantino suvaržymų, karvės pardavėjos atsisakymo nuo sutarties, karvės nugaišimo, ji neturėjo galimybės įsigyti karvių ir užtikrinti Įgyvendinimo taisyklėse nurodytą įsipareigojimą. NMA taip pat nevertino, kad pareiškėja, po karantino suvaržymų, iškart ėmėsi veiksmų karvių skaičiui padidinti.

6. Pareiškėja nurodė, kad nenugalimos jėgos ir išimtines aplinkybes reglamentuojantys teisės aktai nustato tik pavyzdinį kriterijų sąrašą, todėl kiekviena situacija privalo būti išnagrinėta individualiai, t. y. atsakovas privalo individualiai vertinti kiekvieną paraišką, projektą ir jo įgyvendinimo aplinkybes. Teisės aktai neįtvirtinta automatinio sankcijų taikymo mechanizmo. NMA Sprendime, be kita ko, akcentavo, kad pareiškėja apie nenumatytas aplinkybes nepranešė nustatytu terminu. Aplinkybė, kad pareiškėja apie nenugalimos jėgos aplinkybes pranešė tik tuomet, kai įgyvendinimo projektą, nereiškia, kad jos šios aplinkybės neturi būti vertinamos.

7. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas pažeidė viešojo administravimo principus ir formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Net jeigu pareiškėjos situacija projekto įgyvendinimo laikotarpiu neatitiko Sankcijų metodikoje įtvirtintų nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių, sankcija vis tiek turėjo būti individualizuota ir proporcinga. Atsakovas turėjo atsižvelgti į objektyvius Centro duomenis apie ūkyje laikomų karvių skaičių projekto įgyvendinimo laikotarpiu, nustatyti vienos dienos pažeidimo vertę eurais ir sankciją apskaičiuoti tik už konkretų nuokrypį nuo Įgyvendinimo taisyklių numatyto 3 karvių skaičiaus rodiklio. Pareiškėja pateikė skunde savo skaičiavimus dėl priteistinos proporcingos sankcijos.

8. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas šiuos argumentus:

8.1. Pareiškėjos argumentai dėl Covid-19 nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Pačios pareiškėjos pozicija šiuo klausimu yra dviprasmiška, nes viena vertus ji teigia, kad dėl Covid-19 pandemijos negalėjo įsigyti karvių, tačiau, kita vertus, 2020 m. spalio 9 d. pandemija pareiškėjai nesutrukdė parduoti karvę, todėl pareiškėja galėjo būti pakankamai aktyvi, dėti maksimalias pastangas bei įsigyti trūkstamas karves. Be to, pareiškėja turėjo 2 sutartis dėl karvių įsigijimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai buvo žinomas įsipareigojimas išlaikyti 3 karves, ji turėjo iš pradžių įvykdyti 2 sutartis ir tik vėliau parduoti savo turimą karvę. Pareiškėja parduodama karvę prieš įsigyjant 2 naujas prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl įsipareigojimo neįvykdymo.

8.2. Pareiškėja, teikdama paraišką įsipareigojo ir parašu patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka ir Įgyvendinimo taisyklėmis. Reikalavimas turėti ir išlaikyti 3 pieninių veislių melžiamas karves yra minimali riba, siekiant gauti paramą pieninei galvijininkystei, t. y. vienas iš tinkamumo kriterijų, įtvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 16.5.2 papunktyje, šis reikalavimas, be kita ko, įtvirtintas ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842. Pareiškėja 2 metus neišlaikė 3 karvių skaičiaus, kuris yra vienas iš pagrindinių tinkamumo kriterijų paramai gauti.

8.3. Pareiškėjos atveju Įgyvendinimo taisyklių 41.2.2 papunktyje yra įtvirtinta specifinė sankcija, kuri taikoma būtent pagal šią priemonę, ir nėra numatyta jokių alternatyvių sankcijų. Pareiškėjos prašymas taikyti kitą poveikio priemonę (švelnesnę sankciją) yra nepagrįstas, kadangi Įgyvendinimo taisyklėse dėl neišlaikyto 3 minimalaus registruoto pieninių veislių melžiamų karvių skaičiaus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos yra įtvirtinta specifinė sankcija ir ji negali būti keičiama arba švelninama.

8.4. NMA 2023 m. balandžio 4 d. Sprendimas ir Ministerijos 2023 m. birželio 16 d. sprendimas atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodydama šiuos argumentus:

9.1. Pareiškėja, teikdama paraišką įsipareigojo ir patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka ir Įgyvendinimo taisyklėmis. Pareiškėja 2 metus nesilaikė įsipareigojimo, kuris yra vienas iš pagrindinių tinkamumo kriterijų paramai gauti.

9.2. Pareiškėjos argumentai dėl Covid-19 nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, be to, pareiškėjos pozicija minėtu klausimu yra dviprasmiška.

9.3. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 188 punkte yra nurodytas baigtinis visų galimų sankcijų sąrašas, bet tai nereiškia, kad visais atvejais gali būti pasirinkta bet kuri iš išvardytų sankcijų. Šiuo konkrečiu atveju Įgyvendinimo taisyklių 41.2.2 papunktyje yra įtvirtinta specifinė sankcija, kuri taikoma būtent pagal šią priemonę, ir nėra numatyta jokių alternatyvių sankcijų, todėl pareiškėjos prašymas taikyti kitą poveikio priemonę yra nepagrįstas.

9.4. Pareiškėja, susipažinusi su paramos skyrimo sąlygomis, ir žinodama, kad tik įvykdžiusi prisiimtus nustatytus reikalavimus gali pretenduoti į paramos išmoką, neišlaikydama 3 karvių bei parduodama karvę pandemijos laikotarpiu, veikė savo rizika, todėl tos pasekmės, kurios atsirado Įgyvendinimo taisyklių pagrindu, negali būti vertinamos kaip neproporcingos, o pažeidimas tik formaliu. Tokiu atveju administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

9.5. Pareiškėjos prašymas ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą negali būti tenkinamas. Ministerijai nekilo abejonių dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos L. K. skundą ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė paraišką Nr. 19SU-KM-20-2-09549-PR001 paramai gauti pagal priemonę ir 2020 m. gruodžio 11 d. NMA sprendimu „Dėl paramos skyrimo“ (reg. Nr. BRK-4693) buvo patvirtinta paramos gavėja. 2020 m. gruodžio 14 d. su pareiškėja pasirašyta paramos sutartis Nr. 19SU-KM-20-2-09549-PR001 ir skirta 15 000,00 Eur paramos suma. 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KM-20-2-09549-MP001, pagal kurį jai buvo išmokėta 12 000,00 Eur avanso suma.

11.2. Pareiškėja 2023 m. vasario 27 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KM-20-2-09549-MP002 pagal priemonę, kuriame nurodyta 2 576,00 Eur prašoma paramos suma, ir 2023 m. vasario 27 d. pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19SU-KM-20-2-09549-PI001.

11.3. 2023 m. vasario 27 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą, kuriame deklaravo šias išlaidas: ūkinius gyvūnus (karvę, 1 vnt.), konsultavimo paslaugas, pieno šaldytuvą (1 vnt.), žemės ūkio paskirties žemę (ne mažiau kaip 2 ha). Mokėjimo prašyme nurodyta prašoma išmokėti 2 576,00 Eur paramos suma.

11.4. Pareiškėja paraiškoje įsipareigojo užtikrinti, kad registruotas pieninių veislių melžiamų karvių skaičius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos bus ne mažesnis kaip 3 bei produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas valdos ekonominis dydis sudarys daugiau kaip 50 proc. bendro valdos ekonominio dydžio.

11.5. NMA, tikrindama duomenis Centre, nustatė, kad pareiškėja nevykdė paraiškoje prisiimto įsipareigojimo, t. y. kad registruotas pieninių veislių melžiamų karvių skaičius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos bus ne mažesnis kaip 3. Pareiškėja 2020 m. liepos 1 d. turėjo 3,41 karvės; 2021 m. sausio 1 d. – 2,75 karvės; 2021 m. liepos 1 d. – 2,25 karvės; 2022 m. sausio 1 d. – 2,16 karvės; 2022 m. liepos 1 d. – 2,66 karvės; 2023 m. sausio 1 d. – 3,25 karvės. 2023 m. vasario 16 d. pareiškėja su ataskaita pateikė paaiškinimą dėl nepasiekto įsipareigojimo. Įvertinusi pareiškėjos galutinį mokėjimo prašymą bei galutinę projekto ataskaitą, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 41.2.2 papunkčio nuostatomis, pritaikė specifinę sankciją – visos paramos susigrąžinimo sankciją ir 2023 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą dėl paramos susigrąžinimo.

11.6. Pareiškėja, nesutikdama su 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu, 2023 m. gegužės 23 d. su skundu kreipėsi į Ministeriją, prašydama panaikinti 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą, pripažinti, kad 3 karvės ir įsipareigojimo neįvykdymas tam tikrą laikotarpį jos ūkyje buvo nulemtas force majeure aplinkybių, ir netaikyti sankcijos arba prašė taikyti pažeidimui proporcingą sankciją, kuri pareiškėjos apskaičiuota atsižvelgiant į pažeidimo laikotarpius ir trūkstamų karvių skaičių. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundo argumentus, 2023 m. birželio 16 d. raštu „Dėl skundo“ informavo pareiškėją, jog NMA 2023 balandžio 4 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankciją.

12. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos argumentai dėl Covid-19 nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėjos pozicija vertinamu klausimu yra dviprasmiška, kadangi 2020 m. spalio 9 d. pandemija pareiškėjai nesutrukdė parduoti karvės, todėl manytina, kad ji galėjo būti aktyvi, dėti maksimalias pastangas bei įsigyti likusias / trūkstamas karves. Teismas vertino, jog pareiškėjai buvo žinomas įsipareigojimas išlaikyti 3 karves, ji turėjo iš pradžių įvykdyti tas 2 sutartis ir tik po to parduoti savo turimą karvę. Pareiškėja, parduodama karvę prieš įsigyjant 2 naujas, prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl įsipareigojimo neįvykdymo.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, pateikdama paraišką įsipareigojo ir patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka ir Įgyvendinimo taisyklėmis. Pareiškėjai pritaikyta sankcija yra specifinė ir nėra numatyta alternatyvių sankcijų.

14. Teismas vertino, jog NMA 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas ir Ministerijos 2023 m. birželio 16 d. sprendimas buvo parengti vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.28 papunkčiu, 188–189, 191, 246 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 17.8.2, 41.2.2 papunkčiais, 41 punktu, Sankcijų metodikos 11 punktu. NMA 2023 m. balandžio 4 d. sprendime ir Ministerijos 2023 m. birželio 16 d. atsakyme yra nurodyti konkretūs teisės aktų punktai, kuriais vadovaujantis jie buvo priimti, nurodytas asmens, priėmusio sprendimą ir atsakymą, vardas, pavardė, pareigos, sprendimo ir atsakymo data ir numeris bei teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat pateikta apskundimo tvarka. Taigi, NMA 2023 m. balandžio 4 d. sprendimas ir Ministerijos 2023 m. birželio 16 d. sprendimas atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jų naikinti.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, pažymėjo, jog įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, bei atsižvelgus į tai, kad pagal šią priemonę yra taikoma specifinė sankcija, kuri yra aiškiai reglamentuota Įgyvendinimo taisyklėse, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Teismas tokios išvados priėjo, nustatęs, jog jam dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo teisėtumo abejonių nekilo.

III. 16. Pareiškėja L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėja, pakartodama skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, apeliaciniame skunde nurodo šiuos papildomus argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybes ir teisinius argumentus dėl pareiškėjai pritaikytos sankcijos neproporcingumo, atsakovo atsisakymo apskaičiuoti proporcingą sankciją pagal Centro duomenis dėl projekto įgyvendinimo laikotarpiu ūkyje laikytų karvių skaičiaus.

