94ddfdce-7d4d-4a5d-bd0e-d4293a9bb7a8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4440-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05029-2015-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. S. (I. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

I. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas perpildytose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pasak pareiÅ¡kėjo, tinkamas plotas vienam asmeniui nebuvo užtikrintas ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, be to, buvo atvejų, kada pasivaikščioti jis apskritai nebuvo iÅ¡vestas.

Pažymėjo, kad kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, jis nuo likusios kameros atitvertas tik sienele, kuri neužtikrina privatumo, be to, sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, spintelės ar lentynos higienos reikmenims susidėti. Langų būklė kamerose buvo labai bloga, per juos pūtė vėjas, todėl kameroje buvo per šalta, o ant langų įrengtos grotos trukdė juos išvalyti, todėl kamerose trūko natūralios dienos šviesos, o dirbtinis apšvietimas taip pat buvo netinkamas.

Pabrėžė, kad kameros yra avarinės bÅ«klės, nuo sienų ir lubų byra tinkas, pareiÅ¡kėjui teko matyti ir kenkėjų. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis priklauso žemesnei nuteistųjų kastai, tačiau LukiÅ¡kių TI-K prižiÅ«rėtojai kartÄ uždarė jį į bendrÄ laikinojo sulaikymo kamerÄ , kurioje pareiÅ¡kėjas buvo sumuÅ¡tas kitų nuteistųjų. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiu bÅ«du LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino jo saugumo. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jis patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, stiprų fizinį skausmÄ , orumo pažeminimÄ , todėl jam turėtų bÅ«ti atlyginta neturtinė žala.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 11–19) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas dėl tariamai jam laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2012 m. lapkričio mėn. padarytų pažeidimų kreipėsi tik 2015 m. spalio mėn., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nurodė, kad 2012 m. spalio 10 d. vakare, 2012 m. spalio 11 d. ryte, 2012 m. spalio 12–14 d., 2012 m. spalio 17–23 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

PaaiÅ¡kino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms, unitazams valyti. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, jog kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pabrėžė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .LukiÅ¡kių TI-K taip pat pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dėl grotų ant langų paaiÅ¡kino, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ar pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims.

Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normas. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiÅ¡kino, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia pasivaikščiojimų tvarkÄ . Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose.

I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m iki 37,40 kv. m. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 98, 100).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. spalio 14 d. (b. l. 8), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2012 m. spalio 13 d. imtinai. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2012 m. spalio 13 d. imtinai nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 9 d. iki 2012 m. spalio 13 d. imtinai paduoti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. spalio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. (31 para) pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K nebuvo nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. (21 para), taigi pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K realiai praleido 10 parų.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nustatyta, kad 2012 m. spalio 14 d., 2012 m. spalio 17–23 d., t. y. 8 paras pareiškėjui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 2 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų nepatogumų.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Lukiškių TI-K patvirtino, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Pareiškėjas taip pat neneigia, kamerose sanitarinis mazgas atitvertas sienele. Taigi, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, sanitarinių mazgų kamerose atitvėrimas 1,5 m aukščio sienele atitinka minimalius higienos reikalavimus, todėl tokio sanitarinio mazgo įrengimas negali būti pripažįstamas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.

Nors LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė, kad sanitariniame mazge nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), tačiau teismo vertinimu, toks pažeidimas laikytinas mažareikÅ¡miu, negalinčiu sukelti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K praleido tik 10 parų. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant iÅ¡vengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu minėta bendrovė nuolat vykdė graužikų naikinimo darbus (b. l. 76–82).

Be to, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo graužikų buvimo kamerose nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 p., be kita ko, nustatyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Grotų bei tinklo įrengimas ant langų įtvirtintas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p.Kaip minėta, pareiškėjas skundžiasi neremontuotomis kameromis (byra tinkas, pelėsis) ir netinkama oro temperatūra bei apšvietimu kamerose. Pagal HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju periodu turėtų būti 18–28 °C, o šaltuoju periodu – temperatūra 18–22 °C.

Pagal HN 76:2010 22 p. gyvenamosiose patalpose natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Pagal HN 76:2010 62 p. laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Daugelyje LukiÅ¡kių TI-K pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų pateikti duomenis yra neaktualÅ«s ginčo situacijai – visiÅ¡kai neatitinka laikotarpiai, kameros, tiriami pažeidimai arba patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodomus pažeidimus, taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos neatitiko HN 76:2010 22, 26, 62 p. reikalavimų.Teismas taip pat pažymi, kad HN 76:2010 ar kiti teisės aktai nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių dydžiui, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis ne visada buvo vedamas į kiemelius pasivaikščioti vertinamas kritiÅ¡kai, nes pareiÅ¡kėjas nedetalizavo Å¡ių įvykių aplinkybių, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti jo teisę į 1 val. pasivaikščiojimÄ . Taip pat kritiÅ¡kai vertinamas pareiÅ¡kėjo teiginys apie jo saugumo neužtikrinimÄ . Pažymėtina, kad suimtųjų / nuteistųjų subkultÅ«ros apraiÅ¡kos pataisos įstaigose netoleruojamos, į kameras asmenys skirstomi, vadovaujantis SVÄ® ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalavimais, o ne nuteistųjų ar suimtųjų bendruomenėje gyvuojančiomis kastomis.

Be to, byloje nėra jokių duomenų ir pareiÅ¡kėjas neteigia, kad jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl perkėlimo į kitÄ kamerÄ dėl jam gresiančio pavojaus, todėl tai, kad pareiÅ¡kėjas galimai patyrė tam tikrus sužalojimus, kuriuos sukėlė kitas suimtasis, negali bÅ«ti pripažinta LukiÅ¡kių TI-K neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija.

Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose kamerose higienos reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors laikymo tokiose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę, pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 30 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo I. S. (I. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui I. S. (I. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Milda Vainienė