94d405dd-e054-4958-8919-b22fb7c94c7b · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-11133-522/2019 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00559-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Å irvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėja Irina Serafin raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims VÄ® Turto bankui, E. R., Ž.

L.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji faktiniu valdymu priėmė mirusios motinos V. P. palikimÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. P., kurios vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), tvartas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjos motina iki mirties gyveno jai priklausančiame bute. Po V. P. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėja priėmė mirusios motinos palikimÄ ir jį valdo iki Å¡iol. PareiÅ¡kėja rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis bei po jo mirties likusiu turtu. Pas jÄ (pareiÅ¡kėjÄ ) liko mirusios motinos asmeniniai daiktai, papuoÅ¡alai, dokumentai, buities reikmenys, pinigai. PareiÅ¡kėjos motina kitų vaikų neturėjo.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos motinos sutuoktinis A. P., su kuriuo V. P. santuoka buvo sudaryta Rusijoje, į Lietuva su sutuoktine buvo atvykęs vienÄ kartÄ , 1974 m., čia gyveno apie 6 mėnesius ir vienas iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur mirė apie (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos motina ir A. P. bendrų vaikų neturėjo. PareiÅ¡kėja turi du vaikus E. R. ir Ž. L. (Å¡ioje byloje – suinteresuoti asmenys). Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į pareiÅ¡kėjos motinos palikimÄ , nėra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (el. b. l. 33-34). Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. P. (el. b. l. 5-9, 10), kuriai nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), tvartas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-28).

PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos motinos sutuoktinis A. P., su kuriuo V. P. santuoka buvo sudaryta Rusijoje, į Lietuva su sutuoktine buvo atvykęs vienÄ kartÄ , 1974 m., čia gyveno apie 6 mėnesius ir vienas iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur mirė apie (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie A. P. nėra (el. b. l. 17). VÄ® Registrų centro gyventojų registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad V. P. mirė bÅ«dama naÅ¡le (el. b. l. 14-15). Byloje nėra duomenų, kad V.

P. bÅ«tų sudariusi testamentÄ , ar kad kiti asmenys bÅ«tų priėmę palikimÄ , atsiradusį po jos mirties (el. b. l. 13). Å irvintų rajono 1-ojo notaro biuro 2019 m. rugsėjo 2 d. duomenimis, po V. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 29). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (Civilinio kodekso 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja po motinos mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau, pareiÅ¡kėjos teigimu, ji rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis, po jos mirties likusiu turtu (pas pareiÅ¡kėjÄ liko mirusios motinos asmeniniai daiktai, papuoÅ¡alai, dokumentai, buities reikmenys, pinigai).

Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas, jei teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms neprieÅ¡tarauja. Byloje nenustatyta kitų asmenų, pretenduojančių į pareiÅ¡kėjos motinos palikimÄ ar prieÅ¡taraujančių pareiÅ¡kimo patenkinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiÅ¡kėja priėmė savo mirusios motinos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. P. mirties, paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja Irina Serafin