94dbbac8-d467-46b5-aed8-60fa4f2bc64e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1177-817/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05300-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Å ipkauskienei, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, laiduotojai L. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : M. K. 2021 m. vasario 19 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Suzuki“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, paaiÅ¡kino, kad buvo penktadienis, jis grįžo iÅ¡ darbo apie 20-21 val., darbas sunkus, gyvenime buvo problemų, iÅ¡gėrė viskio gal 300-400 g, tiksliai pasakyti negali.

Tuomet jis prisiminė, kad paliko dokumentus maÅ¡inoje, nusprendė juos paimti. Be to, pamatė, kad atsirado vieta arčiau namų maÅ¡inai pasistatyti. Jis apsisuko, tačiau grįžo atgal, nes nebebuvo vietos, atvažiavo policija. Jis buvo už vairo, stovėjo, nevažiavo, variklis veikė. Tikriausiai buvo iÅ¡kvietimas. Savo veiksmus vertina blogai. Teisės reikalingos tiek dėl darbo, tiek dėl Å¡eimos poreikių. Å eima turi vienÄ automobilį, jo darbo objektai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dukra lanko mokyklÄ , bÅ«relius ((duomenys neskelbtini)).

Ä®vykio metu vairavo įmonės automobilį. Vidutinės mėnesio pajamos yra 925 Eur į rankas. Turi finansinių įsipareigojimų, turi bÅ«sto paskolÄ , jis moka paskolÄ apie 300 Eur. Žmona dirba, gauna apie 920 Eur. Teismo posėdžio metu laiduotoja L. K. parodė, kad ji yra M. K. žmona, palaiko savo praÅ¡ymÄ dėl laidavimo. Su vyru pažįstama nuo 2000 m., (duomenys neskelbtini) m. jie susituokė, gyvena kartu. Visus sprendimus priima drauge, dėl visko diskutuoja kartu. Ji turi didelę įtakÄ jam, jų santykiai geri, Å¡eima yra pavyzdinga, pilietiÅ¡ka, savanoriaujanti.

Ji dirba organizacijoje „G.“, kur kontroliuoja vadybos procesÄ . Nurodė, kad darbus dalinasi, su vyru turi bÅ«sto paskolÄ , kuriÄ moka vyras. Apie šį įvykį kalbėjosi. Ji mato, kaip jos vyras nervinasi, pergyvena. Tuo metu, kai jis išėjo, ji buvo lauke su gyvÅ«nu ir jo nematė. Jei bÅ«tų mačiusi, bÅ«tų ėjusi kartu su juo ir perstačiusi automobilį pati. Vyras vartoja alkoholį labai retai, tÄ dienÄ buvo įtampa, buvo sunku po (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turi bÅ«ti su teisėmis, vyras gali prarasti darbÄ .

Jos gaunamos pajamos apie 1000 Eur. Å eima per mėnesį iÅ¡leidžia apie 1000-1200 Eur. Kartu gyvena jos (duomenys neskelbtini), jie yra 4 asmenys. Vaikui prasidėjo bÅ«reliai, kurie daug kainuoja, todėl teks juos riboti. Be to, kai kurie bÅ«reliai vieÅ¡uoju transportu nepasiekiami. Nuotoliniu bÅ«du ji nedirba. Dirba nuo 9 iki 18 val. Kadangi kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieÅ¡taraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis). 2021 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. paaiÅ¡kino, kad jis įtarimo esmę suprato, dėl įtarimo prisipažįsta visiÅ¡kai. Gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), naudojasi įmonės automobiliu Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 19 d. grįžęs iÅ¡ darbo minėtÄ automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuėjo namo.

Vakare, bÅ«damas namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.30 val. pastebėjo, kad Å¡alia namo yra laisva automobilio stovėjimo vieta, todėl nusprendė įmonės automobilį pervaryti arčiau namo, nes jame buvo daug vertingų, įmonei priklausančių daiktų. Atėjo prie automobilio, kadangi jautėsi gerai ir neapgirtęs, todėl įsėdo į automobilį Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir norėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur gyvena. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jo vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai.

PareigÅ«nams neneigė, kad vairavo neblaivus, nevengė neblaivumo patikrinimo. PareigÅ«nai patikrinimo metu jam nustatė sunkų girtumo laipsnį, dėl ko buvo sulaikytas. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi, tai didelė pamoka ateičiai, mano, kad neturėdamas teisės vairuoti praras darbÄ , dėl to kils problemų Å¡eimoje (b. l. 86-89). 2021 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2021 m. vasario 19 d. jis pradėjo pamainÄ 15.30 val.

Vilniaus miesto 3 PK teritorijoje, ekipaže V1825, kartu su vyriausiuoju patruliu E. P.. Patruliuojant Vilniaus miesto 5 PK teritorijoje iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kiemo iÅ¡važinėja automobilis Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Vykstant minėtu adresu, ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį minėtÄ Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurį sustabdė prie minėto namo.

Jie su kolega priėjo prie vairuotojo ir paaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo M. K.. Bendraujant su M. K. pajuto iÅ¡ jo burnos sklindantį alkoholio kvapÄ , jo kalba buvo neriÅ¡li. M. K. teigė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 15 minučių. PasiÅ«lius asmeniui pasitikrinti girtumÄ , jis neprieÅ¡taravo, todėl alkotesteriu DRAGER M. K. 23.59 val. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1.65 prom. girtumas, antru tikrinimu 2021 m. vasario 20 d. 00.17 val. buvo nustatytas 1.58 prom., girtumas. M. K. alkotesterio parodymų neginčijo.

Po antro girtumo tikrinimo asmuo buvo sulaikytas ir su V1738 ekipažo pagalba buvo pristatytas į Vilniaus miesto VPK OVS patalpas (b. l. 44-47). 2021 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. B. parodė, kad jis yra UAB „V.“ direktorius. DarbuotojÄ M. K. iÅ¡ viso pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Jo minėtoje įmonėje M. K. dirba apie (duomenys neskelbtini) metų. Å iuo metu jis įmonėje dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, kuriam yra iÅ¡duotas UAB „V.“ priklausantis automobilis Suzuki Grand Vitara, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo jis dirba darbo reikalais ir minėtu automobiliu važiuoja po darbo į namus ir iÅ¡ namų į darbÄ , kadangi pas M. K. yra neribotas darbo laikas. 2021 m. vasario 21 d. jam paskambino M. K. ir pasakė, kad 2021 m. vasario 19 d. vėlai vakare buvo nuėjęs iki įmonės vardu priklausančio automobilio Suzuki Grand Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas iÅ¡ automobilio paimti neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, nes buvo užmiršęs pasiimti. Pokalbio metu M. K. jam nieko nesakė apie vairavimo faktÄ esant neblaiviam, jis nieko ir neklausė, nenorėjo gadinti jam nuotaikos, nes visai neseniai mirė M.

K. (duomenys neskelbtini), todėl jo nuotaika ir taip bloga. Taigi pokalbio metu M. jam pasakė, kad jis buvo uždarytas į areÅ¡tinę, o įmonei priklausantis automobilis iÅ¡vežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę. Daugiau apie įvykį nieko nežino ir nieko negali pasakyti. PraÅ¡o grÄ Å¾inti įmonei UAB „V.“ priklausantį automobilį (b. l. 50-53). 2021 m. vasario 23 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2021 m. vasario 19 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), savo automobiliu vežė savo draugę į namus ir posÅ«kyje, įvažiuojant į namo vidinį kiemÄ , stovėjo Å¡viesios spalvos automobilis, kurio modelio tiksliai nurodyti negali, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam trukdė įvažiuoti į namo vidinį kiemÄ . Jis iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir priėjo prie minėto Å¡viesios spalvos automobilio vairuotojo pusės durelių. Durelių stiklas buvo Å¡iek tiek nuleistas žemyn, o viduje matė prie vairo sėdintį vyrÄ , kurio galva buvo palinkusi prie vairo. Automobilyje tuo metu buvo tik Å¡is vienas vyras. Pro nuleistÄ stiklÄ paklausė vyro, ar jis gerai jaučiasi, ar jam viskas gerai su sveikata. Jis jam atsakė, kad viskas gerai, tačiau iÅ¡ jo neriÅ¡lios kalbos suprato, kad vyras gali bÅ«ti neblaivus.

Tuo metu, kai kalbėjo su vyru, automobilio variklis buvo įjungtas. Po jų pokalbio vyras priparkavo savo automobilį ir jis (M. K.) įvažiavo į vidinį kiemÄ , kur iÅ¡leido savo draugę, ir, po maždaug 5 minučių iÅ¡važiavęs iÅ¡ kiemo, pamatė, kad gatvėje minėtas automobilis sankryžoje keistai manevruoja, tačiau jis automobilio nesekė ir nuvažiavo į savo namus. Neužilgo, kai atvyko į savo namus, jam parašė draugė ir pranešė, kad pro savo langÄ vėl kieme matė minėtÄ automobilį, kurio vairuotojas bandė priparkuoti tÄ patį Å¡viesios spalvos automobilį, tačiau jam sunkiai sekėsi, todėl nusprendė apie tai praneÅ¡ti policijai, nes jai toks vairuotojo elgesys buvo įtartinas.

TÄ vakarÄ policijos pareigÅ«nai su juo susisiekę nebuvo, todėl kaip įvykiai klostėsi toliau, jis nežino (b. l. 56-59). 2021 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. K. prašė leisti bÅ«ti jai jos sutuoktinio M. K. laiduotoja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netaikant užstato. Parodė, kad jos vyras įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Ji įsipareigoja per nustatytÄ laidavimo laikotarpį prižiÅ«rėti M.

K. ir daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Parodė, kad kartu su sutuoktiniu M. K. ir dukra G. K. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butui įsigyti 2008 m. paimta paskola, kuriÄ iki Å¡iol mokėjo laiku ir iki Å¡iol moka, įsiskolinimų nėra. Su vyru veda bendrÄ Å«kį, todėl piniginė bauda stipriai atsilieptų jų Å¡eimos finansinei gerovei ir stabilumui. Taip pat pažymi, kad sutuoktinio darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu ir automobilis yra pagrindinė darbo priemonė, o teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga darbe, Å¡eimoje, kadangi dukra lanko 8 bÅ«relius ir jÄ reikia vežioti į juos, taip pat į ligonines reikia vežioti sutuoktinio sergančiÄ motinÄ , o ji nors ir pati vairuojanti, tačiau visur viena nuvažiuoti nespėtų.

Jos sutuoktinis labai išgyvena dėl įvykusio įvykio ir nuoširdžiai gailisi. Mano, kad ji būtų jam tinkamas pavyzdys ir sugebėtų užtikrinti, jog sutuoktinis pasimokytų iš savo klaidos ir naujų teisės pažeidimų nedarytų. Parodė, kad jos sutuoktinis nėra teistas, ji taip pat nėra teista. Savo darbovietėse abu yra charakterizuojami teigiamai. Abu yra dirbantys, atsakingi žmonės, taip pat turintys atsakyti ir už nepilnametės dukros gerovę. Vyrui praradus teisę vairuoti transporto priemonę ir paskyrus baudas jų šeima būtų finansiškai sukrėsta.

Taip pat sutuoktinis Å¡iuo metu stipriai iÅ¡gyvena ir (duomenys neskelbtini) mirtį, kas skatina neigiamÄ tiek sutuoktinio, tiek jų Å¡eimos psichologinę bÅ«klę. Artimiausiu metu prie ikiteisminio tyrimo pateiks charakteristikÄ iÅ¡ savo darbovietės (b. l. 61-64). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. vasario 20 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta transporto priemonė „Suzuki“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių nesimato, transporto priemonė tvarkinga, viskas užfiksuota foto nuotraukose (b. l. 12-16). 2021 m. vasario 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 17). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. leidimu automobilį „Suzuki“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „V.“, buvo leista grÄ Å¾inti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 25-26). VÄ® „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas – UAB „V.“ (b. l. 18). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡o apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje matyti, kad automobilio „Suzuki“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. vasario mėnesį su PVM buvo 3830 Eur, be PVM buvo 3165 Eur (b. l. 24). 2021 m. vasario 20 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad M.

K. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 6810, Nr. ARBL 0757 (patikros sertifikato Nr. 1378329), pirmÄ kartÄ â€“ 2021 m. vasario 19 d., apie 23.59 val., buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, antrÄ kartÄ â€“ 2021 m. vasario 20 d., apie 00.17 val., buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 75, 77). Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL 0757 ir patikros sertifikato Nr. 1378329 duomenys patvirtina, kad M. K. pirmÄ kartÄ â€“ 2021 m. vasario 19 d., apie 23.59 val., buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, antrÄ kartÄ â€“ 2021 m. vasario 20 d., apie 00.17 val., buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas (b. l. 76, 77).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingÄ pobÅ«dį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo M.

K. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo M. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma: liudytojų A.

M. (b. l. 44-47), T. B. (b. l. 50-53), M. K. (b. l. 56-59) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARBL 0757 (patikros sertifikato Nr. 1378329) duomenys, iš kurių matyti, jog M. K. 2021 m. vasario 19 d. apie 23.59 val. buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, o 00:17 val. – 1,58 promilės girtumas (b. l. 75, 76, 77), 2021 m. vasario 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 17), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. vasario 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, foto nuotraukos (b. l. 12-16).

Å ių surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad M. K. 2021 m. vasario 19 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad M.

K. nurodytÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K., jo gynėjas advokatas Raimundas Jurka prašė atleisti M.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant kaltinamojo žmonÄ L. K.. AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti L. K.. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.).

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 67), administracine tvarka baustas (b. l. 69-72).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs M. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoÅ¡irdžiai pripažino, jog vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas arba įsipareigojimas jÄ atlyginti.

Å iuo atveju duomenų, kad nusikaltimu bÅ«tų padaryta žala, byloje nėra, kas reiÅ¡kia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. Paskutinė sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, tikslinga aptarti, ar Å¡ioje byloje teismas gali daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis anksčiau neteistas. M. K. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobÅ«dį, nagrinėjamu atveju negali nulemti iÅ¡vados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumÄ , be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Kaltinamasis yra vedęs, turintis vienÄ nepilnametį vaikÄ , dirbantis UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis M. K. padarė tinkamas iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du konstatuotina esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdyje apklausta laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti kaltinamojo žmona L.

K. paaiÅ¡kino, kad ji yra M. K. žmona, (duomenys neskelbtini) m. jie susituokė, gyvena kartu, visus sprendimus priima drauge, dėl visko diskutuoja kartu, ji turi didelę įtakÄ jam, jų santykiai geri, Å¡eima yra pavyzdinga, pilietiÅ¡ka, savanoriaujanti. Vertindamas, ar L. K. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, nors anksčiau administracine tvarka bausta, tačiau Å¡ių administracinių nusižengimų pobÅ«dis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo.

M. K. ir L. K. turi vienÄ nepilnametį vaikÄ , gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį. Pastebėtina, kad nuolatinis ryÅ¡io palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiÅ¡kas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamÄ Ä¯takÄ santykius palaikantiems asmenims. BÅ«tent tokį teigiamÄ poveikį, teismo vertinimu, L. K. ir darys M. K.. Atsižvelgdamas į duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad L.

K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam M. K.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam M. K. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas nustato laidavimÄ be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kadangi nusikaltimÄ padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomÄ jį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , sprendžiamas klausimas dėl Å¡io asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y.

BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pakeitimÄ ar iÅ¡vykimÄ iÅ¡ jos.

Ä®statymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali bÅ«ti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atitiktų Å¡io instituto paskirtį, neprieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutÄ , svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018). Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti M. K. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise ir pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas.

Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 2811 straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 (dviejų) metų terminui, terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės atėmimo.

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iÅ¡ tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Kaltinamasis M. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo nustatyta 1,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieÅ¡ tai vartojo stiprų alkoholį bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ , nerÅ«pestingumÄ bei atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimÄ neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panaÅ¡iÄ mažesnio pavojingumo veikÄ ) nustato privalomÄ skirti teisės vairuoti atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiek darbinėms funkcijoms atlikti (jo darbo objektai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tiek Å¡eimos poreikiams tenkinti (Å¡eima turi vienÄ automobilį, augina vienÄ nepilnametį vaikÄ , kuris lanko mokyklÄ , bÅ«relius). Teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, M. K. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Gali bÅ«ti, kad M.

K., netekęs teisės vairuoti, negalės atlikti darbo funkcijų pagal Å¡iuo metu sudarytÄ darbo sutartį, tačiau, bÅ«damas darbingas, tuo atveju, jei jo darbiniai santykiai nutrÅ«ktų, jis turi visas galimybes susirasti kitÄ darbÄ . Kaltinamojo darbdavio iÅ¡duotoje charakteristikoje (b. l. 111) nurodyta, kad M. K. yra vertinamas kaip pareigingas ir atsakingas darbuotojas, todėl po baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo termino pabaigos M. K., kaip itin vertinamam darbdavio darbuotojui, tikėtina, nebus didelių sunkumų atnaujinti savo darbinę veiklÄ net ir pas tÄ patį darbdavį.

Kaltinamojo teiginiai, kad jis negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Netekus teisės vairuoti, M. K. neabejotinai negalės pats vežioti dukters, tačiau tai nereiškia, kad jo, kaip tėvo, teisė ir pareiga rūpintis savo vaiku bus apribota. Pažymėtina, jog būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje nelaikomas išskirtine aplinkybe. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturėjimas teisės vairuoti nesuvaržo nubausto asmens galimybės pasirūpinti artimaisiais.

Å iuo atveju kaltinamojo ir jo Å¡eimos narių poreikiai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, visuomenės vieÅ¡ojo intereso užtikrinti saugumÄ keliuose. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už M. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybės ir prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslÄ , o taip pat įvertinus M. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, aplinkybę, kad jis alkoholį vartojo ir nusikaltimÄ padarė įtakojamas vieno artimiausių žmonių netekties skausmo ((duomenys neskelbtini) mirė M. K. (duomenys neskelbtini) S. K. (b. l. 112)), kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų ir 3 mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 20 d. (b. l. 93) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti. Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto (automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ sumÄ â€“ 3830 Eur. Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja proporcingumo principui.

Vertinama kaltinamojo sveikatos bÅ«klė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivÅ«s, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikÅ¡mingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas Å¡ioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o prieÅ¡ingai – bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

M. K. konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo ne kaltinamasis, o UAB „V.“ (b. l. 18). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog bÅ«tų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ne atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytÄ girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, Å¡iuo atveju yra spręstinas M. K. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininkÄ nuo naujų nusikalstamų veikų.

Teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡e apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 3830 Eur (b. l. 24). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, Å¡iuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M.

K. akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į M. K. asmenybę, gyvenimo situacijÄ , turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo M. K. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, automobilio vertė turi bÅ«ti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iÅ¡ M.

K. iÅ¡ieÅ¡kotina automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, jÄ skaičiuojant su PVM – 3830 Eur. Toks sprendimas, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį. Kiti procesiniai klausimai Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 90-91).

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 90-91, 93). Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

M. K., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Laiduotoja paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ be užstato. Paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 20 d.

Paskirti M. K. BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ M. K. konfiskuotino turto (automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3830 Eur (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. PaimtÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti M. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti M. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti L. K., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė