94cff7f5-1caa-4aa3-b154-0fdd079ec7a2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I3-2369-1161/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09653-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,

sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. Š. (M. Š.),

atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui T. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . (M. Å .) skundÄ atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė :

PareiÅ¡kėjas M. Å . kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) vado pulkininko L. K. 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. SP-808 (toliau – ir Ä®sakymas) 1-Ä punktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. buvo atleistas iÅ¡ karių savanorių tarnybos, (duomenys neskelbtini) nekinetinių operacijų kuopos (toliau – ir NOK) (duomenys neskelbtini) pareigų; įpareigoti atsakovÄ pratęsti pareiÅ¡kėjo tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d.; įpareigoti atsakovÄ , grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ KASP NOK sudėtyje, neplanine tvarka pagal individualų karinio rengimo planÄ , atlikti pareiÅ¡kėjo karinį rengimÄ , numatytÄ per laikotarpį nuo 2022 lapkričio 24 d. iki pareiÅ¡kėjas bus visiÅ¡kai grÄ Å¾intas į tarnybÄ , siekiant atstatyti prarastus įgÅ«džius ir kompetencijas. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo žyminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad KASP vadas pulkininkas L. K. Ä®sakymu nuo 2022 m. lapkričio 24 d. atleido jį iÅ¡ karių savanorių tarnybos. Ä®sakymo pirmasis (iÅ¡ trijų) punktas, nurodantis apie pareiÅ¡kėjo atleidimÄ , yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka, todėl teismui bÅ«tent Å¡is punktas ir yra skundžiamas.

Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. KASP vadui pateikė skundÄ â€žDėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir demotyvuojančio elgesio karių atžvilgiu“ (toliau – ir Skundas). Minėtas Skundas buvo pateiktas dėl NOK, kurioje tuo metu tarnavo pareiÅ¡kėjas, vado galimai neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjo skundo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

PaaiÅ¡kina, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. NOK vadui pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl kario-savanorio sutarties pratęsimo“, NOK vadas 2022 m. spalio 11 d. ant minėto praÅ¡ymo pratęsti kario savanorio sutartį parašė: „Kario savanorio sutarties termino pratęsimui nepritariu. SiÅ«lau užskaityti pilnÄ karinį parengtumÄ â€œ. KASP (duomenys neskelbtini) Å¡tabo virÅ¡ininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, praÅ¡yme 2022 m. spalio 17 d. nurodė: „Sutinku su kuopos vado siÅ«lymu, užskaitau pagr. karinį parengtumÄ â€œ.

Teigia, jog NOK vadas, 2022 m. spalio 11 d. vizuodamas pareiÅ¡kėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. praÅ¡ymÄ dėl kario savanorio sutarties pratęsimo, jau žinojo, kad pagal pareiÅ¡kėjo SkundÄ jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas ir negalėjo tarnybos pratęsimo klausimo vertinti objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Atkreipia dėmesį, kad jokio atsakymo į SkundÄ negavo, nors kelis kartus dėl to kreipėsi į KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės raÅ¡tinę. PareiÅ¡kėjo vertinimu, tokia situacija sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog po Skundo Å¡aliÅ¡kÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu užėmė ir KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės Å¡tabo virÅ¡ininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, kuris dėl nenustatytų priežasčių be papildomo aiÅ¡kinimosi pritarė NOK vado vizai. Mano, jog be jokių motyvų ir argumentų atsisakant pratęsti kario savanorio sutartį su pareiÅ¡kėju, buvo siekta ne kraÅ¡to apsaugos interesų, o asmeninių tikslų - buvo kerÅ¡taujama pareiÅ¡kėjui už tai, kad pateikė SkundÄ .

Pažymi, jog KASP nenutrÅ«kstamai tarnauja nuo 2006 metų, neturi drausminių nuobaudų, ne kartÄ skatintas, yra patyręs ir kvalifikuotas karys savanoris. Formaliai tarnybinė veikla buvo vertinta keturis kartus: 2015 m. – „patenkinamai“, 2016 m., 2018 m. ir 2022 m. – „gerai“. Atlikęs 2018 m. vertinimÄ , kuopos vadas pateikė rekomendacijÄ suteikti aukÅ¡tesnį karinį laipsnį, tačiau laipsnis keliamas nebuvo.

Mano, kad sprendimas nepratęsti su pareiÅ¡kėju sutarties buvo priimtas, nesiaiÅ¡kinant priežasčių ir motyvų, vien dėl to, kad taip norėjo NOK vadas. Tokius NOK vado ir KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės Å¡tabo virÅ¡ininko veiksmus vertina kaip mobingÄ , kai karys, pateikęs skundÄ dėl netinkamų savo vado veiksmų nėra iÅ¡klausomas, o tiesiog yra iÅ¡metamas, kad netrukdytų tokio tipo vadams elgtis taip, kaip jie nori.

Teigia, kad 2022 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas pareiÅ¡kėjo tarnybos vertinimas. Tačiau šį vertinimÄ pareiÅ¡kėjas laiko formalumu, kadangi NOK vadas praÅ¡ymÄ dėl tarnybos pratęsimo pavizavo 2022 m. spalio 11 d., t. y. nelaukęs tarnybos vertinimo rezultatų. Pats tarnybos vertinimas nesudaro jokių prielaidų nepratęsti tarnybos sutarties, kadangi pareiÅ¡kėjo, kaip kario, potencialas yra įvertintas kaip „labai aukÅ¡tas“, pateiktas siÅ«lymas tęsti individualių įgÅ«džių tobulinimÄ , siųsti į papildomus kursus. Bendras įvertinimas „Gerai“. Vertinimo rezultatai skundžiami nebuvo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) nuostatomis, nurodo, kad karių savanorių poreikis neginčijamas, iš esmės jį gali riboti tik Lietuvos kariuomenės struktūra, esami poreikiai ir pajėgumai. KASOKTĮ aiškiai apibrėžtos procedūros, atvejai, kada Lietuvos kariuomenei leidžiama sudaryti su asmeniu savanoriškos tarnybos sutartį, o kada - ne.

Mano, jog Å¡iuo atveju neteisinga taikyti bendrÄ jį sutarties (kaip susitarimo) aiÅ¡kinimÄ . Lietuvos kariuomenė yra įsteigta konkretiems tikslams, susijusiems su kraÅ¡to apsaugos įgyvendinimu. Jai, kaip įgaliotai institucijai, suteiktos priemonės ir sukurtas atitinkamas reglamentavimas. Kario savanorio sutartis nėra atskiras susitarimas tarp dviejų nepriklausomų Å¡alių. Ä®statymų leidėjas tokia forma nusprendė įforminti kario savanorio tarnybÄ , bet nesuteikė teisės nei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai (toliau – ir KAM), nei Lietuvos Kariuomenės padalinių vadams elgtis, kaip savo privačios įstaigos steigėjams ir savarankiÅ¡kai spręsti dėl to, kokiais atvejais kario savanorio tarnybos sutartis gali bÅ«ti sudaryta, nutraukta, pratęsta ar pakeista. Karys savanoris neturi visiÅ¡kai jokios įtakos tokios sutarties turiniui, kadangi tai yra bendro tarnybos reglamentavimo dalis su fiksuotu nekeistinu turiniu.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V- 802 „Dėl Priėmimo į savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ , kario savanorio ir kito savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintame Priėmimo į savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ , kario savanorio ir kito savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) yra reglamentuota kandidatų atranka į savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ , kario savanorio ir savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarka.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo atveju teisę pratęsti sutartį turi KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas, o kuopos vadas neturi įgaliojimų (ne-)pratęsti kario savanorio sutarties. Kario padalinio vadui apskritai nenumatyta teisė atlikti tokio pobÅ«džio vertinimų/rekomendacijų dėl kario praÅ¡ymo dėl sutarties pratęsimo, o nuomonei ir vertinimui pagal galiojantį reglamentavimÄ yra skirtas Tvarkos apraÅ¡o 19 punkte nurodytas kario tarnybos vertinimas.

Mano, jog atsakovo teiginiai, kad asmuo neatitinka „kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikių“ ir jo „individualios savybės“ netinka sprendimÄ dėl sutarties pratęsimo priimančiam karininkui, sudaro prielaidas nepratęsti tarnybos sutarties visais atvejais, nepalieka galimybių sÄ Å¾iningai ir uoliai tarnybÄ vykdžiusiam kariui įrodyti, kad jo pasiekimai ir individualios savybės netiko ne gimtinės gynybai, o jo vadui (ar vadams), dėl religinio tikėjimo, tautybės, asmeninių santykių, charakterio savybių, galbÅ«t net žemesnio laipsnio kario pranaÅ¡umų vado atžvilgiu.

Pažymi, jog nei KASOKTÄ®, nei Tvarkos apraÅ¡o nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių kraÅ¡to apsaugos ministrÄ ar kariuomenės vadÄ pratęsti kario tarnybos sutarties terminÄ , tačiau nustato aiÅ¡kias procedÅ«ras ir pagrindus, dėl kurių tokios sutarties leidžiama nesudaryti. Mano, kad Lietuvos kariuomenė, įgyvendinama jai pavestas funkcijas dėl Å¡alies gynybos vienareikÅ¡miÅ¡kai gali ir turi identifikuoti bei pagrįsti individualias karių savybes, dėl kurių Å¡ie kariai galėtų trukdyti įgyvendinti Lietuvos kariuomenės planus ar kitaip trikdyti Lietuvos kariuomenės veiklÄ . Bet tokios iÅ¡vados turėtų bÅ«ti preciziÅ¡kai pagrįstos.

Pareiškėjo manymu, vėlavimas, pagarbos neatidavimas, atsikalbinėjimas (subordinacijos nesilaikymas) ir kiti netinkamos elgsenos pavyzdžiai yra drausmės pažeidimai, už kuriuos galima skirti nuobaudas, tačiau to nebuvo daroma.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjas mano, kad Ä®sakymo 1 punktas yra neteisėtas, todėl praÅ¡o jį panaikinti, taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ pratęsti tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d. bei neplanine tvarka atlikti pareiÅ¡kėjo karinį rengimÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad paskutinė pareiÅ¡kėjo kario savanorio tarnybos sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 25 d., kurios 1 punkte nurodoma: „KAM priima karį savanorį į kraÅ¡to apsaugos savanorių karo tarnybÄ iki 2022 m. lapkričio 24 d.“ Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta: „Sutartis gali bÅ«ti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sÄ lygų kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka“.

PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo” 1.8.1 papunkčiu KASP vadui suteikta teisė nutraukti kario savanorio karo tarnybos sutartis pagal KASOKTÄ® 37 straipsnio 1 dalį ir 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 7 punktus, taip pat 38 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus su kariais savanoriais iki majoro imtinai, iÅ¡leisti juos į atsargÄ ir suteikti teisę dėvėti karinę uniformÄ iÅ¡kilmingomis progomis esant atsargoje, o 1.11 papunkčiu KASP rinktinių vadams suteikta teisė sudaryti ir pratęsti kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutartis su karo prievolininkais.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktika, profesinė karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti, o ne turi bÅ«ti pratęsta. Teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių kraÅ¡to apsaugos ministrÄ ar kariuomenės vadÄ pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminÄ , todėl tai paliekama kraÅ¡to apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai. LVAT savo praktikoje taip pat nurodo, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra vertintinas kaip dviÅ¡alis savanoriÅ¡kas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp KAM ir asmens. Abi sutarties Å¡alys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Pati terminuotos sutarties prigimtis suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui. Nei KASOKTÄ®, nei Tvarkos apraÅ¡o nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių kraÅ¡to apsaugos ministrÄ ar kariuomenės vadÄ pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminÄ su nustatytus pagrindus atitinkančiais kariais. Å ioje byloje taip pat turėtų bÅ«ti laikoma, kad sprendimas dėl kario savanorio sutarties pratęsimo yra kraÅ¡to apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens diskrecija.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo kario savanorio tarnybos nepratęsimui lemiamos įtakos turėjo kraÅ¡to apsaugos sistemos poreikiai ir paties pareiÅ¡kėjo individualios savybės, kurios pagal KASOKTÄ® yra atrankos kriterijus priimant į kario savanorio tarnybÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo SkundÄ KASP vadui atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo gautas NOK vado 2022 m. spalio 5 d. iÅ¡samus paaiÅ¡kinimas, dėl kokių priežasčių jis nesutiko su pareiÅ¡kėjo kario savanorio sutarties pratęsimu. PaaiÅ¡kinimus taip pat pateikė ir kiti NOK tarnaujantys kariai.

Atkreipia dėmesį, kad nors NOK vadas neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimo dėl kario savanorio sutarties pratęsimo ar nepratęsimo, tačiau kaip pareiškėjo viršininkas gali pateikti rekomendacijas aukštesniems vadams dėl kario savanorio sutarčių pratęsimo ar nepratęsimo.

Pažymi, kad dar 2015 m. lapkričio 8 d. anksčiau buvęs NOK vadas tarnybiniu praneÅ¡imu teikė rekomendacijÄ KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vadui nepratęsti sutarties su pareiÅ¡kėju, tačiau sutartis buvo pratęsta, kas įrodo, kad sutarčių pratęsimas nėra iÅ¡ esmės priklausomas tik nuo KASP kuopos vadų teikiamų siÅ«lymų.

Pažymi ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jos prieduose esantys karių paaiškinimai ir kiti dokumentai neigiamai apibūdina pareiškėjo kaip kario savanorio drausmę ir jo individualias asmenines savybes.

Mano, kad nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog kario savanorio sutarties nepratęsimas yra NOK vado vykdyto mobingo, keršto, ambicijų ir arogancijos rezultatas. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nedetalizuoti, abstraktūs, paremti iš esmės bendro pobūdžio nepagrįstais kaltinimais, o ne realia ir objektyvia informacija. Visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimas ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymas, pagarbos ir taktiškumo trūkumas yra nesuderinami su Lietuvos kariuomenės kario savanorio statusu, Lietuvos kariuomenės vertybėmis ir neskatina Lietuvos Respublikos gyventojų pagarbos Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjas neatitiko krašto apsaugos sistemos poreikių dėl asmeninių individualių savybių, todėl pasibaigus tokio kario savanorio sutarties terminui, sutartis su juo nebuvo pratęsta ir pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš kario savanorio tarnybos.

Papildomai atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas (2023 m. sausio 20 d. priimant iÅ¡vadÄ Nr. TPI-1) buvo atliktas ne pagal drausmės statutÄ , t. y. nebuvo turima jokios objektyvios informacijos apie padarytÄ drausmės pažeidimÄ , todėl Å¡iuo tarnybiniu patikrinimu buvo siekiama tik nustatyti aplinkybes, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimÄ dėl drausmės pažeidimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nepateikė.

Teismas

konstatuoja :

Byloje kilo ginčas dėl KASP vado 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. SP-808 1-ojo punkto, kuriuo pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. yra atleistas iš karių savanorių tarnybos, (duomenys neskelbtini) NOK (duomenys neskelbtini) pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad M. Å . kariu savanoriu tarnavo nuo 2006 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Paskutinė kario savanorio sutartis Nr. KS1-399 tarp KAM ir pareiÅ¡kėjo M. Å . buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 25 d. Minėtos sutarties 1 punkte nurodoma, kad KAM priima karį savanorį į kraÅ¡to apsaugos savanorių karo tarnybÄ iki 2022 m. lapkričio 24 d., o sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis gali bÅ«ti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sÄ lygų kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiÅ¡kėjas praneÅ¡imu „Dėl tarnybos sutarties laikotarpio pabaigos“ Nr. 801 PR-16, buvo informuotas, kad 2022 m. lapkričio 24 d. baigiasi kario savanorio tarnybos sutartis ir nurodomos galimybės pateikti praÅ¡ymÄ dėl sutarties pratęsimo.

