2018-10-03 Nr. AB-17343-3-62-3-00122-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1955-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00122-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Pažymėjo, kad 9 būryje (miegamosios patalpos Nr. 1, 4, 10 ir 11) iki 2015 m. lapkričio mėnesio gyveno 128 nuteistieji, vėliau, po pastato rekonstrukcinių darbų – 144, todėl gyvenamojo ploto norma buvo nuolat pažeidinėjama, jam tekdavo nuo 0,24 kv. m iki 0,60 kv. m ploto. Bausmės atlikimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo supažindintas su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis. Pastatas, kuriame gyveno, buvo avarinės, negyvenamos būklės. Nors jam buvo padaryta klubo sąnario operacija, tačiau atsakovas sąmoningai miegamąją vietą skirdavo antrame aukšte, be to, gultai nebuvo pritvirtinti, todėl negalėjo tinkamai išsimiegoti. Sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti klozetai ir unitazai, dėl to atliekant gamtinius reikalus tekdavo kęsti skausmus, be to trūko inventoriaus, todėl tekdavo stovėti eilėse. Gyvenamosiose patalpose buvo blogas apšvietimas, veisėsi blakės, tarakonai, pelės. Pareiškėjui atliekant bausmę 9 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams susidėti bei valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, be stogelių, neatskirti nuo sporto aikštelės, dėl šalia esančių gamybinių patalpų oras juose buvo užterštas. Nuteistieji galėjo pasivaikščioti du kartus po 1 valandą per parą. Patalpose pareiškėjas buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi nebuvo įrengta specialių patalpų rūkantiesiems. Šiferiu dengto stogo lakštuose buvo asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jam pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, tapo dirglus, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą su juo nesutiko, pareiškėjo reikalavimų daliai (nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. sausio 20 d.) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d., buvo paskirtas gyventi į trečiojo sektoriaus gyvenamąsias patalpas Nr. 1, 4, 10 ir 11. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Pažymėjo, kad duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno kartu su pareiškėju, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Tačiau ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau.

Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Pažymėjo, kad 3-čio sektoriaus 6 ir 9 būriuose poilsio kambariai nebuvo įrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo naudotis virtuvėle, biblioteka, kompiuterių klase, būti gryname ore.

Teigė, jog 6 ir 9 būrių kieme yra įrengta stacionari džiovykla su stogeliu, nuteistieji rūbus ar avalynę gyvenamosiose patalpose džiovina savo iniciatyva. Virtuvėlėse yra spintelės ir šaldytuvai maisto produktams susidėti. Akcentavo, jog sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas dėl laukimo eilėje prie prausimosi ar unitazo. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu atliktos dezinfekcijos 22 kartus, patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus, apšvietimas taip pat buvo užtikrintas.

Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. birželio 13 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą laisvalaikio kambario bei tinkamą sanitarinio mazgo (dėl inventoriaus trūkumo) įrengimą Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo reikalavimą dėl 51 500 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Atsakovas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. sausio 24 d. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, numatytomis teisės aktuose, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti savo teisių ir pareigų.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia termino praleidimą, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis nepraleido ieškinio senaties termino ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimą reglamentuoja nacionalinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 bei 6.250 straipsniai, kurie pareiškėjui turėjo būti žinomi. Teismui pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos jam sukėlė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, tapo dirglus, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės, o tai reiškia, kad pareiškėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtą žalą.

9. Teismas nurodė, kad įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas turėtų atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas atsakovo Pravieniškių PN-AK prašymą taikyti ieškinio senaties terminą tenkino, pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. atmetė kaip nepagrįstą ir vertino pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. birželio 13 d.

10. Teismas pažymėjo, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė. Atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą yra įrengti dušai, bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė.

11. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pateikta Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618 „Apie miegamųjų vietų skaičių 3-oje valdyboje“ negali būti vertinama, kadangi vertinamu laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. duomenų apie nuteistųjų skaičių pateikta nebuvo, todėl teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš Pravieniškių PN-AK 2017 m. vasario 20 d. pažymoje Nr. 63-486 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų.

12. Teismas, pareiškėjo nurodytus argumentus, jog dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai, laikė nepagrįstais, kadangi apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo atimti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkto, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą, nuostatomis ir teismui pateiktų duomenų pagrindu sprendė, kad Taisyklėse nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo pripažinti pareiškėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų į specialistus pagalbos nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti psichologo 2017 m. vasario 20 d. pažyma Nr. 73(3)-43. Pareiškėjo bei atsakovo teismui pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę niekuo neišsiskyrė nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar turėjęs pagrindo su juo nežmoniškai elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

15. Dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių, teismas konstatavo, kad jų įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų (apšvietimo, drėgmės, buitinių parazitų (blakės, tarakonai, pelės), avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų, dėl kambario maistui susidėti nebuvimo, lovų (kurios buvo netinkamos naudoti, pasenę, netvarkingos, nepritvirtintos prie grindų), stogo konstrukcijose esamo asbesto ir kt.) į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, o skunde teismui tik abstrakčiai nurodė su tuo susijusias aplinkybes, jų nedetalizuodamas. Abstrakčiais teismas laikė ir pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkamu maitinimu bei apribotais socialiniais ryšiais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog Pravieniškių PN-AK šiais aspektais nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

16. Teismas konstatavo, kad aplinkybių nurodymas negali būti deklaratyvus, skundžiamos sąlygos turi būti susietos su konkrečiu įvykiu, įvykusiu skundą padavusiam asmeniui. Pateikti pareiškėjo argumentai nevertinti kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtino neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

17. Dėl pataisos įstaigos patalpose ženklų, leidžiančių rūkyti, trūkumo, teismas konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK lauke yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos rūkymo vietos, skirtos rūkyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK vertinamu laikotarpiu būtų kreipęsis į administraciją dėl kitų kartu su juo gyvenančių nuteistųjų rūkymo, ar dėl jo perkėlimo į kitą kamerą. Teismas byloje nenustatė, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl šiuos pareiškėjo teiginiai atmetė kaip neįrodytus.

18. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, jog kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog 6-ame ir 9-ame būriuose, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas, nebuvo nuteistiesiems įrengti laisvalaikio kambariai, todėl teismas šiuos atsakovo pažeidimas pripažino nustatytais.

19. Dėl drabužių ir batų džiovyklos teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK būriuose jos buvo įrengtos būrių koridoriuose ir lauke. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad džiovyklos, esančios koridoriuose, mažino patalpų plotą, tačiau nuteistieji šiuo klausimu nesikreipė į įstaigos administraciją, todėl teismas sprendė, kad koridoriuose esančios džiovyklos tenkino nuteistųjų poreikius ir nesudarė problemų. 3-iame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, 6 ir 9 būrių prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji galėdavo skalbti savo asmeninius drabužius patys. Šių būrių kieme buvo įrengtos stacionarios džiovyklos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl neįrengtų drabužių-avalynės džiovyklų, neįrodė.

20. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėliai įrengti visuose būriuose. Valymo dezinfekavimo ir valymo medžiagų paruošimo sandėlis nebuvo įrengtas, kadangi valymo dezinfekavimo medžiagos įstaigoje neruošiamos, o yra perkamos jau paruoštos.

21. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nuolat buvo skiriama miegamoji vieta antrame lovos aukšte, nors jis turėjo negalią (jam buvo atlikta klubo sąnario operacija), teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui miegamoji vieta būtų skirta būtent antrame aukšte, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl to, kad jis negali miegoti lovos antrame aukšte, todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginiai atmetė kaip neįrodytus.

22. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad klozetai ir unitazai įrengti atskirose patalpose, atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, t. y. Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 6-132 nurodyta, kad 9 būrio tualetų patalpose įrengti keturi klozetai bei du unitazai. Minėti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad jam teko atliekant bausmę naudotis tupimu tualetu. Byloje nėra duomenų, kad iš nuteistųjų buvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, jog reikia laukti eilėje ir pan. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą būriuose nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus (toliau – ir Normatyvai), pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas – dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos (gyvenimo ir buities) buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.

24. Teismas, įvertinęs skundo pagrindą ir dalyką bei atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. jei 6 ir 9 būriuose būtų buvęs įrengtas laisvalaikio kambarys bei tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, atitinkantis Normatyvus.

25. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas akcentavo, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, todėl vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, CK 1.138 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika ir konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 26. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 9 būrio koridoriuje nebuvo iškabinta jokios informacijos apie nuteistųjų teises ir pareigas, o bibliotekoje visa teisinė informacija buvo pasenusi arba jos trūko. Pareigūnų, kurie galėtų supažindinti nuteistuosius su jų teisėmis, trūko. Pravieniškių PN-AK yra perpildyta ir pareigūnų trūkumas yra akivaizdus, taip pat ir būrio viršininkų (auklėtojų), nes vienam auklėtojui tenka po 126 ar 144 ir daugiau nuteistųjų. Nesant būrio viršininko (auklėtojo), pavaduojančiam būrio viršininkui (auklėtojui) tenka po 2 ar 3 būrius, t. y. nuo 250 iki 400 nuteistųjų. Todėl neįmanoma supažindinti nuteistųjų su jų teisėmis ir pareigomis ar vykdyti kokią nors nuteistųjų socialinę reabilitaciją ar integraciją į visuomenę. Teismas neišreikalavo iš atsakovo duomenų apie auklėtojų skaičių, kurie dirbo ginčui aktualiu laikotarpiu. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išreikalauti ir atidžiai patikrinti Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 6-7 ir 8-9 būrio (barako) pastato dokumentus: statinio technini pasą (techninės apskaitos kortele), apšildomų virš 1000 kv. m pastato techninį-energetinį pasą; statinio techninį priežiūros žurnalą; statinių periodinius ir specializuotus apžiūrų aktus; Vyriausybės įgaliotų institucijų ar statinio naudotojo priimtus dokumentus; statinio apžiūros aktą.

29. Teismas taip pat turėjo patikrinti kaip buvo vykdomi patikrinimai ir pažeidimų fiksavimai, jų rezultatus laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d., ir tik tada spręsti apie pastatą. Tai, kad ilgą laiko tarpą nebuvo vykdomi stogo remonto darbai, neįrodo, jog nuodingų medžiagų turintis stogas yra nepavojingas pastatuose laikomų asmenų sveikatai ir gyvybei. Išreikalauti duomenys patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus pastatas yra avarinės būklės, taip pat ir jo stogas.

30. Pirmosios instancijos teismas nebuvo susipažinęs su skundo papildymu, kuriame pareiškėjas detaliai išdėstė visus atsakovo pateiktus netikslumus, klaidinančius teismą.

31. Pareiškėjas nurodo, kad paskirstymo komisija prieš patalpinant jį į būrį, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo negalią. Pravieniškių PN-AK administracija neįrodė, jog šioje laisvės atėmimo vietoje yra tinkamai sukurta žmonių su negalia sveikatai saugi aplinka ir tai, kad buvo elgiamasi taip, jog jis būtų išsaugojęs savo sveikatą ir savigarbą. Pareigūnai, žinodami, kad pareiškėjas turi negalią nuo pat pirmų dienų, kankino pareiškėją, veikė sąmoningai tyčia, nes, paskirdami ir talpindami į perpildytas miegamas patalpas, tyčia registruodavo pareiškėją į antrus miegamų geležinių gultų aukštus, o taip pat talpino į būrį, kuriame negalėdavo tinkamai tuštintis, kadangi nebuvo įrengti unitazai, o vietoje jų buvo įrengtos tupimos skylės grindyse. Toks viešojo administravimo subjektų veikimas (talpinimas perpildytose kamerose) ir neveikimas (tinkamų sąlygų nesudarymas) buvo neteisėtas. Atsakovas savo atsiliepime bando nuslėpti sanitarinių mazgų pažeidimus ir tupimas skyles įvardija kaip unitazus arba klozetus.

32. Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą miegamojoje sekcijoje (patalpoje) buvo pažeista, nes vienam asmeniui tekdavo nuo 0,24 kv. m iki 0,60 kv. m gyvenamo ploto. Atsakovo pateikta pažyma Nr. 63-486 nebuvo aktuali pareiškėjo kalinimo laikotarpiu. Byloje esantys įrodymai yra pakankami, kad būtų konstatuota, jog patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, plotas akivaizdžiai buvo labai mažas. Gyvenamos miegamosios patalpos Nr. 1, 4 ir 11 buvo nuo 16,12 iki 17,62 kv. m, pareiškėjui teko nuo 2,08 kv. m iki 2.20 kv. m, o su baldais – nuo 0,24 kv. m iki 0,42 kv. m gyvenamo ploto. Miegamos patalpos Nr. 10 plotas buvo 33,92 kv. m, joje pastoviai gyveno 16 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 2,12 kv. m, o įvertinus baldų užimamą plotą - 0,60 kv. m gyvenamo ploto.

33. Pareiškėjas kaip neteisingus vertina pirmosios instancijos teiginius, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamuose patalpose. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovo deklaratyviais-melagingais teiginiais apie tupimus tualetus, kuriuos atsakovas įvardijo kaip unitazus arba klozetus. Pažymi, kad aktualiu laikotarpiu administracinėje byloje Nr. 1-4273-423/2015, Kauno apygardos administracinis teismas buvo prijungęs prie šios bylos spalvotas nuotraukas, kuriose užfiksuota, kokie buvo įrengti tualetai Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje (tai buvo surūdijusios skylės grindyse, kurios nieko bendro neturi su tualetais).

34. Teismas privalėjo įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie pasivaikščiojimo kiemelio plotą ir jų įtaką pareiškėjo teisėms, kurios numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje, nepriklausomai nuo to, ar kituose teisės aktuose atskirai reglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas. Nebuvo sudaryta reali galimybė tinkamai naudotis pasivaikščiojimų kiemeliu. Taip pat Pravieniškių PN-AK administracija neįrodė, jog šioje laisvės atėmimo vietoje yra tinkamai užtikrinta nerūkančių nuteistųjų (įskaitant ir pareiškėją) teisė nekvėpuoti tabako dūmais, todėl pažeidimas turėjo būti konstatuotas.

35. Pareiškėjas teigia, kad teismas negali apsiriboti vien tik pažeidimų pripažinimu ir nepriteisti neturtinės žalos kompensacijos už patirtas kančias. Vertinant išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus dėl blogų buities, sanitarinių sąlygų yra akivaizdu, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, o taip Konvencijos 3 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl 1030 dienų ir naktų (dėl senaties termino taikymo laikotarpis sumažintas iki 875 dienų ir naktų) praleistų negyvenamose sąlygose, ateityje turės sveikatos problemų. Jis buvo diskriminuojamas dėl socialinės (kalinamojo) padėties.

36. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

37. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir neturtinės žalos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti.

39. Atsakovas akcentuoja, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

40. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas faktines aplinkybes ir objektyviai įvertino pateiktus įrodymus, todėl naikinti teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

42. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino laikydamasis ABTĮ nustatytų taisyklių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, todėl jis atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d., atlyginimo.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas

45. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo reikalavimus grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. birželio 13 d. jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, t. y. jis buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo, pastatas, kuriame atliko bausmę, buvo avarinės būklės, nebuvo įrengtų klozetų, tik tupyklos, be to nebuvo reikiamo jų kiekio, buvo blogas apšvietimas, patalpose veisėsi graužikai ir kiti parazitai, nebuvo įrengtų sandėliukų dezinfekavimo priemonėms saugoti, neįrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovykla, patalpa maisto produktams laikyti, per maži pasivaikščiojimo kiemeliai ir be stogelių, pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, stogo dangoje buvo asbesto, neužtikrintas tinkamas patalpų vėdinimas, pareiškėjas nebuvo supažindintas su savo teisėmis.

47. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė dėl neįrengto laisvalaikio kambario ir nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio buvo pažeista, kitus pareiškėjo nusiskundimus vertino kaip nepagrįstus, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir apsiribojo jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

48. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, neišreikalavo įrodymų, patvirtinančių jo bausmės atlikimo sąlygas, byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai.

49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

50. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pareiškėjo reikalavimų daliai, atsižvelgęs į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį bei nenustatęs svarbių termino skundui paduoti priežasčių, taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2014 m. sausio 23 d. atmetė, nagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus dėl bausmės atlikimo sąlygų tik laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. birželio 13 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus dėl gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, ploto, apšvietimo, graužikų ir kitų parazitų gyvenamosiose patalpose, drabužių-avalynės džiovyklų, kambario maistui susidėti ir laikyti, asbesto pataisos namų pastatų konstrukcijose, patalpų vėdinimo, motyvuotai sprendė, kad pareiškėjo teisės minėtais aspektais nebuvo pažeistos, todėl pagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo nusiskundimų. Apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvados šiais klausimais teisingos.

52. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitus pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su pastato būkle, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu, pasivaikščiojimo trukme, neįrengtų rūkymo vietų bei rūkymo gyvenamosiose patalpose, valymo ir dezinfekavimo medžiagų sandėlio nebuvimo, netinkamo naudoti inventoriaus, sanitarinių įrenginių įrengimo, neteisingai nustatė ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su minėtais pareiškėjo nusiskundimais. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nepasisakė dėl minėtų pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų, susijusių su pastato būkle, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu, pasivaikščiojimų trukmės ir dažnumo, rūkymo gyvenamosiose patalpose ir rūkymo vietų įrengimo, tačiau teismas, nesant byloje pateiktų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šiais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus duomenis, susijusius su sanitariniais įrenginiais (klozetų ir unitazų įrengimu). Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 30 d. atsakymo pareiškėjui matyti, kad 9 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 1, 4, 10 ir 11 yra įrengti 4 klozetai (tupimi), 2 unitazai (sėdimi) ir 1 praustuvė (I tomas, b. l. 31–32), o Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 77-609 „Apie nuteistojo J.

S. laikymo sąlygas“ yra nurodyta, kad 9 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 4 klozetai, 2 unitazai ir nėra nurodyta ar klozetai yra tupimi (I tomas, b. l. 88–89), todėl esant byloje prieštaringiems duomenims, teismas turėjo juos pašalinti išreikalaudamas iš atsakovo papildomus įrodymus dėl sanitarinių įrenginių įrengimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad valymo ir dezinfekavimo medžiagų sandėliukas Pravieniškių PN-AK nėra įrengtas, nors Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 77-609 „Apie nuteistojo J.

S. laikymo sąlygas“, kuria be kita ko, rėmėsi teismas, nurodyta, kad sandėliukai dezinfekavimo ir valymo medžiagoms laikyti įrengti visuose būriuose (I tomas, b. l. 31–32). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu (stogelių buvimu), pasivaikščiojimo trukme, pastato būkle, įrengtų/neįrengtų rūkymo vietų bei rūkymo gyvenamosiose patalpose, netinkamo naudoti inventoriaus (lovų ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertino ir pažeidimų nenustatė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas skunde prašė išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus dėl jo kalinimo sąlygų, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtų ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neišreikalavo įrodymų, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

55. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, o joms išsiaiškinti ir nustatyti būtini papildomi įrodymai, kuriuos turėtų pateikti bylos šalys. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Atsižvelgtina ir į tai, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl tik aptarus visus pareiškėjo nurodytus galimai atsakovo atstovo pareigūnų padarytus pažeidimus, bus galima padaryti galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo, žalos padarymo ir jos įvertinimo pinigais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius