94cbf81e-75b9-4136-9291-a4e128752902 · Lietuvos apeliacinis teismas

                      Civilinė byla Nr. 2-1015/2014                                                             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02482-2013-7                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 17 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo L. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo L. V. pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-915-563/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KAILINIAI LT“ ieÅ¡kinį atsakovui L. V. dėl žalos atlyginimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė           Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi UAB „KAILINIAI LT“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi BUAB „KAILINIAI LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. Atsakovas L. V. nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „KAILINIAI LT“ įsiteisėjimo dienos) ėjo UAB „KAILINIAI LT“ direktoriaus pareigas.

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas BUAB „KAILINIAI LT“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo L. V. 344 038,04 Lt žalos atlyginimÄ bei 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, jog žalÄ sudaro BUAB „KAILINIAI LT“ bankroto byloje patvirtinti ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimai už 344 038,04 Lt sumÄ , kurie susidarė tuo laikotarpiu, kai atsakovas ėjo ieÅ¡kovo direktoriaus pareigas.          IeÅ¡kovo nurodytu ir teismo nustatytais adresais (atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbo vietų) nepavykus atsakovui įteikti ieÅ¡kinio ir jo priedų, atsakovui praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo buvo teikiamas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

PraneÅ¡ime nurodytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2014 m. sausio 14 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 344 038,04 Lt žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, o į valstybės biudžetÄ priteisė 7 440 Lt žyminio mokesčio. Teismo sprendime už akių pažymėta, kad atlikus formalų ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių vertinimÄ , pasitvirtino, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pagrįstas leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.          Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo prašė panaikinti sprendimÄ už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atsakovas pareiÅ¡kime nurodė, jog atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, nes negavo nei ieÅ¡kovo procesinių dokumentų, nei teismo praneÅ¡imo dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo.

Atsakovo aiÅ¡kinimu, iÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nenustatė CPK nurodytų aplinkybių, kurioms esant galima teikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, neiÅ¡bandė kitų privalomų dokumentų įteikimo bÅ«dų. Pasak atsakovo, teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimo procedÅ«rÄ , o atsakovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti atsiliepimo, nes nežinojo apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atsakovo teigimu, priimdamas sprendimÄ už akių teismas neužtikrino realaus atsakovo procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo.         PareiÅ¡kimÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ už akių atsakovas taip pat grindė aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos Å¡io sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pasak ieÅ¡kovo, ieÅ¡kinys dėl žalos dydžio grindžiamas tik tuo, kad ieÅ¡kovas neturi turto ir debitorinių įsiskolinimų. Tokia pozicija neteisinga, nes ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į skolininkÄ dėl 391 000 Lt sumos, kuriÄ iÅ¡ieÅ¡kojus galima bÅ«tų padengti visus kreditorių reikalavimus. Be to, atsakovo teigimu, UAB „Infomedia“ kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovui yra nepagrįstas.          IeÅ¡kovas atsiliepimu prašė netenkinti atsakovo pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų sÄ lygų sprendimui už akių peržiÅ«rėti. Akcentavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu pagal atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri iki Å¡iol nepakeista. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo teikiami tinkamai. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas ieÅ¡kovo bankroto administratoriui neperdavė duomenų apie kokius nors ieÅ¡kovo skolininkus, be to, žalos ieÅ¡kovui padarymas ir galimi ieÅ¡kovo debitoriniai įsiskolinimai yra tarpusavyje nesusiję dalykai.

Atsiliepime pažymėta, kad ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl jų pagrįstumo klausimas negali bÅ«ti kvestionuojamas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovo pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nepatenkino.Teismas pažymėjo, kad atsakovas nedeklaravo naujų duomenų apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , todėl neįvykdęs tokios pareigos pats prisiėmė su dokumentų neįteikimu susijusiÄ rizikÄ bei neigiamas pasekmes.

Atsakovui skirta korespondencija iÅ¡ teismo buvo siunčiama ir žinomais atsakovo darboviečių adresais, tačiau taip pat nebuvo jam įteikta. Atsakovas, žinodamas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ jo vadovaujamai įmonei (ieÅ¡kovui), buvo pasyvus, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, nepranešė jam apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , todėl atsakovui tenka tokio pasyvumo pasekmės. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybės, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nelaikytinos svarbiomis.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti argumentai neturi įtakos Å¡io sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismo nutartyje pažymėta, kad atsakovo pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo iÅ¡dėstytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo skolininkÄ , nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl finansinio reikalavimo ieÅ¡kovo debitoriui, nepanaikintų paties ieÅ¡kovo prievolės tam pačiam debitoriui pagal Å¡iam iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo skolos, atsiradusios iÅ¡ atsakovo asmeninių prievolių pagal vekselį, už kurias laidavo ieÅ¡kovas.

Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl vieno iÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimo nepagrįstumo nėra reikÅ¡mingi sprendžiamam klausimui, nes to kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas teismo nutartimi. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus dėl atsakovo įmonei padarytos žalos, kurios atlyginimas priteistas teismo sprendimu už akių. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai          Atskiruoju skundu atsakovas L.

V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Sprendimas už akių dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikusio atsakovo gali bÅ«ti priimtas tik dėl tų ieÅ¡kinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovui buvo praneÅ¡ta CPK nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, jog procesiniai dokumentai (ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui nebuvo įteikti.

Apie sprendimÄ atsakovas sužinojo tik iÅ¡ spaudos jau po sprendimo priėmimo. IeÅ¡kinyje nurodytu adresu atsakovas negyvena nuo 2013 m. lapkričio mėnesio. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kodėl teismas naudojosi ekstraordinarine dokumentų įteikimo forma – dokumentų įteikimu vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Tokiu įteikimo bÅ«du buvo galima naudotis tik iÅ¡naudojus kitus privalomus įteikimo bÅ«dus – įteikimu atsakovo darbo vietoje ir galimybe paskirti kuratorių. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, teismas nesvarstė dėl kuratoriaus skyrimo, taip iki minimalaus lygio apribodamas atsakovui teises į teisminę gynybÄ .

Atsakovo nuomone, priimti sprendimÄ už akių dėl tokios didelės ieÅ¡kinio sumos, dokumentus atsakovui teikiant vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, net neiÅ¡klausius atsakovo pozicijos ir argumentų, buvo neteisinga. Teismo nutartis, kuria nepatenkintas atsakovo pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, priimta ignoruojant pagrindinius civilinio proceso principus (teisės į teisminę gynybÄ , rungimosi, proporcingumo), todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo pateiktų motyvų, turinčių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Ieškovo bankroto administratorius nesiėmė visų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) jam garantuojamų priemonių tam, kad būtų išreikalauti ir gauti iš atsakovo visi dokumentai, reikalingi vykdant ieškovo bankroto procedūras. Toks bankroto administratoriaus neveikimas turi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Ieškinio aplinkybės dėl žalos dydžio, kurį sudaro patvirtinta ieškovo kreditorių reikalavimų suma, grindžiamos tik nuostata, jog ieškovas neturi turto ir kreditorinių reikalavimų skolininkams.

Tokia ieÅ¡kovo pozicija yra nepagrįsta, nes ieÅ¡kovas turi egzistuojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ â€“ I. Å . dėl 391 000 Lt dydžio netesybų, kurias iÅ¡ieÅ¡kojus bÅ«tų padengti visi ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimai. Ä®takos sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui turi ir ta aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su kai kuriais kreditoriniais reikalavimais ieÅ¡kovo bankroto byloje. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstu laiko UAB „Infomedia“ 3 025 Lt kreditorinį reikalavimÄ .           Atsakovas taip pat prašė atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

                    Atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas, veikdamas per bankroto administratorių, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Akcentuoja, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu deklaruotos atsakovo gyvenamosios vietos, kuri gyventojų registre nėra pakeista. Dokumentai buvo siunčiami ir atsakovo darboviečių adresais, tačiau nebuvo įteikti. Atsakovas nevykdė pareigos informuoti apie savo korespondencijos gavimo adreso pasikeitimÄ , todėl procesinių dokumentų įteikimas atsakovui laikytinas tinkamu.

Atsiliepime pažymima, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius ėmėsi visų priemonių, kad atsakovas įvykdytų savo pareigas, kylančius iÅ¡ Ä®BÄ® reikalavimų, tačiau atsakovas jų neįvykdė. IeÅ¡kovo teigimu, visi atsakovo aiÅ¡kinimai apie bankroto administratoriaus neveikimÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįsti. PrieÅ¡ingai – pats atsakovas elgėsi pasyviai, neatsakingai, nesÄ Å¾iningai ir nevykdė įstatyminių pareigų. Atsakovo aiÅ¡kinimas apie neva egzistuojančiÄ ieÅ¡kovo reikalavimo teisę į skolininkÄ , nepanaikina atsakovo atsakomybės už vadovavimo ieÅ¡kovui metu padarytÄ ieÅ¡kovui ir jo kreditoriams žalÄ .

Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su kai kuriais kreditorių reikalavimais, patvirtintais įsiteisėjusia teismo nutartimi, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinys ir teismo sprendimas už akių yra nepagrįsti.                                                                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados        Atsakovas praÅ¡o jo atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Atsakovo praÅ¡ymas nagrinėti atskirÄ jį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka motyvuojamas sudarymu jam galimybės žodžiu plačiau iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ bei papildomai paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovo darbovietėje bei jo gyvenamosios vietos registravimu.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, susipažinęs su atsakovo atskirojo skundo, ieÅ¡kovo atsiliepimo į skundÄ turiniu, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas.

Pateikti įrodymai ir kiti byloje esantys duomenys gali bÅ«ti visiÅ¡kai iÅ¡tirti bei įvertinti raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl nėra poreikio atsakovo atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Å alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ginčo dalyko esmę sudarantys argumentai, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti ne tik skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , bet ir padaryti iÅ¡vadas, ar buvo pagrindas teismui priimti sprendimÄ už akių.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Sprendimo už akių priėmimas – toks ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Å io instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius.

Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių priėmimo sÄ lygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Å is straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimÄ už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Taigi sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai, bÅ«dama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimÄ , Å¡alis nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimÄ .CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Viena iÅ¡ pagrindinių Å¡alių teisių civiliniame procese yra teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Teismas gali priimti sprendimÄ tik atidžiai iÅ¡klausęs abi ginčo Å¡alis (audiatur et altera pars). Å ios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principÄ . Tai lemia, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo Å¡alims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ atsakingas teismas.

CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės. Pagal jas procesiniai dokumentai turi bÅ«ti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylÄ inicijuojantis asmuo. Pažymėtina, kad fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs, laikoma jo pagrindine gyvenamÄ jÄ vieta (CK 2.16 str. 2 d.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kinio ir jo priedų kopija, taip pat teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo atsakovui L.

V. nebuvo įteikti (t. 1, b. l. 135, 137, 139). Nepavykus įteikti teismo siųstų procesinių dokumentų atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, taip pat atsakovo dviejų darbo vietų adresais, teismas įteikė dokumentus atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje (t. 1, b. l. 140). Tokiu bÅ«du buvo įteiktas atsakovui ir teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį per vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du įteiktame teismo praneÅ¡ime nurodytÄ terminÄ , Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu 2014 m. sausio 14 d. priėmė sprendimÄ už akių.

Atsakovas teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jis objektyviai negalėjo pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį, kadangi nežinojo apie jam iÅ¡keltÄ bylÄ ir pareigÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė procesinių dokumentų, įskaitant ir teismo praneÅ¡imo dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo, įteikimo procedÅ«ras, neturėjo pagrindo procesinių dokumentų įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 135 straipsnio 1 dalį atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ teismui turi nurodyti ieÅ¡kovas. Teikdamas ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas atsakovo buvimo vieta nurodė gyventojų registre atsakovo 1995 m. gruodžio 4 d. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 1, b. l. 129). IeÅ¡kovo nurodytu adresu teismo siųsti procesiniai dokumentai – ieÅ¡kinio su priedais kopija bei praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo atsakovui nebuvo įteikti, ant teismui grÄ Å¾intos korespondencijos voko priklijuotoje pažymoje paÅ¡to darbuotojui pažymėjus, kad adresatas persikraustė (t. 1, b. l. 132 ir 135).

Tokia paÅ¡to darbuotojo fiksuota aplinkybė dėl korespondencijos neįteikimo adresatui priežasties savaime neduoda pagrindo manyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma ar kad nėra galimybės nustatyti kitÄ atsakovo buvimo vietÄ . IÅ¡ bylos duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad teismas bÅ«tų nurodęs (pavedęs) ieÅ¡kovui imtis priemonių nustatyti faktinę atsakovo buvimo vietÄ . Byloje esanti teismo darbuotojo atspausdinta pažyma apie asmens įdarbinimus, gauta iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės, įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas ėmėsi nustatyti atsakovo darbo vietÄ , tam, kad galėtų įteikti teismo siunčiamus dokumentus atsakovo darbovietėje (t. 1, b. l. 136).

Dviem toje pažymoje fiksuojamų juridinių asmenų, kurių darbuotoju įvardintas atsakovas, adresais teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat nebuvo atsakovui įteikti, paÅ¡to darbuotojui ant korespondencijos voko esančioje pažymoje atitinkamai pažymėjus „neatsiėmė“ (t. 1, b. l. 137), „persikraustė“ (t. 1, b. l. 139). IÅ¡dėstytos teismo praneÅ¡imo apie atsakovo atžvilgiu iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ (įskaitant teismo praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo) siuntimo ir neįteikimo atsakovui aplinkybės neteikė pagrindo manyti, jog adresato (atsakovo) tiek gyvenamoji, tiek darbo vietos yra nežinomos.

Kaip jau minėta, teismas nedavė pavedimo ieÅ¡kovui imtis priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta atsakovo faktinė buvimo vieta, kurioje bÅ«tų galima įteikti teismo procesinius dokumentus. Teismo dokumentų teikimo dviem juridinių asmenų buvimo vietos (kaip atsakovo darbo vietos) adresais aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad liko nežinoma jokia atsakovo darbo vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui teismo korespondencija per vienÄ iÅ¡ juridinių asmenų – UAB „Finvesticija“ buvo siunčiama ne juridinių asmenų registre registruotu Å¡io juridinio asmens buveinės adresu – (duomenys neskelbtini).

Nepavykus adresatui įteikti teismo procesinių dokumentų, kurie buvo siunčiami per UAB „Finvesticija“ adresu Vilniaus g. 31, Vilnius, reikėjo vadovautis CPK 122 straipsnio 2 dalies norma dėl procesinių dokumentų įteikimo pagal juridinių asmenų registre nurodytÄ buveinės adresÄ , tačiau teismas tokio įteikimo bÅ«do galimybe nesinaudojo. IÅ¡dėstytos aplinkybės neteikė pagrindo nuspręsti, kad atsakovo tiek gyvenamoji, tiek ir darbo vietos yra nežinomos, todėl nebuvo ir pagrindo vadovautis CPK 130 straipsnio norma dėl teismo procesinių dokumentų (įskaitant praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį) įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

IÅ¡ bylos medžiagos negalima nustatyti, kuo vadovavosi teismas, paskelbdamas specialiame interneto tinklalapyje praneÅ¡imÄ apie dokumentų įteikimÄ atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, nes dėl tokio įteikimo bÅ«do teismas nepriėmė CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties. Pastebėtina, kad teismas nesvarstė ir galimybės dėl dokumentų atsakovui įteikimo paskiriant kuratorių. Tuo atveju, kai nėra žinoma nei Å¡alies gyvenamoji, nei darbo vieta, procesinis dokumentas, sukeliantis bÅ«tinumÄ ginti Å¡ios Å¡alies teises, iki jos gyvenamoji ar darbo vieta paaiÅ¡kės, gali bÅ«ti įteiktas kuratoriui.

Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų kuratoriaus paskyrimo sÄ lygų – suinteresuotos prieÅ¡ingos Å¡alies praÅ¡ymas skirti kuratorių ir iÅ¡ankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimÄ . Kadangi kuratorius gali bÅ«ti skiriamas prieÅ¡ingos Å¡alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praÅ¡ymu ir sÄ skaita, tai teismas gali tik pasiÅ«lyti Å¡aliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens praÅ¡ymo ir iÅ¡ankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimÄ , laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų ir apie tai, ar teismas siÅ«lė ieÅ¡kovui pasinaudoti kuratoriaus paskyrimo institutu ir kokia buvo tuo klausimu iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo pozicija. Byloje nėra įrodymų, kad teismas bÅ«tų bandęs iÅ¡naudoti kuratoriaus skyrimo galimybę, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismo veiksmai neatitiko CPK 130 straipsnio 1 dalies reikalavimų.IÅ¡dėstytos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad neegzistavo procesinės sÄ lygos atsakovui įteikti dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Laikytina, kad atsakovui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie jo atžvilgiu iÅ¡keltÄ bylÄ ir jam pareikÅ¡tus reikalavimus bei apie jo pareigÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o tuo pačiu nebuvo galimybės dėl atsakovo priimti teismo sprendimÄ už akių, motyvuojant atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimu (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatos). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių priėmimo, nes atsiliepimo nepateikusiam atsakovui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie pareikÅ¡tus reikalavimus ir pareigÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ juos (CPK 285 str. 3 d. 1 p.).

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal galiojanti teisinį reglamentavimÄ negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iÅ¡keltÄ bylÄ tinkamai nepraneÅ¡us kitai ginčo Å¡aliai. Asmens teisė bÅ«ti informuotam apie procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam – neatsiejama jo teisės į teisingÄ teismÄ dalis, taip pat tai, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingÄ ir realų teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ abiem ginčo Å¡alims, todėl civilinio proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieÅ¡tarautų Å¡iems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).Skundžiamoje teismo nutartyje akcentuota aplinkybė, jog atsakovas, neįvykdęs pareigos deklaruoti kitÄ (pasikeitusiÄ ) gyvenamÄ jÄ vietÄ , pats prisiėmė su dokumentų neįteikimu susijusiÄ rizikÄ , nesukuria įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurioms esant galimas dokumentų įteikimas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Pažymėtina, kad CPK 121 straipsnyje bei CPK 122 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytos nuostatos bei pasekmės taikomos tik tais atvejais, kada byloje dalyvaujančiam asmeniui bÅ«na praneÅ¡ta apie bylos iÅ¡kėlimÄ ir joje pareikÅ¡tus reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas buvo pasyvus teisiniuose santykiuose su bankroto administratoriumi, nebendradarbiavo su Å¡iuo, savaime nesukÅ«rė pagrindo teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, o vėliau priimti sprendimÄ už akių nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Nagrinėjamu atveju atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ir pareigÄ pateikti atsiliepimÄ .

Nustačius tokiÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, naikinama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla teismo posėdyje iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti nagrinėjama ir nebuvo sÄ lygų priimti teismo sprendimo už akių pagal CPK 285 straipsnio 3 dalį. Konstatavus Å¡iÄ aplinkybę, klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – tenkinamas atsakovo pareiÅ¡kimas ir panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, o bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 str. 4 d. 2 p., 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovo iÅ¡dėstytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendžiant dėl byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, bus iÅ¡tirtos ir įvertintos nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :          Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Tenkinti atsakovo L.

V. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimÄ už akių ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                              Gintaras Pečiulis             Â