17.2. Teismas pažeidė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nes neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl sankcijos individualizavimo ir jos proporcingumo.

17.3. Visų Europos Sąjungos teisės aktų lygmenyje veikiantis proporcingumo principas įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą, individualizuoti sankciją – skirti tik tokio dydžio sankciją, kuri atitiktų pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir turinį, atsižvelgti ir visapusiškai įvertinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, įvertinti, ar pažeidimas padarė žalos Europos Sąjungos ar Lietuvos biudžetui.

17.4. Nepagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 3 pieninių karvių išlaikymo rodiklis, kaip minimali riba siekiant paramos, automatiškai pateisina visos paramos sumos susigrąžinimo sankcijos taikymą. Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir jų vertinimas nėra susiję su pažeidimų vertinimu, sankcijų dydžiu ir jų taikymu.

17.5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas viso pažeidimo tyrimo metu, o vėliau – ir Ministerija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, disponavo visais reikiamais duomenimis iš Centro apskaičiuoti proporcingą sankciją. Pareiškėja projekto įgyvendinimo metu išlaikė didesnį, nei 2 vnt. karvių skaičių, tam tikrais laikotarpiais karvių skaičius net viršijo reikalaujamą 3 vnt. rodiklį. Taip pat nepagrįstu pripažintinas teismo argumentas, kad karvių išlaikymo rodiklis automatiškai pateisina visos paramos sumos susigrąžinimo sankcijos taikymą.

17.6. Teismas neįvertino Įgyvendinimo taisyklių 41.2.2. papunkčio prieštaravimo Europos Sąjungos teisės aktams, įpareigojantiems valstybės valdžios institucijas taikyti tik proporcingas ir diferencijuoto dydžio sankcijas atsižvelgiant į nustatyto reikalavimo nesilaikymo sunkumą, mastą, trukmę ir pakartotinumą.

17.7. Teismo motyvas, kad jam nekilo abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo, yra nepagrįstas. Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėstė išsamius motyvus, sudarančius pagrindą suabejoti Įgyvendinimo taisyklių 41.2.2 papunkčio teisėtumu. Be to, egzistuoja visi pagrindai pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

18. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas šiuos argumentus:

18.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė skundo argumentų santrauką, į kuriuos jau buvo atsakyta teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendime nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl Covid-19 nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, pareiškėjos pozicija yra dviprasmiška. Taip pat teismas, įvertinęs paraiškoje ir paramos sutartyje pareiškėjai nustatytus įsipareigojimus laikytis teisės aktų, reglamentuojančių paramos gavėjams taikomų reikalavimų, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, pateikdama paraišką įsipareigojo ir patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka ir Įgyvendinimo taisyklėmis.

18.2. NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, ir ji turi užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimą.

18.3. NMA nėra teisės aktų leidėja ir neturi kompetencijos pasisakyti dėl teisės aktų teisėtumo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės tuo pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. SKP-80 „Dėl paramos susigrąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2023 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 3IN-294 „Dėl skundo“.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

22. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

23. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

24. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

25. Šio ginčo atveju apeliantė neteikė naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrino ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

26. Dėl įrodymų vertinimo apimties bei jų sąsajumo pažymėtina, kad reikšmingi šiam ginčui tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia faktines aplinkybes. Pareiškėjos argumentai dėl COVID-19 nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, todėl neužtenka tik pažymėti, kad Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremali situacija ar paskelbtas karantinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pažymėta, kad asmenų judėjimas tarp savivaldybių ir judėjimas tarp daugiau nei vieno namų ūkio išimtiniais atvejais nebuvo ribojamas; karantino metu judėjimo apribojimai tarp savivaldybių galiojo nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir vertinant Pareiškėjos Skundo argumentus dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, pačios Pareiškėjos pozicija yra dviprasmiška, ji teigia, jog dėl COVID-19 pandemijos negalėjo įsigyti karvių, tačiau 2020 m. spalio 9 d. pandemija Pareiškėjai nesutrukdė parduoti karvę, Pareiškėjo turėjo iš pradžių įvykdyti tas 2 sutartis ir tik po to pardavinėti savo turimą karvę. Pareiškėja parduodama karvę prieš įsigyjant dvi naujas prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl įsipareigojimo neįvykdymo.

27. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas privalo įrodyti aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios ir įrodymais pagrįsti, priežastinį ryšį tarp išimtinių aplinkybių, šio ginčo atveju kaip nurodyta nutarties 26 punkte apeliantė neįrodė force majeure aplinkybių.

28. Byloje nustatyta, kad Pareiškėja, pateikdama paraišką įsipareigojo ir savo parašu patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka ir Įgyvendinimo taisyklėmis. Pastebėtina, kad turėti ir išlaikyti 3 pieninių veislių melžiamas karves yra minimali riba, siekiant gauti paramą pieninei galvijininkystei, t. y. vienas iš tinkamumo kriterijų, įtvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 16.5.2 papunktyje, be to, šis tinkamumo reikalavimas numatytas ir pačioje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2015)842. Pažymėtina, kad Pareiškėja net dvejus metus (2021 m. ir 2022 m. – 4 pusmečius) neišlaikė 3 karvių skaičiaus įsipareigojimo, kuris yra vienas iš pagrindinių tinkamumo kriterijų paramai gauti. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 41.2.2 papunktyje įtvirtintą specifinę sankciją, kuri taikoma būtent pagal šią priemonę pareiškėjos atveju nėra numatyta jokių alternatyvių sankcijų, taikant tik visą paramos susigrąžinimo sankciją. Todėl sutinkamai su Administravimo taisyklių 189 punktu detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų metodikoje ir atskirų priemonių įgyvendinimo taisyklėse. t. y. taikyti mažesnę ir švelnesnę sankciją, apeliantei pagal Įgyvendinimo taisyklėse dėl neišlaikyto 3 minimalaus registruoto pieninių veislių melžiamų karvių skaičius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo iki verslo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos nėra galimybės, nes konkrečiu atveju yra įtvirtinta specifinė sankcija.

29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadom, kad 2023 m. balandžio 4 d. Sprendimas ir 2023 m. birželio 16 d. Ministerijos atsakymas buvo parengti vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.28 papunkčiu, 188, 189, 191, 246 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 17.8.2 papunkčiu, 41 punktu, 41.2.2 papunkčiu, Sankcijų metodikos 11 punktu. Akcentuotina, kad tiek Sprendimas, tiek Ministerijos atsakymas visiškai atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus, yra individualizuoti ir proporcingi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

30. Dėl pareiškėjos prašymo pradėti Įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 41.2.2 papunkčio teisėtumo tyrimą, pažymėtina, jog teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas (2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011); pagal ABTĮ 111 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galimai pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-303/2012).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ 41.2.2 papunkčio teisėtumo ar prieštaravimo Konstituciniam teisinės valstybės principui juolab, kad pareiškėja nei pirminiame skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nesuformulavo kokiam gi principui/principams prieštarauja šios taisyklės, – ginče taikomose taisyklėse aiškiai įtvirtintas numatomų pasekmių teisinis pobūdis – atitinka asmenų lygybės, teisingumo, protingumo bei teisinės valstybės principus. Ir atitinkamai nekyla abejonių dėl jo prieštaravimo Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 3straipsnio 2dalies 2punktui bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1dalies 3 punktui bei 2013m. gruodžio 17d. Europos parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr.1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinti Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr.165/94, (EB) 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) 1290/2005 ir (EB) 485/2008 58 straipsnio 1 dalyje, 77 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, įtvirtintam proporcingumo principui, nes priimtas sprendimas yra motyvuotas, individualizuotas, proporcingai įvertintas ir atsižvelgta į reikalavimo nesilaikymo sunkumą, mastą, trukmę ir apeliantės tinkamą informavimą dėl taisyklių nesilaikymo pasekmių. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pradėti šio administracinio akto teisėtumo tyrimą nėra.

32. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, konstatuoja, jog pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė