94de2180-5a3c-43e7-a151-c0df7181b573 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-1145-408/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-00167-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, nukentėjusiai G. D. (Å .),              vieÅ¡ame teisiamo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å akiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Å akiuose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Å akiuose, teistas: 1. 2014-03-07 Å akių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 641 straipsniu 80 MGL dydžio bauda. 2. 2015-06-03 Å akių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu 60 MGL dydžio bauda, baudos sumokėtos, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : D. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2017-01-01, apie 13.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – buvusiÄ sugyventinę, dabar sutuoktinę G. D.. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis sugriebė nukentėjusiai už kaklo ir tyčia stipriai pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ . Po to, sugriebė nukentėjusiai už plaukų ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ balkono stiklÄ . Nurodyta, kad nukentėjusiai G. D. atsitrenkus į sienÄ bei stiklÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Kaltinime nurodoma, kad Å¡iuose D. D. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinimas grindžiamas nukentėjusios G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad D. D. ryte atsikėlęs iÅ¡gėrė alaus, buvo įsižeidęs, piktas, įvyko žodinis konfliktas, po to, jis iÅ¡sikvietė taksi ir iÅ¡važiavo pas draugus. Grįžo maždaug už valandos, apie 13.30 val., dar girtesnis. Ji matė, kad jis piktas. Norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų pas draugę, tačiau jis pradėjo jÄ stumdyti, sugriebęs už kaklo stÅ«mė į sienÄ , tačiau nesmaugė, tik sugriebė, po to sugriebė už plaukų ir trenkė jÄ Ä¯ balkono stiklÄ .

Jai atsitrenkiant galva ir petimi į stiklÄ , stiklas iÅ¡dužo. Ji pradėjo Å¡auktis pagalbos, iÅ¡girdo, kad prie durų atėjo kaimynas, koks kaimynas ji nežino, jam suÅ¡uko, kad kviestų policijÄ , nes jÄ muÅ¡a. Kaimynas bandė įeiti į butÄ , tačiau durys buvo užrakintos. Jis pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ ir nuėjo nuo durų. Deividas iÅ¡sigando ir išėjo iÅ¡ namų. Po kelių minučių atvyko policijos pareigÅ«nai. Ji parašė pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo, nes jautė skausmÄ , kai buvo trenkta į sienÄ ir į balkonÄ .

PareigÅ«nai iÅ¡davė siuntimÄ , nuvykti pas teismo medikus, tačiau ji nevyko, nes akivaizdÅ«s sužalojimai jai nebuvo padaryti, tad nematė tikslo. Tuo metu ji blogai jautėsi, nes buvo nėščia. D. D., išėjęs iÅ¡ ligoninės, atėjo pas jÄ , atsiprašė jos, kadangi jis yra jos vaiko tėvas, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 4, 15).Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad G. D. buvo jo draugė, o dabar yra jo žmona. Kartu nuomojosi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Kaune.

Vedė bendrÄ Å«kį. 2016-12-31 vakare jis ir G. D. svečiavosi pas draugus. Vakaro metu su Gabriele nesipyko. Grįžo namo, abu nuėjo miegoti. 2017-01-01 rytÄ G. atsikėlė pikta, jis pradėjo klausti kas jai yra, ji pasakė, kad nenori su juo bÅ«ti, tačiau nepaaiÅ¡kino kodėl. Kelis kartus jis paklausė kas atsitiko, kÄ padarė ne taip, ji nieko nesakė, sakė, kad jis jai atsibodo. G. buvo nėščia. Jis jos paklausė gal ji laukiasi ne jo vaiko. Tada ji apsiverkusi pradėjo Å¡aukti ant jo, o jis ėjo link jos artyn, norėdamas pažiÅ«rėti jai į akis, paklausti apie bÅ«simÄ kÅ«dikį.

G. nuo jo traukėsi, slystelėjo ir atsitrenkė į balkono durų stiklÄ , kuris iÅ¡dužo. Jis jos tikrai nestÅ«mė, net neprilietė. Tada jai pasakė, kad jeigu ji Å¡aukia ant jo ir veja per duris, tai jis iÅ¡važiuoja. Tada G. pradėjo isteriÅ¡kai Å¡aukti, jog jis atiduotų automobilio raktus, neblaivus nebandytų vairuoti, garsiai rėkė, kad iÅ¡kvies jam policijÄ . Tuomet jis išėjo iÅ¡ buto ir iÅ¡važiavo į Å akius.Nukentėjusi G. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad naujus 2017 metus Å¡ventė pas draugus.

D. padaugino alkoholio ir jie susiginčijo, o po to, ji viena nuėjo namo. Grįžus D., jie vėl susiginčijo, ji jam priekaiÅ¡tavo, kad jis geria. Tada D. norėjo iÅ¡eiti, buvo susidėjęs daiktus. Ji pasakė, kad jis eitų miegoti, kai prablaivės tai viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins. Ryte D. iÅ¡važiavo ir grįžo neblaivus. Tarp jų vėl kilo kivirčas. Ginčo metu D. ėjo link jos, o ji traukėsi nuo jo. Besitraukdama nuo D. ji pakauÅ¡iu atsitrenkė į balkono durų stiklÄ ir jį netyčia iÅ¡daužė.

Tada jai prasidėjo isterijos priepuolis, pradėjo Å¡aukti. D. norėjo iÅ¡važiuoti, tačiau ji neleido, liepė atiduoti raktus nuo maÅ¡inos, kadangi jis buvo neblaivus. Ji grasino, kad jei jis iÅ¡eis ir iÅ¡važiuos, tai ji iÅ¡kvies jam policijÄ . Bandė jį pagÄ sdinti, kad jis niekur nevažiuotų neblaivus. VisÄ tÄ konfliktÄ galimai iÅ¡girdo kaimynas, kuris ir iÅ¡kvietė policijÄ . D. iÅ¡sigando ir išėjo. Tada ji, rinkdama stiklo Å¡ukes, susižalojo rankas, valydama stiklus įsipjovė.

Kai atvažiavo policija, tai ji buvo Å¡oko bÅ«senos, labai pikta ir susinervinusi, todėl pasakė, kad jÄ trenkė į stiklÄ , nors to nebuvo. Jei bÅ«tu trenkęs, tai greičiausiai būčiau iÅ¡muÅ¡usi abu stiklus Jai pasidarė bloga, paprašė iÅ¡kviesti medicininę pagalbÄ . Medikai jÄ apžiÅ«rėjo, o po to nuvežė į ligoninę, nes ji buvo nėščia. Jokio fizinio skausmo konflikto su D. metu ji nepatyrė. Vėliau grįžus namo pamatė, kad jos laukė pareigÅ«nai. Sausio mėnesio pabaigoje jai vis skambinėjo tyrėja, kad ji greičiau pasirodytų ir duotų parodymus.

Tyrėja jÄ apklausė dar kartÄ . Nors ji aiÅ¡kino, kad D. jokių pretenzijų neturi, tačiau pareigÅ«nė jÄ pradėjo gÄ sdinti, kad jÄ nubaus dėl melagingų parodymų davimo. Ji iÅ¡sigando ir pasakė, kad vadovautųsi jos anksčiau duotais, t. y. pirminiais parodymais. Taip pasielgė, kadangi iÅ¡sigando. Jos pirminiai parodymai yra netikslÅ«s, kadangi tada buvo supykusi ant D. Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, prašė, kad byla bÅ«tu nutraukta, sakė, kad D. nekaltas. Ji nenorėjo raÅ¡yti jokių pareiÅ¡kimų.

Pas tyrėjÄ jÄ tik apklausė ir davė pasiraÅ¡yti. Ji net nežinojo, kad raÅ¡o pareiÅ¡kimÄ .Liudytojas M. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Bute Nr. 2 nuolat gyvena nuomininkai, kurie keičiasi. 2017-01-01 dienos metu jis išėjo parÅ«kyti į laiptinę ir eidamas pro butÄ Nr. 2 pamatė, kad durys praviros. Bute girdėjosi merginos ir vaikino barnis, girdėjo, kad mergina reikalavo atiduoti raktus. Grįžęs namo, po kurio laiko iÅ¡girdo tame bute triukÅ¡mÄ . Išėjęs į laiptinę iÅ¡girdo, kad mergina Å¡aukiasi pagalbos.

Girdėjo Å¡Å«ksnius ,,baik, baik, kvieskit policijÄ , gelbėkit“. Tada jis per duris garsiai pasakė, kad kviečia policijÄ . TriukÅ¡mas trumpam aprimo. Jis paskambino 112 ir pasakė, kad pas kaimynus bute triukÅ¡maujama. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė butÄ , vėliau per langÄ matė, kad merginÄ iÅ¡sivežė medikai.Liudytoja M. V. parodė, kad 2017-01-01 dirbo kartu su vyr. patruliu R. A.. IÅ¡ Kauno apskr. VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje, kad bute pagalbos Å¡aukia mergina, girdisi ir vaikino balsas.

Nuvykus nurodytu adresu ir paskambinus į buto duris, jas atidarė mergina. Ji buvo susijaudinusi, ant rankų matėsi kraujas, kurį Å¡luostėsi servetėle. Mergina paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir draugo įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis pastÅ«mė jÄ Ä¯ balkono durų stiklÄ , kuris sudužo. Mergina jiems pasakė, kad ji nėščia, jai skauda pilvÄ , pykina, todėl jie iÅ¡kvietė medikus. Matė, kaip medikai apžiÅ«rėjo merginÄ , pasakė, kad galvoje yra guzas. Girdėjo, kaip mergina pasakė, kad guzas atsirado po to, kai sugyventinis jÄ stÅ«mė į durų stiklÄ .

MerginÄ iÅ¡sivežė medikai, o jie apėjo teritorijÄ , tačiau pabėgusio vaikino nerado.Liudytojas R. A. parodė analogiÅ¡kai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, 253 straipsniu, teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus ( b.1. 26), kuomet jis parodė, kad, nuvykus budėtojo nurodytu adresu, buto duris atidarė mergina, kuri buvo apsiverkusi. Jos abi rankos buvo kruvinos. Vienoje rankoje laikė servetėlę ir Å¡luostėsi ja rankas.

Ar abi rankos buvo sužalotos negali pasakyti, nes jos abi buvo kruvinos. Mergina paaiÅ¡kino, kad skiriasi su savo sugyventiniu. Sakė, kad buvo pas draugus, Å¡ventė Naujus metus. Draugas prisigėrė, todėl ryte ji sukrovė jo daiktus. Pasakius sugyventiniui, kad ji nenori su juo bÅ«ti, jis puolė jÄ smaugti, sugriebęs už kaklo stÅ«mė jÄ per kambarį ir ji pakauÅ¡iu atsitrenkė į balkono stiklines duris, kurios po smÅ«gio sudužo. Jis matė kambaryje iÅ¡daužtÄ balkono langÄ , buvo daug stiklo Å¡ukių.

Tada ji Å¡aukė pagalbos, kad kas nors iÅ¡kviestų policijÄ . Kai iÅ¡girdo, kad už durų kažkas skambina, sugyventinis nustojo smurtauti, jÄ paleido ir norėjo pabėgti per balkonÄ , bet ji jam neleido. Kai sugyventinis pamatė, kad prie durų nieko nėra, tai iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Mergina jiems pasakė, kad ji laukiasi, kad stipriai skauda pilvÄ nuo nakties, kai sugyventinis sunervino, o po patirto smurto dar daugiau skauda. Jis išėjo į laukÄ , galvojo, kad smurtautojas gali kur nors slėptis, tačiau apėjęs nieko nepamatė.

Tuo tarpu kolegė iÅ¡kvietė medikus. Medikai apžiÅ«rėjo merginÄ , pasakė, kad galvoje yra guzas, girdėjo, kaip mergina pasakė, kad guzas atsirado po to, kai sugyventinis trenkė jÄ Ä¯ stiklÄ .Liudytoja A. P. parodė, kad Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ . NukentėjusiÄ jÄ apklausė praėjus 3- 4 savaitėms po įvykio. Mergina buvo įspėta apie atsakomybę dėl neteisingų parodymų davimo. Apklausos metu nukentėjusi gera valia parodė, kokiomis aplinkybėmis sugyventinis prieÅ¡ jÄ naudojo smurtÄ .

Ji apklausos metu nukentėjusiai negrasino ir jos nebaugino dėl bylos iÅ¡kėlimo už pirminių parodymų davimÄ .PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2017-01-01, apie 13.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, neblaivus sugyventinis D. D. sukėlė konfliktÄ , kurio metu prieÅ¡ G. Å . panaudojo fizinį sumurtÄ , kurio metu sukėlė fizinį skausmÄ , todėl praÅ¡o policijos pradėti tyrimÄ (b. l. 4).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad bute (duomenys neskelbtini) Kaune yra vienas kambarys.

Kambaryje matyti balkono durys su iÅ¡daužytu stiklu (b. l.5-6).Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės M. V. 2017-01-01 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-01-01, apie 13 val. 35 min. iÅ¡ Kauno AVPK budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad V. (duomenys neskelbtini), Kaune, triukÅ¡mas su smurto požymiais, bute rėkia mergina, Å¡aukia iÅ¡kviesti policijÄ , girdimas ir vaikino balsas, dėl GMP reikalingumo nežino, pranešė kaimynas, bandė patekti į butÄ , bet niekas neįsileido.

Ä®vykio vietoje nustatyta, kad 2017-01-01, apie 13.20 val. mergina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, sukonfliktavo su sugyventiniu D. D., dėl to, kad ji liepė sugyventiniui iÅ¡sikraustyti. D. D. pradėjo G. Å . smaugti, paėmęs jÄ už galvos trenkė į balkono durų stiklÄ , kuris sudužo jai atsitrenkus pakauÅ¡iu. D. D. iÅ¡girdęs, kad beldžiasi į buto duris, nustojo smurtauti, o kaimynui nuėjus nuo durų, Å¡is pasiÅ¡alino iÅ¡ buto nežinoma kryptimi. Rankoje matėsi žaizda, kaip ranka buvo sužalota, nepamena.

G. Å . nėščia 7-8 savaitės ir jau konfliktuojant naktį su sugyventiniu, jai pradėjo skaudėti pilvÄ , o policijai prieÅ¡ atvykstant dėl konflikto, dar labiau pradėjo skaudėti. Namai tvarkingi, tik sudužęs balkono durų stiklas. GMP 1510 brigada G. Å . iÅ¡vežė į LSMUL Kauno klinikas (b. l.9-10).IÅ¡ VÄ® Kauno miesto greitosios medicininės pagalbos stoties pateiktos informacijos matyti, kad 2017-01-01,13.45 val. VÅ¡Ä® Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, pacientei G.

Š.. Prie informacijos pateiktoje 2017-01-01 kvietimo kortelės Nr.1715000596-1-1, 3 dalyje „ Sužalojimo /Skausmo vieta“ pažymėtos skausmo vietos: galva, nugara, pilvas; 8 dalies „Papildoma informacija“ grafoje „kita“, yra įrašyta: Nėštumas 7 savaitės, buvo sumušta draugo; Grafoje „Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/sindromas“ įrašyta: peties ir žasto sumušimas (b. l.32-34).2017-03-14 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G684/2017(2) nurodyta, kad G.

Å . nustatytas galvos ir peties sumuÅ¡imas nepagrįstas jokiais objektyviais mechaninės traumos požymiais ir todėl nustatyti traumos mechanizmÄ bei trauminių poveikių kiekį nėra galimybės. Kadangi galvos ir peties sumuÅ¡imas nepagrįstas jokiais objektyviais mechaninės traumos požymiais, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Tačiau iÅ¡vados skiltyje „Tiriamoji dalis“ nurodyta, kad G. Å . 2017-01-01, 14 val. 18 min. buvo apžiÅ«rėta LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje.

SumuÅ¡ta draugo. Diagnozė - galvos ir peties sumuÅ¡imas (b. l. 22).BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å i nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiÅ¡kiantis poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , t. y. objektyviais veiksmais – muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Å ia nusikalstama veika gali bÅ«ti kėsinamasi į du objektus – kÅ«no neliečiamumÄ ir sveikatÄ , sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmÄ , nežymų sužalojimÄ , trumpalaikį susargdinimÄ , todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , bÅ«tina nustatyti, kuriuos iÅ¡ baudžiamajame įstatyme iÅ¡vardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei prieÅ¡ingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieÅ¡ Å¡eimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai - buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , atlikęs įrodymų tyrimÄ bei iÅ¡tyręs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka prieiti prie neginčijamos iÅ¡vados, jog D. D. padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å ioje byloje D. D. kaltinimai buvo pareikÅ¡ti dėl to, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį buvusiÄ sugyventinę, dabartinę sutuoktinę G.

D., tai yra sugriebęs jai už kaklo ir tyčia, stipriai pastumdamas jÄ Ä¯ sienÄ , po to, sugriebęs už plaukų ir pastumdamas į balkono stiklÄ , nukentėjusiai G. D., atsitrenkus į sienÄ bei stiklÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ . Fizinio skausmo sukėlimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tina baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, kadangi neigiamai padariniai BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui.

Taigi, vertinant D. D. veiksmus, kaip nusikalstamus, bÅ«tina nustatyti, jog jo veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neiÅ¡vengiamai sukėlė fizinį skausmÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu, nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmÄ .

Kaltinamajame akte nurodyta, kad BK 140 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – fizinio skausmo sukėlimas, yra nustatyti. Kaip matyti iÅ¡ kaltinimo, prokurorė, spręsdama dėl D. D. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ esmės rėmėsi tik įvykyje dalyvavusios nukentėjusios G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir iÅ¡vestiniais, įvykyje nedalyvavusių liudytojų - kaimyno M. A. ir policijos pareigÅ«nų M. V. ir R. A. parodymais.Teismas, iÅ¡klausęs kaltinamojo D.

D. paaiÅ¡kinimus, nukentėjusios ir liudytojų parodymus, iÅ¡tyręs kitus byloje esančius įrodymus, su tokiu vertinimu nesutinka. Byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl D. D. veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ . Å ios faktinės aplinkybės nepatvirtino nei pats D. D., nei jo žmona G. D., nei byloje apklausti liudytojai. Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti kaltinamojo D.

D. parodymai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepadarė. Pasak kaltinamojo D. D. duotų parodymų, jis smurto prieÅ¡ savo žmonÄ G. D. nenaudojo, netampė jai už plaukų, nestÅ«mė jos į sienÄ ir balkono stiklÄ , todėl negalėjo savo sutuoktinei sukelti fizinio skausmo. Tarp jo ir jo buvusios nėščios sugyventinės, dabar jau sutuoktinės, įvyko konfliktas dėl jo girtavimo, automobilio vairavimo esant neblaiviam, todėl G. D. visais įmanomais bÅ«dais siekė neduoti jam automobilio užvedimo raktelių, traukėsi nuo jo ir atsitrenkė į balkono durų stiklÄ .

                          Vertinant kaltinamojo D. D. duotus parodymus, teismas pažymi, jog kaltinamasis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 75), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 22-23), davė išsamius, nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus, jo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos byloje surinktais duomenimis, todėl jais netikėti ir nesivadovauti, teismas neturi pagrindo.Teismas nesivadovauja nukentėjusios G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad D.

D., sugriebęs už kaklo, jÄ stÅ«mė į sienÄ , o po to, sugriebė už plaukų ir trenkė jÄ Ä¯ balkono durų stiklÄ , kuris iÅ¡dužo, jog pagalbos ji Å¡aukėsi ir prašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, nes D. D. jÄ mušė, kad atvykusiems policijos pareigÅ«nams, o vėliau ir ikiteisminį tyrimÄ atlikusiai tyrėjai papasakojo, kad dėl D. D. veiksmų ji jautė skausmÄ , kai buvo trenkta į sienÄ ir į balkonÄ . Nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir tuometinės sugyventinės įvyko konfliktas dėl jo netinkamo elgesio.

Kilo priekaiÅ¡tai, kaltinimai vienas kitam, Å¡alys jautriai, emocionaliai reagavo į įvykius. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad konfliktas kilo dėl kaltinamojo girtavimo, jo netinkamo elgesio Å¡eimoje. Ä®vertinęs esamÄ situacijÄ , dėl to, kad nukentėjusi tuo metu buvo nėščia, o D. D. kėlė abejones dėl tėvystės, teismas sprendžia, kad santykiai tarp buvusių sugyventinių (Å¡iuo metu, kaip jau minėta, sutuoktiniai) buvo įtempti bei prieÅ¡iÅ¡ki, todėl akivaizdu, jog G. D. iÅ¡ karto po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu turėjo motyvÄ ir tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį.Teisme apklaustų liudytojų M.

A., M. V., R. A. ir A. P. parodymai vertinami kaip netiesioginiai įrodymai, kadangi Å¡ie liudytojai įvykio nematė, apie įvykį tik girdėjo iÅ¡ G. D., todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , juos vertina bendrame iÅ¡tirtų duomenų kontekste. Vertinant Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimus matyti, kad nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kad dėl D. D. veiksmų nukentėjusi bÅ«tų jautusi skausmÄ , t. y., kad dėl D. D. veiksmais sukelto fizinio skausmo G. D. skųstÅ«si ar kitokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi dėl sukelto fizinio skausmo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

PrieÅ¡ingai, pati nukentėjusi, kaip jau nurodyta aukščiau, kategoriÅ¡kai nurodė, kad ji tuo metu buvo nėščia ir jai skaudėjo pilvo apačiÄ , todėl ir prašė pareigÅ«nės iÅ¡kviesti medicininę pagalbÄ . Nuo atsirėmimo pakauÅ¡iu į durų stiklÄ , jai neskaudėjo. Nors liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai M. V. ir R. A. nurodė, kad atvykę medikai apžiÅ«rėjo merginÄ ir pasakė, kad galvoje yra guzas ir jie girdėjo, kaip nukentėjusi pasakė, kad guzas atsirado po to, kai sugyventinis trenkė jÄ Ä¯ stiklÄ , Å¡i aplinkybė, pati savaime, fakto, kad dėl D.

D. veiksmų nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatvirtina. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad kaltinimas dėl kaltinamojo D. D. smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ G. D. yra grindžiamas tik pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017-01-01, apie 13.30 val. namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, neblaivus sugyventinis D. D. sukėlė konfliktÄ , kurio metu prieÅ¡ G. D. panaudojo fizinį sumurtÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ (b. l.

4) ir tik pačios nukentėjusios paaiÅ¡kinimais dėl įvykio aplinkybių, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, nors jie ir yra nuoseklÅ«s. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje apklausta nukentėjusi D. D. parodė, kad ji pati pareiÅ¡kimo nerašė (b. l. 89-90). Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis, kokį Å¡iuo atveju praÅ¡o priimti prokurorė, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , tarpusavyje atitinkančių ir papildančių vienas kitÄ Ä¯rodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

In dubio pro reo (abejojant - Å¡velnesnis) principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas laikosi nuomonės, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog D.

D. sukėlė fizinį skausmÄ sutuoktinei G. D., nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, D. D. iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, turintis pareigÄ uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams ar keliama tokios žalos grėsmė, baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis įvardija tik tas veikas, kurios iÅ¡ tikrųjų yra pavojingos, jomis daroma didelė žala.

BK 11 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintÄ baudžiamajame kodekse, bet ir bÅ«ti pavojinga, vadinasi, baudžiamoji atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma vien formaliais pagrindais, dirbtinai kriminalizuojant smulkius buitinio, asmeninio ar auklėjamojo pobÅ«džio konfliktus ir nesprendžiant ar juose nėra kito, mažiau pavojingo, nusižengimo sudėties.                                                    Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis BPK 297, 298, 299, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : D. D. iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

 Teisėjas                                                                                                                      Virginijus Kalkauskas                                                    Â