Legislator Case Law & Legislation
94dc8395-ced4-48a5-b73e-b187d166c58d AI generated

94dc8395-ced4-48a5-b73e-b187d166c58d · Kauno apygardos teismas

Case Number 94dc8395-ced4-48a5-b73e-b187d166c58d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35324-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

94dc8395-ced4-48a5-b73e-b187d166c58d · Kauno apygardos teismas: Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaltininko asmenybė – viena iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kuriÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35324-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam A.

R., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A.

R. sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 25 d.IÅ¡ A. R. priteista V. S. (S.) 200 Eur (du Å¡imtai eurų) žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. R. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 13 d., apie 19.30 val., prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Baltijos g. 45, Kaune, iÅ¡daužęs automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių lango stiklÄ , 50 eurų vertės, bei apibraižęs kairės pusės dureles, 150 eurų vertės, ir per iÅ¡daužtÄ langÄ patekęs į Å¡io automobilio salonÄ , išėmė iÅ¡ jo magnetolÄ â€žPioner“, 40 eurų vertės, ir USB laikmenÄ , kurios vertė 15 eurų, tokiu bÅ«du pasikėsino juos pagrobti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, jį užklupo nukentėjusysis V.

S..Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti. Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, paaiÅ¡kino visas aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo senyvo amžiaus mama I. R. serga sunkia liga – cukriniu diabetu, jai reikia leistis insulinÄ tris kartus per dienÄ , taigi, motinai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Be to, jo žmona E. R. laukiasi pirmagimio, tad jai vienai bus sunku auginti vaikÄ .

Nuteistasis pažymi, kad ir jis pats serga sunkia nepagydoma liga, kuri po sulaikymo pradėjo progresuoti. Nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jis gali prarasti žmonÄ bei naujagimį. Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti, kad jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, yra pasižadėjęs atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo A.

R. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, praÅ¡ydamas jÄ Å¡velninti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam praÅ¡ymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo, nes bausmių skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus (bausmės skyrimas) reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Kaltininko asmenybė – viena iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kuriÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti ir kaltininko asmenybė.Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino, jo veikos priskiriamos prie nesunkių (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).

Viena veika buvo užbaigta, o kita nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis apylinkės teismo buvo įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nusikaltimo padarymas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apylinkės teismas pažymėjo, kad A. R. teisiamas tryliktÄ kartÄ , naujÄ nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas.

Teisėjų kolegija sutinka su teiginiu, jog Å¡is teistumas apeliantui jau tryliktas, tačiau nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta vienuolika ankstesnių nuosprendžių, t. y. praleistas 2000 m. spalio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. R. buvo pripažintas kaltu pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nuo laisvės atėmimo bausmės jis atleistas.

Ne vienuolika, bet dvylika ankstesnių apelianto teistumų patvirtina ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas (b. l. 46-55). Minėtas išrašas liudija, jog apeliantas dėl vagysčių yra teistas ir užsienyje – Italijos Respublikoje. Bylos duomenimis A. R. niekur nedirba ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi (b. l. 45), dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra turtinio pobūdžio, susijusios su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti.

Su teisėsaugos institucijomis apeliantas pirmÄ kartÄ susidÅ«rė dar bÅ«damas nepilnametis, tačiau ir sulaukęs pilnametystės savo elgesio nekeitė ir nekoregavo teigiama linkme. Apeliantui buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – areÅ¡tas, laisvės atėmimas. Du kartus jam buvo pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus – amnestija, taip pat taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau visos Å¡ios priemonės A. R. nebuvo efektyvios, nes jis eilinį kartÄ nesilaikė baudžiamojo įstatymo imperatyvų.

Sistemingi teisės aktų pažeidimai matyti ir iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o (b. l. 79-104). Administracine tvarka apeliantas baustas septyniasdeÅ¡imt penkis kartus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra. Å ie duomenys liudija, kad griežčiausia bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas apeliantui paskirta teisėtai ir pagrįstai. Svarstyti Å¡velnesnės bausmės rūšies skyrimo nėra jokio pagrindo.BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo iki Å¡eÅ¡erių metų bausmę, o BK 187 straipsnio 1 dalis – iki dvejų metų laisvės atėmimo, tačiau apylinkės teismas skyrė atitinkamai vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrinus apėmimo bÅ«du paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Be to, pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikytina adekvačia ir proporcinga padarytų neteisėtų veiksmų pobūdžiui bei pavojingumui, taip pat sukeltai žalai. Dar labiau mažinti nustatyto laisvės atėmimo bausmės termino nėra įstatyminio pagrindo.Apeliantas skunde nurodo, kad serga sunkia nepagydoma liga, taip pat sunkia liga serga ir jo motina, o jo sutuoktinė laukiasi pirmagimio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui ar atleidimui nuo bausmės dėl ligos.

Bylos duomenimis A. R. nuo 2006 m. yra įraÅ¡ytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę su diagnoze psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 107), yra gydytas Marių ligoninėje, diagnozuotas hepatitas C, ŽIV, plaučių tuberkuliozė (b. l. 109-111). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. 93TPK-695/2017 nustatyta, kad nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios A. R. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga (b. l. 117).Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

NusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui susirgus sunkia nepagydoma liga, paskirtos bausmės atlikimas gali tapti prieÅ¡taraujančiu nurodytam draudimui.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti bÅ«tų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijaus nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtÄ bausmę, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgti į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobÅ«dį, įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimÄ poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai.

Å ias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, o iÅ¡vadÄ , ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytÄ bausmės vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas. Dėl to teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti bÅ«tų per sunku, teismui yra tik vienas iÅ¡ duomenų Å¡altinių ir tik rekomendacinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2014).Analizuojamu atveju eksperto iÅ¡vados dėl bausmės atlikimo pataisos namuose negalimumo bylos medžiagoje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad hepatitu C bei ŽIV nuteistasis serga jau seniai ir tai jam netrukdė atlikti ankstesnes su laisvės suvaržymu susijusias bausmes. Duomenų, jog Å¡ios ligos sparčiai progresuotų, bylos medžiagoje taip pat nėra. Minėtomis ligomis A. R. sirgo ir nusikalstamų veikų darymo metu, Å¡ios ligos jam nesutrukdė pažeisti baudžiamojo įstatymo imperatyvus, todėl neturėtų trukdyti ir atlikti paskirtÄ bausmę. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui atmetus apelianto skundÄ , nėra užkertamas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iÅ¡kiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos bÅ«klė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebÅ«tų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos iÅ¡vada, galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BVK 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nagrinėjamu atveju, apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio nuostatų.Tai, kad nuteistojo mama serga cukriniu diabetu, taip pat nelaikytina reikÅ¡minga aplinkybe, lemiančia Å¡velnesnės bausmė skyrimÄ .

Kiekvienas asmuo privalo atsakyti už savo neteisėtus veiksmus, nesidengdamas Å¡eimos narių ar artimųjų prasta sveikata ar poreikiu jiems padėti. Apie sergančiÄ motinÄ bei besilaukiančiÄ Å¾monÄ A. R. privalėjo galvoti prieÅ¡ darydamas nusikalstamas veikas. Asmens nubaudimas negali bÅ«ti tik simbolinis, paskirtoji bausmė turi atgrasyti asmenį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir sÄ moningai pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę bÅ«ti nubaustam laisvės atėmimu.

Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė                                                                               Algirdas Remeika                                                                               Gytis Večerskas