2026-05-27 Nr. AB-11234-3-65-3-00053-2026-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-797-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00053-2026-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Ž. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2026 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 1-47 „Dėl 1,4920 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių plano patvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė, jog 2025 m. gruodžio 14 d. gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) raštą dėl informacijos pateikimo (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad buvo priimtas Tarybos Sprendimas ir pridėta jo kopija. Tarybos Sprendimu nuspręsta, jog pareiškėjui būtina pakeisti nuomos sutartį, pateikiant prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo Administracijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog jis per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui (toliau – ir LAGK) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) nustatyta tvarka, todėl jis 2026 m. sausio 14 d. su skundu kreipėsi į LAGK dėl Tarybos Sprendimo dalies panaikinimo, tačiau LAGK 2026 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 21RE4-(AG4-14/18-2026) (toliau – ir LAGK Sprendimas), atsisakė priimti jo skundą nagrinėti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad jis buvo suklaidintas viešojo administravimo subjekto dėl skundžiamo sprendimo apskundimo tvarkos, jis savo teises gali apginti išimtinai tik teisme.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog į LAGK kreipėsi per nustatytą terminą, skundą pateikė Tarybos Sprendime nurodytam ginčo nagrinėjimo subjektui. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas negalėjo žinoti, kad LAGK atsisakys nagrinėti jo skundą ir dėl to bus praleistas terminas kreiptis į teismą, todėl terminą pareiškėjas praleido ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, tačiau dėl Tarybos Sprendime klaidingai nurodytos apskundimo tvarkos. Neatnaujinus skundo padavimo termino, būtų iš esmės pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Tarybos Sprendimas buvo priimtas 2025 m. lapkričio 27 d., ir įteiktas pareiškėjui 2025 m. gruodžio 16 d., todėl paskutinė diena skundui dėl Tarybos Sprendimo dalies panaikinimo paduoti laikytina 2026 m. sausio 17 d. Kadangi su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi 2026 m. sausio 20 d., jis praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, jog Rašte buvo nurodyta būtent šio Rašto apskundimo tvarka. Nežiūrint į tai, kad Tarybos Sprendime buvo aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėjas kreipėsi į LAGK. LAGK Sprendimo turinys patvirtina, kad LAGK pareiškėjo skundas buvo užregistruotas 2026 m. sausio 14 d. Teismas vertino, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, todėl prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, o pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl praleido terminą skundui paduoti ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, atsižvelgiant į tai, terminas skundui paduoti neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti, o skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ir sukėlė jam ypač neigiamas pasekmes. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko skundo padavimo ir termino praleidimo priežasčių analizės, neįvertino ir neaptarė termino praleidimo priežasčių ir trukmės bei pareiškėjo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Pareiškėjas pažymi, kad Tarybos Sprendimą ir Raštą jis gavo 2025 m. gruodžio 14 d. Tarybos Sprendime ir Rašte nurodyta, kad sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas LAGK, IAGNTĮ nustatyta tvarka, todėl jis, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, suklaidintas paties viešojo administravimo subjekto dėl skundžiamo Tarybos Sprendimo apskundimo tvarkos, kreipėsi į advokatą dėl skundo parengimo. Pareiškėjo atstovas, nepraleisdamas nustatyto termino, 2026 m. sausio 14 d. pateikė skundą LGAK dėl 2025 m. lapkričio 27 d. Tarybos Sprendimo dalies panaikinimo, tačiau LGAK Sprendimu, atsisakė priimti jo skundą nagrinėti. Taigi pareiškėjas 2026 m. sausio 20 d. pateikė skundą pirmosios instancijos teismui su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jis, gavęs Raštą, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, surinko visus skundui pateikti reikalingus dokumentus, per nustatytus terminus pateikė skundą Rašte ir Tarnybos Sprendime nurodytam ikiteisminio ginčo nagrinėjimo subjektui, taigi pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, praleido terminą skundui paduoti ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, yra nepagrįsti ir neteisingi.

Pareiškėjas pažymi, kad terminas skundui paduoti praleistas tik 6 dienas, dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjas akcentuoja, jog skunde pirmosios instancijos teisme jis ginčijo Tarybos Sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti naują žemės sklypo dalių planą, kuris dvigubai sumažina pareiškėjo nuomojamą žemės sklypo dalį, nepaliekant pareiškėjui galimybės patekti į savo valdomą pastatą ir prarandama žemės sklypo dalis, kurioje yra vykdoma komercinė veikla, stovi pareiškėjui priklausantys statiniai.

Pareiškėjas paaiškina, jog Tarybos Sprendimą lėmė suklastotas pareiškėjo parašas ir antspaudas ant žemės sklypo dalių plano, kurį Taryba patvirtino. Dėl šio dokumento (žemės sklypo dalių plano) pagal pareiškėjo pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo. Todėl pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti jo skundą nagrinėti, sukuriama teisinė – kolizinė situacija, kai faktiškai yra įteisinamas suklastoto dokumento (žemės dalių sklypo planu) pagrindu priimtas Tarybos Sprendimas, kurio priėmimas ne tik neturi teisėto pagrindo, tačiau taip pat priimtas padarius esminius procedūrinius pažeidimus, sukeliant neigiamus padarinius ir pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog net baudžiamojoje byloje nustačius atsakingus asmenis dėl dokumento suklastojimo ir juos nuteisus baudžiamąja tvarka, pripažįstant dokumento suklastojimo faktą, jo pagrindu priimtas Tarybos Sprendimas jau negalės būti ginčijamas dėl šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti priimti skundą nagrinėti. Priėmus nagrinėti skundą, visos šalys turės galimybę pateikti paaiškinimus ir įrodymus, pateikti bylai aktualią informaciją ir realizuoti savo teisę į gynybą bei teisingumo ir teisėtumo atstatymą, šių principų realizavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o jo paties pasirinktas elgesio modelis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, jog teismas neatliko skundo padavimo ir termino praleidimo priežasčių analizės, neįvertino ir neaptarė termino praleidimo priežasčių ir trukmės bei pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – jis buvo suklaidintas paties viešojo administravimo subjekto dėl skundžiamo Tarybos Sprendimo apskundimo tvarkos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjui Raštas kartu su Tarybos Sprendimu buvo įteikti 2025 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas 2026 m. sausio 14 d. su skundu kreipėsi į LAGK dėl Tarybos Sprendimo dalies panaikinimo, kuri Sprendimu atsisakė nagrinėti jo skundą, kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai. Todėl pareiškėjas 2026 m. sausio 20 d. su skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kartu pateikdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nėra pagrindo laikyti objektyviomis, termino skundui paduoti praleidimą lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, jog jis buvo suklaidintas viešojo administravimo subjekto dėl skundžiamo Tarybos Sprendimo apskundimo tvarkos. Jis 2025 m. gruodžio 14 d. gavo Raštą, kuriame nurodyta, kad jis per vieną mėnesį gali būti skundžiamas LAGK IAGNTĮ nustatyta tvarka, todėl 2026 m. sausio 14 d. su skundu kreipėsi į LAGK dėl Tarybos Sprendimo dalies panaikinimo, tačiau LAGK atsisakė priimti jo skundą nagrinėti, kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai. Todėl terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Tarybos Sprendimą lėmė suklastotas pareiškėjo parašas ir antspaudas ant žemės sklypo dalių plano, kurį Taryba patvirtino. Dėl šio dokumento (žemės sklypo dalių plano) pagal pareiškėjo pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo. Todėl pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti jo skundą nagrinėti, sukuriama teisinė – kolizinė situacija, kai faktiškai yra įteisinama suklastoto dokumento (žemės dalių sklypo planu) pagrindu priimtas Tarybos Sprendimas.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad asmuo netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; kt.).

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, vertina, jog nors Tarybos Sprendime ir buvo nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas LAGK arba Regionų administraciniam teismui, tačiau, kaip nurodė LAGK Sprendime, tokio pobūdžio ginčas nepriskirtinas LAGK kompetencijai. Taigi šiuo atveju svarbia termino praleidimo priežastimi laikytina aplinkybė, kad pareiškėjas buvo suklaidintas Tarybos Sprendime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai ne visada gali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti. Priešingu atveju, būtų paneigta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, o tai nedera su konstituciniais teisės į teismą imperatyvais.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui Ž. Š. terminą skundui dėl Tarybos Sprendimo dalies panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė