94cceadf-3143-4b29-bb2e-b38f3e36d85b · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Pirmosios instancijos teismo                                                  Civilinė byla Nr. 2S-67-544/2016Teisėja Valentina Paliulionienė                            Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00713-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.1.8.; 2.5.1.5.; 2.5.8.9.; 3.3.2.4.                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo E. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), I.

C., S. Ž. ir n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas E. Ž. prašė iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskirti M. M.. Nurodė, kad 2008 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – Unija) ir I. C. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ I. C. suteikta 57924 Eur (200000 Lt) paskola, o tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas laiduotojo E. Ž. 2008 m. liepos 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jis laidavo už visÄ paskolos gavėjos I.

C. paskolÄ su netesybomis ir įsipareigojo solidariai atsakyti Unijai. I. C. nesilaikė paskolos sutarties sÄ lygų, todėl 2013 m. kovo 4 d. Panevėžio apygardos teismas sprendimu Unijai priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų I. C. ir E. Ž. 47944,28 Eur (165542 Lt) skolos, 5% metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, po 922 Lt žyminio mokesčio ir po 650 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Pagal Panevėžio apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstolės I.

B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla. 2015 m. kovo 27 d. jo skola (su kreditu, palÅ«kanomis, delspinigiais ir vykdymo iÅ¡laidomis) yra 24295,47 Eur. Tapo nemokus todėl, kad po laidavimo sutarties sudarymo I. C. nemokėjo įmokų kreditoriui, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į jį, nors visÄ pastarÄ jį laikotarpį dirbo ir dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje mokytoju ir jo vienintelės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis – apie 400 Eur. Pažymi, kad didesnio užmokesčio negali gauti dėl riboto pamokų skaičiaus.

Santaupų, kito vertingo turto ar vertybinių popierių, kurių suma virÅ¡ytų 1 MMA, neturi. Transporto priemonės yra bevertės, senos ir nebeeksploatuojamos. Be to, jis yra iÅ¡situokęs, turi nepilnametę dukrÄ G. Ž., kurios iÅ¡laikymui per mėnesį teikia po 217,21 Eur (750 Lt). Daugiau kreditorių ir debitorių neturi, o jo gaunamų pajamų nepakanka ne tik atsiskaityti su kreditoriumi, bet ir tenkinti bÅ«tinuosius poreikius, kuriems reikia 400 Eur per mėnesį (100 Eur maistui, 50 Eur vaistams, higienos priemonėms, 50 Eur drabužiams, 200 Eur įvairiems mokesčiams).

Mano, kad nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Bankroto administratorius M. M. sutinka administruoti pareiÅ¡kėjo bankroto bylÄ , pateikė civilinės atsakomybės draudimÄ ir kitus dokumentus.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p., 9 d., 6 str. 1-2 d., atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ E. Ž.. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog egzistuoja formalÅ«s pagrindai spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo, kaip fizinio asmens, bankroto – jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 400 Eur, jis moka iÅ¡laikymÄ savo nepilnametei dukrai, savo vardu registruoto jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, Unijai turi 24056,72 Eur bei 5 procentus metinių palÅ«kanų pradelstÄ skolÄ , t. y. pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai yra suėję, virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas M.

T. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo, kadangi jis sÄ moningai blogino savo padėtį, tikėdamasis, kad kreditoriaus reikalavimai bus nuraÅ¡yti. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2008 metais sudarė laidavimo sutartį, kuria užtikrino I. C. paimtos 57924 Eur (200000 Lt)paskolos grÄ Å¾inimÄ , nors Å¡ios sutarties pasiraÅ¡yti neprivalėjo, posėdyje paaiÅ¡kindamas, kad tuo metu visi Å¡itaip darė. 2010 metais atsisakė jungtinės veiklos, kuriÄ vykdė kartu su partneriais A.

Ž. (pareiÅ¡kėjo broliu), I. B. (pareiÅ¡kėjo sesuo) ir R. B., perleisdamas savo dalį seseriai I. B., nors brolis ir sesuo Å«kinę veiklÄ vykdo iki Å¡io laiko. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nemokumas yra sÄ lygotas neatsakingo sandorio sudarymu neįvertinant finansinių galimybių ir negalint pagrįsti ekonominio bÅ«tinumo sudaryti sandorį. Teismas sprendė, jog, nors pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡silavinęs, turi gyvenimiÅ¡kos patirties, buvo Å«kininkas, bet pasiraÅ¡ydamas rizikingÄ laidavimo sutartį sÄ moningai leido susidaryti skolai.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvo priverstas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį, kad visi Å¡itaip darė, leidžia manyti, kad jis nėra sÄ Å¾iningas aiÅ¡kindamas laidavimo sutarties sudarymo ir vėliau dėl to atsiradusių pasekmių aplinkybes. Negana to, pareiÅ¡kėjas yra solidarus skolininkas su I. C., o Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.83 str. numato, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę atgręžtinio reikalavimo bÅ«du reikalauti iÅ¡ solidaraus skolininko savo sumokėtos sumos. Todėl teismas pareiÅ¡kėjo E. Ž. veiksmus (savo turtinės padėties sunkinimÄ , prisiėmimÄ rizikingo ir ekonomiÅ¡kai nepagrįsto įsipareigojimÄ bei neatsiskaitymo su kreditoriumi) vertino kaip pakankamÄ pagrindÄ spręsti dėl jo nesÄ Å¾iningumo ir vengimo atsiskaityti už esamas prievoles, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog laidavimas už I.

C. gautus pinigus buvo bÅ«tinas ar neiÅ¡vengiamas. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas E. Ž. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad FABÄ® nuostatos nenumato, kad asmuo, kuris dėl savo neatidaus elgesio tapo nemokiu, automatiÅ¡kai yra laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus ir netinkamai įvertinęs savo galimybes žmogus taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla.

Pabrėžia, jog sudarydamas laidavimo sutartį jis tikėjosi, kad skolininkė I. C. tinkamai vykdys prievolę, kÄ ji pakankamai ilgÄ laikÄ ir darė, kadangi civilinė byla dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininkės bei laiduotojų pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį buvo iÅ¡kelta tik 2012 m. sausio 20 d. Å iuo atveju reikÅ¡minga yra tai, kad jis pats iÅ¡ kreditoriaus pinigų nesiskolino, jų negavo ir nepanaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. PareiÅ¡kėjo vertinimu, vien faktas, kad 2008 metais (prieÅ¡ 7 metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos pateikimo) buvo sudaryta laidavimo sutartis, nesant jokių kitų jo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių aplinkybių, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti jo elgesį nesÄ Å¾iningu.

Atskirajame skunde kartu pabrėžiama ir aplinkybė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai blogino savo padėtį tikėdamasis, jog kreditoriaus reikalavimai bus nuraÅ¡yti. Visų pirma, jis dar 2010 metais atsisakė jungtinės veiklos, kuriÄ vykdė kartu su broliu, seserimi ir R. B. ne norėdamas pabloginti savo padėtį, tačiau todėl, kad toks buvo Å¡eimos narių sprendimas. Be to, slėpti pajamas ir turtÄ nebuvo jokio pagrindo, kadangi I. C. tuo metu vykdė savo prievolę, o byla dėl skolos priteisimo iÅ¡kelta dar nebuvo.

Todėl Å¡is veiksmas FABÄ® kontekste kaip nesÄ Å¾iningas neturėtų bÅ«ti vertinamas, kadangi jis buvo atliktas daugiau nei prieÅ¡ trejus metus. Negana to, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai nėra nesÄ Å¾iningi, patvirtina ir tai, kad jis tiek sudarydamas laidavimo sutartį, tiek atsisakydamas partnerystės Å«kyje net negalėjo tikėtis, kad kreditorių reikalavimai galėtų bÅ«ti nuraÅ¡yti, kadangi kreditorius jokių reikalavimų pareiÅ¡kęs nebuvo, o fizinių asmenų bankroto institutas pradėjo veikti tik nuo 2013 metų.

PareiÅ¡kėjas papildomai pažymi ir tai, kad klausimai dėl atsiskaitymo su kreditoriais bei bankroto plano patvirtinimo yra sprendžiami jau iÅ¡kėlus bylÄ . Atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Unija praÅ¡o pareiÅ¡kėjo E. Ž. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo.

Skundžiama nutartimi visiÅ¡kai pagrįstai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai blogino savo padėtį, o nemokumas buvo sÄ lygotas neatsakingo sandorio sudarymu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neprivalėjo sudaryti laidavimo sutarties, o jo paaiÅ¡kinimai, kodėl jis taip elgėsi, tik parodo abejingumÄ ir neatsakingÄ požiÅ«rį į skolas. Negana to, pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl to, kad jis nei procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė, kaip jis planuoja atkurti savo mokumÄ ir nors iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais.

Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas darbingas bei turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti, nors turėjo visas reikiamas savybes gauti geriau apmokamÄ darbÄ . Tokie jo veiksmai taip pat rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ . Atskirasis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis FABÄ® nuostatomis, pareiÅ¡kėjui E. Ž. atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, apeliantui teigiant, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė FABÄ® nuostatas, reglamentuojančias skolininko sÄ Å¾iningumÄ , ir todėl nepagrįstai atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys rodo, kad 2008 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kėjas E. Ž. su Unija sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jis įsipareigojo užtikrinti I. C. iki 2014 m. liepos 18 d. suteiktos 57924 Eur (200000 Lt) dydžio paskolos grÄ Å¾inimÄ (1 t., 44 – 45, 114 – 115 b. l.). Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-223-544/2013 Unijos ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir, be kitų sprendimų, nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų I.

C. ir E. Ž. 47944,40 Eur (165542,41 Lt) skolÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-20 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (1 t., 46 – 55 b. l.). Å iuo metu antstolė I. B. pareiÅ¡kėjo E. Ž. atžvilgiu vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo bei vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. teismo sprendimÄ , pagal kurį 2015 m. kovo 27 d. E. Ž. skolingas kreditoriui (iÅ¡ieÅ¡kotojui) Unijai 24295,47 Eur (1 t., 17, 56, 57 b. l.).

Taigi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, o jo vardu registruotos transporto priemonės yra 1978-1992 gamybos, išregistruotos arba automatiškai išregistruotos, eisme nedalyvauja, todėl tikėtina, kad ženklesnės vertės neturi (1 t., 18-21 b. l.), nuo 2002 m. kovo 25 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį (1 t., 23 b. l.), tačiau pagal bylos duomenis šiuo metu iš tokios veiklos papildomų pajamų negauna, yra neteistas.

Turto areÅ¡to aktų registre yra įregistruotas turto areÅ¡to aktas, kuriuo pareiÅ¡kėjui apribotos nuosavybės teisės į turtÄ . Hipotekos registre nuo 1998 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. nėra įregistruotų galiojančių hipotekos (įkeitimo) sandorių, kuriuose E. Ž. įraÅ¡ytas skolininku, savininku ar įkaito davėju. Testamentų registre nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. nėra įregistruotų E. Ž. sudarytų testamentų. Vedybų sutarčių registre nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. nėra įregistruotų E. Ž. sudarytų vedybų (sugyventinių) sutarčių ir turto padalijimo faktų.

Sutarčių registre nuo 2002 m. liepos 17 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. nėra įregistruotų E. Ž. sudarytų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise ar lizingo sutarčių. Įgaliojimų registre nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. nėra įregistruotų E. Ž. įgaliojimų, kuriuose jis įrašytas įgaliotoju ar įgaliotiniu. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. nėra įregistruotų E. Ž.

įrašų (1 t., 24, 25, 27 – 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43 b. l.). IÅ¡ 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. metinių pajamų deklaracijų matyti, kad E. Ž. atitinkamai gavo 5199,61 Eur (17953,23 Lt), 5371,81 Eur (18547,82 Lt) ir 5382,34 Eur (18584,17 Lt) su darbo santykiais susijusių pajamų (neatskaičius mokesčių), buvo sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, pagal kuriÄ kiekvienais metais sumokėdavo po 347,54 Eur (1200 Lt) įmokų, įmokas mokėjo iki 2014-02-20, o Å¡iuo metu sutartis nutraukta (1 t., 97 – 100, 101 – 104, 105 – 108 b. l.).

IÅ¡ 2003 m. gruodžio 5 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties matyti, kad A. Ž., I. B., R. B. ir E. Ž. sudarė sutartį – į Å«kininko Å«kį, įregistruotÄ A. Ž. vardu, bendrai veiklai įtraukė valstybės nuosavybėje esantį ir valdomÄ nuomos teise 3,0703 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., sutartyje nustatytomis dalimis (1 punktas), taip pat susitarė bendrai valdyti nurodytÄ Å«kininko Å«kį, Å«kio iÅ¡laidas ir nuostolius, taip pat gautas pajamas skirstyti lygiomis dalimis (3 punktas,1 t., 109 – 110).

IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 9 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto matyti, kad antstolė I. B. skolininko E. Ž. pasiÅ«lytam pirkėjui I. B. pardavė E. Ž. nuosavybės teise priklausančiÄ Â¼ pastato – kiaulidės, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., už 21250 Lt (1 t., 111 b. l.). 2010 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kimu E. Ž. pareiÅ¡kė atsisakantis partnerystės A. Ž. Å«kyje ir bet kokių Å«kio pajamų ar kitokio turto (1 t., 112 b. l.). 2013 m. rugpjūčio 20 d.

Å«kininkas A. Ž. savo raÅ¡te pažymi, kad A. Ž. Å«kis neturi jokio turto, kuris priklauso E. Ž. ir neprivalo iÅ¡mokėti ateityje jokių piniginių sumų ar duoti kitokio turto. E. Ž. nebėra Å«kio partneris nuo 2010 metų (1 t., 113 b. l.). Taigi, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, byloje esantys faktiniai duomenys iÅ¡ties leidžia spręsti klausimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų buvimo, kadangi formaliai jis atitinka daugelį FABÄ® nustatytų reikalavimų. Tačiau pažymėtina tai, kad FABÄ® paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ .

Pagal FABÄ® įtvirtintÄ fizinių asmenų nemokumo modelį bankroto byla asmeniui gali bÅ«ti keliama ne tik tada, kai jis tapo nemokus dėl iÅ¡skirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad fizinių asmenų, o ypač vartotojų, iÅ¡silavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sÄ Å¾iningumo, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijų.

NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Toks nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui, t. y. turi bÅ«ti konstatuotas nesÄ Å¾iningumo ir nemokumo priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-516/2014; Nr. 3K-3-342-248/2015; Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.). Be to, FABÄ® detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABÄ® tikslus ir jame nustatytÄ specialųjį teisinį reguliavimÄ .

SÄ Å¾iningumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų (CK 1.5 str. 4 d.), kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str. 1 d.); sÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 str.). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie tai, jog pareiÅ¡kėjui E. Ž. fizinio asmens bankroto bylÄ iÅ¡kelti nėra pagrindo, motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas neprivalėjo pasiraÅ¡yti virÅ¡ minėtos 2008 metais sudarytos laidavimo sutarties, kad jis nesugebėjo objektyviai pagrįsti Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo bÅ«tinumo, kad jis 2010 metais atsisakė jungtinės veiklos, kuriÄ vykdė kartu su partneriais A. Ž. (pareiÅ¡kėjo broliu), I. B. (pareiÅ¡kėjo sesuo) ir R. B., neatlygintinai perleisdamas savo dalį seseriai I.

B., nors brolis ir sesuo Å«kinę veiklÄ vykdo iki Å¡io laiko ir gauna iÅ¡ jos pajamas. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal FABÄ® nuostatas sÄ Å¾iningumo kriterijus turėtų bÅ«ti taikomas tik pareiÅ¡kėjo veiksmams, kurie buvo atlikti per 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismui pateikimo dienos, o nesÄ Å¾iningumas turi turėti reikÅ¡mingos įtakos asmens mokumui. Tačiau tiek iÅ¡ nagrinėjamos, tiek iÅ¡ teismo žinioje esančios Panevėžio apygardos teismo iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-223-544/2013 duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2003 metais buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, vykdė Å«kinę veiklÄ , dėl ko galėjo prisiimti įvairius finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir 2008 metų laidavimo sutarties sudarymÄ .

Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pastarosios laidavimo sutarties pareiÅ¡kėjas sudaryti neprivalėjo. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-223-544/2013 esantys duomenys rodo, kad kreditorei Unijai kreipusis į teismÄ dėl paskolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo iÅ¡ I. C., E. Ž., I. B., A. Ž. bei R. B., pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jis 57924 Eur (200000 Lt) laidavimo sutarties pasirašęs nebuvo, o dalis pateiktos laidavimo sutarties yra suklastota.