PareiÅ¡kėjas KASP vadui pulkininkui L. K. 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundÄ â€žDėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir demotyvuojančio elgesio karių atžvilgiu“. Skundu pareiÅ¡kėjas apskundė KASP NOK vado majoro D. T. veiksmus. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo baigtas 2023 m. sausio 20 d., suraÅ¡ant Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl kario savanorio vyr. eil. M. Å . 2022 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių“ Nr. TPI-1, kurioje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad KASP NOK vadas majoras D. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nenustatyta, kad savo veiksmais ar pasisakymais karininkas bÅ«tų pažeidęs teisės aktus ar karių drausmę.

PareiÅ¡kėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl kario savanorio sutarties pratęsimo“, kuriuo prašė pratęsti kario savanorio tarnybos sutartį ketveriems metams (ar kitam maksimaliam terminui, jei tokį nurodo galiojantys teisės aktai). KASP NOK vadas majoras D. T. 2022 m. spalio 11 d. ant praÅ¡ymo nurodė „Kario savanorio sutarties termino pratęsimui nepritariu. SiÅ«lau užskaityti pilnÄ karinį parengtumÄ â€œ. 2022 m. spalio 17 d. KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės Å¡tabo virÅ¡ininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, majoras V. L. nurodė: „Sutinku su kuopos vado siÅ«lymu, užskaitau pagr. karinį parengtumÄ â€œ.

2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame vertinime už tarnybos laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėjo tarnyba buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas vertinimo anketoje nurodė, kad sutinka su vertinimu.

KASP vadas pulkininkas L. K. 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė Ä®sakymÄ , kuriuo nuspręsta nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iÅ¡ karių savanorių tarnybos atleisti M. Å . ir paskirti jį atlikti tarnybÄ aktyviajame rezerve.

Nesutikdamas su priimtu Ä®sakymu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ .

Ginčo santykius reglamentuoja KASOKTĮ ir Tvarkos aprašas.

KASOKTÄ® (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Ä®sakymo priėmimo metu) 2 straipsnio 18 dalis kraÅ¡to apsaugos savanorių karo tarnybÄ Â apibrėžia kaip karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį atliekamÄ savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose.

Pagal KASOKTÄ® 29 straipsnio 1 dalį, į savanorių karo tarnybÄ ar kitÄ savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ savanoriÅ¡kumo ir atrankos principais gali bÅ«ti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimÄ tinka savanorių karo tarnybai ar kitai savanoriÅ¡kai nenuolatinei karo tarnybai. Kariais savanoriais ir kitais savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kariais negali bÅ«ti: 1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys tol, kol neiÅ¡nykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis; 2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo; 3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo paÅ¡alinti iÅ¡ valstybės politiko pareigų, atleisti iÅ¡ tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba paÅ¡alinti iÅ¡ karo mokymo įstaigos (KASOKTÄ® 29 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalis numato, kad į savanorių karo tarnybÄ priimama kario savanorio sutarties pagrindu.

Vadovaujantis KASOKTÄ® 32 straipsniu, kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo kraÅ¡to apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininkÄ Ä¯ savanorių karo tarnybÄ , o karo prievolininkas įsipareigoja jÄ atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas (KASOKTÄ® 32 straipsnio 1 dalis). Kario savanorio sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui (KASOKTÄ® 32 straipsnio 2 dalis). Kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali bÅ«ti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotÄ kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 60 metų (KASOKTÄ® 32 straipsnio 3 dalis). Kario savanorio sutarties formÄ ir sutarties sudarymo tvarkÄ nustato kraÅ¡to apsaugos ministras (KASOKTÄ® 32 straipsnio 4 dalis).

KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 321 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai) (KASOKTĮ 38 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministras patvirtino Tvarkos apraÅ¡Ä , kuris reglamentuoja kandidatų atrankÄ Ä¯ savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ , kario savanorio ir savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarkÄ .

Tvarkos apraÅ¡o 10 punktas nustato, kad su kandidatu, priimamu į savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ , KASOKTÄ® 32 arba 321 straipsniuose nustatyta tvarka sudaroma atitinkamai kario savanorio arba savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis. Tvarkos apraÅ¡o 16 punkte nustatyta, kad karinis vienetas, kuriame tarnauja savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos karys, ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki tarnybos sutarties pabaigos įteikia (iÅ¡siunčia) savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kariui praneÅ¡imÄ dėl tarnybos sutarties laikotarpio pabaigos. Pagal Tvarkos apraÅ¡o 17 punktÄ , savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos karys ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu gali kreiptis į vadÄ (virÅ¡ininkÄ ), turintį teisę pratęsti sutartį, dėl sutarties pratęsimo. Pagal Tvarkos apraÅ¡o 18 punktÄ , jeigu savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia praÅ¡ymÄ dėl sutarties pratęsimo nuo paskutinio tarnybos vertinimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių, atliekamas savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kario vertinimas, vadovaujantis Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos karių vertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-738 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡o 19 punktu, vadas (virÅ¡ininkas), turintis teisę pratęsti sutartį, gavęs kario praÅ¡ymÄ ir laikydamasis KASOKTÄ® 32, 321 straipsniuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgdamas į kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu nustatytus einamųjų kalendorinių metų karių savanorių ar kitÄ savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ atliekančių karių ribinius skaičius, atitinkamo pasirengimo bei kvalifikacijos karių specialistų poreikį kraÅ¡to apsaugos sistemoje, į paskutinį kario tarnybos vertinimÄ (ne senesnį negu 12 mėnesių) ir kario individualias savybes, priima sprendimÄ dėl sutarties pratęsimo.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas tam įstatymų numatytus įgaliojimus turinčio subjekto – KASP vado pulkininko L. K.

Kaip jau minėta, tarp pareiÅ¡kėjo ir KAM 2018 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta kario savanorio sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas į kraÅ¡to apsaugos savanorių karo tarnybÄ buvo priimtas iki 2022 m. lapkričio 24 d. Ginčijamo Ä®sakymo priėmimo ir Å¡iuo metu galiojančios redakcijos KASOKTÄ® 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo kraÅ¡to apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininkÄ Ä¯ savanorių karo tarnybÄ , o karo prievolininkas įsipareigoja jÄ atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas.

LVAT savo praktikoje, aiÅ¡kindamas KASOKTÄ® nuostatas, reglamentuojančias profesinės karo tarnybos sutarties sampratÄ , Å¡ios sutarties sudarymÄ , pratęsimÄ ir nutraukimÄ , konstatavo, kad profesinė karo tarnybos sutartis yra terminuota, t. y. sudaroma tam tikram laikotarpiui (terminui), kuriam pasibaigus teisės aktų nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu gali bÅ«ti pratęsiama arba nepratęsiama. Nustatytų reikalavimų atitikimas yra tik sÄ lyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui Komisijoje, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, atitikus teisės aktuose nurodytus kriterijus, profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi bÅ«ti pratęsta.

KASOKTÄ® 31 straipsnio 3 dalyje yra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta, jog profesinė karo tarnybos sutartis gali bÅ«ti pratęsta, o ne turi bÅ«ti pratęsta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl kraÅ¡to apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį aiÅ¡kinama, kad teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių kraÅ¡to apsaugos ministrÄ ar kariuomenės vadÄ pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminÄ su numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama kraÅ¡to apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1419/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-561/2013, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1130/2011, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-624/2015, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1188-756/2022).

LVAT yra pažymėjęs ir tai, kad atsižvelgiant į KASOKTÄ® įtvirtintÄ profesinės karo tarnybos sutarties sampratÄ bei terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo galimybę, darytina iÅ¡vada, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra vertintinas kaip dviÅ¡alis savanoriÅ¡kas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp KraÅ¡to apsaugos ministerijos ir asmens. Abi sutarties Å¡alys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas.

Pati terminuotos sutarties prigimtis suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių kraÅ¡to apsaugos ministrÄ ar kariuomenės vadÄ pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminÄ su nustatytus pagrindus atitinkančiais kariais. Tokiu atveju kraÅ¡to apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) yra paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl profesinių karo tarnybos sutarčių pratęsimo ( žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-376/2011, 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1188-756/2022).

Nors aptarta LVAT praktika apibÅ«dina profesinės karo tarnybos sutartį, tačiau atsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties ir karo savanorio sutarties reglamentavimo KASOKTÄ® panaÅ¡umÄ , į tai, kad abiem atvejais sudaroma terminuota sutartis, į terminuotos sutarties prigimtį, kuri suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui, taip pat siekiant užtikrinti teisės aiÅ¡kinimo nuoseklumÄ ir sistemiÅ¡kumÄ , konstatuotina, kad aptartais LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimais turi bÅ«ti vadovaujamasi ir vertinant sprendimų dėl kario savanorio sutarties pratęsimo ar nepratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir LVAT formuojamÄ praktikÄ , teismas konstatuoja, kad KASOKTÄ® ir Tvarkos apraÅ¡e nėra nustatyta pareigos pratęsti kario savanorio sutartį, nėra apibrėžti atvejai (aplinkybės), kada tai daryti bÅ«tų privaloma, taigi kraÅ¡to apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) yra paliekama visiÅ¡kos diskrecijos teisė spręsti dėl karių savanorių sutarčių pratęsimo. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiÅ¡kėjas, pasiraÅ¡ydamas 2018 m. lapkričio 25 d. tarnybos sutartį žinojo, kad ji sudaroma apibrėžtam laikotarpiui (iki 2022 m. lapkričio 24 d.) ir kad ji, vadovaujantis minėtos sutarties 6 punktu, tik gali (bet neprivalo) bÅ«ti pratęsta.

Remiantis Tvarkos apraÅ¡o 19 punktu, vadas (virÅ¡ininkas), turintis teisę pratęsti tarnybos sutartį su kariu savanoriu, atsižvelgdamas į kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu nustatytus einamųjų kalendorinių metų karių savanorių ar kitÄ savanoriÅ¡kÄ nenuolatinę karo tarnybÄ atliekančių karių ribinius skaičius, atitinkamo pasirengimo bei kvalifikacijos karių specialistų poreikį kraÅ¡to apsaugos sistemoje, į paskutinį kario tarnybos vertinimÄ (ne senesnį negu 12 mėnesių) ir kario individualias savybes, priima sprendimÄ dėl Sutarties pratęsimo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad sprendimas nepratęsti sutarties, priimtas atlikus pareiÅ¡kėjo tarnybos vertinimÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su kerÅ¡tavimu jo atžvilgiu, mobingu teismas pažymi, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, objektyvių Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo baigtas 2023 m. sausio 20 d., suraÅ¡ant Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl kario savanorio vyr. eil. M. Å . 2022 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių“ Nr. TPI-1, kurioje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad KASP NOK vadas majoras D. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nenustatyta, kad savo veiksmais ar pasisakymais karininkas bÅ«tų pažeidęs teisės aktus ar karių drausmę. Be to, kaip minėta, dar 2015 m. lapkričio 8 d. anksčiau buvęs NOK vadas tarnybiniu praneÅ¡imu teikė rekomendacijÄ KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vadui nepratęsti sutarties su pareiÅ¡kėju, tačiau sutartis buvo pratęsta, kas įrodo, kad sutarčių pratęsimas nėra priklausomas tik nuo KASP kuopos vadų teikiamų siÅ«lymų, rekomendacijų

Nei tarnybinis patikrinimas, nei tarnybinio patikrinimo išvada nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl plačiau dėl su tuo susijusių šalių argumentų teismas nepasisakys.

Dėl atsakovo argumentų apie galimai netinkamÄ pareiÅ¡kėjo elgesį tarnyboje galima spręsti tik iÅ¡ teismo posėdžio metu pateiktų liudytojo mjr. D. T. parodymų, tačiau teismas pažymi, kad tarnybos vertinimo anketoje esminių tarnybos trÅ«kumų, pareiÅ¡kėjo netinkamo elgesio atvejų nenurodyta. PareiÅ¡kėjas nebuvo baustas drausmine tvarka. Ä® bylÄ pateikti kartu su pareiÅ¡kėju tarnavusių asmenų praneÅ¡imai gauti jau po ginčijamo Ä®sakymo priėmimo (nors kai kuriuose iÅ¡ jų nurodyta data 2021 m. lapkričio 21 d., teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad tai techninė klaida), todėl Å¡ie paaiÅ¡kinimai neturi reikÅ¡mės vertinant Ä®sakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 3 dalį, profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama: 1) puikiai; 2) labai gerai; 3) gerai; 4) patenkinamai; 5) nepatenkinamai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad formaliai pareiškėjo tarnyba buvo vertinta keturis kartus: 2015 m. – „patenkinamai“, 2016 m., 2018 m. ir 2022 m. – „gerai“. Teismas atkreipia dėmesį, kad nė vieno tarnybos vertinimo metu pareiškėjo tarnyba nebuvo įvertinta „puikiai“ ar „labai gerai“.

Teismas vertindamas bylos faktines aplinkybes galiojančio teisinio reglamentavimo ir LVAT formuojamos praktikos kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad nors objektyvių įrodymų apie pareiÅ¡kėjo netinkamumÄ tarnybai (t. y. apie pareiÅ¡kėjo atitiktį KASOKTÄ® 29 straipsnio 3 dalyje nurodytiems kriterijams, kuriuos atitinkantys asmenys negali bÅ«ti kariais savanoriais ir kitais savanoriÅ¡kos nenuolatinės karo tarnybos kariais) ar pareiÅ¡kėjo neigiamas individualias savybes, byloje nėra, visgi pagal KASOKTÄ® ir Tvarkos apraÅ¡Ä sprendimas dėl kario savanorio sutarties pratęsimo paliekamas kraÅ¡to apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai, ir minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta pareigos tokiÄ sutartį pratęsti, net jei ir asmuo atitiktų kariams savanoriams keliamus reikalavimus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas (taip pat ir 1-asis Įsakymo punktas) yra teisėtas, paremtas galiojančiu teisiniu reglamentavimu, priimtas tam įgaliojimus turinčio subjekto, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais pagrindais, taigi šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Atmetus pagrindinį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinius pareiÅ¡kėjo reikalavimus - įpareigoti atsakovÄ pratęsti pareiÅ¡kėjo tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d.; įpareigoti atsakovÄ , grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ KASP NOK sudėtyje, neplanine tvarka pagal individualų karinio rengimo planÄ , atlikti pareiÅ¡kėjo karinį rengimÄ , numatytÄ per laikotarpį nuo 2022 lapkričio 24 d. iki pareiÅ¡kėjas bus visiÅ¡kai grÄ Å¾intas į tarnybÄ , siekiant atstatyti prarastus įgÅ«džius ir kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas)

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai atmesti, jis neįgyja ir teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso dalyviai pateikė daugiau argumentų, tačiau teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia :

PareiÅ¡kėjo M. Å . (M. Å .) patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Indrė Žvaigždinienė