94df2d64-6108-4f19-8902-b9b45a8e62df · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-4311-629/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02223-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.2.3; 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei R.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. P., R. P. ir T. J. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“ dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : R. P., R. P. ir T. J. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) su skundu (b. l. 56–60) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti jiems iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė) 1 047,30 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ , organizavo turistams poilsines keliones. Ä® UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo iÅ¡vykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neiÅ¡skrido. Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grÄ Å¾inti. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

PareiÅ¡kėjai R. P. ir R. P. nurodė, jog 2014 m. spalio 26 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį dėl kelionės į EgiptÄ , HurgadÄ trims asmenims (R. P., R. P. ir jų sÅ«nui T. J. P.). Už poilsinę kelionę ir draudimÄ buvo sumokėta 3 565 Lt (1032,50 Eur) suma, už pažintinę kelionę – 227 Lt (65,74 Eur). Taigi iÅ¡ viso buvo sumokėta 3 792 Lt (1 098,24 Eur), tačiau kelionė neįvyko, nes UAB „Freshtravel“ tapo nemokia.

PareiÅ¡kėjų teigimu, jie kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentÄ prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas), praÅ¡ydami grÄ Å¾inti pinigus už neįvykusiÄ kelionę, tačiau buvo grÄ Å¾inta tik 175,88 Lt (50,94 Eur) suma. PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) yra nurodyta, jog 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva Nr. 90/314/EE B „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas.

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kelionių agentÅ«ros, kelionių agentai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie jų nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui. PareiÅ¡kėjų nuomone, Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, buvo nepakankamos.

Taigi nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų) teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Ministerija), atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 106–114). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymÄ , tiek įstatymų leidėjo veiksmus priimant Turizmo įstatymÄ politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do ir dydžio požiÅ«riu ir praÅ¡o teismo šį tikslingumÄ Ä¯vertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas.

Be to, teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos SÄ jungos teisę. Byloje nėra kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų sprendimų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad valstybė bÅ«tų padariusi Europos SÄ jungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiÅ¡kėjų atžvilgiu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.

Pabrėžė, jog spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Komisija arba Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Komisija arba ESTT bÅ«tų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamÄ jÄ institucijÄ â€“ SeimÄ , yra atlikusi neteisėtus veiksmus.

Taip pat atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimÄ , finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie, paaiÅ¡kėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ , taip pat už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui.

Nors Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra numatytos minimalios prievolių užtikrinimo sumos, tačiau Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje kelionių organizatoriui yra nustatyta bendra pareiga turėti visiÅ¡kÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems atvejams ir minimalios prievolių užtikrinimo sumos negali interpretuojamos kaip kelionių organizatoriaus atleidimas nuo pareigos turėti visiÅ¡kÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , taigi Direktyvos 7 straipsnio nuostata į Turizmo įstatymÄ buvo perkelta tinkamai.

Direktyvos 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet ir iÅ¡ esmės pažodžiui. Ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjai žalÄ galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie, paaiÅ¡kėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ bei sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės veiksmų perkeliant DirektyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę bei pareiÅ¡kėjų patirtos žalos.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nenurodė, kuri konkreti Turizmo įstatymo norma neatitinka Direktyvos ar jai prieštarauja. Ministerija taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas bei Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ginčui aktualiu momentu galiojo ir Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl konstatuoti, jog ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymo ar šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo buvo neteisėtos, nėra pagrindo.

Ministerijos nuomone, vizų mokesčiai ir iÅ¡laidos sveikatos draudimui kaip turtinės žalos atlyginimas pareiÅ¡kėjams negali bÅ«ti priteisiami iÅ¡ valstybės, nes, vadovaujantis Turizmo įstatymo 8 straipsniu, UAB „Freshtravel“ turėto prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių bei draudimo iÅ¡laidų, kurios, Ministerijos paskaičiavimu Å¡iuo atveju sudaro 125,88 Eur. Anot Ministerijos, pareiÅ¡kėjai turi teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų, t. y. pareiÅ¡kėjai pirmiausia turi reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje, o ne reikalauti pinigų iÅ¡ valstybės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 64–72). Pabrėžė, jog ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi Turizmo įstatymo redakcija, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus, o pareiÅ¡kėjai remiasi ginčui neaktualiomis materialinės teisės normomis – iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 7 dalyje numatytu prievolių įvykdymo užtikrinimu.

Turizmo departamento teigimu, Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kuriÄ kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu bÅ«du ribojamas, prieÅ¡ingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos rizikÄ ir įsigyti pakankamÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , kad nemokumo atveju bÅ«tų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

Atkreipė dėmesį, jog vizos mokestis, papildomos kelionės, sveikatos draudimas nėra tinkamos išlaidos, t. y. kelionių organizatorių turėto prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti minėtų išlaidų, atitinkamai, vizos mokesčio, papildomos kelionės ir sveikatos draudimo išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimo, negali būti reikalaujama ir iš atsakovės, todėl skunde išdėstyti reikalavimai atlyginti turtinės žalos dydį turėtų būti sumažinti mokėjimo už minėtas papildomas paslaugas suma.

Pažymėjo, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti siekiama reiÅ¡kiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti, remdamasis Ministerijos atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi Turizmo departamento atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai ir trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas kilo dėl žalos, pareiÅ¡kėjų teigimu, atsiradusios dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. spalio 29 d. sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT003967 (b. l. 9–15) ir įsigijo kelionę į HurgadÄ , EgiptÄ , trims asmenims už 1 024,39 Eur. Be to, pareiÅ¡kėjai už 8,11 Eur įsigijo kelionių draudimÄ (b. l. 20–21) bei pažintinę kelionę už 65,74 Eur (b. l. 23). Tačiau pareiÅ¡kėjų kelionė į EgiptÄ nebuvo suorganizuota, nes UAB „Freshtravel“ tapo nemoki.

UAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė „Ergo“ dėl UAB „Freshtravel“ prievolių nevykdymo iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjai R. P. 50,94 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 26). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjai teigia žalÄ patyrę dėl to, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis, į nacionalinės teisės aktus. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.

ESTT yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiÅ¡kintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties Ilona Baradics ir kt. prieÅ¡ QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.). Direktyva, kartu su kitais Europos SÄ jungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimÄ , Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme.

Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:

1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;

2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir iÅ¡vykstamojo turizmo veiklÄ , prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis Å¡io straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytÄ laidavimo draudimo sumÄ ar jos likutį, laidavimo draudimo iÅ¡moka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiÅ¡kai grįžti į Lietuvos RespublikÄ turisto organizuoto grÄ Å¾inimo į iÅ¡vykimo vietÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡laidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas iÅ¡laidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikÅ¡tų reikalavimų dydžiui (ApraÅ¡o 29.2–29.4 ir 29.1 punktuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po ApraÅ¡o 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ faktinėmis aplinkybėmis administracinę bylÄ dėl nuostolių, turisto patirtų kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ tapus nemokiu, kompensavimo (Nr. eA-990-502/2017), 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiÅ¡kėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos.

Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė Å¡iuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.

Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčui aktualios faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos, todėl darytina iÅ¡vada, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi jiems atlyginti. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjai nurodo, jog patyrė 1 047,30 Eur turtinę žalÄ , t. y. tokia suma jiems nebuvo kompensuota už neįvykusiÄ kelionę.

Ä® minėtÄ sumÄ pareiÅ¡kėjai įtraukė iÅ¡laidas kelionės draudimui (8,11 Eur) bei pažintinei kelionei (65,74 Eur) ir mokestį už vizas 3 asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Arabų Respublikoje pateikiamus vieÅ¡us duomenis Egipto Arabų Respublikos viza kainuoja 25 JAV dolerius ir suteikia teisę Å¡alyje bÅ«ti 30 dienų, taigi bendra pareiÅ¡kėjų sumokėta pinigų suma už 3 Egipto Arabų Respublikos vizas sudarė 75 JAV dolerius, t. y. 58,88 Eur (Euro kursas 1 JAV dolerio atžvilgiu 2014 m. spalio 29 d. buvo 1,2737).

Teismas pažymi, jog vizos, papildomos pažintinės kelionės ir draudimo mokesčiai yra pareiÅ¡kėjų įsigytos papildomos paslaugos, kurių neapima kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga, todėl minėtos iÅ¡laidos, patirtos vizos mokesčiui, draudimui ir pažintinei kelionei, negali bÅ«ti įtraukiamos į valstybės atlygintinos turtinės žalos dydį, todėl, atsižvelgiant į minėtÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjų nurodoma 1 047,30 Eur žalos suma mažintina iki 914,57 Eur (1 047,30 Eur – 8,11 Eur – 58,88 Eur – 65,74 Eur).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ ApraÅ¡o nuostatų matyti, kad teisę į laidavimo draudimo iÅ¡mokÄ turi tik tie turistai, kurie per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio dienos dėl laidavimo draudimo iÅ¡mokos kreipęsi į Turizmo departamentÄ . Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų skundo bei į bylÄ pateiktų dokumentų, į Turizmo departamentÄ Å¡iuo atveju kreipėsi tik pareiÅ¡kėja R. P., kuriai ir buvo kompensuota dalis už visų pareiÅ¡kėjų kelionę sumokėtos sumos, todėl darytina iÅ¡vada, kad teisę į turtinės žalos atlyginimÄ turi tik pareiÅ¡kėja R.

P.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjai R. P. atlygintina 914,57 Eur turtinė žala, o pareiÅ¡kėjų R. P. ir T. J. P. reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjai R.

P. iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. rugpjūčio 16 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų R. P., R. P. ir T. J. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai R. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 914,57 Eur (devynis Å¡imtus keturiolika eurų ir penkiasdeÅ¡imt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjų R. P. ir T. J. P. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Milda Vainienė