Dėl Å¡ių aplinkybių jis buvo kreipęsis į policijos pareigÅ«nus, kurie tyrė galimas dokumento suklastojimo aplinkybes, Pasvalio rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ bei į Lietuvos bankÄ (civilinė byla Nr. 2-223-544/2013, 1 t., 121 – 125, 130 – 131, 132 b. l.). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ minėtos civilinės bylos Nr. 2-223-544/2013 duomenų ir joje priimto sprendimo turinio, byloje buvo nustatyta, kad pats pareiÅ¡kėjas E. Ž., kuris tvirtino esÄ laidavimo sutarties dalis yra suklastota, pasirašė dalį rekvizitų kitų atsakovų vardu laidavimo sutartyse, o taip pat tarpininkavo sudarant laidavimo sutartis (civilinė byla Nr. 2-223-544/2013, 3 t., 56 b. l.).

Å iuo pagrindu dalis laidavimo sutarčių buvo pripažintos negaliojančiomis, kreditorė Unija neteko galimybės reikalauti skolos ar jos dalies atlyginimo iÅ¡ kitų solidarių skolininkų, o pats pareiÅ¡kėjas aptartų savo veiksmų pasekoje pasididino savo įsipareigojimų prieÅ¡ UnijÄ dydį, nes panaikinus sutartis nebeliko kitų solidarių bendraskolių arba jie liko skolingi mažesnes sumas. Å ie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad, nagrinėjant klausimÄ dėl E. Ž. pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, privalo bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į konkrečius pareiÅ¡kėjo sudarytus sandorius ir atliktus veiksmus, tačiau ir į jo bendrÄ jį sÄ Å¾iningumÄ CK 1.5 straipsnio prasme.

Aptarti virÅ¡ apelianto veiksmai paneigia sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir dalis aptartų nesÄ Å¾iningų veiksmų, t. y. pareiÅ¡kėjo elgesys iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl paskolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo kreditoriui, ir jų sukeltų pasekmių atsiradimas patenka į FABÄ® nustatytÄ 3 metų vertinimo laikotarpį.Kitas apelianto nesÄ Å¾iningumo įrodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tas, kad jis neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjo E. Ž. nurodomi duomenys, kad jis nuo 2010 metų sausio mėnesio nebevykdo jungtinės veiklos, iÅ¡ kurios, kaip pats deklaravo, gaudavo apie 8688,60 Eur (30000 Lt) dydžio pajamas per mėnesį kartu su I.

B., R. B. bei A. Ž., kelia pagrįstų abejonių. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog 2003 m. gruodžio 5 d. notarine tvarka sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis įstatymų nustatyta tvarka yra pakeista ir jis nebėra jungtinės veikos dalyvis (1 t., 109 b. l.). Be to, kaip matyti iÅ¡ Panevėžio apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-223-544/2013, pareiÅ¡kėjas E. Ž. kartu su kitais atsakovais, laikotarpiu nuo 2012 metų vasario mėnesio iki 2013 metų teikdamas procesinius dokumentus, juose nurodydavo, jog ir jis yra jungtinės veiklos dalyvis ir kartu vykdo Å«kinę veiklÄ , kuriai gali pakenkti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o 2012 m. balandžio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo posėdžio metu nurodė, jog kiekvienais metais ima paskolas apyvartinėms lėšoms, nors Å¡iuo metu Å«kyje nedirba (civilinė byla Nr. 2-223-544/2013, 1 t., 166 – 167, 2 t., 186 – 192 b. l.). Tokiu bÅ«du sprendžiant klausimÄ dėl E. Ž. gaunamų pajamų iÅ¡ties kyla pagrįstų abejonių, ar jis iÅ¡ties yra faktiÅ¡kai iÅ¡stojęs iÅ¡ jungtinės veiklos ir jokių lėšų negauna ir nuo kada taip yra. Be to, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartį, pagal kuriÄ kiekvienais metais sumokėdavo po 347,54 Eur (1200 Lt).

ReikÅ¡minga ir tai, kad duomenys apie šį sandorį teismui tapo žinomi tik po to, kai apie juos atsiliepime nurodė Unija (1 t., 91 – 125 b. l.) bei pats teismas įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ tokiÄ informacijÄ patikslinti (1 t., 149 – 157 b. l.). Kartu pabrėžtina, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 18 d. pažymos matyti, jog E. Ž. sudaryta gyvybės draudimo sutartis 2014 m. vasario 20 d. buvo nutraukta (1 t., 154 b. l.), tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kokiÄ pinigų sumÄ gavo (negavo) nutraukęs minėtÄ sutartį, kiek lėšų skyrė kreditorių reikalavimų tenkinimui.

PareiÅ¡kėjas tvirtina per mėnesį gaunantis 400 Eur darbo užmokestį, tačiau jo nurodomi pragyvenimo poreikiai, sudarantys 400 Eur, mokėta gyvybės draudimo įmokų suma bei kas mėnesį teikiamas 217,22 Eur iÅ¡laikymas dukrai, akivaizdžiai virÅ¡ija jo nurodomas pajamas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teikti dukrai 217,22 Eur (750 Lt) iÅ¡laikymÄ Ä¯sipareigojo pagal teismo 2013-04-05 nutartimi patvirtintÄ Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį (16 b. l. 1 t.), priimtÄ Ä¯siteisėjus 2013-03-04 teismo sprendimui priteisti iÅ¡ jo skolÄ pagrindiniam kreditoriui Unijai (46-55 b. l. 1 t.), taip pablogindamas savo turtinę padėtį ir iki Å¡iol Å¡ios sumos neprašė sumažinti.

Å ių apelianto veiksmų atlikimo laikas nevirÅ¡ija 3 metų termino, numatyto FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. Tokie veiksmai ir neveikimas FABÄ® prasme vertintini nesÄ Å¾iningais, prisidėjusiais prie apelianto nemokumo.Dar viena aplinkybė, reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo, yra pareiÅ¡kėjo turto pardavimas. IÅ¡ antstolės Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui pardavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antstolė 2013 m. rugsėjo 9 d. skolininko E. Ž. pasiÅ«lytam pirkėjui I.

B. (skolininko seseriai) pardavė skolininkui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ¼ dalį kiaulidės (1 t., 111 b. l.). Taigi pareiÅ¡kėjas savo turtÄ pasiÅ«lė nupirkti artimai giminaitei, kuri pati yra solidari skolininkė su apeliantu pagal tÄ patį teismo sprendimÄ tam pačiai kreditorei Unijai. Vadinasi, I. B. turėjo pinigų turtui pirkti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji su Unija yra atsiskaičiusi. Pirkėjos I. B. už E. Ž. parduodamÄ turtÄ sumokėtos piniginės lėšos, tikėtina, buvo panaudotos priteistos paskolos padengimuii, tačiau skolos Unijai suma bÅ«tų dar labiau sumažėjusi, atitinkamai – apelianto mokumas padidėjęs, jei turtÄ bÅ«tų nupirkęs paÅ¡alinis asmuo, o I.

B. turėtas lėšas bÅ«tų sumokėjusi antstolei grÄ Å¾indama solidarų įsiskolinimÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų turinį sektų, kad minėtas parduotas turtas buvo reikÅ¡mingas jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomai Å«kinei veiklai, iÅ¡ kurios apeliantas tvirtina iÅ¡stojęs, tačiau tebedalyvauja turto pirkėja. Toks artimųjų giminaičių susitarimas vertinamas nesÄ Å¾iningu FABĮ prasme ir turi CK 6.67 str. 1 d. 1 p. numatytų požymių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas E. Ž. neįrodė, iÅ¡ kur jis planuoja gauti pajamų, kuriomis realiai atsiskaitys su kreditoriais bei bankroto administratoriumi tuo atveju, jei bankroto byla bÅ«tų iÅ¡kelta, o taip pat kokiu bÅ«du planuoja atkurti savo mokumÄ .

Pateikti duomenys apie papildomo darbo paieÅ¡kas darbovietėje ir kitose ugdymo įstaigose, nors apeliantas yra darbingas ir turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡sislavinimÄ , nėra pakankami konstatuoti jo realius ketinimus atskaityti su kreditoriais bei gauti pakankamai papildomų pajamų mokumo atkÅ«rimui. Taigi bankroto procesas Å¡iuo atveju lemtų nuostolius kreditoriams, neatkurtų skolininko mokumo, o tai neatitinka FABÄ® 1 str. 1 d. numatyto tikslo. Dėl virÅ¡ iÅ¡dėstytų motyvų daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo E. Ž. nesÄ Å¾iningų veiksmų bei jo nemokumo, dėl ko nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad fizinio asmens bankroto byla pareiÅ¡kėjui privalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta.

BÅ«tent toks nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos vertinimas neprieÅ¡tarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-496-219/2015, 3K-3-269-219/2015, 3K-3-65/2015, 3K-3-394-415/2015). Ä®vertinęs virÅ¡ iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais (CPK 185 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                            Ramunė Čeknienė